- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-18
- Bylos Nr.
- I1-2508-320/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00116-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
Procesinių sprendimų kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 37.3; 55.1.3
2020 m. kovo 18 d.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. (E. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. S. (toliau – ir E. S., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 14 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, atlyginti už laikotarpius nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d., ir nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. sausio 9 d. (toliau- ir ginčo laikotarpis) (b. l. 1-11).
Pareiškėjas E. S. skunde nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje ginčo laikotarpiu 2 sektoriuje, 9 būrio 3 brigadoje, buvo pažeista jam tekusi minimali gyvenamojo ploto norma, o atskaičius baldų užimamą plotą, laisvo ploto buvo visiškai mažai. Teigė, kad pareigūnai nesilaiko deramo etiketo, nuteistuosius išvadina įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais. Be to, teigė, kad būrių viršininkai neužregistruoja parašymų adresuotų įstaigos direktoriui ir neatlieka savo tiesioginių pareigų, naudoja psichologinį smurtą. Administracijos atstovai kitiems nuteistiesiems leidžia skaityti individualaus darbo su nuteistuoju knygeles, kuriose yra konfidenciali informacija apie nuteistojo paskatinimus, nuobaudas, bausmių vykdymo planus. Bausmės atlikimo metu jautėsi nesaugus, kadangi nuteistųjų gyvenamosiose patalpose neįrengti aliarmo mygtukai. Kilus gaisrui ar kitam nelaimingam atsitikimui, turėtų šokti pro antro aukšto langą, kadangi gyvenamosios patalpos durys nakčiai užrakinamos. Gesintuvas skirtas gaisrui gesinti yra būrio viršininko kabinete, kuris dažniausiai būna užrakintas, įstaigos administracija neužtikrina nuteistųjų saugumo galimo kilti gaisro atveju. Tvirtino, kad įstaigos pareigūnai neprisisega kortelių su pareigūno inicialais, todėl negali apskųsti netinkamų pareigūnų veiksmų. Teigė, kad tiek miegamuosiuose, tiek pasimatymų kambariuose bei virtuvėje ištisus metus yra tarakonų ir blakių, o vasarą dar prisideda uodai, musės ir širšės. Dėl netinkamų atsakovės atstovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. papildomą diskomfortą, papildomus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK) atsiliepime (b. l. 17-23) nurodė, jog pataisos įstaigoje direktoriaus įsakymu kiekvienam nuteistajam yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Pareiškėjas buvo paskirtas gyventi 9 būrio 3 brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičių, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min., nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Pažymėjo, jog pareiškėjas bausmę atliko gyvendamas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuri nėra izoliatorius – kalėjimas, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Nuteistieji pagal nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t.t. Nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, todėl pagal įstatymą nenumatytas aliarmo mygtukų įrengimas lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Pažymėjo, kad įstaigoje yra parengtas veiksmų planas kilus gaisrui, įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Nurodė, kad individualaus darbo su nuteistuoju knygelės yra laikomos Resocializacijos skyriaus specialisto, atsakingo už būrį, kabinete, esančiame seife, kiti nuteistieji su minėtais dokumentais susipažinti neturi galimybės. Paaiškino, kad kenkėjai naikinami du kartus per mėnesį visoje įstaigoje, atsižvelgiant pagal poreikį ar gavus nusiskundimų. Ginčo patalpoje ginčo laikotarpiu kenkėjų kontrolė buvo atliekama. Nurodė, kad pareigūnų identifikavimo kortelės su įrašytu vardu ir pavarde pagal pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles nėra privalomos, o pareiškėjo argumentai dėl skundų teikimo administracijai yra abstraktūs. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl sveikatos pablogėjimo į medikus, taip pat į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus nesikreipė. Teigė, kad įstaigos pareigūnai šioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą, todėl jo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 9 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau- ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 9 būrio 3-oje gyvenamojoje patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kurią dar labiau mažino gyvenamojoje patalpoje esantys baldai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 papunktis nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas).
Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 47, 49, 50) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 9 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 32,34 kv. m, gyvenamojoje patalpoje įrengta 10 miegamų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,23 kv. m. gyvenamojo ploto (32,34 / 10 = 3,23). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- ir LVAT) praktiką (žr. pvz., 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuojamas, gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičius visą ginčo laikotarpį. Iš aukščiau nurodytų duomenų daroma išvada, kad gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos bendrabučio tipo patalpose (3,1 kv. m vienam asmeniui, Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktis) pareiškėjui nebuvo pažeista.
Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai, tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir LVAT, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas) ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Nagrinėjamu atveju ploto reikalavimo pažeidimas nebuvo nustatytas. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, o ne kameroje, todėl jis neprivalėjo visą paros laiką būti tik gyvenamojoje patalpoje, o turėjo judėjimo laisvę pataisos įstaigos teritorijoje (sektoriuje) Pravieniškių PN-AK administracijos nustatytu laiku. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose. Šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.
Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai nesilaiko deramo etiketo, sudaro konfliktines situacijas tarp nuteistųjų.
Pareigūnai su nuteistaisiais bendrauja vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“, nuostatomis, o nuo 2019 m. birželio 10 d. - vadovaudamiesi „Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodeksą“ patvirtintą Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 „Dėl pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“ nuostatas.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodyta, kad pareigūnai, bendraudami su nuteistaisiais, vadovaujasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Pareiškėjo teiginys, kad vakarinio patikrinimo metu pareigūnas nuteistuosius vadino nepagarbiais žodžiais, yra deklaratyvaus pobūdžio, jis neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, pareiškėjas neįvardino nei konkretaus tokio nurodyto elgesio datos, nei konkretaus pareigūno, kuris, pareiškėjo teigimu, elgėsi netinkamai. Nesant galimybės patikrinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl paties pareiškėjo neaktyvumo ginant jo neva pažeistas teises ir nustačius, kad nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad minėtu aspektu nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl pareigūnų netinkamo elgesio atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Pravieniškių PN-AK administracijos atstovai neužtikrina asmens duomenų apsaugos, kitiems nuteistiesiems leisdami susipažinti su Individualaus darbo su nuteistaisiais knygelėmis.
Pagal „Susipažinimo su nuteistųjų ir suimtųjų asmens bylų dokumentais taisykles“ patvirtintas 2006 m. rugsėjo 26 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-218 „Dėl susipažinimo su nuteistųjų ir suimtųjų asmens bylų dokumentais taisyklių patvirtinimo“ 2 punktą visi dokumentai, esantys nuteistųjų arba suimtųjų asmens bylose, yra konfidencialūs.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodyta, kad Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės yra tarnybinio naudojimo dokumentai, kurie yra laikomi Resocializacijos skyriaus specialisto, atsakingo už būrį, kabinete, esančiame seife. Su minėtais dokumentais kiti nuteistieji neturi galimybės susipažinti. Pareiškėjo teiginys dėl Pravieniškių PN-AK administracijos Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėse esančios informacijos konfidencialumo neužtikrinimo neparemtas jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie Pravieniškių PN-AK administracijos aplaidumą tvarkant asmens dokumentus, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjo argumentas dėl aplaidžių pareigūnų veiksmų neparemtas jokiais objektyviais duomenimis.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK administracijos atstovai neregistruoja nuteistųjų skundų dėl netinkamo pareigūnų elgesio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Vidaus tvarkos taisyklių 192 punkte nustatyta, kad nuteistieji pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus pateikia raštu. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, pataisos įstaigos personalui įteikiami pašto vokuose, o skirti pataisos įstaigos direktoriui – nuteistojo nuožiūra. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 194 punktą, nuteistieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui. Administracijos atstovas juos registruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale ir duoda nuteistajam pasirašyti arba šiuos nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, išsiunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vieną darbo dieną nuo jų įteikimo (gavimo) momento. Atsakovės atstovo atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo aplinkybes, tačiau nenurodo tikslios datos, kada jis teikė skundą pataisos įstaigos administracijai ir kada toks skundas nebuvo registruojamas, taip pat nenurodo kitų konkrečių aplinkybių, kurias būtų galima patikrinti. Teismas sutinka su atsakovės atstovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad pareiškėjo keliami teiginiai yra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Kaip jau minėta, nesant galimybės patikrinti pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl paties pareiškėjo neaktyvumo ginant jo neva pažeistas teises ir nenustačius aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti pareiškėjo nurodytus argumentus, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, jog gyvenamojoje patalpoje neįrengtas pagalbos iškvietimo mygtukas.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisnumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nenumato aliarmo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Atsakovės atstovo atsiliepime nurodyta, jog pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, todėl aliarminio iškvietimo mygtuko įrengimas gyvenamojoje patalpoje nenumatytas. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Pravieniškių PN-AK metu vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neįrengto aliarmo mygtuko kreipėsi su skundais ar prašymais į administraciją. Pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo neįrengimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, jog Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas priešgaisrinės saugos taisyklių laikymasis.
