- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-02
- Bylos Nr.
- 2-899-122/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Psichikos sveikatos centro, A. D., A. B., R. B., K. B., Klaipedos miesto savivaldybes socialiniu reikalu skyriui, VšI Klaipedos
- Advokatai
- Rolandas Stirbinskas
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Elena Pauliukiene, sekretoriaujant Salomejai Paulauskienei, dalyvaujant pareiškejai M. B., pareiškejos atstovui – advokatui Rolandui Stirbinskui, suinteresuotiems asmenims: Psichikos sveikatos centro atstovei Audronei Balaj, Klaipedos miesto savivaldybes administracijos Teises ir personalo skyriaus vyriausiajam specialistui V. K., žodinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal pareiškejos M. B. pareiškima suinteresuotiems asmenims: A. D., A. B. (A. B.), R. B. (R. B.), K. B., Klaipedos miesto savivaldybes socialiniu reikalu skyriui, VšI Klaipedos psichikos sveikatos centrui del asmens pripažinimo neveiksniu ir neveiksnaus asmens globos,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
pareiškeja kreipesi i teisma, prašydama pripažinti jos dukra A. D., gimusia (duomenys neskelbtini), neveiksnia; nustatyti neveiksiajai globa ir paskirti ja dukters globeja ir jos turto administratore.
Pareiškeja ir jos atstovas pareiškima palaike. Pareiškeja paaiškino, kad ji, budama nešcia, persirgo raudoniuke. Gimde kudiki normaliai ir iš ligonines išraše abu sveikus. Taciau jau pirmais dukters gyvenimo menesiais pastebejo, kad mergaite negirdi ir nemato. Jau ugtelejus, ja atidave i logopedini darželi, bet norimo rezultato nepasieke. Lankesi pas ivairius gydytojus, kurie dar 1987 metais diagnozavo, kad mergaite serga psichine liga. Tokiu budu dukte nuo 1992 metu yra pripažinta pirmos grupes invalide su visiška negalia neterminuotai, nes iš dalies nemato, negirdi ir nekalba. Nuo pat gimimo jai tenka rupintis neigalia dukra, kuri ja puikiai supranta pagal jutiminius kuno daliu (rankos, peties, veido ir pan.) paspaudimus bei palietimus. Mano, jog del progresuojancios ligos, t.y. bendros sveikatos bukles dukte išvis negali savimi pasirupinti, todel jai reikalinga nuolatine kito asmens priežiura ir globa. Prašo pareiškima tenkinti, nes daugeli civiliniu teisiniu santykiu ji, kaip vaiko motina, jai tapus pilnamete, negali išspresti be jos, kaip veiksnaus asmens, sutikimo. Patvirtino, kad ji, kaip mama, pastoviai rupinosi neigalia dukra ir toliau ja nori prižiureti, todel, sutinkant kitiems šeimos nariams, prašo ja - motina, pripažinti neigalios dukters A. D. globeja ir turto administratore.
Suinteresuoti asmenys A. D., A. B., R. B., K. B. i teismo posedi neatvyko. Apie ivyksianti teismini procesa jiems yra pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 117, 124 straipsniai).
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens VšI Klaipedos psichikos sveikatos centro atstove su pareiškimu visiškai sutiko ir praše vadovautis eksperto išvada. Paaiškino, kad nors ligone psichiatrineje ligonineje nesigyde, bet iš bylos duomenu sužinota, kad 1987 metais jai nustatyta diagnoze – oligofrenija, imbecilumas vidutinio laipsnio, antenalines patalogijos pasekoje, kurtumas ir igimta katarakta. Veliau, t.y. 1992 metais A. D. jau diagnozuota oligofrenija imbecilumas ryškaus laipsnio antenalines patalogijos pasekoje, kurtumas, igimta katarakta, bendras kalbos neišsivystymas, todel jai buvo nustatytas pirmos grupes invalidumas be termino. Taipogi 1997 metais nustatytas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu. Yra isitikine, kad pagal progresuojancios ligos požymius A. D. reikalinga nuolatine slauga bei pastovi priežiura. Neigalioji mažai kreipia demesio i išore, kontaktas apsunkintas del blogai išsivysciusios kalbos, nemoka skaityti ir skaiciuoti, negali pasakyti elementariu bei nesudetingu sakiniu. A. D. visiškai nesavarankiška, nesugeba abstrakciai mastyti, apibendrinti, o orientacija visiškai sutrikusi, perkeltines prasmes nesupranta bei naujos informacijos neisisavina. Mano, jog pareiškima butu tikslinga patenkinti bei neigaliajai nustatyti globa bei jos motina - pareiškeja paskirti globeja, nes del sveikatos sutrikimo pati A. D. savimi nepasirupins. Pareiškeja M. B. charakterizuoja esant nuoširdžia, tvarkinga, jautria, rupestinga ir atidžia bei labai gerai žinancia neigalios dukters poreikius, ivaldžiusia visus mergaitei reikalingus pagalbos budus. Sveikata M. B. nesiskundžia, nustatytos formos pažyma yra teismui pateikta. Del dukters ligos, pareiškeja nedirba, nes pastoviai turi prižiureti dukra. A. D. gauna neigalumo pašalpa ir kitas socialines išmokas, todel reikalingas jos turto administratorius. Kadangi mergaitei nuo pat vaikystes buvo reikalinga globa, o neveiksniosios motina noriai bendrauja su savo vaiku, lengvai viena kita supranta ir ji gerai jauciasi jos slaugoma, jai, ir kitiems pareiškejos šeimos nariams sutinkant, bei akivaizdžiai galint igyvendinti globejos pareigas, rekomenduoja pareiškeja paskirti A. D. globeja ir jos turto administratore šioje byloje.
