Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovėms A. R., Vilniaus rajono savivaldybės Zujūnų seniūnijos seniūnei Č. A. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, notarė D. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde atsakovė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo testamentas nebuvo išverstas testatorei į lenkų kalbą. Atsakovė sutiko, kad testatorė nemokėjo lietuvių kalbos, tačiau dauguma liudytojų parodė, kad testamentas buvo išverstas į M. S. suprantamą kalbą. Testamentą seniūnė surašė taip, kaip pageidavo pati testatorė. Liudytojas V. T. taip pat parodė, kad testamentas buvo pagarsintas testatorei jai suprantama lenkų kalba. Teismas padarė išvadą, kad liudytojas V. T. nesuprato, kokį dokumentą pasirašė. Liudytojas V. T. dirbo seniūnijoje darbininku, jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl painioja sąvokas dar ir todėl, kad buvo apklaustas praėjus beveik dviem metams nuo ginčo testamento sudarymo. Liudytojas V. T. parodė, kad testatorė paprašė, kad „tai moteriai, kuri čia sėdi kabinete, viską palikti norėtų“. Kadangi testatore nei giminės, nei kiti asmenys, išskyrus atsakovę, visiškai nesirūpino, suprantama, kodėl M. S. norėjo visą turtą po mirties palikti atsakovei. Nors teismui sukėlė abejonių tai, kaip testatorė, testamento sudarymo metu nevaldžiusi dešinės rankos, vėliau galėjo pasirašyti pensijų gavimo žiniaraštyje, tačiau atsakovė paaiškino, kad testatorei dešinės rankos nevaldymas paūmėdavo. Seniūnė Č. A. suklaidinta pačios testatorės testamente nurodė, kad pastaroji yra beraštė. Testatorė daugiau kaip metus laiko gyveno pas atsakovę, tiek testatorės namai, tiek atsakovės namai sutapo, todėl prieštaravimų tarp liudytojų parodymų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės nagrinėjo dviem savarankiškiems CK 1.80 ir 1.89 straipsniuose įtvirtintiems testamento negaliojimo pagrindams reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Pagal CK 1.80 straipsnį negalioja imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris. Pagal CK 1.89 straipsnį gali būti pripažintas negaliojančiu fizinio asmens sudarytas sandoris, kurį šis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sudarė sandorio sudarymo metu būdamas tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, remdamasis kartotine pomirtine teismo psichiatrijos ekspertize ir liudytojų dr. J. M., A. R., V. T., D. U., M. G., A. V., Č. A., V. K., J. F. parodymais nustatė, kad sudarydama testamentą, testatorė M. S. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Teismo sprendimo dalis, kurioje pasisakyta dėl testatorės psichikos būklės testamento sudarymo metu, yra pagrįsta ir išsamiai motyvuota. Teisėjų kolegijos nuomone, kad teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog testamento surašymo metu testatorė buvo veiksni, orientavosi laike ir aplinkoje, suprato savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, todėl teisingai sprendė, jog ginčijamas testamentas negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.

Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl tinkamo testamento pasirašymo ir tikrosios testatorės valios išreiškimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Skundas grindžiamas tuo, kad nors testatorė nemokėjo lietuvių kalbos, tačiau testamentas buvo išverstas į jai suprantamą kalbą ir atitiko testatorės valią, todėl teismas, esant nereikšmingiems testamento formos trūkumams, nepagrįstai pripažino ginčo testamentą negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus ir bylos medžiagą konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendime neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimo pagrindus ir sąlygas, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl neteisingai išsprendė bylą, skundžiamą sprendimą priėmė neatitinkantį byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byloje esant nustatytoms visoms reikšmingoms faktinėms aplinkybėms, priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Vadovaujantis CK 5.29 straipsniu, jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente.

Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad už testatorę M. S. testamente pasirašė kitas asmuo – V. T. dviejų liudytojų - D. U. ir M. G. akivaizdoje. Testatorė neprieštaravo, kad už ją pasirašytų kitas asmuo. V. T. pasirašyti už testatorę pakvietė seniūnė Č. A., kuri tvirtinamą veiksmą liudyti pakvietė D. U. ir M. G.. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčo testamentas surašytas lietuvių kalba, tačiau jame nėra nuorodos, kad testamentas buvo išverstas į testatorei suprantamą lenkų kalbą, liudytojas V. T. parodė, jog nemokėdamas ir nesuprasdamas lietuvių kalbos manė, jog pasirašo dovanojimo sutartyje, o ne testamente, nes pastarasis nei jam, nei testatorei nebuvo išverstas, vertino, jog testatorė, kuri pati nepasirašė testamente, nežinojo, kas testamente parašyta, tokiu būdu nebuvo laisvai išreikšta jos tikroji valia (CK 1.64 straipsnis).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami šios kategorijos bylas, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai. Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

Byloje esančiais liudytojų parodymais nustatyta, testatorės gyvenamosios vietos seniūnei Č. A. atvykus pas M. S., nustatyta palikėjos tapatybė, veiksnumas ir išsiaiškinta, ar testamentas sudaromas laisva valia (tomas II, b.l. 158-160).

