Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-24 · Byla Nr. N1-401-784/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-24
Bylos Nr.
N1-401-784/2013
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-00023-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Nukentėjusysis
E. I., A. L.
Civilinis atsakovas
O. L., A. J., R. J., D. Z.
Kaltinamasis
R. Š., A. I., S. Z.
Advokatai
Gintaras Algirdas Perednis, Valerij Kuvšinčikov
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-401-784/13Proceso Nr. 1-18-1-00023-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei, Živilei Vološinienei, Vidai Šuminienei,dalyvaujant prokurorei Ingai Gulbickienei,

gynėjams advokatams Gintarui Algirdui Peredniui, Romualdui Lelertavičiui, Ramutei Veronikai Šalaviejūtei,

nukentėjusiesiems E. I., A. L.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Valerijui Kuvšinčikovui,

Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovėms Natalijai Senovaitienei, Birutei Jauniškienei, Onai Žukauskienei,

civiliniams atsakovams O. L., A. J., R. J., D. Z.,vertėjams Giedriui Račkauskui, Natalijai Reut,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (dėl 2 savarankiškų nusikalstamų veikų), paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir R. Š. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi R. Š. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 4 mėnesių ir 26 dienų laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą (nuosprendis neįsiteisėjęs) ir S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivė, netekėjusi, neteista, kaltinami pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kaltinamieji R. Š., A. I. ir S. Z. padarė plėšimą:

