- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-697-628-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas, Jolanta Čepukėnienė, Sigita Bieliauskienė (pran.)
- Nukentėjusysis
- A. R.
Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-697-628/2012
2.4.6., 2.4.7.
2012 m. rugsėjo 10 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui Ž. K., nuteistojo gynėjui adv. Stasiui Karveliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Iš G. K. nukentėjusiojo A. R. naudai priteista 200 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2010 m. birželio 29 d., laikotarpyje nuo 02.30 val. iki 03.00 val., ties Tujų g. 5 pastatu, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios dingsties tyčia akmeniu išdaužė automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durų stiklą, 200 Lt vertės, tuo padarydamas A. R. 200 Lt turtinę žalą, ir taip pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Apylinkės teismas iš šio kaltinimo pašalino aplinkybes dėl D. S., D. L., I. S., A. P. turto sugadinimo bei išdaužyto A. R. buto lango, nesant pakankamų G. K. kaltės įrodymų.
G. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2010-06-29, laikotarpyje nuo 02.30 val. iki 03.00 val., ties Tujų g. 5 pastatu, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios dingsties tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įlenkė automobilio „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galines dureles, 500 Lt vertės, ir automobilio stogo bei kairės pusės priekinių durų konstrukcijas, 1000 Lt vertės, tuo D. S. padarydamas 1500 Lt turtinę žalą, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką kelio ženklinimo ženklu išdaužė A. R. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambario lango stiklą 148,76 Lt vertės, tuo padarydamas A. R. 148,76 Lt turtinę žalą po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką Tujų g. 3, Vilniuje, išdaužė automobilio „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą 280 Lt vertės, bei apgadino automobilio bagažinės dangtį 600 Lt vertės, tuo I. S. padarydamas 880 Lt turtinę žalą, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką Viršuliškių g. 81, Vilniuje, šaligatvio plytelės dalimi išdaužė A. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lango stiklą, tuo padarydamas A. P. 189,99 Lt turtinę žalą, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką Viršuliškių 81, Vilniuje, išdaužė automobilio „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą 500 Lt vertės, ir įlenkė automobilio stogą 100 Lt vertės, taip D. L. padarydamas 600 Lt turtinę žalą, ir taip pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendį pakeisti: 1) pripažinti, kad G. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2010-06-29, laikotarpyje nuo 02.30 val. iki 03.00 val., ties Tujų g. 5 pastatu, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios dingsties tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įlenkė automobilio „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galines dureles, 500 Lt vertės, ir automobilio stogo bei kairės pusės priekinių durų konstrukcijas, 1000 Lt vertės, tuo D. S. padarydamas 1500 Lt turtinę žalą, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką kelio ženklinimo ženklu išdaužė A. R. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambario lango stiklą 148,76 Lt vertės, tuo padarydamas A. R. 148,76 Lt turtinę žalą po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką Tujų g. 5, Vilniuje akmeniu išdaužė automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durų stiklą 200 Lt vertės, tuo padarydamas A. R. 200 Lt turtinę žalą, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką Tujų g. 3, Vilniuje, išdaužė automobilio „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą 280 Lt vertės, bei apgadino automobilio bagažinės dangtį 600 Lt vertės, tuo I. S. padarydamas 880 Lt turtinę žalą, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką Viršuliškių g. 81, Vilniuje, šaligatvio plytelės dalimi išdaužė A. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lango stiklą, tuo padarydamas A. P. 189,99 Lt turtinę žalą, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką Viršuliškių 81, Vilniuje, išdaužė automobilio „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą 500 Lt vertės, ir įlenkė automobilio stogą 100 Lt vertės, taip D. L. padarydamas 600 Lt turtinę žalą, ir taip pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką; 2) tenkinti nukentėjusiųjų A. P., D. S., I. S., A. R. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos ir priteisti iš G. K. nukentėjusiojo A. P. naudai 189,99 Lt, nukentėjusiojo D. S. naudai - 1500 Lt, nukentėjusiosios I. S. naudai - 1072 Lt, nukentėjusiojo A. R. naudai - 280 Lt turtinei žalai atlyginti; 3) priimti nukentėjusiojo D. L. atsisakymą nuo 600 Lt civilinio ieškinio ir šioje dalyje procesą nutraukti. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog nuosprendžio dalis, kuria iš kaltinimo pašalintos aplinkybės dėl nukentėjusiųjų A. P., D. S., I. S., turto sugadinimo, taip pat dėl kito A. R. turto sugadinimo (buto lango išdaužymo), naikintina dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Teigia, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį, teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė klaidingas išvadas dėl G. K. kaltės, sudaužius jam vien A. R. priklausančio automobilio durų stiklą. Teigia, kad teismas nepagrįstai neįžvelgė G. K. veiksmuose kaltės dėl sugadinto D. S., D. L., I. S., A. P. turto bei išdaužyto A. R. buto lango, kadangi byloje surinkta pakankamai objektyvių G. K. kaltę pagrindžiančių įrodymų.
Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino liudytojos L. A. parodymus ir nepagrįstai jais rėmėsi tik iš dalies, nors pastaroji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios vienodai aiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, t.y. kad išgirdusi kieme veikiant automobilių signalizacijas, pažiūrėjo pro langą ir pamatė vyrą (teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta - G. K.), kuris, jai matant, paėmė nuo žemės akmenį ir metė jį į didelį automobilį (teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta – A. R. priklausantis automobilis „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi teismas neatsižvelgė į tai, jog nusikaltimas buvo daromas nakties metu, tai yra apie 02.30-03 val., kuomet buvo visiškai ramus paros metas, aplinkui kitų žmonių nebuvo, o liudytoja L. A. pro langą pažiūrėjusi pamatė kaltinamąjį tik po to, kai išgirdo jau suveikus keleto automobilių signalizacijoms, kurios suveikė apgadinus konkrečius byloje kaltinime nurodytus automobilius, dėl to buvo padarytos klaidingos išvados. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad liudytoja žiūrėdama pro langą matė tik vieną vyrą, kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo, be to, ir paties G. K. teigimu, namo kieme jis buvo vienas. Tai, kad nebuvo nusikaltimo vietoje kito asmens, išskyrus G. K., pagrindžia ir policijos pareigūnų parodymai, kurie netrukus po nusikaltimo padarymo atvyko pagal iškvietimą ir netoli įvykio vietos sulaikė G. K.. Nors liudytojai L. A. matant buvo apgadintas tik vienas automobilis, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytoja paskambinusi bendruoju pagalbos telefono numeriu „112“ ir kalbėdama telefonu, taip pat išgirdo, kaip suveikia ir kitų automobilių signalizacijos. Be to, G. K. kaltę pagrindžia įvykio vietoje rasti ir paimti daiktai: medinis pagalys, kelio ženklas, akmuo, plytelės dalis, kuriais buvo apgadinti D. S., D. L., I. S. bei A. P. priklausantis turtas ir išdaužytas A. R. buto langas. Taigi, G. K. parodymai akivaizdžiai paneigti byloje esančiais įrodymais.
Apie apeliacinės instancijos teismo posėdį nuteistasis buvo informuotas, įteikiant jam teismo šaukimą, į posėdį jis neatvyko, prašymo atidėti skundo nagrinėjimą negauta. Nukentėjusiesiems apie teismo posėdį pranešta, į posėdį nukentėjusieji neatvyko, prašymų atidėti skundo nagrinėjimą negauta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą atmesti.
