- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-556-370/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Julija Gražina Vaitulionienė, Jonas Pesliakas
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D.Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-556-370/2007
Teisėjas A.Saulėnas Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
2007 m. birželio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Jono Pesliako, Julijos Gražinos Vaitulionienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Neringos savivaldybės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-04-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4064-622/2007 pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį dėl administracinių teisės aktų bei sandorio pripažinimo negaliojančiais atsakovams Neringos savivaldybei, tretieji asmenys ieškovo pusėje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys atsakovo pusėje Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, G. L. M., R. M. , A. P. , A. J. , L. J. , G. E. J., I. K. , R. K. , A. S. , A. S. , V. L. , UAB „Vespera real estate“, AB DnB NORD bankas, AB bankas „Snoras“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašė pripažinti negaliojančiais Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimą Nr. 03 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini)(UAB „Nidos karūna“), detalaus plano patvirtinimo“, 2002-02-08 sutartį Nr. 02 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su UAB „Nidos karūna“, Neringos savivaldybės valdybos 2002-12-16 sprendimą Nr. 253 „Dėl žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) , ribų ir ploto patvirtinimo“. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei Neringos savivaldybei imtis bet kokių veiksmų prašomų panaikinti sprendimų ir sandorio pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-04-03 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino visiškai, kadangi konstatavo, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atsakovė Neringos savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-04-03 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Ieškovas nepagrindė, kaip jo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, nenurodė, kokios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinys pareikštas bei laikinosios apsaugos priemonės taikytos praleidus įstatymo nustatytą senaties terminą administraciniams aktams apskųsti, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl buvo pažeistos Konstitucijos nuostatos bei principai. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė išsamių motyvų, kodėl laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti nepranešus atsakovei, bei nenurodė motyvų, kad yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.
Atsiliepimas
Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o atskirasis skundas atmestinas. Atsakovo administraciniu aktu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai nėra pradėti vykdyti, todėl laikinoji apsaugos priemonė yra tikslinga ir pagrįstai teismo skirta, siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo dėl detaliojo plano sprendinių realizavimo. Atsakovės argumentai, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė be pagrindo, nepranešęs atsakovei, nutarties tinkamai nemotyvavo, yra formalūs ir nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškiniu prašomas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos sprendimas prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams (generaliniam planui), parko nuostatams, Saugomų teritorijų įstatymui, todėl ginčijamo akto pagrindu išdavus projektavimo sąlygų sąvadus ir leidimus rekonstrukcijai bei statybai, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes pradėti statybos darbai apsunkintų sklypų grąžinimą į pradinę padėtį. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų sudarytos prielaidos papildomiems teisminiams ginčams dėl administracinių aktų, priimtų suinteresuotiems asmenims realizuojant detaliojo plano pagrindu įgytas teises.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais administracinius teisės aktus, kurių pagrindu Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje gali būti pradėtos neteisėtos statybos, nesuderinamos su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais.
CPK 144 str. 1 ir dalyse numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o kai būtina apginti viešąjį interesą teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva. Šių priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, kad jų nesiėmus teismo sprendimo toje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas paprastai turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.
Nepagrįstas ir atmestinas apeliantės teiginys, kad ieškovas nepagrindė, kaip jo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, nenurodė, kokios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas ieškinį pareiškė gindamas ne savo, o viešąjį interesą. Ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir tikslai, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užkirsti kelią detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui. Nurodyta, kad nesiėmus draudimų, kurių pagrindu būtų apribotos atsakovų bei trečiųjų asmenų teisės vykdyti statybas pagal detalųjį planą, ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti visai nebegalimas, nes pradėti statybos darbai apsunkintų sklypų ir juose esančių statinių grąžinimą į ankstesnę padėtį. Be to, pažymėtina, kad teismas ir be ieškovo prašymo gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinys susijęs su viešo intereso gynimu (CPK 144 str. 2 d.)
ABTĮ 92 straipsnis numato, jog skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Nesustabdžius ginčijamo aktų galiojimo, galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanoma užtikrinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymą, tai yra buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimą, kadangi vykstant statybos darbams itin vertingoje saugomoje teritorijoje (Kuršių nerijos nacionaliniame parke, įrašytame į Pasaulio paveldo objektų sąrašą) gali būti padaryta žala unikaliam kraštovaizdžiui, gamtinei aplinkai, saugomoms kultūros vertybėms, o atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais technologiniais procesais, dideliais materialiniais nuostoliais. Galimybė realiai įvykdyti teismo sprendimą negali būti sutapatinama su teismo sprendimo paskelbimo faktu. Paminėtos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės buvo suformuluotos ir yra nuosekliai taikomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS8-526/2005, AS4-195/2006, AS6-196/2006, AS8-353/2006), todėl atmestinas apeliantės argumentas dėl pirmosios instancijos teismo nukrypimo nuo suformuotos teismų praktikos. Pažymėtina, kad teismas, vykdydamas teisingumą, aiškina ir taiko teisės normas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime taip pat akcentavo, kad tik tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. paisant jau įtvirtintų precedentų. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės atskirajame skunde nurodyta byla ir ši byla nėra tokios pat (analogiškos).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išties glaustai motyvavo savo procesinį sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nemotyvavo, kodėl apsaugos priemones būtina taikyti nepranešus atsakovei. Tačiau tai nesudaro pakankamo savarankiško pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė iš esmės teisingai. Savo ruožtu, teisingų teismo sprendimų (nutarčių) naikinimas vien dėl formalių pažeidimų neatitiktų įstatymų leidėjo valios (CPK 328 str., 329 str. 1 d.). Dėl pranešimo atsakovui apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą atsižvelgtina į įstatymo (CPK 137 str. 3 d., 148 str. 1 d.) nustatytą terminą prašymui išnagrinėti.
Apeliantės argumentas dėl ieškovo praleisto administracinių aktų apskundimo termino yra nenagrinėtinas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą ir bus reikšmingas nagrinėjant bylą iš esmės – sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.