Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjai E. K., pareiškėjos E. K. atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, vertėjai Ingridai Kisieliūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje priėmė nagrinėti pareiškėjos E. K. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. liepos 28 d. skundo dalį dėl 3 362,58 Eur žalos atlyginimo (nutartis (b. l. 19–20)), šią nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-839-502/2016 paliko nepakeistą (b. l. 45–48).

2. Pareiškėjos skundas (b. l. 1–2) grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) 1980 m. liepos 16 d. paskyrė pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (toliau – ir valstybinė pensija) už tarnybą, tačiau 2014 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. 11SP-2048 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo nutraukimo E. K.“ (toliau – ir sprendimas Nr. 11SP-2048) valstybinės pensijos mokėjimą nuo 2014 m. gegužės 1 d. nutraukė, motyvuodama tuo, kad pareiškėja nėra Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėja 2014 m. birželio 25 d. pareiškime šį sprendimą apskundė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui, bet sprendimas NR. 11SP-2048 paliktas nepakeistas.

2.2. Pasak pareiškėjos, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalis pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas; kitas Įstatyme nustatytas sąlygas pareiškėja atitinka. Atsižvelgiant į tai, kad joks įstatymas ar kitas Konstitucijai priešingas aktas negalioja, sprendimas Nr. 11SP-2048 yra neteisėtas, dėl šio neteisėto sprendimo pareiškėja patyrė žalą, t. y. neteko 124,54 Eur (430 Lt) valstybinės pensijos, taigi, visa patirta žala už 27 mėn. yra 3 362,58 Eur.

2.3. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini), ji yra vieniša, ligota, visiškai neturi jėgų, niekas jai nepadeda, ji visą gyvenimą dirbo vidaus reikalų sistemoje, dirbdavo iki 1 val. nakties. Pareiškėja, gavusi sprendimą Nr. 11SP-2048, iš karto kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą, taip pat kreipėsi į kitas institucijas, be kita ko, į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, norėdama gauti pilietybę, bet pareiškėjai reikėjo laikyti lietuvių kalbos egzaminą, o būnant tokio amžiaus ir turint daugybę ligų, tai yra labai sunku. Pareiškėja tikėjosi, kad sprendimas Nr. 11SP-2048 bus pakeistas.

II

1. Sprendime Nr. 11SP-2048 pareiškėjai nutrauktas valstybinės pensijos mokėjimas, nes ji neatitino Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinos sąlygos gauti valstybinę pensiją – būti Lietuvos Respublikos piliete. Ministerija 2014 m. liepos 11 d. rašte Nr. 1D-5161(11) „Dėl valstybinės pensijos mokėjimo“ (toliau – ir raštas Nr. 1D-5161(11)) išsamiai atsakė į pareiškėjos 2014 m. birželio 25 d. pareiškimą.

2. Teisę gauti valstybinę pensiją nustato galiojantis Įstatymas. Sprendimas Nr. 11SP-2048 grindžiamas Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, taip pat 13 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybinės pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriuo pensijos gavėjas pagal Įstatymą turi teisę gauti paskirtą pensiją. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2014 m. gegužės 22 d. pateiktas asmenų, neturinčių Lietuvos Respublikos pilietybės sąrašas patvirtina, kad pareiškėja nėra Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėja skunde nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kad ji atitinka Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą būtiną sąlygą gauti valstybinę pensiją (būti Lietuvos Respublikos piliete) arba kodėl jai neturėtų būti taikoma ši nuostata. Vadovaujantis Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės, nebeturi teisės gauti valstybinę pensiją, todėl jos mokėjimas nutrauktinas.

3. Ministerija remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. KT15-S8/2016, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-253-552/2016, kurioje pripažinta, kad asmuo, netapęs Lietuvos Respublikos piliečiu, neturėjo teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, o atsakovas, pastebėjęs teisės aktų taikymo klaidą, privalėjo ją nustatyta tvarka ištaisyti.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėja E. K. ir jos atstovė advokatė Aušra Saulėnienė (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-2565-11231 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 3–4)) rėmėsi pareiškėjos skundu ir prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje liudytojas Č. B., be kita ko, paaiškino, jog pareiškėja buvo jo pavaldinė, itin gerai atliko savo darbines funkcijas, t. y. gerai gaudė kišenvagius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1.1. Pareiškėjai nuo 1980 m. liepos 16 d. paskirta valstybinė pensija už ištarnautus (duomenys neskelbtini) (1980 m. rugpjūčio 7 d. išvados Nr. 7104 vertimas į lietuvių kalbą (b. l. 56); išvada (duomenys neskelbtini) kalba (b. l. 28, 52); pensininko pažymėjimas Nr. 7104 (b. l. 16)); pareiškėjos valstybinė pensija nuo 2008 m. sausio 1 d. sudarė 430,00 Lt (Ministerijos 2008 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. 11SP-420 (b. l. 34)).

