- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-05
- Bylos Nr.
- 2-7455-1031/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06102-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Ieškovas
- Šiaulių teritorinės
- Atsakovas
- D. V.
- Advokatai
- Donata Motiejūnė
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei, dalyvaujant ieškovės Šiaulių teritorinės darbo biržos atstovui A. L., atsakovei D. V., jos atstovei advokatei Donatai Motiejūnei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovei D. V. dėl su profesiniu mokymu susijusių išlaidų ir metinių palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Šiaulių teritorinė darbo birža pateiktu ieškiniu (1-4 b.l.) prašė priteisti iš atsakovės D. V. 1313,22 Eur su profesiniu mokymu susijusių išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2015 m. gegužės 4 d. vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymo 23 str. buvo sudaryta dvišalė mokymo sutartis Nr. ĮPP2 - 64 tarp Šiaulių teritorinės darbo biržos ir atsakovės D. V.. Šios sutarties 7.1 punktu atsakovė įsipareigojo dalyvauti profesinio mokymo programoje (pagalbinio virtuvės darbuotojo) bei įgyti pagalbinio virtuvės darbuotojo kvalifikaciją, reikalingą sutarties 2 punkte nurodytoms darbo funkcijoms atlikti, ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. pagal pagalbinio virtuvės darbuotojo mokymo programą. Be to, įsidarbinus sutarties 4 punkte nurodytomis sąlygomis, be svarbių priežasčių jos nenutraukti ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį, atlyginti ieškovei visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu nevykdys arba netinkamai vykdys sutarties 7.1-7.6 punktuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių.
Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė be pateisinamų priežasčių 2015 m. lapkričio 16 d. savo noru nutraukė darbo sutartį po trumpesnio nei 6 mėnesių laikotarpio. Todėl ieškovė daro išvadą, kad taip atsakovė pažeidė sutarties 7.2 punkto nuostatas. Be to, atsakovė, pažeisdama sutarties 7.7. punkto nuostatas, neatlygino ieškovei su profesinio mokymo organizavimu susijusių išlaidų.
Ieškovė atkreipė teismo dėmesį, kad vykdydama sutarties sąlygas patyrė šias su profesinio mokymo organizavimu susijusias išlaidas: už profesinio mokymo programą – 736,79 Eur ir už stipendiją – 576,43 Eur, viso 1313,22 Eur.
Ieškovė taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad 2015 m. gruodžio 2 d. bei 2016 m. sausio 6 d. išsiuntė atsakovei raštus Nr. S6-3580 bei Nr. (1.12) S-64, kuriais atsakovės buvo prašoma padengti su profesinio mokymu organizavimu susijusias išlaidas, tačiau atsakovė su profesinio mokymo organizavimu susijusių išlaidų – 1313,22 Eur - ieškovei negrąžino. Todėl šią sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė D. V. su ieškiniu nesutiko, pateiktu atsiliepimu prašė jį atmesti (40-41 b.l.). Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. baigė pagalbinės virtuvės darbuotojos kursus ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. savarankiškai susiradusi darbą pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) virtuvės darbuotoja. Atsakovė pažymėjo, kad darbo sąlygos buvo blogos – labai ilgos darbo valandos nuo 8 iki 24 val., bloga ventiliacija, didelis karštis. Dėl to ėmė blogėti atsakovės sveikata – prasidėjo širdies veiklos problemos, nestabilus kraujospūdis, nuo garų kartojosi akių uždegimai, todėl 2015 m. lapkričio 16 d. atsakovė baigė savo darbą minėtoje bendrovėje.
Nutraukus darbo santykius su (duomenys neskelbtini) atsakovė vėl kreipėsi į ieškovę, tačiau Darbo birža ne tik nepasiūlė jai kito darbo, o netgi atsisakė atsakovę registruoti. Todėl atsakovė vėl savarankiškai ėmė ieškoti darbo ir 2016 m. sausio 18 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) virėja. Pradėjus dirbti atsakovei vėl paūmėjo sveikatos problemos, teko ne vieną kartą kreiptis į greitąją pagalbą, todėl atsakovė vasario mėnesį baigė dirbti ir šioje bendrovėje. Taip pat atsakovė nurodė, kad jai skirti ieškovės laiškai vėluodavo. Laiškai buvo siunčiami ne registruotu paštu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir apklausto liudytojo parodymais nustatyta, kad 2015 m. gegužės 4 d. tarp šalių Šiaulių teritorinės darbo biržos ir atsakovės D. V. buvo sudaryta dvišalė mokymo sutartis Nr. ĮPP2-64 (5-8 b.l.). Pagal sudarytą sutartį atsakovei buvo suteiktas mokymosi kuponas 736,79 Eur sumai (9, 10 b.l.), kurį pateikusi atsakovė su profesinio mokymo įstaiga – VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centru – sudarė profesinio mokymo sutartį (b.l. 11,12). Atsakovei baigus mokymus jai buvo išduotas profesinio mokymo pagalbinės virtuvės darbuotojo diplomas (b.l. 13). Baigus minėtus profesinius mokymus atsakovė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio 21 d. sudarydama darbo sutartį Nr. 08. Dirbti atsakovė pradėjo nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. (42, 43 b.l.). Šią darbo sutartį atsakovė nutraukė nuo 2015 m. lapkričio 16 d. pačios darbuotojos prašymu (14 b.l.).
