Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. C. ieškinį atsakovui I. C. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovo I. C. priešieškinį ieškovei I. C. ir trečiajam asmeniui T. C., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. I. C. su atsakovo priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o jos ieškinį patenkinti (b.l. 69)

Teismo posėdyje ieškovė I. C. palaikė savo reikalavimus, ieškinyje išdėstytais motyvais ir papildomai patvirtino teismui, kad ½ buto, esančio Tauro g.5-523, Vilniuje, turėtų būti priteista atsakovui. Taip pat jam turi būti priteistas automobilis F. E., valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad su atsakovu bei savo motina gyvena viename name ir moka visus mokesčius. Santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nes jis nuolat kėlė skandalus, triukšmavo, niekur nedirbo ir materialiai neišlaikė šeimos. Prašo priteisti 10000 Lt. neturtinę žalą, kadangi yra sunki materialinė padėtis, nes prižiūri sunkiai sergančią motiną, o atsakovas grasino nužudyti. Butas, Teatro g., Vilniuje, buvo jos motinos. Nurodė, kad su atsakovu namo nestatė, nes jos motina priėmė juos su vaikais gyventi. Butas buvo privatizuotas ir priklausė jos motinai, o atsakovo investiciniai čekiai buvo panaudoti privatizavimui. Atsakovas šeima daugiau nesirūpino.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas J. M. palaikė ieškovės poziciją ir papildomai paaiškino, kad atsakovo kaltė dėl nutrūkusios santuokos yra įrodyta liudytojų parodymais, policijos pateiktomis pažymomis. Šalių sūnus patvirtino, kad šeimoje vyko skandalai, nes atsakovas be saiko vartojo alkoholį. Atsakovas pripažindamas alkoholio vartojimą, teigė gėręs saikingai. Pats atsakovas patvirtino, kad yra užsiplieskiantis. Santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes jis neišlaikė šeimos, nors ir turėjo firmą, kurioje visi užsidirbo, tik jis vienas ne, todėl ieškovė viena išlaikė šeimą. Priešieškiniame pareiškime nepagrįstai keliamas reikalavimas dėl namo padalinimo, nes ieškovė asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu įgijo sklypą su statiniais (Mackonio g.13, Vilniuje) ir šis turtas nedalintinas. Butas, Teatro gatvėje, Vilniuje, buvo privatizuotas trečiojo asmens T. C. vardu, kuri tuo metu pati buvo santuokoje. Atsakovas neginčijo susitarimo privatizuoti butą, Teatro g., Vilniuje, nei tada kai gyveno tame bute, nei vėliau. Nors senaties terminas yra 3 metai, tačiau atsakovas per tą laiką nesikreipė į teismą dėl nuosavybės į butą pripažinimo. Pardavus butą, adresu Teatro g., Vilniuje, T. C. vardu buvo įgytas namas ir jo pagerinimo darbai atlikti savininkės sąskaita (čekiai pateikti į bylą). Reikalavimai dėl namo gali būti pareikšti tik T. C., todėl šie priešieškinio reikalavimai atmestini, nes ieškovė yra netinkama šalis. A. F., kuriuo naudojasi atsakovas, paliktinas jam. Ieškovė teismui patvirtino teismui, kad atsisako buto, Tauro g., Vilniuje, dalies. Santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės ir tenkinant patikslintus reikalavimus taip pat priteistina 10000 Lt neturtinės žalos, nes atsakovas šeimos neišlaikė, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovas nedalyvavo nei naujo namo pirkime, nei buto pardavime. Jis tik persikėlė į nupirktą namą. Nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas išlaikė šeimą ir gerino namo būklę, todėl priešieškinys atmestinas.

