Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „N.“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. D. (skolininkė), M. D., antstolis G. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „N.“ kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydama nustatyti skolininkei S. D. nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skolininkei ir jos sutuoktiniui M. D. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

5. Iš byloje esančių rašytinių duomenų ir antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolis G. S. vykdo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-6804-470/2018, dėl 2525,35 Eur negrąžintos kredito dalies, 221,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 18 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2525,35 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. rugpjūčio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo, 156,90 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1649,68 Eur administravimo mokesčio, 3,47 Eur sutartinių palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą 4556,51 Eur sumą ir 349,01 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės S. D. išieškotojai AB „N.“.

6. Vykdymo procesą reglamentuojančios įstatymo normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

7. Antstolis G. S. vykdymo proceso metu nustatė, kad skolininkė S. D. su sutuoktiniu M. D. turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – butą / patalpą – kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (v. b. l. 20). Antstolio 2018 gruodžio 7 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) šis turtas areštuotas apribojant disponavimo teisę (v. b. l. 62–63). Antstolis 2024 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė skolininkei užpildyti sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą, tačiau skolininkė per nustatytą terminą antstoliui sutikimo nepateikė (v. b. l. 167–176).

8. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

9. Antstolis G. S. 2024 m. spalio 24 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo (v. b. l. 181). Nagrinėjamu atveju pareiškėja AB „N.“ su tokiu prašymu kreipėsi į teismą.

10. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

12. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad suinteresuotų asmenų S. D. ir M. D. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 17, 27). Iš vedybų sutarčių registro duomenų matyti, kad S. D. ir M. D. nėra sudarę vedybų sutarties, nėra duomenų apie galiojančias turto padalijimo sutartis (v. b. l. 38, 177). Teismui 2024 m. gruodžio 12 d. patikrinus viešųjų registrų duomenis, taip pat nustatyta, kad Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie S. D. sudarytas vedybų sutartis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

13. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad butas / patalpa – kambarys su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas 2014 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. suinteresuotų asmenų S. D. ir M. D. santuokos metu, taigi laikytinas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Duomenų, kurie paneigtų įstatyme nustatytą bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, byloje nėra, suinteresuoti asmenys nepateikė atsiliepimo į išieškotojos prašymą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, neginčijo prašymo pagrįstumo, neteikė įrodymų. Pažymėtina, kad ir nekilnojamojo turto registre turtas įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis).

14. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

15. Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Taigi nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys – skolininkė S. D. ir jos sutuoktinis M. D., manydami, kad jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, turėjo teismui pateikti įrodymų, kurie pagrįstų esant įstatymo nustatytą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, kad skolininkės ir jos sutuoktinio turtas yra padalytas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė yra pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87 straipsnis), arba yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad suinteresuotų asmenų S. D. ir M. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį bendro turto.

16. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, išieškotojos AB „N.“ prašymas tenkintinas, nustatant, kad skolininkei S. D. priklauso 1/2 dalis buto / patalpos – kambario su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2–3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos prašymą patenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis buto / patalpos – kambario su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.