Iš 2010 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio protokolo matyti, jog liudytojas V. T. parodė, kad M. S. testamento sudarymo metu nurodė norinti „visą turtą perrašyti atsakovei“, testatorė paprašė V. T. pasirašyti, nes nevaldė dešinės rankos, kodėl – liudytojas V. T. nurodyti negalėjo, parodė pasirašęs dovanojimo sutartį, kadangi lietuviškai neskaito, dokumentą išvertė seniūnė (tomas II, b.l. 46). Liudytojas M. G. parodė, jog testamento neskaitė, tačiau girdėjo, kaip M. S. sakė, jog testamentu palieka turtą atsakovei, dokumentas, kurį M. G. pasirašė, buvo skaitomas lenkų kalba, surašytas – lietuvių kalba (tomas II, b.l. 47). Liudytoja D. U. parodė, kad nežinojo, ar testatorė moka rašyti, ar yra beraštė, testamento sudarymo metu M. S. pasirašyti negalėjo, nes jai skaudėjo ranką, sakė norinti palikti Alei, taip vadino atsakovę, visą savo turtą, testamentas M. S. buvo skaitomas lietuviškai ir lenkiškai (tomas II, b.l. 48, 49). Ginčijamo testamento turinys tvirtina (tomas I, b.l. 7), kad testamente yra užfiksuota paskutinioji testatorės M. S. valia, kuri byloje nustatyta vienas kitą papildančiais liudytojų V. T., M. G., D. U., Č. A. parodymais. Esant aiškiai testatorės valiai, neturi reikšmės testamento teksto klaidos, t.y. netiksliai nurodytas įpėdinio statusas ir testatorės negalėjimo pasirašyti priežastis, toks testamentas negali būti pripažintas negaliojančiu dėl testatoriaus valios aiškumo reikalavimo nesilaikymo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad testamento tvirtinimo instituto tikslas yra suteikti testatoriui, dėl fizinių sunkumų – ligos simptomų negalinčiam pasirašyti, galimybę sudaryti testamentą ir kitam asmeniui leidžiant pasirašyti už testatorių liudytojų akivaizdoje. Klausimą, ar liga, t.y. testamento sudarymo ir pasirašymo testatoriaus fizinė būklė laikytina pakankama ar nepakankama kliūtimi pasirašyti sprendžia pats testatorius ir seniūnas, o ne kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–135/2007). Nagrinėjamoje byloje seniūnė Č. A. parodė, kad testatorei nurodžius, jog negalės pasirašyti, nes yra beraštė, pakvietė liudytojų (tomas II, b.l. 160). Liudytojas V. T. parodė, kad M. S. nevaldė dešinės rankos, kodėl – nežinojo (tomas II, b.l. 46). Liudytojas M. G. liudijo, kad testatorė pati nepasirašė testamente, liudytojas svarstė, gal todėl, kad nemokėjo rašyti (tomas II, b.l. 47). Liudytoja D. U. tvirtino, kad testamento sudarymo metu M. S. negalėjo pasirašyti, nes jai skaudėjo dešinę ranką, jos rankos drebėjo (tomas II, b.l. 49). A. V. parodė, kad kai pas M. S. kūrė pečių, ji trynė dešinę ranką, yra sakiusi, kad nuo orų kaitos skaida rankas ir kojas (tomas II, b.l. 50). Liudytoja A. R. parodė, jog M. S. 2009 m. pavasarį nevaldė dešinės rankos, nebegalėjo pasirašyti pensijų gavimo žiniaraštyje, kuriame už ją pasirašė atsakovė (tomas I, b.l. 124, 125). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2009 m. kovo mėnesio išmokų mokėjimo žiniaraščio turinys patvirtina minėtos liudytojos parodymus, kad už M. S. pensijų gavimo žiniaraštyje pasirašė atsakovė. VĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikų centro filialo ligos istorijos Nr. 701 epikrizė tvirtina, kad M. S. jau nuo 2005 metų skundėsi sąnarių skausmais (tomas I, b.l. 64). Tokiu būdu byloje esančiais įrodymais nepaneigti atsakovės paaiškinimai, kad M. S. dešinės rankos nevaldymas paūmėdavo priklausomai nuo orų sąlygų. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymas nereikalauja, jog negalėjimas pasirašyti turėtų būti ilgalaikis arba negrįžtamas, todėl esant laikinam negalėjimui pasirašyti, testamentą pasirašyti gali kitas asmuo. Priešingas aiškinimas, t.y. reikalavimas laukti, kol testatoriaus fizinė būklė pasikeis ir jis asmeniškai galės pasirašyti testamentą, galimai sudarytų situacijas, kuomet vyresnio amžiaus asmenų teisė palikti turtą testamentu apskritai liktų neįgyvendinta. Byloje nustačius, kad testatorė seniūnei nurodė negalinti pasirašyti, nes yra neraštinga, konstatuotina, jog seniūnė turėjo pagrindą taikyti CK 5.29 straipsnyje nustatytą testamento pasirašymo procedūrą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog tuo atveju, kai asmuo atvykęs sudaryti testamentą notarui pareiškia, jog jis yra neraštingas, notarui neatsiranda pareiga išsiaiškinti šią išimtinai su testatoriaus asmeniu susijusią aplinkybę. Net jei raštingas asmuo pareikštų apie savo neraštingumą ir jeigu testamentas būtų sudarytas prisilaikant neraštingo asmens sudaromam testamentui keliamų reikalavimų, toks testamentas atitiktų savo esmę ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637/2003).