jie, 2012 m. sausio 1 d. apie 3 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe, kartu su asmeniu, nesulaukusiu amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje R. Š. priėjęs prie A. L. ir E. I., sudavė nukentėjusiajam E. I. vieną kartą į veido sritį, nuo ko E. I. nukrito ant žemės ir spyrė pastarajam ne mažiau kaip penkis kartus į galvos sritį, o asmuo, nesulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, spyrė E. I. penkis kartus į galvos sritį ir dūrė peiliu į dešinę ranką, pradurdamas striukę, po ko E. I. besikeliant nuo žemės, A. I. dešine koja spyrė nukentėjusiajam E. I. į krūtinės sritį, padarydami pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės akies obuolio sumušimu su kraujosruva akies odenoje, nosies kaulų lūžiu su paviršutiniu nubrozdinimu nosies srityje, poodinėmis kraujosruvomis su odos įdrėskimais dešinėje šlaunyje, po ko S. Z. priėjus prie A. L. ir sugriebus pastarajai už plaukų, stipriai patraukus ir nukentėjusiajai A. L. atsisėdus ant žemės, R. Š. spyrė nukentėjusiajai A. L. ne mažiau kaip dešimt kartų į galvą bei įvairias kūno vietas, taip sukeldami pastarajai fizinį skausmą, po ko A. I. pagrobė nukentėjusiajai A. L. priklausančią 100 Lt vertės rankinę su joje buvusiu 200 Lt vertės kosmetikos rinkiniu, 100 Lt vertės kvepalais CHIK, 65 Lt vertės veidrodėliu, po ko nešini pagrobtais daiktais pasišalino, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiajai A. L. priklausantį 465 Lt vertės turtą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad buvo su draugais savo namuose, šventė Naujuosius metus, po to išėjo į lauką, ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė asmenis, einančius priekyje jų, priėjęs prie E. I. paklausė, ar pastarasis turi pavaišinti cigaretę, šis atsakė, kad neturi, tuomet jis sudavė kumščiu nukentėjusiajam E. I. į veido sritį, po ko pastarasis nukrito. Vėliau pribėgęs A. I. paėmė tašę ir visi pradėjo bėgti. Jis nepripažįsta, kad mušė ir nukentėjusiąją A. L.. Iš pradžių jie ėjo šešiese, bet ne visi priėjo iki įvykio vietos, kuri yra šalia „Norfos“ parduotuvės. Kartu buvo visi kaltinamieji, E. K., E. B., bei dar viena panelė, kurios nei vardo, nei pavardės jis neatsimena. Jis pirmas priėjo prie E. I., paprašė užsirūkyti cigaretę, o pastarajam atsakius, kad neturi, sudavė į veidą, po to E. I. nukrito. D. Š. buvo jų kompanijoje, bet viskas vyko taip greitai, kad pastarojo veiksmų neįsidėmėjo. Nepamena, apie ką kalbėjosi prieš tai. Rankinės grobti nesitarė. Jis buvo girtas, iš pradžių išgirdo, kad sušaukė vienas iš mažesnių, jei neklysta, D. Š.. Tuomet jis greičiau priėjo prie nukentėjusiųjų, paklausė cigaretės ir įvyko muštynės. Jis asmeniškai tuo metu turėjo 25 Lt. Jie ėjo pašaudyti fejerverkų. Jis tašės nematė, matė kažkokį peilį, bet konkrečiau apibūdinti negali. Prieš tai jie išgėrė 4 butelius degtinės ir alaus. Jis nematė, kas mušė A. L., matė, kad ji stumdėsi su S. Z.. Taip pat matė, kad A. L. ir S. Z. gulėjo ant žemės. Jos buvo viena kitai įsikibusios už plaukų, tampėsi, kaip atsistojo, nematė. Jis nematė, kad S. Z. būtų grobusi ar apžiūrinėjusi rankinę. E. K. buvo toliau ir šaukė, kad jis iš ten bėgtų. Pastarasis šaukė, kad jis kur neįklimptų, nes ką tik buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Jis nematė, kaip A. I. paėmė rankinę. Po to A. I. kalbėjo apie paimtą rankinę, sakė, kad nieko vertingo nebuvo. Jie apie rankinę kalbėjosi tuomet, kai jau stovėjo stadione, apie 150 metrų, gal ir daugiau, nuo tos vietos. Jis A. L. nesudavė nė vieno smūgio. Kuomet jis sudavė E. I., A. L. jam sudavė taše (rankinuku), tačiau jis A. L. atgal nesudavė, kuomet E. I. nukrito, jis kažkaip pasislinko į šoną ir pabėgo. Apie tai, kad pavogta tašė, sužinojo tik būdamas stadione, kuromet atėjęs A. I. apie tai pasakė. Jie net dėl to su pastaruoju truputį apsipyko, sakė jam, kad bus baudžiamoji byla. Jis matė, kad D. Š. vieną kartą spyrė E. I., bet kur spyrė, nematė. Negirdėjo, kad draugai būtų reikalavę iš nukentėjusiųjų pinigų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. I. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad neatsimena, kelintą valandą, prie „(duomenys neskelbtini) “ susitiko su R. Š., D. Š., E. K. ir kitais, visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), buvo kažkokios gimnazijos stadione, po to neatsimena, kelintą valandą, nuėjo pas R. Š., šventė Naujuosius metus, apie 3 val., bet tiksliai nepamena, išėjo į lauką pasivaikščioti, jie ėjo priekyje, o nukentėjusieji – link jų. Jie priėjo prie nukentėjusiųjų, paprašė cigaretės, po to priėjo R. Š. ir trenkė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, kilo konfliktas, pas nukentėjusiąją A. L. nukrito tašė, jis tašę greitai paėmė, dar prieš tai vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajam E. I., tuomet su taše pabėgo link gyvenamųjų namų, kas vyko toliau, nematė. Ką darė nukentėjusioji A. L., jis nematė. Kuomet jis nubėgo, po konflikto visi ėjo per stadioną, jis apžiūrėjo tašę, ten buvo kosmetika, bet nežiūrėjo, kas tiksliai. Pamatęs, kad tašėje kosmetika, tašę išmetė, nes jam kosmetika nelabai įdomu. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. D. pavardės nežino. Nematė, kam sudavė D. Š.. Jis tik matė, kad R. Š. trenkė E. I., o nukentėjusioji daužė R. rankine. Nematė, kur buvo S. Z., nekreipė dėmesio. Po to kvepalus paėmė B.. Kuomet jis vienas apžiūrėjo rankinę, ištraukė kvepalus, E. B. tuomet buvo prie jo ir pastarasis paėmė kvepalus. Po to kai rankinę išmetė, jis R. Š. pasakė, kad rankinėje nieko nėra. Neprisimena, ar nukentėjusioji prašė, kad jai atiduotų rankinę. Nukentėjusioji pati rankine daužė, gal jai rankinė išslydo, nukrito, jis greitai rankinę paėmė ir nubėgo. Sutinka atlyginti žalą, bet moralinės žalos nukentėjusieji prašo per daug. Kai nukentėjusioji rankine sudavė R., iš rankinės daiktai neiškrito. Jis nematė, kad S. Z. suduotų smūgius ar plėštų rankinę. Nukritęs nukentėjusysis E. I. bandė gintis šampano buteliu, dėl to jis nieko nelaukęs spyrė pastarajam į krūtinę. Nukentėjusysis buteliu norėjo suduoti keldamasis. Jis peilį matė pas R. Š. bute, peilis matėsi D. Š. kišenėje, jis apžiūrėjes bute peilį, atidavė D. Š.. Nežino, kodėl viskas taip įvyko, buvo išgėrę, negalvojo, ką daro.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji S. Z. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad prie „(duomenys neskelbtini) “ ji susitiko su R. Š., A. I., E. K., E. B., G. A., D. Š., D., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), užėjo į parduotuvę, po to nuėjo į stadioną, kur atėjo du R. Š. draugai. Vienas jų V., kito nežino. Jie pasėdėjo, po to nuėjo pas R.. Ten ji su A. ir B. supjaustė mėsą, kiti sėdėjo už stalo, o jie dar pjaustė ir agurkus, pomidorus. Kartu buvo ir R. mama, kuri paskui išėjo. Jie išėjo apie 24 val. šaudyti saliutų, pažiūrėjo, grįžo į R. Š. namus apie 2 val. Po to jie išėjo, nes užsinorėjo važiuoti į namus, jie gaudė taksi, bet niekas nenorėjo vežti tiek žmonių. Tuomet jie nusprendė eiti atgal, ji su A., K. ir B. nuėjo per viršų, kur nuėjo kiti, ji nežino. Eidama kalbėjosi su G. A.. Tada išgirdo, kad šaukia mergina, kuri prašė pagalbos. Jai G. A. sakė neiti, bet ji nuėjo, priėjo prie merginos, o pastaroji būdama šoke pagalvojo, kad ją nori pulti ir čiupo jai už plaukų, ji į nukentėjusiąją įsikibo, jos kažkaip parkrito, kas jas išskyrė nepamena. Nukentėjusioji šaukė, įsikibo jai į plaukus, ji gindamasi taip pat įsikibo į nukentėjusiosios plaukus, jos nukrito, po to jas išskyrė, G. A. ją pakvietė ir liepė bėgti, tuomet ji su G. A. pabėgo. Jai blogas regėjimas, kuomet priėjo prie nukentėjusiųjų, net nespėjo pastebėti, kas su kuo mušasi. Ji nematė, kas nukentėjusiajai sudavė smūgius, kuomet atsikėlė, pati buvo šoke, ją pakvietė G. A. ir ji pas pastarąjį nubėgo bei apsiverkė. Kažkas apie rankinę sakė, bet ji nuėjo su G.. Atrodo, kad ji rankinę matė. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus ji nesakė, kad buvo nukritusi su A. L., manė, kad niekas nepatikės, todėl ir nepasakė. Daugiau viskas buvo taip, kaip ji pasakojo ikiteisminio tyrimo metu. G. A. ją ragino neprieiti arčiau, bet ji girdėjo, kaip mergina šaukia pagalbos, todėl ir priėjo. Dėl prasto regėjimo ji negalėjo visko pamatyti. Kai po visko ėjo atgal D. Š. rodė peilį, ji dėl nukentėjusiosios auskaro nieko negali pasakyti, pastarosios už ausų nebuvo paėmusi. Šampano butelio nematė, tuomet, kai buvo nukritusi, girdėjo, kaip kažkas dužo. Įvykio dieną ji negėrė alkoholio, tik mineralinį vandenį. Jai buvo išpeštų plaukų. Ji tiesą iš pradžių papasakojo tik mamai, nes bijojo tėvo reakcijos.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. I. parodė, kad 2011 m. gruodžio 31 d. jis su savo mergina A. L. šventė Naujametinę naktį pas jo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Apie 3 val. dviese su mergina išėjo į gatvę, jis turėjo šampano butelį. Jie norėjo nueiti į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie ėjo (duomenys neskelbtini) gatve į „Norfos“ pusę, matė, kad toliau kairėje pusėje eina maždaug 8 žmonių kompanija. Jis su A. L. į šią kompaniją nekreipė dėmesio ir ėjo toliau. Išgirdo, kaip kažkas iš galo jį pašaukė, jis pasisuko ir pamatė stovintį vaikiną, kuris jo paprašė cigaretės. Jis atsakė, kad nėra, vaikinas prašymą pakartojo dar kartą, tuomet jis atsakė, kad nerūko. Vaikinas dar kartą paprašė cigaretės ir jis vėl atsakė, kad nerūko. Tuomet pribėgo R. Š. ir jam trenkė į veido sritį, į nosį ir nuo smūgio jis nugriuvo. Jam iškrito šampano butelis, jo mergina pradėjo vaikinams sakyti, ką jie daro, rankine, kurią laikė rankoje, bandė juos kaip ir vyti. Jis pats tuo metu bandė atsikelti, tačiau pribėgęs A. I. jam trenkė į krūtinę, tuomet jis užsidengė veidą rankomis, nes buvo spardomas, atsikėlė, pamatė, kad A. L. guli ant žemės su S. Z., nukentėjusiąją mušė dar vienas ar du vaikinai. Tuo metu D. Š. stovėjo priešais jį, kažkas iš tos kompanijos sušuko „imk peilį“, D. Š. pasiėmė peilį, kurį laikė dešinėje rankoje, spyrė jam į koją ir vis kartojo „duok pinigus“. Jis turėjo mobilųjį telefoną, raktus, kišenės buvo užsegtos ir jis nieko nedavė. Paskui jis išgirdo, kaip A. L. prašo atiduoti rankinę, pamatė, kad visa kompanija susirinko ir nuėjo tuo pačiu takeliu. Jie nebėgo, ėjo, ramiai, jis su A. L. grįžo pas tėvus į butą, juos palydėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, ryte atsibudęs jis atsitiktinai pro langą pamatė tą pačią kompaniją, pasikvietė seserį, atsinešė fotoaparatą, padarė tris nuotraukas, nuvažiavo į policiją, Lazdynų ligoninę, buvo apžiūrėtas. Jo merginos neišleido iš darbo, todėl jai nebuvo nustatyti sužalojimai. Jam buvo sužalota nosis, buvo kvėpavimo problemos, mėlynės, kraujosruvos apie akis, jis nejautė dantų. Jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis. Cigaretės pirmas paprašė D. Š.. Jis pats turėjo šampano butelį, kuris grumtynių metu jam išslydo, daugiau jis to butelio nebematė, kuo jį mušė, negali pasakyti, po to, kai liko vieni su A. L., matė butelio šukes prie krūmo. Teisiamajame posėdyje perskaičius nukentėjusiojo E. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nukentėjusyis E. I. parodė, kad iš pradžių jį kvietė vyriškas balsas, prašė cigaretės. Vaikinai kol kas jo merginos nemušė, tik jį mušė rankomis ir spardė kojomis. Po to jo draugę už plaukų tempė viena mergina. Du vaikinai A. L. spardė, kai pastaroji jau buvo nukritusi ant žemės. Kažkas iš vaikinų jam sudavė buteliu per galvą. Pats mažiausias, D. Š., mojavo peiliu. Jis mano, kad jam nosis lūžo nuo R. Š. smūgio. Viskas baigėsi tuo, kad jo mergina pradėjo šaukti, kad grąžintų rankinuką, ir visi nuėjo. Mušant girdėjosi tik keiksmai ir įžeidinėjimai. Jis negali atpažinti merginos, kuri buvo susikibusi su jo mergina, bet galimai tai yra S. Z.. Į ekspertizę jis kreipėsi praėjus dviems savaitėms po nosies kaulų lūžio nustatymo. Paskemes jaučia, jis baigęs muzikos mokykloje saksofono klasę, dabar jam sunku groti. Dėl nosies negali pilnai kvėpuoti, nejaučia dviejų dantų. Jis jautė pažeminimą, liko daug nepatogumų dėl sveikatos sutrikimų, jo mergina jaučia depresiją, baimę, netoli jos darbovietės (duomenys neskelbtini) gatvėje mokėsi R. Š.. Kuomet parodė peilį, jis išsigando. Visas peilis buvo apie 16 centimetrų. Šiuo metu pas gydytojus nesikreipė, nes jis vienas dirba, jo mergina mokosi, nėra laiko. Jie iškart po sumušimo kreipėsi į policiją, bet policija neatvažiavo. Tampytis su A. L. pirmoji pradėjo kaltinamoji S. Z.. Pribėgusi pastaroji šaukė, kad A. L. neliestų jos vaikino. Tikrai A. L. rankinė nenukrito, jis gulėdamas matė, kaip ji mojavo rankine ir šaukė. Net tuomet, kai A. L. jau gulėjo su S. Z., rankinė vis dar buvo pas A. L.. Jis iki įvykio dirbo firmoje, darbo pobūdis – avarinis durų atidarymas, raktų programavimas, šiuo metu jis dirba ten pat, įvykis atsiliepė darbui. Jis negali susikaupti. Nematė, kas išskyrė merginas. Jis grumtynes stebėjo iki tol, kol pamatė peilį. Jis buvo R. Š. pargriautas ant nugaros, po to jis gavo smūgius į veidą, buvo suduota daug smūgių. Per šoną žiūrėjo į savo merginą. Jis matė, kd nukentėjusiąją A. L. daužė ir R. Š..

