Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo privataus kaltinimo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rioje D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1981 Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, gyv., Klaipėda, dirbantis UAB „F“ projektuotoju, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-03-01 A. P. su skundu kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydama pradėti baudžiamąjį procesą prieš D. P. už jos šmeižimą, pagal LR BK 154 str. 1d. ir jį nuteisti. Priteisti iš kaltininko 2000 Eur neturtinės žalos bei turėtas teismo išlaidas.

Pareiškime nurodyta, kad D. P. paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent 2014-08-21 surašė ir įteikė pareiškimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriame nurodė, kad A. P. piktnaudžiauja alkoholiu, vėliau šis pareiškimas persiųstas Kretingos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Be to jis, D. P., 2015-03-17 surašė ir įteikė pareiškimą Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriame šmeiždamas A. P., nurodė, kad ji nesugeba susitvarkyti nuolatinės gyvenamosios vietos.

Be to jis, D. P., 2015-04-16 atvykęs į Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur, šmeiždamas pareiškė, kad A. P. girtauja, vakarais dažnai vaikšto po naktinius klubus, užsiima prostitucija, neprižiūri dukters.

Be to jis, D. P. 2015-09-16 surašė pareiškimą ir įteikė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriame šmeiždamas A. P. pareiškė, kad A. P. visais įmanomais būdais slepia informaciją ir vengia jam kaip tėvui dalyvauti dukters Viktorijos vizituose pas gydytojus, nepateikia žadėtus išrašus ir kitus dokumentus.

Be to jis, D. P. 2015-10-06 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, šmeiždamas A. P., surašė ir įteikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad A. P. nesirūpina ir palieka vaiką pavojuje, ko pasėkoje V buvo apkandžiota šuns.

Be to jis, D. P., 2016-01-18 Kretingos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, šmeiždamas A. P., surašė ir įteikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad „V iki šiol nešneka, matau, kad A nesirūpina vaiko kalbos lavinimu".

Be to jis, D. P. 2016-02-08 Kretingos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, šmeiždamas A. P., surašė ir įteikė pareiškimą, kuriame nurodė: „įtariu, kad A smurtauja prieš V“.

Nukentėjusioji ir privati kaltintoja A. P. bei jos atstovas advokatas savo kaltinimą grindžia tuo, kad D. P. rašo pareiškimus Vaiko teisių apsaugos skyriui ją šmeiždamas, minėti skundai yra rašomi be pagrindo, pateikė teismui minėtų pareiškimų kopijas. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad patiria moralinę nuoskaudą, nes nuolat yra kviečiama į Vaiko teisių apsaugos skyrių pasiaiškinti. Ji nėra bloga mama, ką bando savo skundais įrodyti buvęs sutuoktinis. Dėl nuolatinių skundų VTAS, ji patiria nuolatinį stresą, nepatogumus.

Kaltinamasis D. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. P. nešmeižė ir neapkalbėjo. Kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių tik norėdamas apginti savo ir dukros teises ir išdėstyti nuomonę apie susiklosčiusią situaciją. Jis mano, kad mama nepakankamai rūpinasi dukra, todėl, gindamas vaiko interesus, kreipiasi į VTAS.

Iš liudytojo K. J. parodymų nustatyta, kad jis yra matęs nukentėjusiąją neblaivią, taip pat 2015 metų rugsėjo mėnesį matė nukentėjusiąją įeinančią į viešbutį. Nurodė, kad ji nuo pat pradžių kėlė lengvo elgesio moters įvaizdį.

Iš liudytojo R. M. parodymų nustatyta, kad su kaltinamuoju yra verslo partneriai. Nukentėjusiosios A. P. nepažįsta, yra matęs Klaipėdos viešbutyje 2015-12-02 vakarą, kai su kaltinamuoju buvo susitikęs verslo reikalais.

Iš liudytojo V. U. parodymų nustatyta, kad jis pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusiąją. Nurodė, kad yra matęs nukentėjusiąją naktiniuose klubuose ne kartą, yra matęs neblaivią.

Iš byloje esančių kaltinamojo ir nukentėjusiosios charakteristikų nustatyta, kad abu asmenys darbe yra charakterizuojami teigiamai (b.l. 46, 74).

Iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015-03-27 rašto nustatyta, kad 2015-01-19 valdyba vyko dėl užsitrenkusio vaiko, laužtuvu buvo atidarytos buto durys ir įleista mažamečio vaiko mama (b.l. 47).

Iš VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės 2015-09-21 rašto Nr. 771 nustatyta, kad V. P. traumatologas nustatė diagnozę: dešinio žando šuns kąstinė žaizda (b.l. 50).

Bylos medžiagoje yra D. P. raštai VTAS ir institucijos išvada dėl tėvų bendravimo su vaiku nustatymo (b.l.7-19).

Iš byloje esančios Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2016-05-03 pažymos dėl D. P. skundų tyrimo nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė nusprendė D. P. skundus dėl galimai netinkamo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų pareigų vykdymo pripažinti nepagrįstais (b.l. 75-84).

Iš bylos medžiagoje esančio Klaipėdos AVPK 2016-05-04 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal A. P. ir D. P. pareiškimus atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 85-87).