2016 m. sausio 18 d. sudaryta darbo sutartimi atsakovė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. sausio 19 d. Šią darbo sutartį atsakovė savo pačios prašymu nutraukė nuo 2016 m. vasario 2 d. (67, 68 b.l.).
Šalių 2015 m. gegužės 4 d. sudarytos dvišalės mokymo sutarties Nr. ĮPP2-64 (5-8 b.l.) 7.1 punkte nurodoma, kad atsakovė įsipareigojo dalyvauti profesinio mokymo programoje (pagalbinio virtuvės darbuotojo) bei įgyti pagalbinio virtuvės darbuotojo kvalifikaciją, reikalingą sutarties 2 punkte nurodytoms darbo funkcijoms atlikti, ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. pagal pagalbinio virtuvės darbuotojo mokymo programą. Be to, įsidarbinus sutarties 4 punkte nurodytomis sąlygomis, be svarbių priežasčių jos nenutraukti ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį, atlyginti darbo biržai visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu nevykdys arba netinkamai vykdys sutarties 7.1-7.6 punktuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių.
Ieškovė reiškia ieškinį laikydama, kad atsakovė be svarbių priežasčių 2015 m. lapkričio 16 d. savo noru nutraukdama darbo sutartį po trumpesnio nei 6 mėnesių laikotarpio pažeidė sutarties sąlygas, todėl vadovaujantis sutarties 7.7 punkto nuostatais, turi atlyginti ieškovei su profesinio mokymo organizavimu susijusias išlaidas, kurias sudaro išlaidos už profesinio mokymo programą – 736,79 Eur ir stipendija – 576,43 Eur , viso 1313,22 Eur.
Atsakovė, neneigdama, kad darbo sutartį ji nutraukė pažeisdama sutarties 7.2 punkte numatytą šešių mėnesių terminą, laiko, kad darbo sutartis su (duomenys neskelbtini), o vėliau su (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktos dėl svarbių priežasčių – su dirbamu darbu susijusių faktorių neigiama įtaka atsakovės sveikatai. Taigi, nagrinėjamos bylos dalykas, vertinant ieškinio elementus ir atsakovės atsikirtimų turinį, yra nustatyti, ar atsakovės nurodomos ir įrodynėjamos aplinkybės gali būti pripažįstamos svarbiomis aplinkybėmis, dėl kurių atsakovė gali nutraukti dvišalę mokymo sutartį (sutarties 7.4 punktas) ir jai neatsirastų pareiga grąžinti jos profesiniam mokymui skirtų lėšų.
Šalių sudarytos dvišalės mokymo sutarties dalykas – mokiniui (atsakovei) įgyti profesinių žinių jos pačios pasirinktoje profesinėje srityje bei dirbant tobulinti išmoktus profesinius įgūdžius ir gebėjimus. Sutarties 7.2 punkte nurodoma, kad mokinys įsipareigoja įsidarbinti ir dirbti laikotarpį ne trumpesnį nei šeši mėnesiai. Pasirašius šalims tokią sutartį jiems atsiranda iš sutarties kylančios pareigos ir teisės. Atsakovė turi teisę jos mokymo laikotarpiu gauti stipendiją, pagal jai suteiktą mokymo kuponą pasirinkti atitinkamus profesinius mokymus ir gauti kokybiškas mokymo paslaugas. Tuo pačiu atsakovei iš sutarties kyla ir tam tikros pareigos, kaip pavyzdžiui pagal per mokymus įgytą kvalifikaciją dirbti tam tikrą laiką, o šios sąlygos nevykdant grąžinti jos mokymams skirtas lėšas.
Teismas pažymi, kad sudaryta mokymo sutartis apimanti mokymo įstaigoje laikotarpį ir šešerių mėnesių darbą gali būti nutraukta esant Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. Al-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše numatytoms svarbioms priežastims (sutarties 7.4 punktas). Minėto aprašo 36 punkte nurodoma, kad svarbiomis priežastimis, kurioms esant bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbuotojas neprivalo atlyginti teritorinei darbo biržai jos patirtų išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, ir netaikomos Užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 15 dalies nuostatos, laikoma: bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbuotojo liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo, mirtis, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų atlikimas, darbo sutarties nutraukimas Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnyje, 129 straipsnyje ar 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 137 straipsnyje nurodytais pagrindais.
