Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (buv. Kalėjimų departamentas) (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (buv. Vilniaus pataisos namai) (toliau – ir atsakovo atstovas, Kalėjimas), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba ir Kalėjimas neatsižvelgė į jo pateiktus skundus dėl jam neišduotų kanceliarinių priemonių. Pareiškėjas 2022 m. sausio 27 d. su prašymu kreipėsi išduoti vokus, pašto ženklus, popierių ir rašymo priemones, tačiau Kalėjimo Resocializacijos specialistė jų neišdavė, o Tarnyba tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo. Šiuo atveju Tarnyba ir Kalėjimas pažeidė teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjas prašo atlyginti patirtą neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu, taip pat jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių įstaigos neteisėtus veiksmus, patirtą žalą bei priežastinį ryšį. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prašomos sumos apskaičiavimą, skunde nurodydamas deklaratyvius teiginius, kurie nepagrindžia jo reikalavimo. Tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas butų skundęs Kalėjimo 2022 m. kovo 7 d. raštą Nr. 42-057, 2022 m. kovo 7 d. raštą Nr. 42-506 ir Tarnybos 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 2S-1103, todėl jie yra galiojantys ir skundo argumentai nesudaro pagrindo neturtinei žalai atlyginti.

5. Atsakovo atstovas Kalėjimas atsiliepime prašė skundą atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas 2022 m. vasario 7 d. kreipėsi į Kalėjimo administraciją su prašymu bei skundu, kuriuose nurodė, jog 2022 m. sausio 27 d. Kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistei per rytinį patikrinimą jis įteikė prašymą, kuriuo įstaigos administracijos prašė jam, kaip nemokiam asmeniui, išduoti vokus, pašto ženklus, lapus, rašymo priemones, tačiau prašomų priemonių negavo. Kalėjimas savo 2022 m. kovo 7 d. rašte Nr. 42-506 įvertino pareiškėjo skundžiamas aplinkybes ir nurodė, kad skundo nagrinėjimo metu buvo kalbėta su pareiškėjo minėta Kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialiste, kuri informavo, jog su prašymu išduoti vokus, pašto ženklus, popierių ir rašymo priemones pareiškėjas nesikreipė. Pareigūnė informavo, kad į ją su panašiu prašymu pareiškėjas kreipėsi 2021 m. lapkričio 18 d., tuomet ji pareiškėjui pasirašytinai išdavė 10 popieriaus lapų, 5 vokus ir rašymo priemonių. Resocializacijos skyriaus specialistė patvirtino, kad visus nuteistųjų ir suimtųjų teikiamus prašymus registravo vadovaudamasi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės). Resocializacijos skyriaus pareigūnė jau anksčiau pareiškėjui buvo davusi jo prašomas kanceliarines priemones, todėl nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjui kreipiantis pakartotinai pareigūnė galėjo pasielgti kitaip.

7. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, jog pareiškėjas skunde nepateikė jokių konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių teiginius apie galimai netinkamą Resocializacijos skyriaus specialistės funkcijų atlikimą, todėl jo teiginiai apie tai, kad pareigūnė specialiai nenorėjo pareiškėjui duoti vokų, pašto ženklų, popieriaus ir rašymo priemonių, vertintini kaip deklaratyvūs ir tai, be kita ko, buvo nurodyta Kalėjimo atsakymuose. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais skaičiavimas jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia dokumentų ar teisės aktų, kuriais grindžia reikalaujamos neturtinės žalos sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Pareiškėjo nurodytos sumos nepagrįstumą taip pat įrodo tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau turtinės naudos iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės darė įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, jog pareiškėjas kilusią žalą sieja su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais, t. y. nes jo prašymas dėl kanceliarinių priemonių išdavimo nebuvo sprendžiamas ir jis priemonių negavo, o Kalėjimas nepateikia filmuotos medžiagos, kuri patvirtintų argumentus dėl prašymo pateikimo. Kalėjimas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2022 m. vasario 7 d. skundą, rašte Nr. 42-506 nurodė, kad tokios medžiagos pateikti negali, nes prašoma pateikti medžiaga yra sunaikinta teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame kontekste teismas atsižvelgė į Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 1 punktą ir 16 punktą, pagal kurį atsakingas pareigūnas, gautą vaizdo registratoriuose įrašytą vaizdo medžiagą saugo 10 darbo dienų, negavęs informacijos dėl konkretaus vaizdo įrašo tolimesnio išsaugojimo – ją sunaikina.

