Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-13 · Administracinė byla Nr. eI-166-189/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2020-05-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-13
Bylos Nr.
eI-166-189/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00743-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Blinstrubis Bronius Januška, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eI-166-189/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00743-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Tomo Blinstrubio Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovėms Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija) 2018 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. SD-25-2708 ,,Sprendimas dėl A. B.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti instituciją ištirti pareiškėjo skundą bei priimti procesinį sprendimą; 2) priteisti iš atsakovės 13 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškina, kad 2017 m. spalio 11 d. VĮ sanatorija „Pušyno kelias‘‘ su pareiškėju sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 941, kurioje nebuvo tinkamai nurodyta šalių susitarimo dėl darbo užmokesčio atsiskaitymo tvarka, darbo vieta ir nuotolinis darbas. Pareiškėjui pareikalavus darbo sutartyje nurodyti tinkamus duomenis, pareiškėjo vadovas 2017 m. lapkričio 27 d. sutiko ištaisyti klaidas ir pareiškėjo paprašė pateikti prašymą raštu. 2017 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas įteikė įmonės vadovui V. D. prašymą, tačiau tuo metu dėl padidėjusio darbo krūvio pertvarkant VĮ sanatoriją „Pušyno kelias‘‘ pareiškėjui buvo pasiūlyta pasirašyti neterminuotą darbo sutartį. Darbo sutarties suderinimas buvo paruoštas ir 2018 m. lapkričio 28 d. įteiktas VĮ sanatorijos „Pušyno kelias‘‘ vadovui. Pareiškėjas, negavęs darbo užmokesčio, 2017 m. lapkričio 18 d. kreipėsi su skundu į Valstybinę darbo inspekciją. 2017 m. gruodžio 29 d. pareiškėjo sudaryta terminuota darbo sutartis buvo nutraukta, galimai suklastojus jo vardu pasirašytus dokumentus. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi galimą dokumentų klastojimą, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Vilniaus VPK).

Pareiškėjas 2018 m. vasario 16 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su skundu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2018 m. sausio 16 d. rašto Nr. SD-01-668“, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2018 m. sausio 16 d. raštą Nr. SD-01-668 ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir įpareigoti VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę pakeisti jo darbo sutartį, įteikti ją registruotu paštu, pripažinti ją galiojančia nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) sprendimo priėmimo dienos, darbo užmokestį ir nesumokėtą darbo užmokestį įpareigoti pervesti į pareiškėjo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, pripažinti 5 000 Eur neturtinę žalą. Valstybinė darbo inspekcija 2018 m. vasario 26 d. skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Valstybinei darbo inspekcijai 2018 m. vasario 16 d. pateiktame skunde pateikė įrodymus dėl klastojamų dokumentų. Valstybinei darbo inspekcijai nustačius nusikalstamas veikas ir apie jas pranešus Vilniaus VPK, buvo gautas skundžiamas raštas, kuris prieštarauja Valstybinės darbo inspekcijos pozicijai dėl nusikalstamų veikų tyrimo, o pateiktos išvados prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamu Sprendimu atsakovės atstovė atsisakė tirti pažeistų teisių faktą. Valstybinės darbo inspekcijos 2018 m. vasario 26 d. skundžiamas sprendimas buvo priimtas remiantis suklastotais dokumentais, todėl turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą vertina 13 000 Eur, kadangi susirgo, patyrė emocinę depresiją, prarado darbingumą.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė darbo inspekcija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Nurodo, kad pareiškėjui Valstybinės darbo inspekcijos 2018 m. vasario 26 d. skundžiamame sprendime buvo išaiškinta, jog 2018 m. vasario 16 d. pateiktame skunde keliami klausimai yra darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo dalykas.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – ir Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija) dėl pareiškėjo keliamų klausimų jau buvo priėmusi 2018 m. sausio 10 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-36-25341 ir 2018 m. vasario 21 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-36-2202.

Pažymi, kad pareiškėjo 2018 m. vasario 16 d. skunde minimas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2018 m. sausio 16 d. raštas Nr. SD-01-668 jam teisinių pasekmių nesukelia. Šiame rašte buvo išaiškinta, kad keliami klausimai yra darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo dalykas.

Šalies argumentai

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo 2018 m. vasario 16 d. pateiktame skunde keliami klausimai yra darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo dalykas. Valstybinė darbo inspekcija neturi kompetencijos nagrinėti darbo ginčus dėl teisės, kadangi ši kompetencija priskirtina darbo ginčų komisijai ir teismui. Valstybinė darbo inspekcija neturi teisės daryti įtakos darbo ginčų komisijų priimamiems sprendimams ir (ar) juos pripažinti negaliojančiais.