Klaipedos miesto savivaldybes socialiniu reikalu skyriaus atstovas su pareiškimu sutiko. Paaiškino, jog Savivaldybe neturi jokiu dokumentu, paneigianciu pareiškejos nurodytas aplinkybes ir irodymus, todel prašo pareiškima visiškai patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esanciu rašytiniu irodymu bei iš bylos aplinkybiu nustatyta, kad suinteresuotas asmuo – A. D. iš vaikystes progresuojant ligai, yra nedarbinga. Jai del letines psichikos ligos neterminuotai nustatyta pirma invalidumo grupe (b.l.13-15).
Pažymetina, kad ne bet kuris psichikos sutrikimas, psichikos ligos ar proto negalios forma yra pagrindas pripažinti asmeni neveiksniu. Pagal Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiuros istatymo 4 straipsnio normas tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad del jos asmuo negali suvokti savo veiksmu reikšmes ar ju valdyti, galima pripažinti ji neveiksniu. Atsakymas i klausima, ar asmuo, turintis psichikos sutrikimu ar proto negalia, gali suvokti savo veiksmu reikšme ir juos valdyti, turi buti pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizes išvadoje.
Tuo tikslu nagrinejamoje byloje, pagal pareiškejos prašyma, buvo atlikta ekspertize. Ekspertai apibendrine tyrimo medžiaga nustate, kad A. D. psichine busena atitinka vidutinio protinio atsilikimo kriterijus (sipnaprotyste) F 71, kuri del konkretaus mastymo, primityviu emociju, defektinio intelekto, blogu socialiniu igudžiu negali suprasti savo veiksmu esmes ir negali ju valdyti (b.l.51-53).
Ekspertai pažymejo, jog tiriamoji A. D. dezorientuota laike, vietoje, negali pasakyti, kokie dabar metai, menuo, koks metu laikas, nežino, kur šiuo metu esanti, o teigia, kad ligonineje gydosi jau du menesiai. Kiek jai metu nežinho. Kontaktas su ja apsunkintas del jos kurcnebylumo ir regos sutrikimo. Kalba neišsivysciusi, todel nekalba. Mastymas labai konkretus, operacijos labai žemo lygio. Nesugeba suteikti net elementariu anamnestiniu duomenu. Nesugeba abstrakciai mastyti, apibendrinti, asižvelgus i daiktu, reiškiniu panašuma, sujungti juos ir klasifikuoti. Sunkiai valdo demesi, negali susikaupti elementariai kryptingai veiklai. Emocijos primityvios ir jai yra svarbus tik tiesioginiai išgyvenimai. Bloga motyvu ir impulsu kontrole, nesugeba planuoti ir ivertinti rezultatu. Veikla apsiriboja instinktyviais automatiškais veiksmais arba elementariomis reakcijomis i išorinius dirgiklius. A. D. kontaktas su išoriniu pasauliu yra susiformaves taktiniu jutimu ir šiek tiek atsistaciusio jutimo. Tarp mamos ir tiriamosios yra susiformaves ryšys, paremtas gestais ir lietimais. Judesiai nekoordinuoti, smulkioji motorika silpnai išsivysciusi. Socialiniai igudžiai nesuisiformave. Tiriamoji pati nueina i tualeta, labai rupinasi švara, - mamos žodžiais, - net per dažnai plaunasi rankas. Pati pasirenka drabužius, bet apsirengiant reikia pagalbos. Intelektas defektinis, siekiantis vidutinio laipsnio protini defekta. Psichologinemis metodikomis intelektiniai gebejimai nebuvo vertinami, nes tiriamoji nesuprato užduociu prasmes. Kritikos savo busenai ir esmines kritikos aplink vykstantiems reiškiniams, nera.
