Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 310 straipsnį – 40 parų arešto bausme;

2) Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad liudytojas yra matęs O. T. su mėlyne gatvėje, bet iš kur ir kaip ji pas ją atsirado ji neaiškino, neklausė. 2019 m. spalio pabaigoje paskambino M. L. ir pasakė, kas šis nueitų nuraminti N. K., kad jis vėl daužo langus, kad gal N. K. jo paklausys. Nuėjus į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė išdaužtą buto langą, o prie išdaužto lango stovėjo N. K., o buto viduje stovėjo N. K. sugyventinė, matėsi, kad kraujavo iš dešinio skruosto. Kažkas iš netoliese buvusių žmonių pasakė, kad O. T. sužalojo lango stiklas, kurį išmušė N. K. Iš karto atėjęs nuramino N. K., kuris buvo kartu su P. P. Nuramino N. K. ir tad juodu su P. P. nuėjo į šoną dar išgerti, tada pamatė iš laiptinės išeinančią O. T., kuri prašė jo padaryti taip, kad N. K. nematytų kaip ji išeina iš buto. Tuo metu suprato, kad O. T. bijo N. K. ir galimai dėl savo vaikų saugumo. Po moters prašymo jis nuėjo užkalbinti N. K., o ji, kaip suprato, tuo metu iš buto išėjo. Kad N. K. būtų mušęs savo sugyventinę nėra matęs, išskyrus tą kartą kai matė ją su mėlyne (t. 1, b. l. 76–77).

Iš liudytojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. spalio pabaigoje paskambino O. T. ir tiesiog rėkė, šaukė į ragelį bei prašė pagalbos, nes N. K. ją užmuš. Ragelyje girdėjosi ne tik O. T. šaukimas, bet ir jos vaikų mažamečių klyksmas, riksmas. Kadangi O. T. ne pirmą kartą prašo tokios pagalbos, jau yra jai padėjęs. Tą kartą po O. T. tokio skambučio, pats buvo išgėręs alaus ir vairuoti negalėjo, o pėsčiomis nueiti nemažas atstumas, todėl iš karto paskambino V. B., pasakė visą situaciją. Šis sutiko iš karto nueiti ir nuraminti N. K. Už 10 minučių kartu su O. T. krikšto tėvu nuvažiavo iki jos buto. Tada kieme prie O. T. buto virtuvės lango buvo tik N. K., kuris lipo per virtuvės langą, jam to daryti neleido, griebė už perties ir parvertė jį ant žemės, tada jau neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie N. K. išsivežė. O. T. yra sakiusi ne kartą, kad ji bijo N. K. Langus pas O. T. bute išdaužo N. K. vos ne kartą į savaitę, nes penktadieniais N. K. gaudavo pinigų, tada jie kartu gerdavo ir konfliktuodavo ir po to N. K. išdaužydavo langus (t. 1, b. l. 81–82).