Teismo posėdyje atsakovas I. C. nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės ir papildomai paaiškino, kad alkoholį vartojo kaip ir visi, saikingai. Ieškovės nemušė. Išlaikė visą šeimą, nes turėjo firmą, kurioje ieškovė dirbo buhaltere, o jis prašydavo pinigų cigaretėms. Pripažino, kad galimai yra ir jo kaltės, t.y. abu kalti. Mano, kad pats išlepino ieškovę, nes yra labai švelnaus charakterio, greit atsigaunantis, nors greitai ir supykstantis. Nurodė, kad butą, Tauto g., Vilniuje, motina pirko broliui, o užrašė jo (atsakovo) vardu, kad brolis to buto nepragertų. Sutiko, kad jam priklausytų ½ buto ir nurodytas automobilis. Paaiškino, kad dėl to, jog daug metų pragyveno su uošviene yra ieškovė. Nesutiko su reikalavimu dėl moralinės žalos atlyginimo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė advokatė J. V. pažymėjo, kad atsakovas sutinka su patikslintu reikalavimu, kad atsakovui būtų priteista ½ buto, Tauro gatvėje, Vilniuje, tačiau nesutiko, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Iš pateiktų įrodymų, liudytojų apklausos, negalima daryti išvados, kad atsakovas yra agresyvus ir geriantis. Santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes trūkstant įrodymų, negali būti pripažinta, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Atsakovas neprieštarauja, kad santuokos metu įgytas automobilis Ford liktų jam, o automobilis Audi A4 liktų ieškovei. Pažymėjo, kad ieškovė patvirtino, jog ji nebuvo bute, Tauro g., Vilniuje ir nemokėjo mokesčių, ką teigė ir atsakovo brolis. Šiuo metu atsakovas neturi kur gyventi, nors santuokos metu buvo įgytas namas. Ieškovės teigimą, kad atsakovas neišlaikė šeimos, paneigė liudytojai, parodę priešingai, kad atsakovas šeimą išlaikė, statė namą, darė jame remontą. Pažymėjo, kad byloje svarbus yra buto, Teatro g, Vilniuje, privatizavimas, nes minėtas butas buvo privatizuotas investuojant ir atsakovo čekius. Privatizacijos įstatymas numato nuosavybės įforminimą vieno asmens vardu kai kiti asmenys duoda tam sutikimą ir tai reiškia, kad jie gali naudotis butu kaip savu ir gyventi bute kaip savininkai. Į tai turi būti atsižvelgta, nes buvo investuotas atsakovo turtas. Faktas, kad butas įformintas ieškovės motinos vardu, nieko nereiškia, nes tai buvo valstybės butas, kurį leista privatizuoti, o jį pardavus, buvo nupirktas namas. Ieškovė nurodė, kad į namą investuota 60000 Lt. Iš pateiktų čekių matyti, kad už tokią sumą buvo parduotas butas, Teatro gatvėje, todėl įvertinus visas aplinkybes, priešieškinys tenkintinas, o ieškinys atmestinas.

Teismo posėdyje liudytojas B. S. teismui paaiškino, kad atsakovą pažįsta nuo 1997 m., kai dirbo jo servise, Gelvonų gatvėje, Vilniuje, kur atsakovas buvo direktoriumi, o jo žmona - buhaltere. Tais laikais atsakovo šeima gyveno gerai gyveno, nes kasmet galėjo keisti mašinas. 1997 metais galima buvo uždirbti apie 1000 - 1500 Lt. Žino, kad atsakovo šeima pardavė butą ir nupirko namą. Patvirtino, kad atsakovas kartais skolinosi pinigų, nes visą uždarbį įdėjo į namą. Kartą skolinosi 6000 Lt, vieneriems metams, namo statybai užbaigti. Pinigus grąžino. Iš atsakovo žino, kad 2000 m. atsakovo motina, pardavusi butą (už 90000 Lt.) atvažiavo gyventi pas sūnų. Ji vienam sūnui nupirko kambarį bendrabutyje už 25000 Lt, o kitus pinigus atidavė I. C.. Teigia, kad atsakovas į namą galėjo investuoti apie 50000 Lt. Atsakovo namuose nesilankė, todėl negali pasakyti ar šalys barėsi. Vieną kartą atsakovui perrašė paprastąjį vekselį, nes tai buvo paprasčiau padaryti nei parašyti paskolos raštelį. Šalių konfliktų viešumoje nepastebėjo ir atsakovą laiko idealiu žmogumi. Su atsakovu bendravo tik darbo reikalais.