10. Teismas nurodė, jog pareiškėjas į Kalėjimo administraciją su skundu dėl kanceliarijos priemonių neišdavimo kreipėsi 2022 m. vasario 7 d., dėl to remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalimi, Kalėjimas sprendimą dėl pareiškėjo skundo turėjo teisę priimti iki 2022 m. kovo 8 d. Sprendimas buvo priimtas 2022 m. kovo 7 d., jame pagrįstai nurodoma, kad vaizdo registratoriaus duomenų pateikti nėra galimybės. Kalėjimas, vertindamas ir siekdamas išsiaiškinti pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes, apklausė Resocializacijos specialistę, kuri paaiškino, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 27 d. su prašymu dėl kanceliarijos priemonių išdavimo nesikreipė. Pareigūnė pateikė informaciją, kad toks pareiškėjo prašymas buvo gautas 2021 m. lapkričio 18 d. ir jis buvo tenkintas, t. y. pareiškėjui buvo išduotos kanceliarinės priemonės. Pareigūnė patvirtino, kad visus nuteistųjų ir suimtųjų kreipimusis registruoja vadovaudamasi Taisyklėmis.

11. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo netikėti pareigūnės duotais paaiškinimais Kalėjimo administracijai, o nustatytoms aplinkybėms paneigti pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų ir argumentų, kurie leistų spręsti priešingai. Teismas taip pat pritarė Kalėjimo pozicijai, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, jog pareigūnė specialiai nenorėjo pareiškėjui duoti kanceliarinių priemonių, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teismas sprendė, jog tiek Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą, tiek Kalėjimas veikė teisėtai ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Tai, kad pareiškėjo skundai nebuvo patenkinti ir pareiškėjas nesutinka su priimtais sprendimais, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti veiksmų neteisėtumo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad nenustačius atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, nenustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl kitų sąlygų nustatymas neturi prasmės.

III.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą ir priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimu, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismui grąžino nagrinėti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes (2022 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-689-602/2022). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neskundė Kalėjimo raštų, nes visi jam pateikti atsakymai buvo skundžiami, o pareiškėjui 2022 m. balandžio 21 d. atsakymas buvo pateiktas pavėluotai. Kalėjimas pažeidė nustatytą tvarką ir sunaikino vaizdo įrašą, kuris būtų patvirtinęs, jog pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad jis 2022 m. sausio 27 d. per rašytinį patikrinimą prašė Resocializacijos skyriaus specialistės voko, nes jis norėjo kreiptis į teismą. Specialistė taip pat nepagrįstai nurodė, jog ji 2021 m. lapkričio 18 d. davė pareiškėjui 10 popieriaus lapų ir 5 vokus, o teismas, grįsdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi jos paaiškinimais.

14. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo atstovas nurodo, jog apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, nenurodant jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą ir nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti priimtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas, laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, kildina iš laisvės atėmimo įstaigos neteisėtų veiksmų – atsisakymo jam suteikti kanceliarines priemones.

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepaneigė atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 27 d. su prašymu dėl kanceliarijos priemonių išdavimo nesikreipė į Kalėjimo administraciją, o Kalėjimas teisėtai sunaikino vaizdo registratoriaus duomenis, dėl to nenustatyti Tarnybos ir Kalėjimo neteisėti veiksmai.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad Kalėjimas teisėtai sunaikino vaizdo įrašą, kuris būtų patvirtinęs, jog pareiškėjas 2022 m. sausio 27 d. per rytinį patikrinimą prašė kanceliarinių priemonių, taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neskundė Kalėjimo raštų, nes visi jam pateikti atsakymai buvo skundžiami.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nurodydamas, jog nori išsamiai papasakoti bylos faktines aplinkybes.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

21. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių būtinumą nagrinėti šią bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Byloje proceso šalių pozicijos yra aiškiai išdėstytos raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant bylą nuotoliniame teismo posėdyje, kurio metu teikė paaiškinimus. Taigi prašydamas apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjas nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių byla bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka būtų būtinas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašymas yra netenkinamas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi ir nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 146 str. 2 d.), apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, ir nurodo, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 27 d. per rytinį patikrinimą prašė Resocializacijos skyriaus specialistės suteikti jam kanceliarines priemones.

24. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms – neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Dėl to nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

25. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį viešoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų ar kitų norminių teisės aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Sprendžiant viešosios atsakomybės klausimą visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal teisės aktus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

26. Nagrinėjamoje byloje Kalėjimas (buv. Vilniaus pataisos namai), atsakydamas į pareiškėjo 2022 m. vasario 7 d. prašymą, priėmė 2022 m. kovo 7 d. raštus Nr. 42-057 ir Nr. 42-506. Nustatyta, jog pareiškėjas skundė tariamai neteisėtus Kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės veiksmus, nurodydamas, kad jis 2022 m. sausio 27 d. prašė išduoti vokus, pašto ženklus, lapus, rašymo priemones. Kaip matyti iš šių Raštų, gavęs pareiškėjo skundą, Kalėjimas atliko patikrinimo veiksmus, be kita ko, apklausė Resocializacijos skyriaus specialistę, kuri nurodė, jog pareiškėjas su prašymu 2022 m. sausio 27 d. išduoti minėtas kanceliarines priemones nesikreipė, o dienomis, kai specialistei buvo pavesta kuruoti kamerą, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, iš jo paėmė ir užregistravo 1 skundą (2022 m. sausio 18 d.) ir 3 prašymus (2022 m. sausio 17 ir 24 d.).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus Kalėjimo raštus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nenurodė duomenų ar pagrįstų argumentų, patvirtinančių jo teiginius, jog pareiškėjui buvo neteisėtai atsisakyta išduoti minėtas kanceliarines priemones. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodytu laikotarpiu, kai Kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistė kuravo pareiškėjo kamerą, nuteistųjų ir suimtųjų, taip pat ir pareiškėjo, kreipimaisi (skundai ir prašymai) buvo registruojami teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip minėta, šiuo laikotarpiu taip pat buvo užregistruotas 1 pareiškėjo skundas bei 3 jo prašymai. Dėl to nėra pagrindo abejoti, jog atitinkamas pareiškėjo prašymas suteikti prašytas kanceliarines priemones taip pat būtų buvęs užregistruotas ir nustatyta tvarka tinkamai išnagrinėtas, o pareiškėjo argumentai, jog jam specialiai šias priemones buvo atsisakyta išduoti pripažintini deklaratyviais.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog neteisėtumas kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

29. Nagrinėjamu atveju byloje pareiškėjui nepaneigus atsakovo teiginio, kad atitinkamo prašymo pareiškėjas nepateikė, ir neįrodžius priešingai, teisėjų kolegija nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjui buvo neteisėtai atsisakyta išduoti kanceliarines priemones. Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, esantys būtinąja sąlyga viešajai atsakomybei kilti, nenustatyti.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog šiuo atveju atsakovo atstovas neteisėtai sunaikino vaizdo įrašą, kuris būtų patvirtinęs, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 27 d. per rytinį patikrinimą prašė Resocializacijos skyriaus specialistės kanceliarinių priemonių.

31. Vertindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Aprašo 16 punktu, atsakingas pareigūnas gautą vaizdo registratoriuose įrašytą vaizdo medžiagą saugo 10 darbo dienų, negavęs informacijos dėl konkretaus vaizdo įrašo tolimesnio išsaugojimo – ją sunaikina. Visgi pažymėtina, kad teismas vadovavosi Aprašu, patvirtintu Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43, tačiau ginčo metu (2020 m. sausio 27 d.) galiojo 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-522 patvirtinta Aprašo redakcija, kurios 12 punkte įtvirtinta iš esmės analogiška taisyklė, pagal kurią atsakingas pareigūnas kaip įmanoma skubiau, bet ne ilgiau kaip per dvi savaites, įvertina gautą vaizdo registratoriuose įrašytą informaciją ir įrašus, kuriuose nėra užfiksuotų nuteistųjų ar suimtųjų galimai padarytą teisės pažeidimų, nedelsdamas sunaikina.

32. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai, jog atsakovo atstovas neteisėtai sunaikino faktinius duomenis, pareiškėjo vertinimu, pagrindžiančius jo reikalavimo pagrįstumą, yra nepagrįsti.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-689-602/2022, kurioje, pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismui grąžino nagrinėti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes.

34. Šiuo atveju nustatyta, jog nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas buvo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui nepašalinus nutartyse nustatytų skundo trūkumų, skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog remiantis ABTĮ 107 straipsnio 1 dalimi, atskirais klausimais priimamomis nutartimis bylos nėra išsprendžiamos iš esmės. Dėl to ir šiuo atveju sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo. Taigi minėta nutartimi išsprendus pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, ši nutartis neįpareigojo teismo priimti atitinkama sprendimą bylą išnagrinėjus iš esmės.

35. Apibendrindama išdėstytas faktines ir teisinis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepagrindė būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, o pareiškėjas nepateikė jokių byloje nustatytus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nenustatyta būtinoji sąlyga atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.), dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą šioje byloje.

36. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.