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. L. parodė, kad Naujuosius metus sutiko pas savo vaikino E. I. tėvus, apie 2 val. dviese nusprendė eiti į jo butą pas močiutę, ėjo kompanija, kuri pradėjo šaukti sustoti. Jie atsisuko, prie jos vaikino priėjo D. Š., kuris prašė cigarečių. E. I. atsakė, kad nerūko, paprašius dar kartą, pribėgo R. Š. ir trenkė E. I. į veidą. Ji negalėjo į tai žiūrėti, su savimi turėta rankine pradėjo R. Š. mušti, kad kažkaip sustabdytų, šaukti, ką jūs, vaikinai, darot. Kuomet ji rankine sudavė R. Š., prie jos pribėgo mergina, kuri pradėjo keiktis, šaukti, ką ji daro, ją visaip įžeidinėjo, pradėjo tempti už plaukų, patempė taip stipriai, kad ji nukrito ant kelių. Mergina ją tempė už plaukų, ji taip pat tą merginą tempė už plaukų, tuo metu matė, kaip jos vaikiną muša kojomis, rankomis, buteliu per galvą, šaukė, įžeidinėjo, sakė „duokit pinigus“. Rankinė visada buvo prie jos, joje buvo vertingi daiktai, dovanos, pinigų nebuvo, o buvo kvepalai, kosmetika. Kompanijoje žmonių buvo labai daug, jie visi išsidirbinėjo, ji pirmą kartą gyvenime patyrė tokį stresą. Ji galvojo, kad ją gali užmušti. Kuomet ji buvo atsiklaupusi, juto, kaip rankinę jai ištempė, rankinė pati nenukrito. Kuomet ji su S. Z. nukrito ant žemės, pastaroji ją tempė už plaukų, ji bandė S. taip pat griebti už plaukų, o tuo metu ją vaikinai mušė per nugarą, galvą, po to ji du kartus ligoninėje gulėjo dėl inkstų ir jai labai skaudėjo galvą. R. Š. ją tikrai mušė. S. Z. keikėsi, pastaroji nereikalavo pinigų, ją mušti pradėjo dėl to, kad ji, nukentėjusioji, rankine sudavė R. Š.. Teisiamajame posėdyje perskaičius nukentėjusiosios A. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nukentėjusioji A. L. parodė, kad kai jai nutraukė rankinę, ji gulėjo. Prieš tai buteliu jos vaikinui sudavė per galvą. Ji gerai supranta lietuviškai, tiesiog mintis geriau dėsto rusiškai. Ji su mergina mušėsi tuomet, kai buvo ištraukta jos rankinė. Mano, kad rankinę nutempė vaikinas. D. Š. šaukė labai daug, rusiškai sakė „duokit pinigus“, jie pastoviai reikalavo pinigų, po to, kai ji pajuto, kad nebėra rankinės, pradėjo šaukti, ir jie nuėjo. Ji liko viena su savo vaikinu. Šiuo metu ji tapo labai nerving, bijo, kad kiekvienas vaikinas gali trenkti merginai, bijo eiti tamsoje, pastoviai važinėja automobiliu, darbe taip pat pasidarė labai nervinga. Suoduodama rankine R. Š. ji gynė savo vaikiną. Ne ji pirma užpuolė kaltinamųjų kompaniją, o pastaroji užpuolė ją ir E. I.. Jai norėjo į veidą trenkti ir D. Š., bet pastarajam nepavyko. Ji šaukėsi pagalbos, buvo per vakarą išgėrusi dvi šampano taures. S. Z. plaukų jos rankose neliko, ryte, šukuodamasi, matė kad yra išrauti jos, nukentėjusiosios, plaukai. Ji suprato, kad S. Z. gina tuos vaikinus. Jai rankinė kabojo ant peties, ji nejuto, kad rankinė būtų pati nukritusi. Rankinė buvo pilna, joje daug daiktų, būtų išgirdusi garsą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. A. parodė, kad jis su draugais susitiko prie „(duomenys neskelbtini) “, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, po to nuėjo pas R. Š.. Paskui ėjo žiūrėti fejerverkų, vaikščiojo, daug kas iš jų norėjo važiuoti namo taksi, tačiau dėl to, kad norėjo važiuoti daug žmonių, taksi, nestojo. Jis, S., E. ir E. ėjo aukščiau, o kiti – žemiau. Buvo labai tamsu, samanta stovėjo šalia jo, o E. K. kažkur nuėjo, sakė, kad atlikti gamtinių reikalų. Prasidėjo muštynės, buvo didelis triukšmas, riksmai. S. norėjo eiti pažiūrėti, jis ragino ją neiti, bet S. Z. vis tiek nuėjo. Kas ir kiek žmonių mušėsi, jis nematė. Jis matė, kad S. Z. priėjo prie merginos, įsikibo jai ir pradėjo voliotis, po to S. atbėgo pas jį. Jis matė, kad S. plaukai buvo išrauti, jis išrautus plaukus nuėmė, pamatė, kad visi pradėjo bėgti, tuomet nubėgo ir jie. Muštynės vyko gal 10 minučių, tiksliai apie jas nieko negali pasakyti. Kodėl vyko muštynės, neįsivaizduoja. Ikiteisminio tyrimo metu norėjo papasakoti apie muštynes, bet tyrėja pasakė, kad jis tikriausiai pasakoja ne apie tas muštynes.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja Ilona B. A. parodė, kad ji muštynių nematė, jos sūnus G. grįžo naktį namo, nors buvo susitaręs su draugais švęsti iki ryto. Sūnus paskambino, paprašė nemiegoti ir atidaryti duris. Grįžęs pasakė, kad ėjo pėsčiomis iš (duomenys neskelbtini), kad įvyko muštynės, jie visi išsilakstė. Sakė, kad jis stovėjo aukščiau, o muštynės vyko žemiau. Žinojo, kad sūnus Naujuosius metus sutiko pas draugą R. Š.. Gerai neprisimena, bet atrodo, kad sūnus grįžo 2-3 val. Sūnus pasakojo, kad S. nubėgo pasižiūrėti, kas dedasi, nes šaukė mergina, nors jis ragino S. neiti. Sūnus į namus grįžo blaivus.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. B. parodė, kad 2011 m. gruodžio 31 d. jis pas R. Š. nuėjo apie 19 valandą, ten buvo penki vaikinai ir dvi merginos. Maždaug apie 22 val tarp tų vaikinų įvyko konfliktas, kurio metu ir jis truputį nukentėjo. Po to V. P. jį palydėjo iki (duomenys neskelbtini) stotelės ir jis išvažiavo namo. Į policiją nesikreipė. Apie tai, kas vyko sausio 1 d. apie 3 val. nakties jis nieko nežino. Naktį nedalyvavo jokiose muštynėse. Su R. Š. jis užaugo viename kieme.

