Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. S. patikslintą ieškinį atsakovei Z. P. ir tretiesiems asmenims notarei V. G. ir V. A. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra sutuoktiniai, santuoka sudaryta 1992-06-26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu, 1993-03-31 ieškovo vardu buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini) , 0,57 dalių išpirkimo sutartis (b.l. 71). Išperkamo buto dalis kompensuota tikslinėmis kompensacijomis (13633 investiciniais čekiais). Iš šalių tampamųjų knygelių matyti, kad ieškovas panaudojo buto pirkimui 9597 indelių, o atsakovė už butą sumokėjo 4036 indelių (b.l. 72, 73). Abiejų šalių panaudotų indėlių suma atitinka sutartyje numatytą kompensuojamą sumą. Turtas buvo įregistruotas ieškovo vardu. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi, notarinės formos, ieškovas padovanojo atsakovei 0,30 dalių, buto esančio (duomenys neskelbtini) . Taip pat nustatė naudojimosi tvarką, nustatydamas, kad apdovanotoji galės naudotis ¼ patalpų 4-4, 4-5, 4-6 ir visa patalpa pažymėta plane 4-2 (16,33 kv.m.) (b.l. 5, 10-12). Nekilnojamojo turto registre įregistruotos atitinkamos bendraturčių turto dalys (b.l. 7-9). Ieškovas yra sergantis (b.l. 15-19).

Dėl reikalavimo taikyti ieškinio senatį

1964 m. CK 84 str. nustatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. VIII-I864 2 straipsnyje nustatė, kad 2000 m. CK įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d. Šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimas pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Šiuo atveju nebuvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas, todėl turi būti taikomas 2000 m. CK 1.125 str. 1 d. nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas - dešimt metų. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas yra suėjęs 2008 m. liepos 27 d.

Sprendžiant prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo teismas vadovaujasi šiuo CK 131 str. 2 d., kuri numato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK nenustatyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Atsižvelgiant į teismų praktiką tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kiekvienu atveju atsižvelgiant į tai, ar asmuo operatyviai ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti, ar terminas praleistas nežymiai ir pan. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Įsta­ty­mas ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią sie­ja su to­kiais sub­jek­ty­vaus po­bū­džio kri­te­ri­jais: as­mens su­ži­no­ji­mu ar­ba tu­rė­ji­mu su­ži­no­ti apie jo tei­sės pa­žei­di­mą. Šiuo atveju ieškovas pripažįsta, kad yra praleidęs ieškinio senaties terminą, tačiau prašo, pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis ir pratęsti šį terminą. Ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys tai, kad jo išsilavinimas tik 5 klasės, jis negalėjo esą žinoti, kad negalima dovanoti pereinamos patalpos, kad notarė tvirtindama sandorį jam neišaiškino, kokias tai pasekmes sukeltu skyrybų atveju. Apie dovanojimo sandorio pasekmes suprato tik neseniai kai pablogėjo jų santykiai ir nutarė skirtis. Taip pat prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę.

