Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2008-03-31 · Civilinė byla Nr. 2A-308-567/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-03-31
Bylos Nr.
2A-308-567/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Algirdas Auruškevičius, Danutė Kutrienė
Atsakovas
R. K.
Ieškovas
A. Č.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų
Pranešėja Neringa ŠvedienėTeisėja Birutė PlikynienėVILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Loretai Jasiulionienei,dalyvaujant atsakovei R. K. (buvusi Č.),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ir atsakovės R. K. (buvusios Č.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-13777-55/2007 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei R. K. (buvusiai Č.) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2007-09-20 ieškovas A. Č. pateikė ieškinį, prašydamas nuo 2007-09-13 sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-07-20 sprendimu priteistą iš A. Č. išlaikymą, priteisiant nepilnamečiui sūnui L. Č. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol sūnus sulauks pilnametystės, ir nepilnametei dukrai E. Č. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol dukra sulauks nepilnametystės. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-07-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-68-127/2007 ieškovas buvo įpareigotas mokėti sūnui L. Č. po 666,67 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol sūnus sulauks pilnametystės, bei dukrai E. Č. po 553,33 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol dukra sulauks pilnametystės, pavedant disponuoti šiomis lėšomis įstatyminei vaikų atstovei, jų motinai. Po minėto teismo sprendimo priėmimo pablogėjo ieškovo turtinė padėtis, nes jis nuo 2007-09-13 buvo atleistas iš darbo, įstatymo nustatyta tvarka užsiregistravo darbo biržoje, negauna jokių pajamų (LR CK 3.201 str.).