Byloje esantys liudytojos D. U. parodymai tvirtina, kad M. S. testamento sudarymo dieną norėjo visą turtą palikti atsakovei, nes pastaroji ja rūpinosi. Teismo posėdyje apklaustas testatorės kaimynas A. V. parodė, kad mirusiąją M. S. laidojo atsakovė, kuri pradėjo prižiūrėti velionę 2006 metais (tomas II, b.l. 49-51). Liudytoja A. R. parodė, jog dirba paštininke, testatorę pažinojo 15 metų, nepažinojo jokių jos giminaičių, kiekvieną mėnesį jai atnešdavo pensiją. M. S. gyveno viena, jeigu sirgdavo, būdavo pas atsakovę, kuri M. S. prašymu pasirašydavo pensijų gavimo žiniaraštyje (tomas I, b.l. 124, 125). Liudytoja apklausta Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vyr. gydytoja V. K. parodė, kad atsakovė buvo ne kartą atvykusi pasiteirauti dėl M. S. būklės ir gydymo, poreikių maistui ir vaistams (tomas II, b.l. 161). Zujūnų seniūnijos seniūnė Č. A. teismo posėdyje nurodė nieko nežinojusi apie M. S. gimines, velione rūpinosi atsakovė (tomas II, b.l. 158-160). Įvertinus liudytojų parodymus, paneigiančius ieškinyje išdėstytus teiginius, kad atsakovė buvo visiškai svetimas velionei asmuo, darytina išvada, jog sudarytas testamentas atitiko testatorės M. S. tikrąją valią, kuriuo ji atėmė paveldėjimo teisę iš giminaičių ir visą savo turtą paliko ją slaugiusiai ir prižiūrėjusiai atsakovei, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ginčijamą testamentą, kaip prieštaraujantį CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Teismo akcentuota aplinkybė, kad ginčo testamento sudarymo metu M. S. buvo senyvo amžiaus, po testamento sudarymo praėjus dviem dienoms hospitalizuota stacionare, nesudaro pagrindo išvadai, kad M. S. sveikatos būklė buvo trukdis tikrajam jos valios išreiškimui, kadangi iš VĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 9 RIE 39, kurią vedė vyr. gydytoja V. K. ir gydytoja B. D. B., už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 4 d. iki 2009 m. balandžio 8 d. įrašų matyti, kad nors sudarydama testamentą testatorė sirgo ir buvo silpna, tačiau buvo sąmoninga, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir padarinius, tai patvirtino teismo posėdyje liudytoja apklausta vyr. gydytoja V. K., parodžiusi, kad M. S. paskutiniais gyvenimo metais išliko sukalbama ir adekvati (tomas II, b.l. 161), teisėjų kolegijos nuomone, M. S. bendra sveikatos būklė negalėjo turėti įtakos jo valiai.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad testatoriaus valia, kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti, kaip ir apskritai asmens – testatoriaus – atminimą. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2007), o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje tokių įrodymų nenustatyta. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija naikina skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą, byloje priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmeta kaip nepagrįstą, ieškovei neįrodžius testatorės valios dėl jos turto likimo po palikėjos mirties neatitikimo valios išraiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

Apeliacinį skundą tenkinus ir priėmus naują sprendimą - atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistinos jos turėtos 1 476,50 Lt bylinėjimosi išlaidos ((142,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų (tomas III, b.l. 15), 1 334,50 Lt už ekspertizės atlikimą (tomas II, b.l. 134)), taip pat iš ieškovės priteistinos valstybei turėtos 90,09 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 93 straipsniai)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendė:

apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą.

Ieškovės B. M. ieškinį atsakovėms A. R., Vilniaus rajono savivaldybės Zujūnų seniūnijos seniūnei Č. A. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Priteisti atsakovei A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 476,50 (tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt šešis litus 50 centų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90,09 Lt (devyniasdešimt litų ir 9 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.