Atsakovės atstovo atsiliepime nurodyta, jog, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, Pravieniškių PN-AK parengė ir su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais suderino personalo veiksmų planą kilus gaisrui; įstaigoje parengti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos; patalpos aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurie laikomi kontrolės ir praleidimo punktuose. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės pateiktais paaiškinimais apie taikytas priemones gaisrinei saugai užtikrinti ir vertina, kad atsakovės atstovo taikytos priemonės atitiko Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse, patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, įtvirtintus reikalavimus.
Vertinant pareiškėjo teiginius, sprendžiama, kad skunde gaisrinės saugos taisyklių pažeidimai apibūdinti abstrakčiai, jų detaliai neaprašant. Todėl vien deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio teiginiai, jog buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės gaisrinės saugos srityje, nenurodant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pripažįstami kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys pataisos įstaigos neteisėtus veiksmus (neveikimą). Teismas pažymi, kad pareiškėjas, turėdamas informacijos apie tai, jog Pravieniškių PN-AK nevykdo priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, neįgyvendina Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse numatytų priemonių, užkertančių kelią gaisrui kilti ar jam išplisti, turėjo teisę teikti skundus valstybinės priešgaisrinės priežiūros subjektams Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 739 nustatyta tvarka. Nagrinėjant bylą, duomenų apie pareiškėjo skundus, teiktus valstybinę priešgaisrinę priežiūrą vykdantiems subjektams, nenustatyta.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai neturi identifikavimo kortelių.
2003 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 52 punktas nuo 2017 m. kovo 1 d. neteko galios, todėl kortelės pareigūnams su įrašytu vardu ir pavarde nėra privalomos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai, kad pareigūnams neturint identifikavimo kortelių ir tokiu būdu buvo pažeidžiamos jo teisės yra deklaratyvus. Pareiškėjui nenurodant konkrečių pareigūnų pažeidimų, jo deklaratyvūs teiginiai negali būti pripažįstami kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys pataisos įstaigos neteisėtus veiksmus (neveikimą).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad tiek miegamuosiuose, tiek pasimatymų kambariuose bei virtuvėje buvo tarakonų ir blakių.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punktą, laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 „Dėl Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka. Aprašo 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas).
Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas į byla pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytą Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „Utenos deratizacija“ (toliau – ir Paslaugų teikėjas) įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 40-43). Iš teismui pateikto Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo matyti, kad 2017 m. birželio 23 d. paslaugų teikėjas Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 9 būrio gyvenamosiose patalpose atliko kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 53). Be to, iš 2018 m. vasario 20 d. Paslaugų atlikimo akto ir 2018 m. birželio 18 d. Darbų atlikimo akto matyti, jog kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbus Paslaugų tiekėjas Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 9-ame būryje atliko kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 51, 52). Tai patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK laikomasi Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl parazitų (tarakonų, blakių ir kt.) buvimo laikytini nepagrįstais ir atmestini.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų Pravieniškių PN-AK yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo E. S. (E. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.