Atsiliepimas

Atsakovė R. Č. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vien tik aplinkybė, jog ieškovas buvo atleistas iš darbo ir šiuo metu yra bedarbis, negali būti vertinama kaip esminis ieškovo turtinės padėties pablogėjimas, kuris galėtų būti teisėtas pagrindas sumažinti išlaikymo dydį. Ieškovas dirbo valstybės tarnyboje gerai apmokamose pareigose, todėl tikėtina, kad turėjo galimybę sukaupti dalį gaunamų lėšų. Be to, ieškovas turi realią galimybę greitu laiku susirasti naują darbą, kadangi ieškovas yra darbingas, turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, ilgą laiką dirbo valstybinėje tarnyboje, turi vadovaujamo darbo patirties. Trumpalaikė bedarbystė negali būti pakankamu turtinės padėties žymaus pablogėjimo įrodymu ir remiantis vien šia aplinkybe, sumažintas vaikų išlaikymo dydis prieštarautų pačių vaikų interesams. Dabartinis ieškovo, kaip bedarbio, statusas sąlygotas paties ieškovo netinkamo elgesio, dėl kurio jis prarado pareigas ir neteko pajamų, todėl šiuo pagrindu negalima sumažinti vaikų išlaikymo dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-12-10 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir sumažinti nuo 2007-09-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-07-20 sprendimu Nr. N2-68-127/2007 priteistą iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. Č. , gim. 1993-11-15, ir E. Č. , gim. 2000-03-20, priteisiant iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, bei paskirti atsakovę tvarkyti nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtas pinigines lėšas. 2007-07-20 teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, ieškovas buvo įpareigotas mokėti išlaikymą sūnui po 666,67 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-03-23, kol sūnus sulauks pilnametystės, bei dukrai po 553,33 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kol dukra sulauks pilnametystės, vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, jog ieškovas 2007-09-13 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu buvo atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 str.1 d. 15 p. (šiurkštus valstybės tarnybos pažeidimas) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 177 str. Ieškovas užsiregistravo darbo biržoje, o 2007-10-05 įsidarbino (duomenys neskelbtini), ieškovo vidutinis darbo užmokestis yra apie 500 Lt per mėnesį. Teismas konstatavo, kad ieškovo gaunamos mėnesinės pajamos sprendimo priėmimo metu vidutiniškai sudarė 3593,99 Lt, šiuo metu jos yra sumažėjusios ir sudaro apie 500 Lt kas mėnesį. Atsakovės gaunamas darbo užmokestis per šį laikotarpį nepasikeitė, o vaikų poreikiai yra padidėję. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės gaunamos pajamos nėra pakankamos užtikrinti visų būtinų nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo vaikų išlaikymui reikalingos sumos, tačiau nurodė galintis skirti abiems vaikams tik iki 400 Lt per mėnesį. Teismas, konstatavęs, kad ieškovo išlaidos yra didesnės už jo nurodomas pajamas, padarė išvadą, kad ieškovas neparodo savo realios turtinės padėties. Teismas pažymėjo, kad ieškovas buvo atleistas iš pareigų Teisingumo ministro įsakymu dėl jo kaltės, kuri kol kas nėra paneigta, todėl ieškovas savo materialinę padėtį pablogino savo paties veiksmais. Teismas, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgdamas į šalių vaikų teises ir interesus ir įvertindamas tai, kad išlaikymas yra skirtas vaikų kasdieniniams poreikiams tenkinti, svarbus yra ir vaikų išlaikymo stabilumo išsaugojimas, konstatavo, kad ieškovas privalo imtis priemonių vaikų teisėms ir interesams apsaugoti bei užtikrinti išlaikymo stabilumą, būdamas darbingo amžiaus bei turėdamas du aukštuosius išsilavinimus, siekti gauti didesnes pajamas, kurios leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios mėnesio algos sumą, kuri šiuo metu sudaro 700 Lt. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, šalių nepilnamečių vaikų sveikatą, amžių bei jo poreikius, padarė išvadą, jog ieškovas privalo teikti po 400 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str., 3.185 str. 1 d., 3.192 str., 3.198 str., 3.201 str., 3.210 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas A. Č. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą - nuo 2007-09-13 sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-07-20 sprendimu priteistą iš A. Č. išlaikymą, priteisiant nepilnamečiui sūnui L. Č. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol sūnus sulauks pilnametystės, ir nepilnametei dukrai E. Č. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol dukra sulauks nepilnametystės. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas neįsigilinus į ieškinio ir pateiktų įrodymų esmę. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neparodo savo realios turtinės padėties. Ieškovas teismui pateikė visus įrodymus apie savo turtinę padėtį, kurių atsakovė nenuginčijo. Šiuo metu ieškovas turi dar likusių santaupų, iš kurių gali kol kas pragyventi ir teikti vaikams minimalų išlaikymą, gaudamas nedidelį atlyginimą, todėl ir išlaidos šiuo metu didesnės už gaunamas pajamas. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovo pajamos sumažėjo net 7 kartus bei stipriai pašlijo ieškovo sveikata, o atsakovės pajamos liko tokios pačios. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo perskirstyti vaikų poreikių tenkinimo naštą, didesnę vaikų išlaikymo dalį paskirdamas atsakovei, o ne formaliai sumažindamas ieškovui šiuo metu tenkančią išlaikymo dalį. Ieškovui nesuprantama, iš kokių pateiktų įrodymų teismas padarė išvadą, jog vaikų poreikiai yra padidėję. Atsakovė nebuvo pateikusi nei vieno argumento ar įrodymo šiai aplinkybei pagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovė R. K. (buvusi Č.) atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovė R. K. (buvusi Č.) pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-10 sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendime konstatavo itin reikšmingas bylos aplinkybes, kad ieškovas neginčijo vaikų išlaikymo sumos, nustatytos 2007-07-20 teismo sprendimu, kad vaikų poreikiai padidėjo, kad ieškovas savo realios turtinės padėties neįrodinėjo ir neįrodė, kad ieškovas savo materialinę padėtį pablogino savo paties veiksmais. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė ir jų nevertino, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Ieškovo mėnesinės pajamos nors ir sumažėjo tam tikra dalimi, tačiau šis pasikeitimas pernelyg trumpalaikis, kad būtų galima nustatyti esminį turtinės padėties pablogėjimą. Ieškovo padėtis iš esmės nepasikeitė, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad turi sukaupęs piniginių lėšų apie 10000 Lt ir neturėjo jokių ypatingų išlaidų, kurios galėjo prisidėti prie turtinės padėties pablogėjimo. Ieškovo galimybės gauti didesnes pajamas yra itin didelės, kadangi ieškovas turi gerą išsilavinimą, t.y. turi net kelias specialybes, kurios yra paklausios ir suteikia ieškovui didelį pranašumą darbo rinkoje. Be to, ieškovas turi ir vadovaujamo darbo patirties, kas dar labiau padidina galimybes susirasti gerai apmokamą darbą. Teismas neatsižvelgė į ieškovo atsakomybę už savo pajamų sumažėjimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2005-06-23 nutarime Nr. 54 yra pabrėžęs, jog tuo atveju, kai tėvo (motinos) turtinė padėtis pablogėja dėl jo paties netinkamo elgesio, išlaikymo dydis neturėtų būti mažinamas. Šioje byloje ir buvo nustatytas faktas, kad ieškovas iš ankstesnės darbovietės – valstybės tarnautojo pareigų – buvo atleistas už šiurkštų tarnybinį pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad abejonės dėl ieškovo realios turtinės padėties turėjo būti įvertintos nepilnamečių vaikų interesų naudai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nustatytus abiejų nepilnamečių vaikų poreikius ir neužtikrino vaikų interesų prioriteto principo. Išlaikymas skirtas vaiko poreikiams tenkinti, todėl svarbu išsaugoti vaiko išlaikymo stabilumą, o dažnas tėvų turtinės padėties kitimas tokiam principui prieštarautų, kadangi vaiko išlaikymo dydis negali būti taip dažnai keičiamas. Skundžiamu teismo sprendimu vaiko išlaikymo stabilumo principas buvo pažeistas. Teismas nesilaikė principo, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis turi būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą minimalaus atlyginimo dydį, kuris sprendimo priėmimo metu sudarė 700 Lt. Pagal skundžiamą sprendimą susidarė situacija, kad abiejų vaikų poreikių dydis ir bendras abiejų tėvų teikiamo išlaikymo dydis sudarė po 600 Lt, t.y. nesiekia net minimalaus darbo užmokesčio dydžio. Teismas, sumažindamas išlaikymo vaikams dydį, apskritai nepasisakė dėl vaikų poreikių ir nevertino vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties tarpusavio proporcingumo, dėl ko sumažintas išlaikymo dydis ypatingai neigiamai paveikė nepilnamečio L. Č. interesus, kurio poreikiai yra didesni nei nepilnametės E. Č. .