Apklaustas teisiamajame psoėdyje liudytojas E. K. parodė, kad neprisimena, kaip sutikinėjo 2012-uosius metus, buvo girtas, į namus grįžo po trijų dienų. S. Z. pažįsta. Kad ji ką nors daužytų, spardytų kojomis ar griebtų už plaukų, neštųsi pavogtą rankinę, nepastebėjo. R. Š. ir E. B. jis pažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja E. B. parodė, kad nežino, ką pasakoti, nes nepamena. S. Z., esančios teismo posėdžių salėje, nepažįsta. D. Š. pažįsta. Nepamena, kas įvyko naktį išėjus iš buto, kuriame šventė. Ji peilio nematė. Ikiteisminio tyrimo metu apie peilį pasakė todėl, kad tyrėja pasakė, apytiksliai pasakyti, kokį namuose matė peilį. Ji ir atsakė, kad peilis buvo juodas su rankenomis. Ką sakė apklausoje pas tyrėją, neprisimena.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. Š. parodė, kad ėjo pasivaikščioti, užkabino kažkaip du žmones. Prie jų pirmas priėjo kažkas kitas. Jis su savimi turėjo peilį, kurį vieną kartą panaudojo, suplėšė nukentėjusiojo striukę. Su jais buvo S. Z., Ką ji veikė, jis nematė. Jis sudavė smūgius vaikinui. Sudavė iš kojos į galvą. Merginos nemušė, kad kas muštų merginą, nematė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kur ėjo, neprisimena. Mušėsi vaikinas pravarde D.. Jis su R. Š. nukentėjusiojo nemušė. Jis nieko iš nukentėjusiųjų nereikalavo mušdamas. Muštynių metu kažkas surėkė, kad jis ištrauktų peilį, tuomet jis išsitraukė peilį ir suplėšė striukę. Jis mojavo peiliu priešais vaikiną, kodėl taip darė, nežino. Peilis yra jo. Turbūt bute peilį matė ir kažkas iš kitų draugų.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2012 m. sausio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti šalia (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6-10).

