Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos persiųstą Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos teikimą (pateiktas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai) dėl Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžio, priimto R. E., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos duomenimis R. E., 2023 m. gruodžio 9 d. Lernacken, Malmėje (Malmö) krovininiu automobiliu įveždamas į Švediją, Švedijos muitinės žinybai nepranešė apie 235,5 kg kanapių ir 2 kg kokaino (narkotinių medžiagų) ir tokiu būdu pažeidė nustatytą specialųjį draudimą įvežti arba įvežimo sąlygas.

Klaipėdos apylinkės teisme 2025 m. balandžio 2 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos raštas, kuriame nurodoma, kad R. E. atlikus bausmę bus deportuotas į Lietuvos Respubliką. Nuteistasis R. E. nesutiko būti perduotas Į Lietuvą dėl smurto ir susidorojimo pavojaus, pavojaus šeimos saugumui ir jo nuomone, geresnės socialinės reabilitacijos Švedijoje. Prašo spręsti Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.

Nuteistojo R. E. gynėja advokatė Aušrinė Zaburienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors ir tai reglamentuoja įstatymas, tačiau jos ginamasis išreiškė nesutikimą, nes kaip ir nurodė pats R. E., kad Švedijoje vyks socialinė reabilitacija bei turi galimybę studijuoti ir dirbti. Prašo prašymo netenkinti.

Prokuroras Darius Alekna teismo posėdžio metu prašė Švedijos prašymą tenkinti, nes yra pagrįstas tarptautiniais susitarimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Šiuo nagrinėtinu atveju pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo (Švedijos Karalystės) 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžio Lietuvos Respublikoje, nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad Švedijos Karalystės priimto nuosprendžio vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeistų nuteistojo R. E. teises ir laisves.

Nors nuteistasis R. E. nesutinka su bausmės vykdymo perdavimu Lietuvos Respublikai, tačiau jo sutikimas pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 6 straipsnio 2 dalį, nėra būtinas.

Nuteistasis R. E. savo nesutikime atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje nurodė, kad atliekant bausmę Lietuvoje jam kyla pavojus patirti smurtą ir susidorojimą. Jis labai nerimauja dėl savo šeimos saugumo tuo atveju, jei taps žinoma, kas jo šeimos nariai. Taip pat nurodo, kad Švedijos kalėjime jis turi galimybę studijuoti ir dirbti, o tai palengvintų jo socialinę reabilitaciją – tokių galimybių Lietuvos įkalinimo įstaigose jis neturės. Teismas pažymi, kad šios nurodytos aplinkybės yra pagrįstos išimtinai subjektyvia nuteistojo R. E. nuomone, tuo labiau, kad savo nurodytų teiginių jis ne tik nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis bet ir pagrįstai nepaaiškino. Šiuo atveju konstatuoti, kad nuteistajam R. E. atliekant bausmę Lietuvos Respublikoje jo teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti, nėra objektyvaus pagrindo. Pats laisvės atėmimo bausmės atlikimo faktas įkalinimo įstaigoje, atitinkamai sąlygoja ir tam tikrų asmens teisių ir laisvių suvaržymą, tačiau Lietuvoje egzistuojanti teisinė bazė garantuoja bet kurio asmens teisėtų interesų apsaugą, jeigu egzistuoja objektyvių duomenų apie realią grėsmę asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu, 8 straipsniu, 9 straipsniu, BPK 365⁵ straipsniu, Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo (Švedijos Karalystės) 2024 m. liepos 2 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius.

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal BK už atitinkamą veiką. Tuo tarpu straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

Teismas, vertindamas R. E. nusikalstamą veiką, remiasi Švedijos Karalystės pateiktų dokumentų nustatytomis aplinkybėmis. R. E. nuteistas už narkotinių medžiagų kontrabandą itin stambiu mastu (1 nusikalstama veika).

