Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46435-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis MB (duomenys neskelbtini) statybininku , gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 24 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 16 parų arešto;

2) 2018 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme. Bausmė subendrinta su 2017 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 16 parų arešto bausme ir paskirta galutinė 65 parų arešto bausmė;

3) 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 30 parų arešto bausmė. 2019 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 parų arešto bausmės dalinai pridėta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė bausmė – 90 parų arešto, bausmę atlikęs;

4) 2019 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2020 m. rugpjūčio 7 d.;

5) 2019 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 54 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2019 m. gruodžio 17 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2020 m. lapkričio 23 d. apie 23.40 val., būdamas (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimu su artimuoju giminaičiu – broliu G. M. metu, tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam G. M. į veidą, tuo sukėlė G. M. fizinį skausmą, padarė muštinę žaizdą dešiniame antakyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jo brolis yra G. M. Su G. M. nesutaria, kadangi pastarasis įvelia jį į įvairias konfliktines situacijas. 2020 m. lapkričio 23 d. vakare, neprisimena kelintą valandą, jam paskambino brolis G. M. Jis pasiskundė, kad yra pas pažįstamą S. A., (duomenys neskelbtini). Prašė atvažiuoti, kadangi jį nori kažkas sumušti, o kas neįvardijo. Norėdamas įsitikinti ar broliui nėra grėsmės sutiko atvažiuoti, tik įspėjo, kad reikės sumokėti už kurą. Buvo blaivus. Atvažiavo su draugais, kurių neįvardijo. Nuvykus pas S. A. į namus (jos adreso nežino), rado S. A., G. M. Pastebėjo, kad S. A. lauko durų stiklas sudaužytas. Jam atvykus G. M. ėmė kalbėti nesąmones, kad jį neva kažkas nori sumušti. Jo brolis buvo agresyvus, kadangi sudaužė S. A. durų stiklą. Jis brolio neužstojo, pasakė jam, kad veltui kvietė ir liepė sumokėti už kurą. Tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jis kaire ranka sudavė G. M. vieną smūgį į veidą. Jis matė, kad G. M. nuo jo suduoto smūgio bėgo kraujas, jam kraujavo kažkurios akies antakis. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi (b. l. 81-82).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. M. parodė, kad D. M. yra jo brolis, kuris smurtauja jo atžvilgiu nebe pirmą kartą. Su broliu D. M. kartu negyvena. D. M. apsvaigęs nuo alkoholio būna agresyvus, linkęs vogti kitų asmenų ir šeimos narių daiktus. Jo pažįstama S. A. gyvena (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso nežino. Jis eidamas iš parduotuvės 2020 m. lapkričio 23 d. pas ją užėjo norėdamas pabendrauti. Teigia, kad pas S. A. atėjo jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tarp jo ir S. A. kilo žodinis konfliktas, bet dėl girtumo neprisimena konflikto priežasties. Jis pasiskambino broliui D. M., paprašė jo kad jis atvažiuotų pas S. A. Skambino broliui dėl to, kad S. A. grasino jį sumušti arba būdamas girtas ne taip ją suprato. D. M. atvažiavo pas S. A. vakare, bet kiek buvo valandų neprisimena. D. M. atvažiavęs pas S. A. į namus sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą. Sudavė tik vieną smūgį. Nuo smūgio jam ėmė bėgti kraujas iš dešinio antakio, juto fizinį skausmą. Kiek suprato D. M. jam sudavė smūgį dėl pinigų, kadangi G. M. turėjo sumokėti už D. M. atvažiavimą, bet G. M. su savimi pinigų neturėjo. Po smūgio jis išėjo iš S. A. namų ir paskambino 112. D. M. atleidžia už šį įvykį (b. l. 19-20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2740/2020 (02) nustatyta, kad G. M. padaryta muštinė žaizda dešiniame antakyje. Sužalojimas padarytas kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y 2020 m. lapkričio 23 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgio metu, tiek nugriuvus. Kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota (b. l. 29-30).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. R. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad telefonu buvo apklausta liudytoja S. A., kuri parodė, kad buvo vakaras, bet neprisimena kiek buvo valandų. Datos neprisimena, bet buvo 2020 metų lapkričio mėnesis. Ji su sūnumi buvo kambaryje, namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo blaivi. Išgirdo stiklo dūžį, priėjus prie durų pažiūrėti pamatė, kad dužo koridoriaus durų stiklas. Pamatė, kad pas ją atėjo G. M. su savo sugyventine M. O. Jie buvo akivaizdžiai neblaivūs ir prašė, kad ji juos įsileistų į buto vidų. Ji jų nekvietė. Teigia, kad G. M. kažkam ėmė skambinti ir kažką kviesti pas ją, bet kam jis skambino ir kodėl ji nesuprato. Pokalbio metu minėjo, kad jį kažkas nori sumušti, bet ji nieko jam apie tai nesakė, tarp jų joks konfliktas nevyko. M. O. paprašė, kad ji leistų jai nusiprausti, nes ji buvo kruvinu veidu, teigia, kad ji dėl girtumo griuvinėjo. Ji juos įsileido į buto vidų. Po kurio laiko pas ją atvyko G. M. brolis D. M., kurį matė pirmą kartą. Ji suprato, kad jį pakvietė neblaivus G. M. prikalbėjęs nesąmonių, kad bus muštynės. D. M. atvykęs jai iš pažiūros atrodė blaivus. Jie su G. M. susipyko, nes D. M. pyko, kad jį pakvietė be reikalo. Tada ji liepė G. M. išeiti iš jos namų. Ji nematė, kad D. M. butų smurtavęs G. M. atžvilgiu, gal jį pastūmė ragindamas išeiti iš jos buto. Jos akivaizdoje jokių smūgių D. M. nesudavė G. M. Ant G. M. kūno, veido, jokių sužalojimų nematė. Ji pati nenukentėjo (b. l. 36).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos T. V. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 23 d. apie 23 val. 53 min. adresu (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu, neblaivus D. M. smurtavo prieš savo brolį G. M., kuriam nustatytas 2,35 prom. girtumas. Kumščiu trenkė į dešinės akies antakį ir jį prakirto. G. M. patyrė fizinį skausmą, bei padarytas nedidelis sužalojimas. Apžiūrėtas GMP medikų. Po įvykio D. M. pasišalino nežinoma kryptimi (b. l. 1).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, jog nukentėjęs G. M. pranešė apie tai, kad tarp jo ir brolio D. M. kilo žodinis konfliktas dėl pinigų, kurio metu D. M. kumščiu sudavė smūgį G. M. į veidą ir prakirto dešinį antakį. Po įvykio G. M. parėjo namo, o kokiu adresu vyko konfliktas nukentėjusysis G. M. nurodyti negalėjo. Užfiksuota, kraujuojanti žaizda ties G. M. dešinės akies antakiu (b. l. 31-35).

Asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 24 d.00.14 val. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0320“ G. M. nustatytas 2,35 promilių girtumas (b. l. 39-41).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas (išklausytas) garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro. Pranešėjas G. M. prašo iškviesti policiją ir greitosios pagalbos medikus į (duomenys neskelbtini) kaimą, kadangi jį sumušė brolis (b. l. 51-53).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam G. M. į veidą, tuo sukėlė G. M. fizinį skausmą, padarė muštinę žaizdą dešiniame antakyje, tai yra sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis D. M. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau nesutinka su prokuroro siūloma arešto bausme ir prašo paskirti laisvės apribojimo bausmę (b. l. 90-92). Nukentėjusysis informuotas apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 94).

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. D. M. teistas ne vieną kartą ir šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (b. l. 57-67), baustas administracine tvarka (b. l. 71-72), dirbantis (b. l.73). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam D. M. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant jos dydį didesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes bei tai, kad D. M. teisiamas nebe pirmą kartą, nėra jokio pagrindo skirti D. M. švelnesnės bausmės nei areštas, todėl jo prašymas skirti laisvės apribojimo bausmę atmestinas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti – kompaktinės laikmenos, kuriose yra garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro ir liudytojos S. A. apklausa, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. M. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

Išaiškinti D. M., kad ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (elektroninis paštas info@nti-pn.lt, telefonas (8 37) 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Skirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.), nustatant 6 (šešių) mėnesių laikotarpį šiam įpareigojimui įvykdyti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti – kompaktines laikmenas, kuriose yra garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro ir liudytojos S. A. apklausa, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.