1.2. Remiantis Departamento duomenimis, pareiškėja yra (duomenys neskelbtini)pilietė (b. l. 31), tai patvirtina ir pareiškėjos su skundu pateikta (duomenys neskelbtini) paso lapo kopija (b. l. 12).

1.3. Ministerija, vadovaudamasi Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi ir 13 straipsnio 2 dalimi, remdamasi Departamento 2014 m. gegužės 22 d. pateiktu asmenų, neturinčių Lietuvos Respublikos pilietybės, sąrašu, 2014 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. 11SP-2048 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo nutraukimo E. K.“ nutraukė pareiškėjai valstybinės pensijos mokėjimą nuo 2014 m. gegužės 1 d. (b. l. 10, 30). Pareiškėjai sprendimas Nr. 11SP-2048 išsiųstas su 2014 m. birželio 18 d. raštu Nr. 11DP(P)-3198 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo nutraukimo“ (b. l. 29).

1.4. Ministerija, atsakydama į pareiškėjos 2014 m. birželio 25 d. prašymą dėl valstybinės pensijos grąžinimo (prašymo vertimas į lietuvių kalbą (b. l. 57); prašymas (duomenys neskelbtini) kalba (b. l. 35, 55)), 2014 m. liepos 11 d. rašte Nr. 1D-5161(11) „Dėl valstybinės pensijos mokėjimo“ nurodė, kad pagal Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį teisę gauti valstybinę pensiją turi Lietuvos Respublikos piliečiai, o kadangi pareiškėja neturi Lietuvos Respublikos pilietybės, jai sprendime Nr. 11SP-2048 valstybinės pensijos mokėjimas buvo nutrauktas nuo 2014 m. gegužės 1 d. (b. l. 9, 36).

1.5. Ministerija, atsakydama į pareiškėjos 2014 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, persiųstą iš Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (prašymo vertimas į lietuvių kalbą (b. l. 58–59); prašymas (duomenys neskelbtini) kalba (b. l. 37–38, 54–55)), 2014 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. 1D-6659(1) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo“ nurodė, kad: į analogišką pareiškėjos 2014 m. birželio 25 d. pareiškimą jai atsakyta rašte Nr. 1D-5161(11), kuriame nurodyta jo apskundimo tvarka; pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio dalies 3 punktą pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas, todėl šiuo pagrindu pareiškėjos prašymas nebus iš naujo nagrinėjamas.; pareiškėjai yra paskirtos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir našlių pensijos, o dėl materialinės paramos pareiškėja gali kreiptis į miesto savivaldybės, kurioje ji deklaravusi gyvenamąją vietą, administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrių (b. l. 39).

2. Šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 3 362,58 Eur žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Šioje byloje nustatyta, kad Ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi ir 13 straipsnio 2 dalimi, remdamasi Departamento 2014 m. gegužės 22 d. pateiktu asmenų, neturinčių Lietuvos Respublikos pilietybės, sąrašu, 2014 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. 11SP-2048 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo nutraukimo E. K.“ nutraukė pareiškėjai valstybinės pensijos mokėjimą nuo 2014 m. gegužės 1 d. (b. l. 10, 30), nes pareiškėja neturi Lietuvos Respublikos pilietybės. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. KT15-S8/2016, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-253-552/2016, asmuo, netapęs Lietuvos Respublikos piliečiu, neturi teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, o atsakovas, pastebėjęs teisės aktų taikymo klaidą, privalo ją nustatyta tvarka ištaisyti. Vadinasi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija sprendime Nr. 11SP-2048 pagrįstai nutraukė pareiškėjai valstybinės pensijos mokėjimą.

Atitinkamai, nesant būtinajai civilinės atsakomybės sąlygai – neteisėtiems Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veiksmams – nėra pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.