Narkotinių medžiagų kontrabanda itin stambiu mastu, Švedijos bausmių už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 4 dalis: R. E. įvažiuodamas į Švediją krovininiu automobiliu, Švedijos muitinės žinybai nepranešė apie 235,5 kilogramus kanapių ir 2 kilogramus kokaino ir tokiais savo veiksmais pažeidė nustatytą specialų draudimą įvežti arba įvežimo sąlygas. Šis nusikaltimas vertinamas itin stambaus masto ( itin sunkus), atsižvelgiant į tai, kad jis buvo vykdomas organizuotos veiklos, kurios tikslas vykdyti didelio masto prekybą narkotikais, taip pat ir dėl to, kad jo metu buvo disponuojama ypač dideliu narkotinių medžiagų kiekiu.

Iš byloje esančio liudijimo matyti, kad R. E. dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. liepos 2 d. nuosprendis. R. E. šiuo metu atlieka jam paskirtą bausmę ir pagal Švedijos Karalystės teisę, jam paskirta bausmė būtų visiškai atlikta 2029 m. gruodžio 6 d. Pagal Švedijos Karalystės teisę nuteistasis turi teisę būti paleistas lygtinai atlikęs du trečdalius bausmės. Be to, Skonės ir Blekingės apeliacinis teismas (Švedijos Karalystės) nuosprendžiu be laisvės atėmimo bausmės R. E. atžvilgiu taip pat priėmė deportacijos sprendimą, taikant draudimą jam atvykti į Švediją.

Teikimą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad R. E. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Švedijos Karalystėje, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260¹ straipsnio 5 dalyje (narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda).

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, kanapių (antžeminės dalys) labai didelis kiekis – kiekis, viršijantis 2500 g., o kokaino labai didelis kiekis – kiekis viršijantis 100 g. Taigi Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo (Švedijos Karalystės) 2024 m. liepos 2 d. nuosprendyje nurodytas R. E. gabenamos narkotinės medžiagos kiekiai atitinka labai didelį kiekį pagal BK 260¹ straipsnio 5 dalį ir minėtas Rekomendacijas.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260¹ straipsnio 5 dalyje, padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 18 (aštuoniolikos) metų.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, o suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką.

Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo (Švedijos Karalystės) 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžiu R. E. paskirta 6 (šešių) metų ( 2 190 dienų) laisvės atėmimo bausmė neviršija BK 260¹ straipsnio 5 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalios 15 metų ribos, tačiau nesiekia ir minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalios 10 metų ribos.

Taigi, nors ir BK 260¹ straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatytas minimalus terminuotos laisvės atėjimo bausmės terminas, visgi, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Atsižvelgiant į tai, suderinus Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo (Švedijos Karalystės) 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK 260¹ straipsnio 5 dalies nuostatomis, R. E. paliktina jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Keisti Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo (Švedijos Karalystės) 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžio prašymą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, jog pateiktame liudijime nurodyta, kad R. E. kardomasis kalinimas buvo taikomas nuo 2023 m. gruodžio 9 d., todėl teismas laiko, kad bausmės atlikimo pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2023 m. gruodžio 9 d.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl patirtų išlaidų teikiant R. E. teisinę pagalbą. Nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 175 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-02-12 nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

Nagrinėjant teikimą dėl R. E. atžvilgiu priimto Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apygardos teismo nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl gynėjas jam paskirtas dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios. Įvertinus šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios už gynėjo R. E. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7, 8, 9 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsniu,

nutaria:

Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos teikimą dėl Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžio pripažinimo ir juo nuteistajam R. E., paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, tenkinti.

Pripažinti Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. liepos 2 d. nuosprendį, kuriuo R. E. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Švedijos bausmių už kontrabandą įstatymo (2000:1225), 3 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 4 dalyje ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžiu nuteistajam R. E. paskirtą bausmę pagal Švedijos bausmių už kontrabandą įstatymo (2000:1225), 3 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260¹ straipsnio 5 dalimi ir nustatyti R. E. 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2023 m. gruodžio 9 d.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui, nuteistajam R. E. ir jo gynėjui.

Įsiteisėjusios nutarties kopijas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, išsiųsti Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos kalėjimų tarnybai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo R. E., atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.