Taigi, darbo santykių pasibaigimas dėl ligos, sužalojimo ir darbo sutarties nutraukimas DK 127 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais yra svarbios priežastys, dėl kurių mokymo sutartis gali būti nutraukta mokiniui negrąžinant jo mokymui skirtų išlaidų. Tuo pačiu teismas pažymi, kad ne bet kokia liga, susirgimas ar sužalojimas yra laikoma svarbia priežastimi, o tik tokia, dėl kurios darbuotojas (mokinys) negali pradėti ar tęsti darbo santykių ilgesnį nei šešerių mėnesių laikotarpį. Tokios ligos ar susirgimai, kurie nėra susiję su pagal įgytą profesinį mokymą vykdoma darbo funkcija ar pareigomis, nėra laikytina svarbia priežastimi minėto Aprašo prasme.
Byloje nustatyta, kad atsakovė įgijo pagalbinės virtuvės darbuotojos kvalifikaciją, jai išduotas profesinio mokymo diplomas, darbo sutartį atsakovė su (duomenys neskelbtini) nutraukė 2015 m. lapkričio 16 d., t.y. nuo darbo pradžios nepraėjus nei trims mėnesiams. Nors atsakovė nurodė, kad apie savo savijautą darbe – padidėjusį kraujospūdį, jaučiamus širdies veiklos sutrikimus, akių uždegimus - ji pasisakė kitiems įmonės darbuotojams, tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė, asmenų, kuriems minėta informacija buvo pasakyta atsakovė nenurodė. Savo sveikatos būklei darbo sutarties laikotarpiu, t.y. nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d., atsakovė pateikė 2016 m. liepos 12 d. (b.l. 47) išduotą medicininį pažymėjimą. Taigi, minėtas pažymėjimas išduotas po to, kai ieškovės ieškinys jau buvo priimtas teisme ir atsakovė rengė atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Pažymėjime nurodomi atsakovės susirgimai - pirminė arterinė hipertenzija antro laipsnio, vidutinė rizika, kardiopatija. Pažymėjimas išduotas pačiam asmeniui prašant. Šis pažymėjimas, ar koks nors kitas pažymėjimas, ar kitas dokumentas apie atsakovės sveikatos būklę nebuvo pateiktas nei vienam iš darbdavių ar ieškovei. Abi sudarytos darbo sutartys buvo nutrauktos darbuotojos pareiškimu, t.y. atsakovės valia, nenurodant jokių darbo sutarties nutraukimo priežasčių. Jokie duomenys apie atsakovės sveikatos būklę taip pat nebuvo pateikti ieškovei, taip iš esmės pažeidžiant mokymo sutarties 11 punkto nuostatus.
Teismas, vertindamas minėtą medicininį pažymėjimą, pažymi, kad jis ne tik nepatvirtina atsakovės sveikatos būklės darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) metu, nes išduotas praėjus beveik aštuoniems mėnesiams po darbo sutarties nutraukimo, tačiau jis nevertina ir neatspindi atsakovės galimybės atlikti virtuvės darbuotojos darbo funkcijas ar dirbti tam tikrose sąlygose. Byloje esantys įrodymai patvirtina kitas aplinkybes: atsakovės asmens medicinos knygelėje padarytas įrašas patvirtina, kad atsakovė gali lankyti pagalbinio virtuvės darbuotojo mokymus ir atlikti praktiką (56 b.l.). Byloje liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) direktorius V. K. nurodė, kad priimant atsakovę į darbą ji apie savo sveikatos problemas nieko nenurodė, pateikė dokumentus, kad virtuvėje dirbti gali. Teismo išreikalauti duomenys iš Šiaulių greitosios medicininės pagalbos stoties (61 b.l.) patvirtina, kad pas atsakovę greitosios pagalbos tarnyba vyko du kartus, abu kartus atsakovė atsisakė vykti į ligoninę, abu kartus buvo neblaivi, susirgimų nediagnozuota.
Teismas taip pat pažymi, kad išvadą dėl asmens galimybės ir tinkamumo dirbti vieną ar kitą darbą arba eiti vienas ar kitas pareigas duoda neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, kuri nustato konkretaus asmens galimybes dirbti konkretų darbą. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės pateiktas medicininis pažymėjimas ne tik nevertina atsakovės galimybės dirbti virtuvės darbuotoja virtuvėje, tačiau ir neatspinti atsakovės sveikatos būklės darbo sutarčių nutraukimo metu.