Iš liudytojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. spalio mėnesio pabaigoje konkrečios dienos nežino, dienos metu pas jį į namus atėjo jau neblaivus N. K. ir dar atsinešė alaus. Vėliau sugalvojo, kad dar reikia eiti alaus nusipirkti, nuėjo į parduotuvę ,,AIBĖ“, nusipirko dar porą butelių alaus ir tada N. K. sako, kad reikia eiti pas O. T. ir alų išgerti. Žinojo, kad O. T. jo neįsileis, kad jie vėl sukonfliktuos, kad N. K. vėl galimai išdaužys langus O. T. bute ir jie susiginčys, nes tuos langus jis kiek žino buvo išdaužęs ne kartą ir ne du. Prie jo N. K. išdaužė O. T. buto visus langus, tai galėjo būti 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaiga ar spalio mėnesio pradžia. Nors ir nesutiko su N. K. eiti pas O. T., vis tiek abu nuėjo prie O. T. buto. Ar N. K. buvo užėjęs į namą, nepamena, tačiau atsimena, kai N. K. stovėjo prie O. T. buto virtuvės lango ir kalbėjo su ja. Prašė įsileisti jį į vidų, tačiau O. T. to padaryti nesutiko. Matė, kad kaip juodu bendravo per langą, tai O. T. buvo pasirėmusi ant palangės, atstumas tarp juodviejų buvo nedidelis ir tada akimirkai nusisuko link savo namų ir išgirdęs dūžtančio lango stiklo garsą atsisuko ir pamatė jau virtuvės lange esančią skylę. Pats tuo metu buvo nuo N. K. per 2–3 žingsnius ir tada suprato, kad N. K. išdaužė lango stiklą, ranka buvo kruvina, dar matė, kad prie lango trumpai buvo ir pati O. T. matė, kad buvo sužalotas jos veidas, jai bėgo kraujas, galimai buvo sužalota dūžtančio lango stiklo šukių, po to ji nuo lango dingo. Dar girdėjo, kaip nueidama O. T. nuo lango sakė, kad eina kažkam skambinti. Vaikų balsus O. T. bute girdėjo. Paskui neilgai trukus atėjo V. B., pasikalbėjo su N. K. jį ramino, klausė kodėl šis išdaužė langus. Kur paskui dingo O. T., ar ji išėjo iš namų, to nežino. O. T. yra matęs su mėlynėmis ant veido, tai galėjo būti 2019 m. rugpjūčio mėnuo, tą dieną pas ją namuose buvo ir N. K., iš kur tos mėlynės neklausė. Kai pas O. T. nueidavo į svečius, ji sakydavo, kad N. K. jai grasina, sako, kad ji „neišvažiuos į K., kad ją išveš į ją tik su karstu“, ji sakė, kad bijo jo. Nors pats iš N. K. tų žodžių ar kitokių grasinimų O. T. atžvilgiu negirdėjęs. O. T. sakė, kad ji bijo N. K. ir tuo labiau, kad ji tuo metu į telefoną gavo N. K. žinutę, kad ši gyventų laimingai, ji iš karto pasakė, kad N. K. jau grįžęs į N. ir kad ji bijo jo (t. 1, b. l. 87–88).

2019 m. spalio 27 d. Tarnybiniame parnešime nurodoma, kad 2019 m. spalio 26 d. apie 19 val. 28 min. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose vyksta konfliktas tarp vyro ir žmonos, išdaužyti langai, yra 3 mažamečiai vaikai. Įvykio vietoje liudytojų parodymais nustatyta, kad O. T. nuo savo bendro vaiko tėvo N. K. patiria nuolatinį terorizavimą grasinant sutrikdyti sveikatą, prieš ją nuolat naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas. Bijodama N. K., iš įvykio vietos nukentėjusioji O. T. pasišalino, N. K. laikinai sulaikytas (t. 1, b. l. 5–7).

2019 m. spalio 26 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kur užfiksuoti išdaužti daugiabutyje pirmame aukšte esančio buto langų stiklai (vienas – virtuvėje, kitas – svetainėje) (t. 1, b. l. 12, 13–18).

2019 m. spalio 27 d. Asmens apžiūros protokole užfiksuoti sužalojimai nustatyti ant O. T. kūno, matyti įbrėžimai ant nosies ir kairio skruosto, po smakru, kairės akies voke matyti kraujosruva, įbrėžimai ant dešinės rankos žąsto (t. 1, b. l. 42–43, 44–48).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad O. T. padaryta paviršinės pjautinės žaizdos veido, kairės akies voko srityse. Sužalojamai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomo stiklo šukėmis ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. O. T. kūne senų ar šviežių kraujosruvų nenustatyta. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (t. 1, b. l. 54).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo N. K. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi jis veikdamas tiesiogine tyčia išdaužė ne mažiau kaip šešis kartus O. T. gyvenamojo buto langų stiklus, padarydamas 90 Eur žalą, bute sudaužė jos asmeninius daiktus: televizorių, padarydamas 200 Eur vertės žalą, skalbimo mašiną, padarydamas 200 Eur vertės žalą, t. y. sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos. Be to ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo N. K. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui, kadangi kaltinamasis N. K. laikotarpyje nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytą kiekį kartų smurtavo O. T. stumdamas į aplinkos daiktus, ko pasėkoje sukėlė šiai fizinį skausmą. Taip pat ištirtų ir aptartų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad byloje įrodyta, jog laikotarpyje nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, baugino sugyventinę O. T. grasindamas sužaloti bei nužudyti, jeigu ji su juo negyvens, tokiais savo veiksmais turėdamas tikslą nukentėjusiajai O. T. sukelti stresą, nerimą ir baimę, tai yra N. K., panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją O. T., sukėlė baimę ir pakankamą bei realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas. Ši kaltinamojo veika atitinka BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo N. K. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis, tuo metu nebūdamas jau O. T. šeimos nariu, tyčia O. T. smogdamas kumščiu į virtuvės langą ir taikydamas suduoti jai į veidą ir nukentėjusiajai nespėjus atsitraukti, dūžtančio lango šukėmis ją sužalojo, padarė paviršines pjautines žaizdas veido, kairės akies voko srityse ir taip nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą. Taip pat teismas konstatuoja, jog aptartų ir ištirtų įrodymų pagrindu įrodyta, jog N. K. 2019 m. spalio 26 d. apie 17 val. tuo pačiu metu, kai smogė kumščiu į virtuvės langą, grasino O. T., sakydamas jai, kad į „K. ją išveš su karstu“, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai O. T. baimę ir pakankamą bei realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas. Ši kaltinamojo veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Kadangi kaltinamasis N. K. duodamas parodymus pripažįsta bylos aplinkybes ir neigiamai vertina savo poelgį bei atlygino nusikaltimu padarytą žalą, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant kaltinamajam N. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti keturi nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimai, į nusikalstamų veikų stadijas – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai tyčiniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti dėl menkavertės dingsties (pykčio ir pavydo protrūkiai), nesaikingo alkoholio vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – N. K. teistas, administracine tvarka baustas, dirba, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje nėra įrašytas, Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad N. K. iš pažiūros atrodo ramaus būdo, bet išgėręs tampa agresyvus, dėl girtavimo tarp bendrai gyvenančių asmenų dažnai kildavo konfliktai, jie pykosi, ne kartą buvo kviečiama policija; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys, kuris yra atlygintas; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamajam N. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamajam skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, ir 5 dalių nuostatomis, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirtina subendrinta bausmė 1 metai laisvės atėmimo.