Prokuroras prašė skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, iš kaltinimo pašalindamas aplinkybes dėl D. S., D. L., I. S., A. P. turto sugadinimo bei išdaužyto A. R. buto lango, neįrodžius, kad G. K. padarė šiuos veiksmus.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, svarbiausią G. K. kaltės įrodymą prokuroras laiko ikiteisminio tyrimo metu liudytojos L. A. duotus parodymus, teigdamas, kad pastaroji atpažino G. K. kaip asmenį, kuris metė akmenį į A. R. priklausantį automobilį „Toyota Land Cruizer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to, nurodė, jog ji girdėjo veikiančias automobilių signalizacijas tiek prieš jai pažiūrint pro langą, tiek skambinant bendruoju pagalbos telefonu policijai. Ši liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad jai matant buvo apgadintas vienas automobilis. Matė vyriškį, vilkintį šviesios spalvos drabužiais, bėgantį link „Mada“ parduotuvės. Pažymėtina, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu liudytoja nebuvo įsitikinusi, jog kaltinamasis G. K. yra tas pats asmuo, kurį ji matė 2010-06-29 nakties metu namo kieme, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja atpažino G. K. kaip asmenį, kuris apgadino prie Tujų g. 5 namo stovėjusį A. R. priklausantį visureigį (t. 1, b.l. 100-103). Be to, pagal liudytojos nurodytus asmens, metusio akmenį į automobilį, požymius ir buvos sulaikytas G. K. (t. 1, b.l. 11). Tokiu būdu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog epizodas dėl A. R. automobilio apgadinimo neginčytinai įrodytas. Tačiau, kad nuteisti G. K. dėl kitų jam inkriminuojamų epizodų jo kaltės įrodymų pakankamai nesurinkta. Policijos pareigūnai V. C., A. N. nurodė tik kaltinamojo sulaikymo aplinkybes, o liudytojas policijos pareigūnas S. G. – tą aplinkybę, kad matė kaltinamąjį su pagaliu, kurį vėliau rado ant sugadinto automobilio. Pagalys byloje apžiūrėtas (t. 1, b.l.93-95), tačiau byloje esančiame tarnybiniame pranešime (t. 1, b.l.96) nurodoma: nors daiktų apžiūros metu specialistas nurodė, jog apžiūrėtą medinį pagalį tikslinga siųsti tyrimui, tačiau užduotis paskirta nebuvo, nes įvykio vietos apžiūros metu nebuvo paimtos automobilių stiklų šukės ar dažų pavyzdžiai, kad būtų galima išsiųsti sulyginimui; be to medinis pagalys rastas prie neapgadinto automobilio, todėl neaišku, su kuo tiksliai reiktų lyginti.
Tokiu būdu, kolegija, sugretinusi liudytojos L. A. parodymus su kitais byloje esančiais įrodymais, nesutinka su skundo argumentais, jog G. K. kaltė dėl kito svetimo turto sugadinimo nekelia abejonių. Visų pirma, anksčiau minėta liudytoja nurodė į G. K., kuris jai matant metė akmenį tik į vieną automobilį. Tai, kad liudytoja pašalinių asmenų nepastebėjo, o todėl tik G. K. galėjo sugadinti visus kaltinime nurodytus automobilius ir išdaužti buto langus, priešingai nei nurodo prokuroras, tėra jokia bylos medžiaga nepagrįsta prielaida. Vien tik veikiančios automobilių signalizacijos neginčytinai nepatvirtina G. K. kaltės. Apklaustas teisme kaltinamasis kaltės nepripažino, liudytojų, kurie būtų matę šias nusikalstamas veikas, nėra. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad nebuvo tirti galimi nusikalstamos veikos įrankiai, įtariamojo, sulaikyto netrukus po to, kai buvo įvykdytos veikos, drabužiai, ant kurių galėjo likti nusikalstamos veikos pėdsakų, rodo, jog tiek medinė lazda, tiek kelio ženklas šiuo konkrečiu atveju nepagrindžia G. K. dalyvavimo svetimo turto sugadinime.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir Baudžiamojo Kodekso specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo.
Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl G. K. kaltės sugadinant D. S., D. L., I. S., A. P. turtą bei išdaužus A. R. buto langą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.