Nors atsakovė savo atsiliepime nurodo, kad minėta mokymo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, teismas nesant tokio ieškinio reikalavimo šio klausimo nesprendžia. Tuo pačiu teismas pažymi, kad nagrinėjant ieškovės ieškinį teismas privalo vertinti šalis siejantį teisinį reikalavimo pagrindą, t.y. šiuo atveju minimą dvišalę mokymo sutartį. Teismas nenustatė jokio šios sutarties neteisėtumo, ydingumo ar negaliojimo pagrindo. Atsakovė minėtą sutartį sudarė laisva valia, pati pasirinkdama profesinio mokymo sritį, jai nebuvo daromas spaudimas, prievarta ar grąsinimai.
Kaip jau minėta, profesinis mokymas, kurį sudaro profesinių žinių teorinis įgijimas ir darbas šešis mėnesius pagal įgytą kvalifikaciją, gali būti nutrauktas esant svarbioms priežastims (sutarties 7.4 punktas). Vadovaujantis sutarties 16 punktu, t.y. pranešus raštu, sutartis gali būti nutraukta. Teismo vertinimu atsakovė nepranešė ieškovei apie sutarties nutraukimą, nurodydama nutraukimo pagrindus, o tiesiog nusprendė sudarytos sutarties nesilaikyti ir jos nevykdyti. Teismui konstatavus esminį sutarties pažeidimą – jos nevykdymą, atsakovei atsiranda sutartyje įtvirtintos pasekmės – pareiga grąžinti ieškovei atsakovės kvalifikacijos įgijimui skirtas lėšas.
Kaip jau minėta, su profesinio mokymo organizavimu susijusių išlaidų 1313,22 Eur sumą sudaro išlaidos už profesinio mokymo programą – 736,79 Eur ir stipendija – 576,43 Eur. Atsakovei buvo išduotas mokymo kuponas 736,79 Eur sumai (9 b.l.), kurį realizuodama atsakovė sudarė profesinio mokymo sutartį (11,12 b.l.). Šiaulių darbo rinkos mokymo centro išrašytos PVM sąskaitos faktūros (32-35 b.l.) patvirtina, kad mokant atsakovę ir kitą asmenį buvo suteikta mokymo paslaugų už bendrą 1473,58 Eur sumą. Sąskaitose nurodant du asmenis, kuriems buvo teikiamos profesinio mokymo paslaugos, ši suma dalytina perpus ir atitinka atsakovės profesinio mokymo programai skirtą 736,79 Eur sumą. Atliktus mokėjimus patvirtina Valstybės iždo mokėjimo pavedimo turinys (19 b.l.). Todėl tenkinant ieškovės ieškinį ši suma priteistina iš atsakovės.
Ieškovė nurodė, kad atsakovei buvo mokama stipendija, bendra stipendijos išmokėta suma - 576,43 Eur. Sąskaitos išrašai (24-31 b.l.) patvirtina, kad atliekant septynis mokėjimus atsakovei buvo išmokėta bendra 576,43 Eur stipendijos suma, atsakovei pervedant 90 Eur, 36 Eur, 144 Eur, 156 Eur, 39 Eur, 89,14 Eur ir 22,29 Eur sumas. Atsakovė nenurodė, kad jai tokios sumos nebuvo išmokėtos, ar kad buvo išmokėtos kitokios sumos. Teismui tenkinant ieškinį ši suma taip pat priteistina iš atsakovės ieškovei.
Teismas nagrinėjamo ieškinio kontekste pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis nurodo, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Šio straipsnio 3 dalis nurodo, kad priverstinis darbas Lietuvoje yra draudžiamas. Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijoje Nr. 29 Dėl priverstinio ir privalomojo darbo. Teismo vertinimu, šalių sudarytos sutarties sąlyga, kad atsakovė įsipareigoja dirbti šešis mėnesius, negali būti vertinama kaip priverstinis darbas, nes atsakovė bet kuriuo metu gali nebedirbti dirbto darbo, ką atsakovė ir padarė, tačiau tuo atveju jai atsiranda pačioje sutartyje numatytos sutarties nevykdymo civilinės pasekmės.
Pagal CK 6.210 straipsnį piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidęs skolininkas turi mokėti penkių procentų dydžio palūkanas. Teismui konstatavus atsakovės sutarties pažeidimą, šios palūkanos iš atsakovės priteistinos ieškovės naudai.
Bendra ieškinio suma 1313,22 Eur. Už jį turėjo būti sumokėtas 39 Eur žyminis mokestis. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsakovei 2016 m. rugpjūčio 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu yra teikiama antrinė šimtu procentų kompensuojama teisinė pagalba. Vertinant tai, kad abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, jos šioje byloje nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Šiaulių teritorinės darbo biržos, juridinio asmens kodas 191435440, naudai 1313,22 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trylika eurų ir dvidešimt du centus) su profesiniu mokymu susijusių išlaidų bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.