Kaltinamasis D. P. dėl jam pareikšto kaltinimo išteisintinas.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas prieina išvados, kad D. P. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.

Asmuo pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką, jeigu byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais nustatoma, kad jo veiksmuose buvo visi jam inkriminuotos veikos sudėties požymiai. Nenustačius objektyviųjų (įstatymo uždraustos veikos padarymo fakto) ir subjektyviųjų (kaltininko kaltės dėl šių veiksmų padarymo) požymių, asmuo negali būti pripažįstamas nusikaltęs.

Asmuo pripažįstamas apšmeižęs kitą asmenį, kai byloje surinktais įrodymais nustatoma, kad jis tyčia paskleidė apie kitą asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti šį asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tyčia šiuo atveju reiškia, kad asmuo suvokia, jog jo skleidžiama informacija neatitinka tikrovės, ji gali neigiamai paveikti aptariamą asmenį, ir pateikia šią informaciją asmenims, neįgalintiems jos gauti, tikrinti ir svarstyti, siekdamas būtent pakenkti šiam asmeniui tokiu būdu. Pažymėtina, kad įgalintoms tikrinti tam tikrą informaciją institucijoms tokios informacijos pateikimas normalia objektyvia forma nelaikomas šmeižtu, kadangi kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į tokias institucijas, saugodamas savo teises. Taip pat pažymėtina, kad nusikaltimu nelaikomas ir tiesiog nepalankios asmeniui informacijos pateikimas, nenustačius tikslo paniekinti, pažeminti žmogų ar pakirsti pasitikėjimą juo, ypač jei ji teikiama valstybės institucijoms, įgalintoms ar informacijos skleidėjo nuomone – įgalintoms tikrinti tokią informaciją ir imtis reikiamų priemonių jai pasitvirtinus. Su tuo susijęs ir Vaiko teisių apsaugos skyriui proceso dalyvių pateikiamos informacijos vertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004). Galiausiai kiekvienu atveju būtina tiksliai įvertinti veiksmų, pasisakymų ar rašytinių pareiškimų turinį, siekiant nustatyti, ar tuo buvo teikiama informacija, ar reiškiama nuomonė, ar formuluojami nepagrįsti kaltinimai ir pan. kaip pripažįstama teismų praktikoje, tik pareiškėjui žinomai neteisingos informacijos pateikimas kaip teisingos turint anksčiau aptartus tikslus ir suvokiant galimas pasekmes pripažintinas šmeižimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Nors D. P. kaltinamas apšmeižęs A. P. anksčiau aptartais veiksmais (pateikdamas Vaiko teisių apsaugos skyriui nepagrįstus pareiškimus), tačiau pats kaltinamasis nurodė, kad neturėjo jokio tikslo apšmeižti A. P., o tik imtis priemonių apginti savo ir vaiko galimai pažeistas teises. Šių pareiškimų pateikimo tikslas buvo pranešti apie galimai pažeistas dukros ir jo teises institucijoms, kompetentingoms nagrinėti tokius asmenų pareiškimus, o ne pažeminti, paniekinti ar pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiąja. Visa tai rodo, kad D. P. veiksmuose nenustatyta nei tyčia padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nei objektyvioji šios veikos pusė, kadangi pareiškimai, jog dėl galimai pažeistų teisių yra kompetentingų institucijų išsiaiškinimo reikalaujantis, o ne šmeižiantis. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, o vertintina kaip asmens siekis, kad jį neraminanti situacija būtų ištirta ir įvertinta įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju D. P. pasinaudojo įstatymo jam suteikta galimybe pateikti pareiškimą Vaiko teisių apsaugos skyriui, kad jis būtų reikiamai ištirtas ir priimtas atitinkamas sprendimas, o institucija tai ir įvertino, vadovaudamasi jos veiklą ir funkcijas reglamentuojančiais teisės aktais. Taip pat pažymėtina, kad byloje neįrodyta, jog D. P. būtų žinojęs, jog ši informacija yra neatitinkanti tikrovės. Priešingai – teikdamas skundą kompetentingoms institucijoms, jis buvo įsitikinęs, kad ši informacija teisinga. Dėl šių priežasčių aptariamuose D. P. veiksmuose nėra objektyviosios nusikaltimo (šmeižimo) pusės – žinomai neteisingos neigiamos informacijos paskleidimo. Nėra ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – tyčios, kadangi siekdamas teisėtu keliu išsiaiškinti tiesą, D. P. nesiekė apšmeižti A. P..

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Nors nukentėjusioji buvo pareiškusi civilinį ieškinį, nepasitvirtinus jos pareikštiems kaltinimams, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Šiuo atveju civilinė ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 3 d. 2) p.).

Išteisinus kaltinamąjį iš nukentėjusiosios priteistinos visos kaltinamojo turėtos proceso išlaidos (BPK 105 str. 6 d.), t.y. atstovavimo išlaidos 1000 Eurų, pagal 2016-05-03 pinigų priėmimo kvitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 5 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Civilinė ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 3 d. 2) p.).

Vadovaujantis BPK 105 str. 6 d., priteisti iš A. P., gim. 1990 D. P. naudai 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) jo turėtų proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.