Teismo posėdyje liudytojas O. C. paaiškino, kad yra atsakovo brolis, kuriam motina nupirko butą, Tauro g. 5-523, Vilniuje, prieš 6-7 metus. Butas įregistruotas lygiomis dalimis su broliu (atsakovu), nes tuo metu pats piktnaudžiaudavo alkoholiu. Ieškovė bute nėra buvusi ir niekada nemokėjo mokesčių, nedarė remonto, nes viską sprendė motina. Atsakovas nenorėjo, kad butas būtų taip įformintas butas, bet motina taip norėjo apsidrausti. Tarp šalių susiklostė negeri santykiai, jie blogai gyvena. Šalių finansinio gyvenimo nežino, bet jų žmoniški santykiai yra blogi. Atsakovas nuolat dirbo ir turėjo pajamų. Šiuo metu su juo susitinka kelis kartus per metus.

Teismo posėdyje liudytojas G. V., paaiškino, kad šalių šeimą pažįsta daugiau nei 10 metų, nes daug bendravo, kartu švęsdavo šventes. Paskutinį kartą, prieš du metus su atsakovo šeima šventė 55 metų jubiliejų. Jų šeimos santykius laiko puikiais. Atsakovas dirbo daug, todėl išgėrinėti neturėjo laiko, o alkoholį vartojo tik per šventes. Nepastebėjo, kad atsakovas gertų ar būtų sumušęs žmoną. Servise dirbo ir atsakovo žmona Atsakovas gerai bendrauja su vaikais, padėjo dukrai surengti vestuves, jo geri santykiai ir su sūnumi. Šalys gerai uždirbdavo ir gerai gyveno, nes žmogus turintis servisą ir duodantis kitam žmogui užsidirbti, ir pats gerai gyvena. Atsakovas remontavo ir butą, ir namą. Jų sūnus grubus ir nemandagus su suaugusiais. Kartą atsakovas paskambinęs sakė, kad jo neįleidžia namo. Kartą ieškovė išvarė iš namų, nes jai pasirodė, kad atsakovas grasina kažką padaryti. Tuo metu jis (liudytojas) su atsakovu vartojo alkoholį. Konfliktuoti šalys pradėjo paskutiniu metu. Atsakovas šiuo metu dirba servise Naujoje Vilnioje. Šalys jau kurį laiką gyvena atskirai. Nesupranta ieškovės požiūrio į atsakovą, nes jie tiek laiko kartu pragyveno. Žino, kad prieš 15 metų atsakovas buvo prašomas išeiti iš namų, tačiau to priežasties nežino.

Teismo posėdyje liudytojas J. B., paaiškino, kad šalys yra jo tėvai, kurie neranda bendros kalbos ir todėl atsidūrė teisme. Viską nulėmė daug faktų. Paaiškino, kad dar būdamas mažas, bėgdavo iš namų, nes tėvas gerdavo ir mušdavo. Išgėręs tėvas tapdavo nevaldomas, grasindavo nusižudyti., o blaivas - normalus žmogus. Tėvui nesvarbu, kuri savaitės diena, nes jis kasdien išgerdavo po 150 gramų ir tai jam buvo normalu, jokia problema. Motina bandė slėpti konfliktus. Anksčiau tėvai dirbo servise. Su tėvu labai sunku bendrauti, ne kitų nuomonių jis negirdi ir yra vienas teisus. Tėvo ir sūnaus santykių faktiškai nebuvo. Prasidėjus teismams, tėvų šeimoje konfliktų sumažėjo. Nurodė, kad kartą mama skambino prašydama padėti, nes tėvas ją mušė. Atvažiavęs namo matė muštynių pasekmes – suverstą kambarį, verkiančią motiną. Šeimoje pagrindinė buvo motina, bet paskutinis žodis būdavo tėvo. Savo pavardę pasikeitė, nes buvo labai įskaudintas tėvo ir nenorėjo būti į jį panašiu. Tėvas yra sunkus žmogus, jis negali gyventi be konfliktų skaudina kitus. Gerdamas sugadino sau gyvenimą. Ankščiau šeima gyveno močiutės bute, Teatro g., Vilniuje, o dabar močiutės name - Mackonio g., Vilniuje. Šiuo metu su tėvu stengiasi kuo rečiau bendrauti. Apie paskutinį kartą kviestą policiją žino, nes tą dieną tėvas buvo nepatenkintas, kadangi motina turėjo svečių ir bendravo su jais be tėvo. Tėvas vakare pradėjo triukšmauti. Taip pat pamena iš rūsio sklidusį dujų kvapą bei tėvą sėdintį su ginklu, norėjusį nusižudyti. Tėvas naudojo psichologinį smurtą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis pareiškimas tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Įstatyme numatytos lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos, kurių pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiant pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta ir į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2006-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006 ir kt.). Įstatymas kito sutuoktinio kaltę apibrėžia kaip sutuoktinio esminį savo pareigų, numatytų LR CK Trečiojoje knygoje, nesilaikymą, ir preziumuoja, jog santuoka laikytina iširusia dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 2 d. ir 3 d.).