Nagrinejamoje byloje Teismas sutinka su Klaipedos psichikos sveikatos centro atstovo argumentais, kad reikia vadovautis irodinejimo priemoniu leistinumo taisykle, jog asmens psichinei buklei nustatyti butina teismo psichiatrijos ekspertizes išvada. Pažymetina, kad neveiksnumo nustatymo klausimas negali buti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant ji kaip pakankama pagrinda asmens neveiksnumui konstatuoti bei pripažinti asmeni neveiksniu, atsižvelgdamas i teismo psichiatrijos ekspertizes išvada, gali tik teismas (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 4 dalis, 466 straipsnis).
Konstatuotina, kad psichines ligos ar proto negalios, del kurios asmuo negali suprasti savo veiksmu reikšmes ar ju valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizes išvada turejimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturejimo, o Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiuros istatymo 4 straipsnio nuostatos negali buti aiškinamos kaip nustatancios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalia, del kurios negali suprasti savo veiksmu reikšmes ar ju valdyti, teismas pripažista ji neveiksniu. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas i teismo pateiktus klausimus, pripažistamas tiesioginiu irodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažistama netiesioginiu irodymu, taciau toks dokumentas nepraranda savo irodomosios galios del to, kad jame nera konkrecios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tesiamas irodinejimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagristi ar paneigti gali buti pateikiami atitinkami kiti irodymai.
Šioje byloje Viešosios istaigos Klaipedos psichikos sveikatos centro gydytoju konsultacine komisija taip pat patvirtino, jog suinteresuotas asmuo A. D. serga letine psichikos liga, turi pirma invalidumo grupe be termino ir yra dispancerizuota Klaipedos psichikos sveikatos centre (b.l.13). Lietuvos Respublikos socialinio aprupinimo ministerija A. D. išdave pažyma, kurioje nurode, jog po pirminio 1992 metais patikrinimo, jai suteikiamas pirmos grupes invalidumas neterminuotai. Pažymejo, jog A. D. yra nedarbinga bei nustate, jog invalidumo priežastis yra iš vaikystes bei jai reikalinga nuolatine kito asmens globa (b.l.15-16, 72).
Išnagrinejus išsamiai, objektyviai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir irodymus, išklausius šaliu paaiškinimus, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškejos dukra pripažinti neveiksnia bei paskirti jai globa (Civilinio proceso kodekso 465 - 468 straipsniai).
Bylos medžiaga pagrindžia, kad pareiškeja sutiko buti globeja, nes neigaliaja dukra prižiuri nuo pat kudikystes. Dukte savarankiškai savo reikalu del ryškiu silpnaprotystes reiškiniu tvarkyti negali bei nera kam, apart motinos, ja prižiureti.
Iš byloje esancios medžiagos matyti, kad neigalioji kartu su motina (pareiškeja), tevu A. B., broliu R. ir seserimi K., gyvena bute, esanciame (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys (suinteresuoti asmenys - neigalios dukters tevas, brolis ir sesuo) neprieštarauja, kad pareiškeja M. B. butu dukters A. D. globeja. A. D. išskirtinio turto ar kitu asmenu, kurie galetu ja pasirupinti, neturi ir yra tik motinos slaugoma ir prižiurima, todel siekiant igyvendinti, apsaugoti bei apginti neigalaus asmens teises ir interesus, skirtina pareiškeja suinteresuoto asmens - A. D. globeja ir turto administratore (Civilinio kodekso 3.238, 3.240, 3.242, 3.243 straipsniai).
Pareiškejai išaiškintinos globejo ir turto administratoriaus teises ir pareigos: paskirtam turto administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams, neturi teises sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su asmeniniu turtu. Neturi teises perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims. Taip pat negali atsisakyti teisiu, kurias naudos gavejas turi i administruojama turta, neturi teises šio turto isigyti nuosavyben, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavejas ar teismas arba kai ši turta jis paveldi. Taip pat neturi viršyti administratoriaus igalinimu, jeigu savo funkcijas pavestu kitam administratoriui – už ju atliktus veiksmus vis tiek atsako pats administratorius (Civilinio kodekso 4.237, 4.240, 4.242 – 4.243, 4.249 – 4.252, 3.243 straipsniai ir Civilinio proceso kodekso 494, 493 straipsniai).
Teismo procesiniai sprendimai del globos nustatymo ir globejo paskyrimo vykdytini skubiai bei ju apskundimas vykdymo nesustabdo (Civilinio proceso kodekso 496 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 269, 270, 443, 491, 496, 509 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti A. D., gimusia (duomenys neskelbtini), neveiksnia;
paskirti M. B., gimusia (duomenys neskelbtini) gyvenancia (duomenys neskelbtini), neveiksniosios A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenancios ten pat, globeja ir jos turto administratore.
Sprendimo dali del neigalaus asmenos globos vykdyti skubiai.
Sprendima per 30 dienu, nuo jo paskelbimo dienos, galima apskusti Klaipedos apygardos teismui, padavus apeliacini skunda šiame Apylinkes teisme.