Sprendžiant dėl šio termino pratęsimo teismas sprendžia, kad ieškovo nurodyti argumentai apie tai, kad notaras esą jam neišaiškino, jog sutuoktiniams susipykus ar išsiskyrus bus neįmanoma naudotis buto pereinamomis patalpomis nelaikytina svarbia aplinkybe. Tai, kad vienas iš kambarių yra pereinamas jis žinojo nuo pat buto įsigijimo. Ieškovas neturi protinio atsilikimo, būdamas vidutinių gabumų galėjo numatyti kokie nepatogumai kiltų pablogėjus bendraturčių santykiams. Tačiau teismas akcentuoja kitą svarbią aplinkybę, kuri paaiškėjo šalims tik bylos nagrinėjimo metu, t.y. tik teismo posėdžio metu ieškovas sužinojo, kad turtas įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe iki kol nepaneigta ši prezumpcija, nepaisant to, kad turtas registruotas vieno iš sutuoktinių vardu. Jei šalys būtų žinojusios, kad abu yra turto savininkai, tai veikiausiai nebūtų ir sudariusios dovanojimo sandorio. Notarė patvirtino, kad galiojant 1964 m. CK notarinėje praktikoje, turto savininku buvo laikomas asmuo nurodytas viešajame registre. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais įstatymais, šalims nusprendus nutraukti santuoką būtų dalijamas visas turtas įgytas santuokos metu, nepaisant kieno vardu jis registruotas, jei tik sutuoktinis neįrodo, kad tai yra jo asmeninė nuosavybė. Taigi santuokos nutraukimo ar turto atsidalijimo atveju ieškovas atsidurtų tokioje situacijoje, kad visą ir net didesnę, jam priklausančią bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą buto dalį yra padovanojęs žmonai, tokiu būdu jis gali likti be gyvenamosios vietos. Šią aplinkybę teismas pripažįsta svarbia, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintinas.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Sprendžiant šį reikalavimą teismas vadovaujasi sandorio sudarymo metu galiojusio (1964 m.) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Vadovaujantis 47 straipsniu sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Kai sandoris negalioja, kiekviena iš jo šalių privalo grąžinti antrajai šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatyme nenumatytos kitokios sandorio negaliojimo pasekmės.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, CK 47 straipsnyje vartojama sąvoka „įstatymo reikalavimai“ reiškia ne ką kita, kaip imperatyvių teisės normų pažeidimą. Todėl sandoris CK 47 straipsnio pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu konstatuojama, jog jis neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų (LAT 2000-10-02 nutartis Nr. 3K-3-905/2000; 1998 m. nutartis Nr. 3K- 1/1998).

Ieškovas nurodo, kad 1998-07-27 dovanojimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms dėl to, kad dovanojimo sutarties dalyku, negalėjo būti pereinamas kambarys, plane pažymėtas 4-2. 1964 m. CK 324 str. nustatė, kad savivaldybių ir įmonių, organizacijų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagrindinių patalpų. Negali būti savarankiškos nuomos sutarties dalyku kambario dalis arba kambarys, susijęs su kitu kambariu bendru įėjimu (pereinamieji kambariai), taip pat pagalbinės patalpos (virtuvės, koridoriai, sandėliukai ir pan.). Teismas sprendžia, kad minėtas CK 324 straipsnis reguliuoja tik iš nuomos kylančius teisinius santykius, gana siauroje srityje - dėl savivaldybių ir įmonių, organizacijų gyvenamųjų patalpų nuomos, todėl ši įstatymo nuostata taikytina tik iš nuomos kylantiems teisiniams santykiams ir vadovaujantis analogija negali būti tapatinama su dovanojimo sandoriu nuostatomis. Nei sandorio sudarymo metu nei šiuo metu galiojantys įstatymai nedraudžia, nedalų turtą valdyti keliems savininkams. Šiuo atveju butas yra nedalus, sandoriai su atskiromis buto dalimis negali būti sudaromi. Tačiau kaip teisingai pastebėjo tiek atsakovė, tiek ir notarė, sutarties objektas buvo ne konkretus buto kambarys, o 0,30 dalių buto. Todėl šiuo pagrindu nėra pagrindo tenkinti ieškinio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „Lietuvos Respublikos Seimui 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII - 847 papildžius Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 dalį sakiniu “Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas”, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą vieno iš sutuoktinių vardu, laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 str. 3 d.). Sutuoktiniai, privatizavę butą santuokos metu vieno iš jų vardu, naudojasi juo lygiomis teisėmis (SŠK 21 str. 1 d.).“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 9 Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo, 2 punktas). Taigi preziumuojama, kad ieškovas ir atsakovė 1993-03-31 bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 0,57 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) . Tokiu būdu abu laikytini turto bendrasavininkiais iki kol vienas iš sutuoktinių neįrodo, kad turtas yra įgytas jo asmenine nuosavybe.

Vadovaujantis 1964 m. CK 96 str. 1 d. savininkas valdo jam priklausantį turtą, naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Kadangi šiuo atveju sutuoktinių turtas nebuvo atidalintas, todėl preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Taigi ieškovas sudarydamas dovanojimo sandorį, perleisdamas 0,30 dalių buto, faktiškai perleido atsakovei didesnę dalį nei preziumuojama jo nuosavybės dalis. Savininkas disponuodamas savo turtu, neturi teisės peržengti savo nuosavybės teisių ribų. Todėl laikytina, kad toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, laikytinas niekiniu ir negaliojančiu.

Nepaisant to, kad nė vienas byloje dalyvaujantis asmuo šiuo pagrindu neginčijo sandorio, tačiau niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 5 d.).

Be to iš ieškovo parodymų matyti, kad po buto įgijimo ir įregistravimo, atsakovė jam priekaištavo dėl to, kad nebuvo įregistruota jos turto dalis. Darytina išvada, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas nes abu sutuoktinai norėjo būti turto bendrasavininkai, nuorėjo turėti nuosavybės teisių garantijas. Sandorio sudarymo metu nebuvo šalims išaiškinta, kad nepaisant to, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas butas, turtas laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe. Todėl gavosi taip, kad ieškovas padovanojo atsakovei turto dalį, kurti net viršija preziumuojamą jo nuosavybės turto dalį. Turto atidalijimo ar santuokos nutraukimo atveju, atsakovė turėtų galimybę įgyti visą santuokos metu įgytą turtą, tokia teisinė situacija aiškiai neatitinka ieškovo teisėtų lūkesčių, sudarant dovanojimo sandorį. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad sandoris buvo sudarytas suklydimo įtakoje, o sandorio sukeltos pasekmės neatitiko šalių teisėtų lūkesčių. Vadovaujantis 1964 m. CK 56 str. 1 d. toks sandoris laikytinas negaliojančiu.

Vadovaujantis išdėstytu, nustačius net du sandorio negaliojimo pagrindus, panaikintina 1998-07-27 dovanojimo sutartis, kuria ieškovas padovanojo atsakovei 0,30 dalių, buto esančio (duomenys neskelbtini) .

Dėl restitucijos taikymo

Tiek sandorio sudarymo metu galioję įstatymai tiek ir šiuo metu galiojantys įstatymai numato analogiškas sandorio negaliojimo pasekmes. Kai sandoris negalioja, kiekviena iš jo šalių privalo grąžinti antrajai šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatyme nenumatytos kitokios sandorio negaliojimo pasekmės (1964 m. CK 47 str. 2 d.). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. (CK 6.145 str. 1 d.). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims (CK 6.146 str.).

Ieškovas prašė, pripažinus sandorį negaliojančiu, grąžinti padovanotą buto dalį jo asmeninėn nuosavybėn. Tačiau ieškovas neįrodė, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas jo asmenine nuosavybės teise, neįrodė, kad šiam turtui nėra taikytinas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės teisinis rėžimas. Priešingai, byloje pateikta buto pirkimo sutartis ir šalių taupomųjų knygelių įrašai patvirtina, kad abi šalys prisidėjo prie turto įgijimo. Esant nustatytoms aplinkybėms turtas negali būti grąžintas ieškovui asmeninėn nuosavybėn. Panaikinus sandorį atstatoma pirminė buvusi padėtis, t.y. turtas grąžintinas ieškovui bei atsakovei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Šis teismo sprendimas nekliudo šalims nusistatinėti kitokį turto teisinį rėžimą. Restitucijos išlaidas abi šalys apmoka lygiomis dalimis, jei jos nėra susitarusios kitaip (CK 6.152 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šiuo atveju byloje abiems šalims buvo suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant šalis nuo 50 proc. bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, ginčo turtas atiteko abiems šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, todėl šalys pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių šalys buvo atleistos tenka Valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu (duomenys neskelbtini) . sutartį, notarinio registro Nr. 1-2203, pagal kurią ieškovas Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) padovanojo atsakovei Z. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 0,30 dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini)

Taikyti restituciją – grąžinti ieškovui Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei Z. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise - 0,30 dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini)

Restitucijos išlaidas abi šalys apmoka lygiomis dalimis, jei jos nesusitaria kitaip.

Kiekviena šalis pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių šalys buvo atleistos tenka Valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.