Ieškovė atsakovo kaltę grindžia jo nuolatiniu alkoholio vartojimu ir fiziniu smurtu prieš ją. Patikslindama ieškinį (b.l. 82-85,105-107) ieškovė teismui pateikė jos išdėstytas aplinkybes patvirtinančius papildomus įrodymus. Atsakovas teismui neneigė vartojęs alkoholį, tačiau laikė tai saikingu vartojimu – per šventes. Atsakovas neigė naudojęs smurtą prieš ieškovę. Iš teismui pateikto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 105) matyti, kad 2007-08-31 tarp šalių vykusį konfliktą policija vertino kaip šeiminį ginčą ir siūlė šalims kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau nei viena iš šalių į teismą nesikreipė. Iš kitų policijos nutarimų (b.l.106-107) matyti, kad 2008-06-21 ir 2008-06-25 tarp šalių vyko konfliktai, tačiau pareigūnai nenustatė, kad atsakovas realiai grasintų ieškovei. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių atsakovo priklausomybę nuo alkoholio ar tokio medicininio gydymo taikymo būtinybę, todėl teismas, vertindamas pateiktus dokumentus laiko, kad tarp šalių konfliktai kildavo abiejų šalių iniciatyva, juolab, kad jų santykiuose nėra geranoriškumo ir susiklosčiusias aplinkybes jos vertindavo subjektyviai. Nesant neginčytinų įrodymų apie atsakovo panaudotą fizinį smurtą prieš ieškovę, juolab, kad to teismui kategoriškai nepatvirtino nei vienas liudytojas, teismas laiko šią aplinkybę neįrodyta. Teismas šalių nurodytų įrodymų nelaiko pakankamais padaryti neginčytinai išvadai, kad tik ieškovė arba tik atsakovas yra kaltas dėl šalių šeimoje kilusių ginčų ir šeimos subyrėjimo. Teismas tokią išvadą daro ir išklausęs liudytojo J. B. paaiškinimo, patvirtinusio kad šalių santykiai yra įtempti, konfliktiniai ir tam turėjo įtakos ne tik charakterių nesuderinamumas. Šalys skirtingai suvokia šeimą ir jos nebelaiko vertybe, nors santuokoje pragyveno daugiau nei trisdešimt metų. Teismas daro išvadą, kad šalys nebesistengia išsaugoti šeimą, nemato ir neturi tikslo bendrai gyventi, yra visiškai susvetimėjusios, nebepuoselėjančios šeiminių ryšių, nesiekiančios abipusio supratimo, darnos ir kt. Toks šalių elgesys akivaizdžiai parodo, kad šalių gyvenimas santuokoje negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje santuokoje sutuoktiniai nebėra lojalūs vienas kitam, jų santykiuose nebeliko abipusio moralinio palaikymo, jie jau nesiekia tarpusavio supratimo, neieško kompromisų ar kitų tinkamų būdų išsaugoti šeimą, darytina išvada, kad toks šalių elgesys faktiškai sugriovė šeimos santykius, o konstatavus, kad LR CK 3.60 str. 2 ir 3 prezumpcija paneigta, tiek ieškovės, tiek ir atsakovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės yra nepagrįsti ir netenkintini, akcentuojant ir tai, kad šiuo metu sutuoktiniai kartu negyvena, santuokos išsaugoti nebenori ir tai rodo, jog šeima negali būti išsaugota. Byloje nustatyti LR CK 3.53 str. 1 d. ir 2 d., 3.54 str. 4 d. numatyti santuokos nutraukimo pagrindai, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.), tokiu būdu netenkinant nei ieškinio nei priešieškinio reikalavimų šioje dalyje.

Dėl neturtinės žalos

Teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl turtinių reikalavimų

Nesant ginčo tarp šalių dėl kilnojamojo turto – automobilių padalinimo, automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistinas ieškovei I. C., o automobilis F. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistinas atsakovui I. C. (b.l. 7).

Teismo posėdyje šalims susitarus ir nesant ginčo tarp šalių dėl nekilnojamojo turto – ½ dalies buto, esančio Tauro g.5-523, unikalus Nr.1094-0379-3017:0070, registro įrašo Nr.10/224696 (b.l. 5, 53-59), šis turtas priteistinas atsakovui I. C..

Atsakovas, savo reikalavimą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gyvenamąjį namą (unikalus Nr1399-7032-7012) ir 0,0597 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr.0101-0049-0824), esančius (duomenys neskelbtini), grindžia tuo, kad įgyjant šį turtą jis prisidėjo investiciniais čekiais (b.l. 47). Nekilnojamojo turto Registro duomenimis ir kitais byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad minėtas namas ir žemės sklypas nuosavybės teise priklausė I. C. (2003-07-30 dovanojimo sutarties pagrindu), T. C. ir C. C. (pagal 1991-05-28 Įstatymą) ir kitiems savininkams (b.l. 8-11, 48-52, 88-95). I. I. C., jos tėvai, 2003-07-30 dovanojimo sutartimi (b.l. 96) padovanojo 0,0597 ha žemės sklypo (unikalus Nr.0101-0049-0824) su priklausiniu – gyvenamuoju namu (unikalus Nr.1399-7032-7012), kurį remontavo kartu su savo motina T. C. (b.l. 122-133), todėl minėtas turtas laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe ir tarp šalių nedalintinas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo priešieškinio reikalavimas šioje dalyje netenkintinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių

Nesant ginčo dėl sutuoktinių pavardžių, nutraukus santuoką ieškovei paliktina santuokinė pavardė – C. o atsakovui – C. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys kreditorinių įsiskolinimų neturi.

Šalys išlaikymo sau nereikalauja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškinys ir priešieškinis pareiškimas patenkinti iš dalies, atsižvelgus į pareikštų reikalavimų pobūdį (turtiniai ir neturtiniai), kiekį, prašomų priteisti sumų dydžius, laikytina, jog iš esmės ieškovės reikalavimai patenkinti 58,52 proc., o atsakovo 4,09 proc., todėl vadovaujantis CPK 93 str. nuostatomis, šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė sumokėjo 723,25 Lt žyminio mokesčio (b.l. 14, 86) ir 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 134), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1008,45 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.

iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 33,95 Lt teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų.iš ieškovės į valstybės pajamas priteistina 24,07 Lt teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.30, 3.53, 3.60, 3.62, 3.63, 3.66-3.69, 3.82, 3.87-3.89 ir 3.100 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp I. C., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. C., a.k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 1973-04-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.858, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką šalims palikti santuokines pavardes: ieškovei I. C. – C., o atsakovui I. C. – C..

Pripažinti ieškovės I. C. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe transporto priemonę - Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovo I. C. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe transporto priemonę – automobilį F. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovo I. C. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe - ½ dalį buto, esančio Tauro g.5-523, unikalus Nr.1094-0379-3017:0070, registro įrašo Nr.10/224696.

Atmesti atsakovo reikalavimus dėl nekilnojamojo turto, esančio Mackonio g.13, Vilniuje.

Atmesti ieškovės I. C. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo I. C. ieškovės I. C. naudai 1 008,45 Lt. (vieną tūkstantį aštuonis litus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo I. C. į valstybės pajamas 33,95 Lt. (trisdešimt tris litus 95 ct) teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pinigus įmokėti į AB ,,Swedbank“ esančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą – 5660, gavėją - Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Priteisti iš ieškovės I. C. į valstybės pajamas 24,07 Lt. (dvidešimt keturis litus 07 ct) teismo turėtų pašto išlaidų. Pinigus įmokėti į AB “Swedbank“ esančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą – 5660, gavėją - Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o turtinėms šalių teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukelia nuo bylos teisme iškėlimo dienos – 2008-09-02.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 4 apylinkės teismą.