Atsakovės atstovės nuomone, Valstybinės darbo inspekcijos 2018 m. vasario 26 d. skundžiamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas pagal kompetenciją ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, todėl neturėtų būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2018 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. SD-25-2708 ,,Sprendimas dėl A. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. spalio 11 d. VĮ sanatorija „Pušyno kelias‘‘ su pareiškėju sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 941. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su prašymu, reg. Nr. APS-1-25214, dėl galimų darbo sutarties pakeitimų bei darbo užmokesčio tvarkos pažeidimų VšĮ sanatorijoje „Pušyno kelias“. 2017 m. gruodžio 20 d. jis kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl galimų darbo sutarties pakeitimų bei darbo užmokesčio tvarkos pažeidimų.

2018 m. sausio 10 d. Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-36-25341 atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo teiktą prašymą dėl 2017 m. lapkričio, gruodžio bei 2018 m. sausio mėn. darbo užmokesčio išieškojimo.

Valstybinė darbo inspekcija 2018 m. sausio 16 d. atsakydama į pareiškėjo 2017 m. gruodžio 20 d. pateiktą prašymą, reg. Nr. APS-1-25214, dėl galimų darbo sutarties pakeitimų bei darbo užmokesčio tvarkos pažeidimų VšĮ sanatorijoje „Pušyno kelias“ atsakyme Nr. SD-01-66 pareiškėjui išaiškino, jog darbuotojo atleidimo iš darbo bei darbo užmokesčio mokėjimo klausimas yra darbo ginčas dėl teisės, kurį Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 216 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas.

Pareiškėjas 2018 m. sausio 27 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl įpareigojimo padaryti išrašą darbo sutartyje apie šalių susitarimą, įpareigojimo įteikti registruotu paštu darbo sutartį su visais pakeitimais, darbo sutarties pripažinimo neterminuota ir galiojančia, įpareigojimo užregistruoti prašymus, vidutinio darbo užmokesčio bei neturtinės žalos atlyginimo.

Darbo ginčų komisija 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. DGKS-1012 pareiškėjo prašymą dėl įpareigojimo padaryti išrašą darbo sutartyje apie šalių susitarimą, įpareigojimo įteikti registruotu paštu darbo sutartį su visais pakeitimais, darbo sutarties pripažinimo neterminuota ir galiojančia, įpareigojimo užregistruoti prašymus, vidutinio darbo užmokesčio bei neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2018 m. vasario 16 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su skundu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2018 m. sausio 16 d. rašto Nr. SD-01-668“, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2018 m. sausio 16 d. raštą Nr. SD-01-668 ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir įpareigoti VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę pakeisti pareiškėjo darbo sutartį, įteikti ją registruotu paštu, pripažinti ją galiojančia nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) sprendimo priėmimo dienos, darbo užmokestį ir nesumokėtą darbo užmokestį įpareigoti pervesti į nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, pripažinti 5 000 Eur neturtinę žalą.

Valstybinė darbo inspekcija 2018 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. SD-25-2708 ,,Sprendimas dėl A. B.“ pareiškėjo 2018 m. vasario 16 d. pateiktą skundą nagrinėti atsisakė. Su šiuo sprendimu pareiškėjas nesutinka.

Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-361 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės) 17 punkte nustatyta, jog prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į VDI tuo pačiu klausimu, kurį VDI ar kita kompetentinga institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmusi darbo ginčus nagrinėjanti institucija – darbo ginčų komisija ar teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo asmeniui pranešamos nenagrinėjimo priežastys.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija dėl pareiškėjo keliamų klausimų jau buvo priėmusi 2018 m. sausio 10 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-36-25341 ir 2018 m. vasario 21 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-36-2202.

Teismui įvertinus Valstybinei darbo inspekcijai 2018 m. vasario 16 d. pareiškėjo pateikto skundo turinį, akivaizdu, jog pateikto skundo reikalavimai analogiški jo keliamiems klausimams, dėl kurių jau buvo priimti 2018 m. sausio 10 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-36-25341 ir 2018 m. vasario 21 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-36-2202. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Valstybinė darbo inspekcija 2018 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. SD-25-2708 ,,Sprendimas dėl A. B.“ pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2018 m. vasario 16 d. pateiktą skundą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismas nenustatė, jog atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, būtų pažeidusi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Skundžiamas sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, priimtu tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, naikinti šio sprendimo nėra teisinio pagrindo, todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas taip pat teismo prašo priteisti iš atsakovės 13 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje nustatytais atvejais atsiranda esant 3 sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.). Taigi tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek pareiškėjui padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų 3 viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovė veikė nepagrįstai ir neteisėtai. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl žalos atlyginimo netenkintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBronius JanuškaGediminas Užubalis