Iš byloje esančio 2012 m. vasario 1 d. daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. I. pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuoti 2012 m. sausio 1 d. įvykyje dalyvavę asmenys (t. 1, b. l. 30-32).

Iš byloje esančio 2012 m. vasario 1 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. I. pateikė striukę, kurią dėvėjo jo atžvilgiu padaryto plėšimo metu (t. 1, b. l. 35). Ši striukė apžiūrėta, surašant 2012 m. vasario 1 d. apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 36-41) ir pagal pakvitavimą grąžinta nukentėjusiajam E. I. (t. 1, b. l. 42).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012 m. sausio 10 d. specialisto išvados Nr. G 68/12 (01), kurią pateikė teismo medicinos ekspertas V. K., matyti, kad E. I. padaryta dešinės akies obuolio sumušimas su kraujosruva akies odenoje, nosies kaulų lūžis su paviršiniu nubrozdinimu nosies srityje, poodinės kraujosruvos su odos įdrėskimais dešinėje šlaunyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2012-01-01), paveikus kietais bukais bei ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl nosies kaulų lūžio; atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais; jie nebūdingi griuvimui, savęs žalojimui (t. 1, b. l. 44-45).

Iš byloje esančio 2012 m. sausio 11 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. I. atpažino R. Š. kaip asmenį, kuris 2012-01-01 apie 3 val. jam sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį ir mušė kartu su juo buvusią merginą A. L. (t. 1, b. l. 119-122).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnis, apibrėžiantis įrodymų sampratą ir kitos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nė vienai įrodymų rūšiai neteikia pirmenybės. Tačiau įrodymai turi būti įvertinti atsižvelgiant į jų visetą. Tai pasakytina ir apie byloje apklaustų kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymus. Šioje byloje apklaustų asmenų parodymais teismas remiasi tiek, kiek jie yra patikimi, kitaip tariant, atsižvelgia į jų nuoseklumą, tarpusavio neprieštaringumą ir į kitus juos patvirtinančius arba paneigiančius įrodymus.

Kaltinamasis R. Š. neigė turėjęs tikslą apiplėšti nukentėjusiuosius ir teigia sudavęs tik vieną smūgį nukentėjusiajam E. I.. Kaltinamasis A. I., iš principo neneigdamas savo dalyvavimo inkriminuojamame nusikaltime, nurodė, kad jis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam E. I. į krūtinės sritį, pripažino, kad pagrobė nukentėjusiosios A. L. rankinę su joje buvusiu turtu, tačiau tvirtino rankinės nuo nukentėjusiosios nenutraukęs, o paėmęs nuo žemės, kur ji iškrito iš nukentėjusiosios rankų. Kaltinamoji S. Z., ikiteisminio tyrimo metu paaiškinusi, kad pati tiesiogiai nei inkriminuojame nusikaltime, nei grumtynėse nedalyvavo, teisiamajame posėdyje parodė, kad ji pribėgo prie nukentėjusiosios A. L., nes pastaroji šaukėsi pagalbos, kad jai padėtų, tačiau išėjo taip, kad A. L. pagalvojo, kad S. Z. ją puola ir griebė jai už plaukų, jos abi susikibo ir nuvirto ant žemės. Kaltinamoji S. Z. neigia grobusi turtą. Vienok, analizuojant šiuos kaltinamųjų parodymus ir juos lyginant su nukentėjusiųjų E. I. ir A. L. parodymais bei, iš dalies, su kitų tiesiogiai įvykyje nedalyvavusių, bet įvykį stebėjusių asmenų, parodymais, matyti, kad kaltinamųjų parodymai yra ne tik nenuoseklūs, bet ir neobjektyvūs, kaltinamieji stengiasi menkinti tiek kiekvienas savo, tiek kitų kaltinamųjų vaidmenį. Tuo tarpu nukentėjusiųjų E. I. ir A. L. parodymai buvo ne tik nuoseklūs (tai yra iš esmės nesikeitė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme), bet ir patikimi, jie vienas kitą patvirtina, iš dalies juos patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiajam E. I. nustatytus kūno sužalojimus ir jų kiekį bei lokalizaciją.