Kaltinamajam N. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamajam skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, ir 5 dalių nuostatomis, subendrintinos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirtina subendrinta bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Šios bausmės subendrintinos jas sudedant visiškai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalių tvarka, prie 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskirtina galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Prokuroras prašo BK 64¹ straipsnį taikyti už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai paskirtai bausmei, o ne galutinei subendrintai bausmei. BK 64¹ straipsnyje nėra aiškiai nurodyta kuri bausmė – paskirta už atskiras nusikalstamas veikas, ar galutinė subendrinta bausmė – mažinama vienu trečdaliu. Tačiau teismų praktikoje dėl aptariamo BK straipsnio taikymo yra suformuota aiški nuostata, kad BK 64¹ straipsnis taikomas galutinei subendrintai bausmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-303/2015). Atsižvelgiant į paminėta, BK 64¹ straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju turi būti taikytos tik po to, kai kaltinamajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos pagal BK 63 straipsnio nuostatas ir paskirta galutinė subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau kaltinamajam galutinai subendrinta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 2 dalies redakcija leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, spręsdamas dėl galimo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo vertina ne tik konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltinamojo (nuteistojo) asmenybę. Vertindamas asmenybę atsižvelgia ne tik į asmens elgesį po nusikalstamos veikos apdarymo, tačiau ir į veiksmus prieš veiką, jo požiūrį į veiką bei į įstatymų laikymąsi apskritai.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nors N. K. nusikaltimų padarymo metu buvo teistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu dirba, turi nepilnametį išlaikytinį, jo atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų, šios veikos padarytos maždaug prieš metus laiko, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tai yra pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas 1 metams.

BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Atsižvelgiant į N. K. asmenybę, jo elgesį visuomenėje, polinkius, paskirtini šie įpareigojimai - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas) bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas), kas bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Šiuo atveju kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos turėtų baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis N. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2019 m. spalio 26 d. 20 val. 25 min., paleistas 2019 m. spalio 28 d. 16 val. 12 min. (t. 1, b. l. 133– 135, 158), todėl vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis, šis laikotarpis įskaitytinas į bausmės laiką realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju. N. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – kuri iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (t. 1, b. l. 159–160).

Kauno teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiosios O. T. gydymo reiškia 16,79 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo (t. 1, b. l. 56–57). Kaip matyti iš P. F. terminalo kvito (t. 1, b. l. 62), civilinis ieškinys yra atlygintas, todėl procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 ir 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 ir 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant N. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

N. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

N. K. realaus paskirtos bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2019 m. spalio 26 d. 20 val. 25 min. iki 2019 m. spalio 28 d. 16 val. 12 min.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.