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti (LR CPK 330 str.).

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus, nustatė, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar vaikų poreikiai.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi A. Č. apeliacinį skundą, 2007-11-27 nutartimi (b.l. 74-80) paliko iš esmės nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-07-20 sprendimą, kuriuo priteistas iš A. Č. išlaikymas: nepilnamečiui sūnui L. Č. po 666,67 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-03-23, kol sūnus sulauks pilnametystės, išskaičiavus jau sumokėtą 4500 Lt išlaikymą, nepilnametei dukrai E. Č. po 553,33 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-03-23, kol dukra sulauks pilnametystės, išskaičiavus jau sumokėtą 4500 Lt išlaikymą.

Šalies argumentai

Apelianto A. Č. prašomas sumažinti priteisto išlaikymo dydis kiekvienam iš nepilnamečių vaikų po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, yra neproporcingas, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius. Tai, kad A. Č. mano, kad jis gali teikti tik po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nesudaro teisinio pagrindo mažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-07-20 sprendimu priteistą išlaikymo dydį kiekvienam iš vaikų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto A. Č. nurodytas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Tai, kad apeliantas A. Č. , būdamas teisininku, po atleidimo iš darbo drausmine tvarka (b.l. 5) buvo registruotas darbo biržoje (b.l. 6,8), kad šiuo metu gauna ligos pašalpą (b.l. 83-85), save laikydamas privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, nesudaro teisinio pagrindo mažinti išlaikymo dydį jo vaikams, nes tai prieštarautų nepilnamečių vaikų prioritetiniam interesų gynimui, teisėtų lūkesčių ir geros moralės principams.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad A. Č. , būdamas darbingo amžiaus (gim. 1965 m.), neturėdamas nustatytos invalidumo grupės, pateikęs apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-07-20 sprendimo, taip pat 2007-09-20 pateikė ieškinį pirmosios instancijos teismui, prašydamas nuo 2007-09-13 sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-07-20 sprendimu priteistą iš A. Č. išlaikymą, nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, tuo parodydamas formalų požiūrį į tėvo pareigą išlaikyti savo vaikus. Pats A. Č. kritiškai nevertina savo elgesio ir tarpusavio santykių sudėtingumą su L. ir E. motina perkelia į tėvo ir vaikų tarpusavio santykius.

Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-07-20 sprendimu priteisto išlaikymo kiekvienam iš vaikų dydį, kuris reikalingas dabartiniams abiejų vaikų poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į tai, kad abiejų vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su jų motina (b.l. 55, 56). Kolegija daro išvadą, kad A. Č. neįrodė, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar vaikų poreikiai.

Tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų (b.l. 34, 38), kad, turėdamas dvi specialybes (b.l. 39-43), įsidarbino už minimalias pajamas (b.l. 35-36, 37), nesudaro teisinio pagrindo nustatyti išlaikymo dydį po 200 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi invalidumą ar yra netekęs dalies darbingumo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį negali užtikrinti būtinas abiejų vaikų vystymosi sąlygas ir poreikius pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-07-20 sprendimu priteistą išlaikymo dydį kiekvienam vaikui. Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 3.3 str., 3.201 str., CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Kolegija daro išvadą, kad bylą išsprendus atsakovės naudai pagal jos pateiktą apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas neturi atlyginti atsakovei bylinėjimosi išlaidų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, nes byloje nėra pateikti įrodymai, kad atsakovė patyrė išlaidas dėl šios bylos vedimo (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atmesti ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei R. K. (buvusiai Č.) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Danutė KutrienėAlgirdas Auruškevičius