Nukentėjusieji E. I. ir A. L. parodė, kad vienam iš kompanijoje buvusių asmenų paprašius cigaretės ir E. I. jos nedavus, pribėgęs kaltinamasis R. Š. sudavė vieną smūgį E. I. į galvos sritį ir nuo šio smūgio jis nukrito. Po to nukentėjusiajai A. L. šaukiant ir mojuojant rankine, bei stengiantis ja suduoti R. Š., pastarasis spardė nukentėjusįjį E. I., po to nukentėjusiajam smūgius sudavė pribėgęs mažametis D. Š., dar vieną smūgį į krūtinę sudavė kaltinamasis A. I., po to pribėgusi kaltinamoji S. Z. įsikibo į nukentėjusiąją A. L., jos susigrūmė ir nukrito ant žemės. Nukentėjusioji A. L. kategoriškai patvirtino, kad jai nukritus ant žemės, ją mušė ir kaltinamasis R. Š.. Labai svarbi aplinkybė, turinti reikšmės kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui, kurią nurodė tiek nukentėjusioji A. L., tiek ir nukentėjusysis E. I., yra tai, kad rankinė iš nukentėjusiosios A. L. rankų nebuvo iškritusi. Rankinę vienas iš kaltinamųjų (kaip paaiškėjo, kaltinamasis A. I.), nuo A. L. nutraukė tuomet, kai ši gulėdama grūmėsi su kaltinamąja S. Z.. Taigi rankinės (ir joje buvusio nukentėjusiajai A. L. priklausiusio turto) pagrobimas tiesiogiai susijęs su fizinio smurto naudojimu prieš nukentėjusiuosius. Aplinkybė, kad rankinę nuo nukentėjusiosios A. L. nutraukė vienas A. I., nepaneigia, jog plėšime dalyvavo ir kiti du kaltinamieji. Apie tai, kad dar vienas tiesiogiai įvykyje dalyvavęs asmuo – D. Š. grumtynių metu nuolat reikalavo iš nukentėjusiųjų pinigų, patvirtino tiek nukentėjusysis E. I., tiek ir nukentėjusioji A. L.. Tokio reikalavimo negalėjo negirdėti ir kaltinamieji R. Š. bei S. Z.. Kita vertus, minėtais byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad rankinė buvo pagrobta po to, kai prieš nukentėjusiuosius kaltinamieji jau buvo pavartoję fizinį smurtą ir tuo metu, kai du iš jų (kaltinamieji R. Š. ir S. Z.) dar tebetęsė fizinio smurto vartojimą. Kad fizinį smurtą kaltinamieji vartojo turto pagrobimo tikslu, parodo ir ta aplinkybė, kad pagrobus rankinę, kaltinamieji daugiau nukentėjusiųjų nebemušė ir pasišalino iš nusikaltimo vietos. Visiškai atmestina kaltinamosios S. Z. teisme iškelta versija, kad ji į nusikaltimą įsijungė norėdama apginti nukentėjusiąją A. L., tik pastaroji to nesuprato. Tiek nukentėjusiųjų A. L. ir E. I., tiek ir kartu su S. Z. buvusio liudytojo G. A. parodymais nustatyta, kad S. Z. pirmoji pribėgo prie A. L., į ją įsikibo, vėliau nuvirto ant žemės. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kiekvienas iš kaltinamųjų realizavo plėšimo sudėties objektyviuosius požymius ir kiekvieno jų veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su nukentėjusiosios A. L. tuto pagrobimu. Kaltinamieji R. Š., A. I. ir S. Z. veikė bendrininkų grupe. Kaltinamųjų R. Š., A. I. ir S. Z. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų R. Š., A. I. ir S. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamasis A. I. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, tačiau jo parodymų turinio analizė nepatvirtina tokios išvados. Be to, kaip minėta, teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. I. prisipažino tik iš dalies. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. Š. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (R. Š. šį nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, yra moksleivis, tačiau nusikalto būdamas anksčiau teistas už panašaus nusikaltimo padarymą, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos laikotarpiu), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik paskyrus kaltinamajam R. Š. realią laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalies nuostatomis bendrintina su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. I. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis nusikalto būdamas nepilnametis, neteistas, jo atžvilgiu priimtas kitas apkaltinamasis nuosprendis kol kas neįsiteisėjęs, kaltinamasis mokosi), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam A. I. skirtina įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, remiantis BK 92 straipsnio nuostatomis, atidėtinas, nes teismas laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, skirdamas kaltinamajai S. Z. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamoji padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamoji veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (S. Z. neteista, mokosi, charakterizuojama teigiamai), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajai skirtina įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji S. Z. nebuvo šio nusikaltimo iniciatorė, jos asmenybė apibūdinama labiau teigiamai, nei kitų dviejų nusikaltimo bendrininkų, jai skirtina artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, remiantis BK 92 straipsnio nuostatomis, atidėtinas, nes teismas laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šioje baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 141,87 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Šis ieškinys pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (t. 1, b. l. 54) todėl tenkintinas visa apimtimi ir priteistinas iš kaltinamųjų solidariai.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. L. pareiškė 645 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 25 000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis E. I. – atitinkamai 490 Lt dėl nusikalstamais veiksmai padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 25 000 Lt dėl nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiųjų atstovas sumažino ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiųjų ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti iš dalies. Konkrečiai, teismui nėra pateikta įrodymų dėl E. I. priklausiusios ir plėšimo metu sugadintos striukės vertės. Tai civilinio ieškinio pareiškime pripažįsta pats nukentėjusysis (t. 1, b. l. 27-28). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl nukentėjusiųjų ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas tiek, kiek tokia žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji R. Š., A. I. ir S. Z. panudodami fizinį smurtą apiplėšė nukentėjusiuosius E. I. ir A. L.. Kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Plėšimo metu nukentėjusysis E. I. buvo sužalotas. Padarytas sužalojimas pasireiškė tuo, kad E. I. nustatytas dešinės akies obuolio sumušimas su kraujosruva akies odenoje, nosies kaulų lūžis su paviršutiniu nubrozdinimu nosies srityje, poodinėmis kraujosruvomis su odos įdrėskimais dešinėje šlaunyje. Sužalojimus teismo medicinos ekspertas kvalifikavo nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusioji A. L., nors jos teismo medicinos ekspertas neapžiūrėjo, tačiau taip pat buvo sužalota nusikaltimo metu, ką patvrtina medicininiai duomenys apie jos gydymąsi, bei nustatytas didelis smūgių į galvą ir kitas kūno vietas skaičius. Abu nukentėjusieji parodė, kad įvykio metu buvo labai išsigandę, psichologinis išgąstis ir baimė iškart nepraėjo, fizinės ir psichologinės užpuolimo pasekmės jaučiamos iki šiol. Neginčytina, kad, nukentėjusieji nuo trijų užpuolikų veiksmų patyrė ne tik fizinį sužalojimą, bet ir išgąstį, emocinį sukrėtimą. Be to, jiems abiems konstatuotas postresinis adaptacijos sutrikimas su fobiniais nerimo priepuoliais. Tai be abejonės susilpnino nukentėjusiųjų saugumo jausmą. Taigi šios pasekmės nukentėjusiųjų fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jiems padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Nustatyta, kad kaltinamieji veikė tiesiogine konkretizuota tyčia. Iš kitos pusės, nei jų pačių, nei įstatyminių atstovų turtinė padėtis nėra palanki, kaltinamieji savarankiškų pajamų ir nuosavo turto iš esmės neturi. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintini, nukentėjusiajam E. I., atsižvelgiant į didesnį jam nustatytų sužalojimų mastą nustatant 7 000 Lt neturtinės žalos dydį, o nukentėjusiajai A. L. – 6 000 Lt neturtinės žalos dydį.

