- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-3380-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-12537-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Virginijus Kairevičius (pran.)
- Atsakovas
- M. P., UAB „Karidoma“, UAB „Vilgama“, D. M.
- Ieškovas
- UAB „Turtona“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Jadvygos Mardosevič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Turtona“ ieškinį atsakovams UAB „Karidoma“, UAB „Vilgama“, M. P. ir D. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Turtona“ kreipėsi teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai iš atsakovų UAB „Karidoma“ ir UAB „Vilgama“ bei subsidiariai iš M. P. ir D. M. priteisti 82.515,88 Lt skolos, 8,49 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė M. P. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ji nėra susijusi su ieškiniu, ginčas vyksta tarp UAB „Turtona“ – nuomotojo ir UAB „Karidoma“ – nuomininko, skola kilusi iš nuomos teisinių santykių dėl netinkamai vykdomos pareigos, t.y. nemokėjimo nuomos mokesčio ieškovui. Vien tai, kad atsakovei priklauso 50 proc. atsakovo UAB „Karidoma“ akcijų, nesudaro teisinio pagrindo jai subsidiariai atsakyti už įmonės susidariusias skolas.
Atsakovas UAB „Vilgama“ su ieškiniu nesutiko, nurodė. Kad tarp UAB „Karidoma“ ir UAB „Vilgama“ buvo susiklostę subnuomos teisiniai santykiai. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, jog nežinojo apie tai, kad UAB „Vilgama“ buvo įsikėlusi į nuomos patalpas, nes pinigus už nuomą gaudavo ir priimdavo iš UAB „Vilgama“, vadinasi, ieškovas pripažino nuomos (subnuomos) teisinius santykius. Susidaręs įsiskolinimas yra atsiradęs iš nuomos santykių tarp ieškovo ir UAB „Karidoma“, o UAB „Vilgama“ visus iš nuomos kylančius mokesčius apmokėjo ir jokių įsiskolinimų ieškovui neturi.
Atsakovas UAB „Karidoma“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Atsakovė D. M. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ji nepagrįstai įtraukta atsakove, nes ji nesusijusi su ieškiniu.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. liepos 12 d. sprendimu konstatavo, jog UAB „Vilgama“ ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo teise, dėl to ieškovas patyrė nuostolių, UAB „Vilgama“ veiksmai UAB „Turtona“ atžvilgiu buvo neteisėti, kalti ir priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais nuotoliai, kurie yra lygūs nesumokėtiems mokėjimams pagal nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog ieškinio reikalavimas priteisti 82 515,88 Lt skolą ir 8,49 procentų dydžio procesines palūkanas iš UAB „Karidoma“ ir UAB „Vilgama“ solidariai yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė UAB „Turtona“ 82 515,88 Lt skolą ir 8,49 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-10-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo solidariai iš atsakovų UAB „Karidoma“ ir UAB „Vilgama“ bei subsidiariai iš M. P.. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas manė, jog byloje neįrodyta, kad D. M., būdama UAB „Karidoma“ vadove ir dalyve atliko kokius nors neteisėtus, nesąžiningus veiksmus, kuriais sudarė situaciją, kai UAB „Karidoma“ negali įvykdyti savo prievolių ieškovui, o su UAB „Vilgama“ D. M. pagal byloje esančius įrodymus nebuvo ir nėra niekaip susijusi, todėl ieškinio reikalavimai jos atžvilgiu yra nepagrįsti ir netenkintini. Taip pat teismas konstatavo, jog UAB „Karidoma“ faktinis vadovas buvo jos akcininkė M. P., kuri yra atsakinga už įmonės veiklą ir įmonės prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams. Teismas nustatė, jog dėl M. P. nesąžiningų veiksmų nuomojamose patalpose veiklą vykdė ir pajamas iš šios veiklos gavo UAB „Vilgama“ tuo tarpu įsipareigojimai pagal nuomos sutartį teko veiklos nevykdančiai ir jokio turto neturinčiai UAB „Karidoma“. Šiuo metu UAB „Karidoma“ neturi finansinių galimybių įvykdyti įsipareigojimu kreditoriui pagal nuomos sutartį ir ši situacija susidarė dėl nesąžiningų UAB „Karidoma“ akcininkės ir faktinės vadovės M. P. veiksmų, todėl pagal UAB „Karidoma“ prievoles pagal nuomos sutartį ieškovui subsidiariai turi atsakyti M. P..
Atsakovė M. P. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliantė nurodo, kad pagal CPK 329 str. 3 d. 1 p. absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami ir tokie atvejai, kai pirmos instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Ji nebuvo informuota apie 2012 m. birželio 28 d. teismo posėdį, o jos adresas korespondencijai nebuvo pasikeitęs, tačiau ji, kaip ir buvo informavusi teismą 2012 m. birželio 11 d. prašymu atidėti posėdį, buvo laikinai išvykusi atostogų, todėl jos nebuvo namuose ir būtent dėl tos priežasties nebuvo galimybės jai į teikti teismo šaukimą. Apeliantė tvirtina, kad apie tokią situaciją teismui buvo žinoma, nes 2012 m. birželio 11 d. prašyme buvo nurodyta, kad ji išvyksta atostogų, taip pat buvo pateikti įrodymai, jog jos vaikas serga. Apeliantė pabrėžia, kad jos dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau jai neatvykus į teismo posėdį, byla buvo išnagrinėta išklausius tik ieškovo versiją ir neatskleidžiant tikrųjų bylos aplinkybių. Teismui nusprendus, kad grąžinti bylos pirmos instancijos teismui nėra pagrindo, prašo išreikalauti iš ieškovo įrodymus, apklausti liudytojus ir išsamiai išnagrinėti bylą apeliacine žodinio proceso tvarka bei apeliacinį skundą tenkinti – pirmos instancijos teismo sprendimą pakeisti: nustatyti dalinę juridinių asmenų UAB „Karidoma“ ir UAV „Vilgama“ atsakomybę, panaikinti apeliantės, kaip juridinio asmens dalyvio, atsakomybę, nustatyti ir priteisti realų skolos dydį, iš naujo spręsti klausimą dėl D. M., kaip juridinio asmens dalyvio, civilinės atsakomybės. Apeliantė tvirtina, kad atsižvelgiant į tai, kad abu juridiniai asmenys, iš kurių nuspręsta skolą išieškoti solidariai, veiklos vienu metu nevykdė, todėl visos susidariusios skolos priteisti solidariai nėra jokio teisinio nei faktinio pagrindo, todėl taikytina dalinė atsakomybė. Atsakovė teigia, jog iš jos pusės jokių nesąžiningų veiksmų nebuvo, jokios žalos ji įmonei nepadarė. Atsakovės įsitikinimu, nėra jos kaltės dėl juridinio asmens privedimo prie negalėjimo vykdyti prievolių nei juo labiau priežastinio ryšio tarp jos tariamai nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolių, todėl nėra pagrindo atsirasti jos, kaip juridinio asmens dalyvio, atsakomybei.
Ieškovas UAB „Turtona“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas tvirtina, kad apeliantės argumentai dėl to, kad byla buvo išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant ir jos tinkamai neinformavus apie teismo posėdžio vietą ir laiką, yra nepagrįsti. Ieškovas teigia, jog CPK numato pareigą byloje dalyvaujančiam asmeniui pranešti apie kiekvieną procesinių dokumentų adreso pašto korespondencijai pasikeitimą. Šiuo atveju atsakovė M. P. žinodama apie teismo procesą, laikydamasi CPK 7 str. ir 121 str. numatytų pareigų, ji privalėjo pasirūpinti, jog teismas būtų informuotas apie adreso pasikeitimą arba susižinoti, kada paskirtas kitas teismo posėdis, kad tinkamai įvykdytų CPK 7 str. numatytas pareigas. M. P., žinodama apie teisminį procesą nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų, kuriai dienai teismo posėdis jos prašymu buvo atidėtas. Taip pat apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji įgyvendino pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Be to atostogos, kaip ir neatvykimas dėl ligos, nėra laikomi svarbiomis neatvykimo priežastimis. Pasak ieškovo, apeliantė apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai, nes apeliantė prieš išvykdama atostogų nenurodė naujo adreso pašto korespondencijos siuntoms. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju egzistuoja CPK 329 str. 3 d. 1 p. nustatytas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl ko byla turėtų būti perduota iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Atsakovė D. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas
CPK 320 str. 2 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia remdamasis CPK 329 str. 3 d. 1 p. įtvirtintu pagrindu, t.y. kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą jai nedalyvaujant ir nepranešus jam apie teismo posėdžio laiką. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu sutinka.
Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Ši pareiga įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka, kuri yra ne formali, bet reglamentuota siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims informaciją. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Esant byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens (kreditoriaus) UAB „ GlaxoSmithKline Lietuva“ kasacinį skundą UAB „ LRG farmacija“ bankroto byloje, byla Nr. 3K-3-604/2007; 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. T. v. N. M., bylos Nr. 3K-3-681/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010 kt.).
CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kurį priėmęs asmuo privalo esant pirmai galimybei jį perduoti adresatui (CPK 123 str. 5 d.). Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, turėtų atsirasti CPK nustatyti procesiniai teisiniai padariniai: teismas turėtų atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys); jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010).
Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įvyko keli teismo posėdžiai. Apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartimi 2012 m. balandžio 17 d. buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Šaukimas atsakovei M. P. nebuvo įteiktas ( T. 2, b.l. 88,93). 2012 m. balandžio 16 d. teisme gautas atsakovės M. P. prašymas dėl parengiamojo posėdžio nedalyvaujant atsakovei. Prašyme teigiama, kad atsakovė apie parengiamąjį posėdį sužinojo tik 2012 m. balandžio 16 d. telefonu, teismo šaukimas jai pasirašytinai nebuvo įteiktas. Atsakovė nurodė, kad 2012 m. kovo 13 d. pagimdė, iki 2012 m. kovo 17 d. gulėjo ligoninėje, o dabar negali palikti ką tik gimusio kūdikio, todėl neturi galimybių dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje. Atsakovė pareiškė, jog palaiko savo poziciją, išdėstytą 2012 m. sausio 30 d. atsiliepime. Su prašymu buvo pateikti medicinos dokumentų išrašai, patvirtinantys atsakovės nurodytas aplinkybes (T. 2, b.l. 95-200). 2012 m. balandžio 17 d. parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės ir protokoline nutartimi atsakovės M. P. dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. Pabrėžtina, kad ieškovo atstovas taip pat pasisakė už tai, kad tikslinga būtų pripažinti atsakovės M. P. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Kitas teismo posėdis paskirtas 2012 m. gegužės 16 d. Šaukimas atsakovei M. P. nebuvo įteiktas (T. 2, b.l. 110). Prieš posėdį teisme buvo gautas atsakovės M. P. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovės naujagimio ligos, prie prašymo buvo pateiktas ir medicininis pažymėjimas, patvirtinantis atsakovės dukros E. M. P. ligą. 2012 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi buvo nutarta atsakovės M. P. prašymą tenkinti ir bylos nagrinėjimą atidėti, kitą posėdį skirti 2012 m. birželio 11 d. Atsakovė M. P. apie 2012 m. birželio 11 d. teismo posėdį, kuriame jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, buvo asmeniškai informuota šaukimu (T. 2, b.l. 128). Prieš teismo posėdį teisme vėl buvo gautas atsakovės prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo. Atsakovė nurodė, kad teismo posėdyje dalyvauti negalės dėl iš anksto suplanuotų atostogų su šeima, nes bus išvykusi. Taip pat atsakovė informavo teismą, kad dėl savo teisių ir teisėtų interesų tinkamo atstovavimo šioje byloje kreipėsi į teisininkus, kuriems reikalingas papildomas laikas, kad galėtų susipažinti su bylos medžiaga. 2012 m. birželio 11 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi buvo nutarta atsakovės prašymo netenkinti, nes prie prašymo nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys svarbias priežastis, dėl kurių teismo posėdis turėtų būti atidėtas, tačiau teismo posėdis vis tiek buvo atidėtas, nes atsakovei D. M. buvo suteikta galimybė susipažinti su procesiniais dokumentais ir pateikti atsiliepimą į ieškinį. Kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2012 m. birželio 28 d. Apie šį teismo posėdį atsakovė M. P. nebuvo informuota. Šaukimas, kuriame buvo pažymėta, jog atsakovės M. P. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, grįžo neįteiktas (T. 2, b.l. 154). Teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad šaukimas atsakovei M. P. neįteiktas, tačiau, nepaisant to, protokoline nutartimi nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant į teismo posėdį neatvykusiems asmenims, nes laikytina, jog visi proceso dalyviai apie posėdį buvo informuoti, o prašymų iš jų negauta. Teismo posėdžio, vykusio 2012 m. birželio 28 d., metu byla buvo išnagrinėta iš esmės ir priimtas bei 2012 m. liepos 12 d. paskelbtas teismo sprendimas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė M. P. su teismu bendradarbiavo, buvo pateikusi atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė savo poziciją, keletą kartų prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl labai svarbių priežasčių – gimdymo bei naujagimio ligos, kurias pagrįsdavo tai patvirtinančiais įrodymais. Be to, 2012 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi atsakovės M. P. dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, nes buvo nutarta, jog tik atsakovė M. P. gali paaiškinti svarbias bylai aplinkybes ir atsakyti į ieškovo bei teismo klausimus, kurie reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui. Nors atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu siekiant, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, tačiau ignoruojant šią aplinkybę ir traktuojant, jog atsakovė apie teismo posėdžio vietą ir laiką formaliai informuota tinkamai, 2012 m. birželio 28 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi buvo nutarta bylą nagrinėti iš esmės. Tačiau atsakovė M. P. apie teismo posėdį, vykusį 2012 m. birželio 28 d., realiai nebuvo informuota (T. 2, b.l. 154, 188). Atkreiptinas dėmesys, jog tai pirmas teismo posėdis apie kurį atsakovė nežinojo bei teismo neinformavo apie savo nedalyvavimo priežastis ir nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, pabrėžtina, kad minėto teismo posėdžio metu prie bylos medžiagos buvo prijungta eilė naujų įrodymų, taip pat prieš posėdį, t.y. 2012 m. birželio 22 d., teisme buvo gautas atsakovės D. M. atsiliepimas. Su naujais minėtais dokumentais atsakovei M. P. taip pat nebuvo suteikta galimybė susipažinti ir pateikti savo pozicijos.
Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovei M. P. nebuvo tinkamai pranešta apie pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 28 d. posėdžio laiką ir vietą, t. y. nebuvo įvykdyta teismo pareiga informuoti proceso dalyvius apie posėdį. Nors šalys, tarp jų atsakovas, civiliniame procese turi pareigą aktyviai dalyvauti byloje, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui prašymus ir argumentus, motyvuotai pranešti teismui apie pagrįstas aplinkybes, dėl kurių negali dalyvauti teismo posėdyje, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso įstatymo suteiktomis teisėmis, pagrindo teigti, kad asmuo pats akivaizdžiai elgėsi nerūpestingai ar nevykdė procesinių pareigų, nenustatyta, todėl priemonės, kurių teismas ėmėsi, kad greičiau išnagrinėtų bylą, laikytinos neproporcingomis atsakovės procesiniam elgesiui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadarė ir išnagrinėjo bylą iš esmės teismo posėdyje nedalyvaujant asmeniui, kurio dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu ir kuriam nebuvo realiai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Kadangi nurodytas asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, tai toks pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK329 str. 3 d. 1 p.) ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė ir netinkamai taikė procesinės teisės normas, o dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl teismo sprendimas naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 3 d. 1 p.) ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodytų civilinio proceso teisės normų pažeidimo, kiti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį spręsti bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.