Kaltinamieji R. Š., A. I. ir S. Z. nusikalto būdami nepilnamečiai, tačiau nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis R. Š. yra pilnametis asmuo. Pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šio straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Bendrais veiksmais padarę žalą kaltinamieji atsako solidariai. Tai reiškia, kad šiuo nuosprendžiu nustatytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas solidariai iš R. Š., A. I. ir S. Z., o A. I. ir S. Z. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą, byloje pripažintais civiliniais atsakovais – R. J., D. Z. ir I. Z..

Nukentėjusiųjų prašymas išieškoti jų turėtas proceso išlaidas (pinigų priėmimo kvitai – t. 3, b. l. 17, 19 patvirtina, kad už atstovavimą byloje advokatui Valerij Kuvšinčikov nukentėjusioji A. L. sumokėjo 1 000 Lt, o nukentėjusysis E. I. sumokėjo 1 500 Lt) advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti, tenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 str.,

n usprendė:

R. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. Š. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir dvejiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti R. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. sausio 10 d. 10.30 val. iki 2012 m. sausio 12 d. 9.15 val. (dvi dienas). Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. Š. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir R. Š. nukreipti atlikti bausmę.

A. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant jį kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mosklą arba dirbti ir uždrausti be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę nepilnamečio atidavimą prižiūrėti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

S. Z. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę nepilnamečio atidavimą prižiūrėti iki nuospendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti solidariai iš R. Š., A. I. ir S. Z., o A. I. ir S. Z. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – R. J., D. Z. ir I. Z. 141, 87 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti solidariai iš R. Š., A. I. ir S. Z., o A. I. ir S. Z. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – R. J., D. Z. ir I. Z. 645 Lt nukentėjusiajai A. L. kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti solidariai iš R. Š., A. I. ir S. Z., o A. I. ir S. Z. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – R. J., D. Z. ir I. Z. 6 000 Lt nukentėjusiajai A. L. kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti solidariai iš R. Š., A. I. ir S. Z., o A. I. ir S. Z. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – R. J., D. Z. ir I. Z. 7 000 Lt nukentėjusiajam E. I. kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti solidariai iš R. Š., A. I. ir S. Z. nukentėjusiajai A. L. 1 000 Lt ir nukentėjusiajam E. I. 1 500 Lt išlaidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis