Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

gynėjams: Silvai Mardosaitei, Vladimirui Buslovičiui, Tatjanai Kočegarovai, Kęstučiui Ožiūnui, nuteistiesiems: L. L., S. S., E. M., A. E.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro, nuteistųjų L. L., S. S. (S. S.), E. M. (E. M.) ir A. E. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė visiško ir dalinio sudėjimo būdais subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. bei 2014 m. liepos 7 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 1 mėnesiui su 6 MGL (780 Lt, arba 225,90 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 10 metų;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 metų su 30 MGL (3 900 Lt, arba 1 129,52 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

S. S. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 261 straipsnį; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį; 258 straipsnio 2 dalį išteisintas nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 10 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

E. M. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos); 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 261 straipsnį išteisintas nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

A. E. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausta laisvės atėmimu 3 metams;

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bei 2010 m. birželio 21 d. nutartimi pakeista neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 1 mėnesiui, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu N. P. nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; ji išteisinta pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, bei pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 261 straipsnį nepadarius veikos, turinčios BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių, tačiau dėl jos apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S., E. M., L. L. bei A. E. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad nuo 2010 m. birželio mėnesio pradžios iki 2010 m. rugsėjo 20 d., veikdami kartu su N. P., kaip vykdytojai dalyvavo nusikalstamos organizuotos grupės, skirtos daryti labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus, veikloje, o būtent:

tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu S. S. nurodė E. M. surasti asmenis, kurie pardavinėtų jo tiekiamas narkotines ir psichotropines medžiagas, išnuomoti butus, kuriuose tie asmenys apsigyventų, laikytų ir platintų minėtas medžiagas, perduoti tiems asmenims mobiliojo ryšio telefonus, SIM korteles ryšiui palaikyti su kitais organizuotos grupės nariais bei minėtų medžiagų pirkėjais, vesti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo apskaitą, įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų svėrimo bei pakavimo priemones, tuo palengvinant daryti nusikalstamas veikas.

S. S. nuo 2010 m. birželio mėn. pradžios, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2010 m. liepos 16 d. narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimui palengvinti, neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų užsakymų priėmimui telefonu iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkėjų surado ir pasamdė už 100 Lt per parą atlygį pats bei per R. G. asmenis – „operatorius“, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, o šie tiesiogiai priiminėjo užsakymus telefonu narkotinėms bei psichotropinėms medžiagoms platinti, perdavė šiems asmenims mobiliojo ryšio telefonus, SIM korteles ryšiui palaikyti su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkėjais bei surado ir išnuomojo butus (duomenys neskelbtini), kuriuose „operatoriai“ priiminėjo užsakymus.

E. M. 2010 m. birželio mėn. pradžioje nenustatytą dieną įtraukė į organizuotą grupę R. Ž. (R. Ž.), dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, o R. Ž. įtraukė į nusikalstamą veiką N. P. ir A. E., po to E. M. 2010 m. rugsėjo mėn. pradžioje į organizuotą grupę įtraukė L. L..

Vykdydami iš anksto aptartą nusikalstamos veikos planą, S. S. ir E. M. patys bei per kitus asmenis neteisėtam narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimui išnuomojo butus: S. S. 2010 m. gegužės–birželio mėn. per E. T. (E. T.) išnuomojo butą (duomenys neskelbtini), o ne vėliau kaip 2010 m. liepos 12 d. pats ar per nenustatytą asmenį išnuomojo butą (duomenys neskelbtini), kuriuose nuo 2010 m. birželio mėn. pradžios iki 2010 m. liepos 16 d. neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų užsakymų priėmimui telefonu iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkėjų įkurdindavo asmenis – „operatorius“; S. S. 2010 m. birželio 8 d. išnuomojo butą (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2010 m. birželio mėn. nenustatytos dienos iki 2010 m. liepos 16 d. R. Ž., A. E. bei N. P. prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, po to 2010 m. liepos 16 d. S. S. per D. B. (D. B.) išnuomojo butą (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2010 m. liepos 18 d. iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. R. Ž., A. E. bei N. P. prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis; ne vėliau kaip 2010 m. rugpjūčio 23 d. S. S. per D. B. išnuomojo butą (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. R. Ž., A. E. bei N. P. prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis; E. M. 2010 m. rugsėjo 8 d. per S. M. (S. M.) išnuomojo butą (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2010 m. rugsėjo 11 d. iki 2010 m. rugsėjo 20 d. L. L. prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

S. S., E. M., L. L. bei A. E. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, veikdami kartu su R. Ž., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bei N. P., neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei jas platino, o būtent:

S. S. nuo 2010 m. birželio mėn. pradžios, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2010 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus m., tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, perdavė E. M. bei pats ir per E. M. perdavė tolesniam platinimui organizuotos grupės nariams R. Ž., A. E., N. P. bei L. L. didelį kiekį – ne mažiau kaip 1 103 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 122,252 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 28,936 g heroino, labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 1 103 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 230,927 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, bei didelį kiekį – ne mažiau kaip 72 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 44,136 g psichotropinės medžiagos mefedrono, kurias R. Ž., A. E., N. P. ir L. L. tuo pačiu laikotarpiu išplatino, parduodami Vilniaus mieste ne pigiau kaip po 30 Lt už 1 g metamfetamino, ne pigiau kaip po 30 Lt už 1 g kanapių (ir jų dalių), ne pigiau kaip po 20 Lt už 1 dozę (lankstinuką) – apie 0,09 g heroino bei ne pigiau kaip po 100 Lt už 1 g mefedrono;

A. E. ir N. P. nuo 2010 m. birželio mėn. tiksliai nenustatytos dienos iki 2010 m. rugsėjo 10 d. neteisėtai, turėdamos tikslą parduoti ar kitaip platinti, kartu su R. Ž., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, iš S. S. ir E. M. Vilniaus mieste ne mažiau kaip 28 kartus įgijo didelį kiekį – ne mažiau kaip 1 100 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 1 100 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 230,30 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 118 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 27,848 g narkotinės medžiagos heroino, ir didelį kiekį – ne mažiau kaip 72 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 44,136 g psichotropinės medžiagos mefedrono, iš kurių ne mažiau kaip 200 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), didelį kiekį – ne mažiau kaip 200 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 41,80 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, ir didelį kiekį – ne mažiau kaip 40 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 9,44 g narkotinės medžiagos heroino, nuo 2010 m. birželio mėn. tiksliai nenustatytos dienos iki 2010 m. liepos 16 d. kartu su R. Ž. laikė išnuomotame bute (duomenys neskelbtini); iš jų didelį kiekį – ne mažiau kaip 600 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 600 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 125,4 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, ir labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 48 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 11,328 g narkotinės medžiagos heroino, nuo 2010 m. liepos 18 d. iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. laikė išnuomotame bute (duomenys neskelbtini); iš jų ne mažiau kaip 24 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 14,712 g psichotropinės medžiagos mefedrono, ne mažiau kaip 300 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), didelį kiekį – ne mažiau kaip 300 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 62,70 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, didelį kiekį – ne mažiau kaip 30 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 7,08 g narkotinės medžiagos heroino, nuo 2010 m. rugpjūčio 24 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. N. P. ir A. E. laikė išnuomotame bute (duomenys neskelbtini), bei dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų išplatino (duomenys neskelbtini) mikrorajone, parduodamos kitiems asmenims ne pigiau kaip po 30 Lt už 1 g metamfetamino, ne pigiau kaip po 30 Lt už 1 g kanapių (ir jų dalių), ne pigiau kaip po 20 Lt už 1 dozę (lankstinuką) – apie 0,09 g heroino ir ne pigiau kaip po 100 Lt už 1 g mefedrono, bei dalį – 0,888 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) 2010 m. liepos 16 d., gavus užsakymą iš „operatorės“ bute (duomenys neskelbtini), parduoti psichotropinę medžiagą, neteisėtai gabeno iš buto (duomenys neskelbtini), iki kavinės „Žibutė“ (duomenys neskelbtini), kur apie 15 val. pardavė už 30 Lt S. K. ir M. M. (M. M.), dėl kurių tyrimas atskirtas, kitą dalį – 0,414 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,112 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 2010 m. rugsėjo 10 d. neteisėtai gabeno iš buto (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), kur apie 12.20 val. pardavė už 20 Lt D. N. (D. N.), dėl kurio tyrimas atskirtas, dar kitą dalį – 0,260 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,062 g narkotinės medžiagos heroino, N. P. laikė rankoje iki jos sulaikymo, kitą dalį narkotinių medžiagų – 23,264 g kanapių (ir jų dalių) bei 4,827 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,18 g heroino, bei psichotropinės medžiagos – 27,786 miltelių, kurių sudėtyje buvo 5,943 g metamfetamino, laikė bute (duomenys neskelbtini), kol 2010 m. rugsėjo 10 d. apie 19 val. atliktos kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Likusią dalį psichotropinių medžiagų – 0,272 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,057 g metamfetamino, ir 0,628 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,385 g mefedrono, A. E. laikė su savimi, kol 2010 m. rugsėjo 10 d. 21.10 val. atliktos asmens kratos metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai;

L. L. 2010 m. rugsėjo mėn. nuo 11 d. iki 20 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš E. M. Vilniaus mieste tiksliai nenustatytoje vietoje ne mažiau kaip 4,252 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,088 g narkotinės medžiagos heroino, 3 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,627 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, ir ne mažiau kaip 3 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), iš kurių ne mažiau kaip 2 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,470 g narkotinės medžiagos heroino, 3 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,627 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, ir ne mažiau kaip 3 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) 2010 m. rugsėjo 11 d. prie „Dailės“ stotelės Vilniuje, Kauno g., įgijo iš E. M. pardavimui, po to dalį psichotropinės medžiagos metamfetamino ir narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) prarado nenustatytomis aplinkybėmis, dalį narkotinės medžiagos heroino suvartojo pats bei likusią dalį narkotinės medžiagos heroino nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 20 d. išplatino Vilniaus mieste parduodamas kitiems asmenims, o kitą dalį – ne mažiau kaip 2,252 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,618 g narkotinės medžiagos heroino, 2010 m. rugsėjo 20 d. įgijo platinimui iš E. M. bute (duomenys neskelbtini), kurią laikė minėtame bute, kol tą pačią dieną apie 19.20 val. atliktos kratos metu minėtą kiekį narkotinės medžiagos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, S. S., veikdamas kartu su organizuotos grupės nariais E. M. ir R. Ž., dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėn. pradžios iki 2010 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus mieste ne mažiau kaip per 28 kartus išplatino N. P. tolesniam pardavimui didelį kiekį – ne mažiau kaip 1 100 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 1 100 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 230,30 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 118 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 27,848 g narkotinės medžiagos heroino, ir didelį kiekį – ne mažiau kaip 72 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 44,136 g psichotropinės medžiagos mefedrono.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad nepagrįsta nuosprendžio dalis dėl A. E. neteisingai paskirtos bausmės.

Nepagrįstai pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, A. E. teistumą, dėl to paskyrė neadekvačią jos asmenybei bausmę.

BK 54 straipsnio 3 dalis yra išimtinai taikoma teismo teisė, taigi negali būti taikoma kiekvienu atveju, o tik tada, kai tam yra aiškūs pagrindai. Negalima sutikti, jog nuosprendyje paminėtos A. E. asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pakankamos, skiriant švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje. Tai, kad ji įrašyta į asmenų, priklausančių nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, grupę, nors yra vertinama palankiai ir manytina, jog į šią aplinkybę būtina atsižvelgti, tačiau nėra pakankama BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti. A. E. šeiminė padėtis taip pat nesudaro pagrindo taikyti šį institutą, nes negalima teigti, kad santuoką sudariusio asmens nuteisimas, skiriant įstatyme numatytą sankciją, prieštarauja teisingumo principui. Vien tai, jog buvo susitarimas sukurti šeimą, nepatvirtina jos asmenybės mažesnio pavojingumo. Taip pat negalima visiškai sutikti, kad A. E. nusikalstamas veikas padarė dėl kitų asmenų įtakos. Nusikalstamos veikos darytos organizuota grupe, tarp asmenų buvo susiklostę subordinaciniai santykiai, tačiau byloje nėra duomenų, jog ji priverstinai buvo įtraukta daryti šias veikas ir negalėjo savo noru iš jų pasitraukti. Tiek A. E., tiek N. P. padėtis buvo iš esmės analogiška, tačiau skirdamas bausmes teismas skirtingai įvertino šių nuteistųjų padėtį. Ankstesnis A. E. teistumas turi būti vertinamas kaip rodantis didesnį nuteistosios pavojingumą. Panašių nusikalstamų veikų darymas rodo polinkį nusikalsti ir negali būti neįvertintas, o BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas asmeniui, kuris dar nėra atlikęs anksčiau paskirtos bausmės, prieštarauja bendriesiems bausmės principams bei bausmės skyrimo tikslams – siekiui sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Negalima neatsižvelgti, kad A. E. padaryta veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, taigi vertinama kaip sukelianti itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Taip pat būtina įvertinti, kad jos nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgą laiką.

Dar teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą ir netinkamai taikė nuosprendžio surašymo taisykles. A. E. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 261 straipsnį, 213 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad A. E. pripažinta kalta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, tačiau visiškai nepasisakė dėl kitų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, nors aprašomojoje dalyje tinkamai įvertino su jomis susijusius duomenis ir dėl jų pateikė pagrįstas bei motyvuotas išvadas. Tuo teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 307 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Prokuroras apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl A. E. pakeisti:

A. E., pripažintai kalta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, skirti bausmę laisvės atėmimą 10 metų; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 10 metų ir 1 mėnesiui, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

nurodyti sprendimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 261 straipsnyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, kurias padariusi kaltinama A. E..

Nuteistasis L. L. apeliaciniame skunde nurodė, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nepagrįstai inkriminavo BK 25 straipsnio 3 dalį, nes jis nieko nežinojo ir jokioje organizuotoje grupėje nedalyvavo. Be to, teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.

Nuteistais L. L. apeliaciniame skunde prašė nuosprendį dėl jo nuteisimo panaikinti arba pakeisti.

Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad jo veika kvalifikuota netinkamai ir paskirta per griežta bausmė.

Apeliantas nuosekliai tvirtino, kad narkotikų nepardavinėjo, į butus jų nenešiojo, tik prižiūrėjo du butus – R. Ž. ir E. M. – bei parodydavo jiems, kur miškelyje užkasti paketai. Jo darbas buvo paimti iš Ruslano ir Edgaro pinigus bei ataskaitas. Pinigų ir ataskaitų jis netikrindavo, o vėlai vakare nunešdavo Arvydui. Kas miškelyje užkasdavo paketus, jis nežinojo, tik vėliau supratęs, kad tai narkotikai, pradėjo galvoti, kaip to darbo atsisakyti.

Koks buvo narkotikų kiekis, jis nežinojo, tačiau tvirtai gali pasakyti, jog jis nebuvo didelis ar labai didelis. Neaišku, kuo remiantis jam inkriminuotas labai didelis kiekis, nes byloje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima priimti tokį sprendimą.

Inkriminuodamas jam labai didelį kiekį narkotikų, teismas negalėjo remtis ataskaitomis, nes ten galėjo būti klaidų ir neatitikimų.

Liudytojos V. S. bei M. B. melagingai parodė, kad apeliantas į butus užeidavo keletą kartų per dieną, o M. B. per dieną priimdavo užsakymų net už 4 000 Lt. Šių liudytojų apeliantas nepažįsta ir nėra matęs, todėl nėra pagrindo kaltę grįsti jų parodymais.

Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde prašė perkvalifikuoti jo veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad jo nuoseklius parodymus, jog jis įsigijo narkotikų už maždaug 200 Lt iš S. S. ir mėgino juos realizuoti per L. L., patvirtino nuteistieji S. S. bei L. L..

R. Ž. parodymus, kad apeliantas jam parduodavo narkotikus, reikėtų vertinti kritiškai, nes R. Ž. buvo priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, jog visiems įtariamiesiems byloje buvo skirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimai, o R. Ž. net nebuvo prašoma jo skirti. Darytina išvada, kad R. Ž. davė parodymus, būdamas abstinencijos būsenos, ir bijojo juos keisti, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Teismas negalėjo remtis liudytojos M. Ž. (B.) parodymais, kadangi juose nebuvo pašalinti prieštaravimai. Iš jos parodymų neaišku, ar ji pati matė apeliantą, ar tame bute maišeliuose ir folijose buvo narkotikai, ar atpažino jį todėl, kad pažinojo anksčiau.

Teismas taip pat nenustatė, ar liudytojo A. V. (A. V.) parodymuose minimas E. yra apeliantas.

Kritiškai vertintini liudytojo A. M. parodymai, nes jis tik nurodė tyrimo metu paaiškėjus, kad narkotikus tiekė apeliantas, tačiau kam, kokius narkotikus tiekė, nepatvirtino. Taip pat nepatvirtino, kokiu būdu gauta tokia informacija.

Įvertinus bylos įrodymus akivaizdu, jog teismui nepavyko įrodyti apelianto kaltės padarius veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Tačiau byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, t. y. neteisėtai įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ir perdavė jas L. L.

Skiriant bausmę atsižvelgtina, jog apeliantas gyvena kartu su tik iš dalies darbinga motina, kuriai reikalinga jo pagalba.

Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde prašė nuosprendį dėl jo nuteisimo pakeisti: perkvalifikuoti veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį.

Nuteistoji A. E. apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su jos veiksmų įvertinimu ir paskirtos bausmės dydžiu.

Byloje nesurinkta patikimų duomenų apie jos dalyvavimą organizuotos grupės veikloje. Priešingai, ji stengėsi išvengti kokių nors nusikalstamų kontaktų, nes jau buvo bausta už panašią veiklą.

Bylos duomenys patvirtina ją žinojus apie įvykius, susijusius su narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu, gabenimu ir platinimu, tačiau tai nereiškia, kad ji dalyvavo organizuotos grupės veikloje. Jokių susitarimų su ja nebuvo, jos veiksmai neindividualizuoti.

Net teismui pripažinus jos kaltę, nėra pagrindo taikyti su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Apeliantė susituokė, rūpinasi neįgaliu savo seneliu, todėl realus laisvės atėmimas nėra ta adekvati, teisinga ir neišvengiama priemonė, kuria galima būtų įgyvendinti teisingumą šioje situacijoje.

Nuteistoji A. E. apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo panaikinti ir ją išteisinti bei panaikinti procesinės prievartos priemones.

Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų skundus atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro skundą atmesti.

Prokuroro, nuteistųjų S. S., E. M. ir A. E. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo L. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Prokuroras nuosprendį skundžia tik dėl A. E. neteisingai paskirtos bausmės, o nuteistasis L. L. – tik dėl organizuotos grupės požymių buvimo jo veikoje ir paskirtos bausmės, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

Teisėjų kolegijos nuomone, L. L., S. S., E. M. bei A. E. kaltė neteisėtai disponavus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas gana išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino daugumą įrodymų, nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl S. S., E. M. bei A. E. neteisėtai disponuoto narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Be to, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė sprendimo dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 261 straipsnyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, kurias padariusi buvo kaltinama A. E.

Dėl to nuosprendis keičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais kitiems nuteistiesiems, nuosprendį keičia ir N. P. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio bei paskirtos bausmės.

Dėl BPK 307 straipsnio 2 dalies pažeidimo

Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą.

BPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai kelių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas kaltinamasis dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodoma, dėl kurių veikų padarymo jis nuteisiamas, dėl kurių išteisinamas.

Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nesilaikė.

A. E. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį; 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 261 straipsnį; 213 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį.

Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad A. E. pripažinta kalta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, tačiau nepasisakė dėl kitų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, nors aprašomojoje dalyje tinkamai įvertino su jomis susijusius duomenis ir pateikė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl išteisinimo.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti teismą nustačius, kad byloje nesurinkta objektyvių duomenų, įrodančių A. E. žinojus, jog narkotikus įsigyja nepilnamečiai arba N. P. esant nepilnametę. Taip pat teismas nustatė, kad byloje nesurinkta neginčijamų duomenų, jog būtent A. E. laikė netikrus pinigus (20 Lt ir 100 Lt banknotus) bei psichotropines medžiagas – lorazepamą ir klonazepamą (t. 14, b. l. 58).

Teisingai nustatęs bylos faktines aplinkybes, kad A. E. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje, požymių, ir nedalyvavo darant nusikaltimus, numatytus BK 213 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepriėmė jokio procesinio sprendimo.

Nustatytas pažeidimas ištaisomas, tačiau jis nėra esminis, realiai nepablogino A. E. padėties, kadangi ji dėl šių veikų nepripažinta kalta ir nenuteista.

Dėl organizuotos grupės

Nuteistasis L. L. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai jam inkriminavo BK 25 straipsnio 3 dalį, nes jis nieko nežinojo ir jokioje organizuotoje grupėje nedalyvavo. Nuteistoji A. E. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad byloje nesurinkta patikimų duomenų apie jos dalyvavimą organizuotoje grupėje.

Priešingai, nei teigė apeliantai, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius ir tinkamai taikė BK 25 straipsnio 3 dalį.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė, kaip viena iš bendrininkavimo formų, yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Inkriminuojant organizuotą grupę, visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį, kurį teismas nustato, įvertinęs faktines bylos aplinkybes. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2010, 2K-403/2012 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl organizuotos grupės buvimo, S. S., E. M., L. L. ir A. E., kaip organizuotos grupės narių, indėlio, dalyvaujant darant nusikalstamą veiką, už kurią jie nuteisti.

Nors nuteistieji ginčijo buvus organizuotą grupę, tačiau šiuos jų apeliacinių skundų argumentus paneigia byloje surinkti įrodymai, pirmiausia kito organizuotos grupės nario R. Ž., iš dalies pačių nuteistųjų S. S., E. M., L. L., A. E., N. P., liudytojų A. B. (A. B.), V. S., M. Ž. (B.), A. V., A. M. ir kitų parodymai bei rašytiniai bylos duomenys.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistieji suprato dalyvaujantys organizuotos grupės veikloje, patvirtino žinoję vienas kitą ir žinojo vienas kito vaidmenį. Byloje nustatytas aiškus vaidmenų pasiskirstymas: S. S. bei E. M. ieškojo bei prižiūrėjo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojus, išnuomojo butus, tiekė narkotines ir psichotropines medžiagas, surinkdavo už platinimą gautus pinigus, t. y. buvo asmenys, kontroliuojantys narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą. L. L., N. P. bei A. E. pagal telefonu gautus užsakymus parduodavo narkotines ir psichotropines medžiagas, vedė užrašus apie užsakymus, jų realizavimą, t. y. tiesiogiai prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

Nusikalstamos veiklos organizuotumą patvirtina ir tai, kad tarpusavio ryšio palaikymui bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimui buvo perduoti mobiliojo ryšio telefonai, narkotinių ir psichotropinių medžiagų svėrimo bei pakavimo priemonės, vedama šių medžiagų užsakymų ir pardavimų apskaita.

Nuteistoji A. E. apeliaciniame skunde teigė, kad nesitarė su kitais asmenimis dalyvauti nusikalstamoje veikoje, tačiau buvus tokį susitarimą rodo jos konkliudentiniai veiksmai: ji pati pripažino žinojusi apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą; N. P., R. Ž. parodymais nustatyta, kad ji telefonu priiminėjo užsakymus bei rašė ataskaitas, t. y. aktyviai savo noru dalyvavo, realizuojant nusikalstamą sumanymą.

Tai, kad visi bendrininkai tarpusavyje nebuvo detaliai ir iš anksto aptarę visų nusikalstamos veikos detalių, etapų, taip pat nepaneigia buvus organizuotą grupę. Svarbu tai, jog jie suprato bendrai su kitais asmenimis darantys nusikalstamą veiką, jos pobūdį ir bendrą tikslą, kurie patvirtina jų veiksmuose buvus subjektyviuosius požymius (susitarimą ir bendrą tyčią).

Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde teigė, kad liudytojo A. M. parodymai vertintini kritiškai, nes jis neparodė, kam ir kokius narkotikus tiekė apeliantas.

Pareigūnas A. M. paaiškino, kad buvo gauta duomenų, jog (duomenys neskelbtini) name, gyvenanti mergina platina narkotines medžiagas. Tikrinant informaciją, buvo sulaikyti N. P., A. E. ir R. Ž. Pastarasis papasakojo, kad priklausė grupei, kuri užsiima narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. R. Ž. detaliai išdėstė visą narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo schemą: buvo nuomojami butai įvairiuose Vilniaus mikrorajonuose, juose buvo asmenys ,,operatoriai“, kurie priiminėjo užsakymus ir perduodavo narkotikų pardavėjams, tokiems kaip jis, A. E. ir N. P. Narkotikus pardavėjams tiekė S. S. ir E. M.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstė ikiteisminio tyrimo metu duotus R. Ž. parodymus, todėl netikslinga jų kartoti.

Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde teigė, kad teismas negalėjo remtis R. Ž. parodymais, nes jis buvo priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Atkreipiamas dėmesys, jog R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas keletą kartų, iš jų ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Visų apklausų metu jis davė nuoseklius, išsamius parodymus. Jokių nusiskundimų ar pastabų dėl R. Ž. būsenos neužfiksuota. Be to, priklausomybė nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų savaime nedaro asmens parodymų nepatikimų.

R. Ž. parodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ir atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą įrodymų leistinumo sąlygą. Jo parodymai sutampa su liudytojų parodymais, juos detalizavo liudytojų A. B., V. S., M. Ž. (B.), A. V., V. K. parodymai, kuriais patvirtinama visa narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo schema. Byloje ištirti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina R. Ž. parodymus apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo parodymus įrodymu ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti R. Ž. parodymais, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus.

Nuteistasis E. M. įžvelgė prieštaravimus liudytojos M. Ž. (B.) parodymuose, nes iš jos parodymų neaišku, ar ji pati matė apeliantą, ar tame bute maišeliuose ir folijose buvo narkotikai, ar atpažino jį todėl, kad pažinojo anksčiau.

Liudytoja M. Ž. (B.) ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 167–168) parodė, kad dirbo ,,operatore“, t. y. priiminėjo iš asmenų užsakymus narkotikams ir tuos užsakymus perduodavo tiems, kas jais prekiavo. Ji turėjo atsiliepinėti į skambučius ir priiminėti užsakymus visą parą. Po savaitės jai nutarus šio darbo nebedirbti, atvažiavo Sania, paėmė ją, ir jie nuvažiavo į butą Lazdynų mikrorajone. Buto duris atidarė Edka, kurį jau buvo mačiusi, kai sutiko Sanią. Visus telefonus ji atidavė Edkai ir paaiškino, kuris telefonas kam priklauso ir ką daryti. Bute ji matė įvairių narkotikų, kurie buvo sufasuoti folijose ir maišeliuose.

Parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu liudytoja M. Ž. (B.) atpažino E. M. kaip vaikiną, kuris prisistatė kaip Edka ir kuris atvažiuodavo kartu su S. S.. 2010 m. vasario mėn. jo bute Lazdynuose perdavė jam telefonus ir matė narkotikus, kuriuos jis parduodavo (t. 4, b. l. 172–173).

Pirmosios instancijos teisme liudytoja M. Ž. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Tarp kaltinamųjų atpažino E. M., kuriam perdavė telefonus su sąrašais.

Teisėjų kolegija šiuose parodymuose neįžvelgia jokių prieštaravimų, nes liudytoja nuosekliai patvirtino, kad telefonus atidavė būtent nuteistajam E. M. ir jo bute matė narkotikus. Tai, kad ji neįvardijo narkotikų kiekio, rūšies, nereiškia, jog ji apeliantą apkalba, nes tokias aplinkybes galima nustatyti, tik atlikus tų medžiagų tyrimą. Šiuo atveju liudytoja parodė tai, ką matė bute.

Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde teigė, kad teismas taip pat nenustatė, ar liudytojo A. V. parodymuose minimas E. yra būtent apeliantas.

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 76–77) parodė žinojęs, jog S. S. priklausė grupei, kuri užsiėmė narkotikų prekyba. Šiai grupei priklausė ir R. Ž. Su S. S. taip pat buvo dar vienas vaikinas vardu E. Koks pastarojo vaidmuo, jis nežinojo, tačiau kartą Edgaras jam pasakė, kur bus padėti narkotikai, kuriuos liudytojas turės paimti.

Parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu liudytojas A. V. atpažino E. M. kaip vaikiną vardu E., kuris nurodė vietą, iš kurios jis turi paimti narkotikus, bei kuris atvažiuodavo su S. S. (t. 4, b. l. 78–79).

Teisme liudytojas A. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bet negalėjo pasakyti, ar salėje tarp kaltinamųjų yra vaikinas vardu Edgaras. Tačiau ši aplinkybė nekelia abejonių, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas atpažino būtent E. M.

Teisėjų kolegija tokį liudytojo A. V. nenuoseklumą vertina kaip siekimą padėti E. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kita vertus, liudytojo A. V. parodymai nėra vienintelis įrodymas, grindžiantis apelianto E. M. kaltę.

Taigi byloje nustatytos aplinkybės dėl organizuotos grupės narių, kurių buvo daugiau nei du, jų susitarimo daryti sunkų nusikaltimą, pastovus bendravimas, pasiskirstymas vaidmenimis, užduotimis, veikimas suderintai ir vieningai, įgyvendinant nusikalstamą planą, ir visų šių aplinkybių suvokimas atitinka BK 25 straipsnio 3 dalies objektyviuosius bei subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius, todėl nuteistųjų S. S., E. M., L. L., A. E. ir kitų bendrininkų nusikalstama veika teisingai pripažinta padaryta, dalyvaujant organizuota grupe.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

Nuteistieji S. S. bei E. M. apeliaciniuose skunduose nesutiko su jų veikos kvalifikavimu ir teigė, kad jiems nepagrįstai inkriminuotas labai didelis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apeliantų pozicijai, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad S. S. ir E. M., veikdami organizuota grupe kartu su A. E., N. P. bei kitais asmenimis, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, atribojamos pagal nusikaltimo dalyką, t. y. neteisėtai disponuotos narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį.

Skundžiamame nuosprendyje kvalifikuodamas S. S., E. M., A. E. bei N. P. veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, teismas išdėstė įrodymus ir deklaratyviai konstatavo, kad išdėstyti bylos duomenys įrodo, jog S. S., E. M., A. E. bei N. P. disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu.

Nors teismas nepateikė jokių motyvų, tačiau iš bylos medžiagos duomenų galima daryti išvadą, kad labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio požymį teismas nustatė, vadovaudamasis nuteistųjų vestų užrašų duomenimis apie parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas.

Pirmosios instancijos teisme nuteistieji E. M., S. S., A. E. bei N. P. patvirtino, kad buvo vedami užrašai, kiek, kokių narkotikų ar psichotropinių medžiagų, kam ir kada parduota.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistųjų parodymus ir užrašų turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistieji disponavo kaltinime nurodytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad jie disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kas lėmė nuteistųjų veikos neteisingą kvalifikavimą.

Pažymėtina, jog, kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal atitinkamą BK 260 straipsnio dalį, esminė aplinkybė yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos grynasis kiekis.

Apeliacinės instancijos teisme prokuroras paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje narkotinių ir psichotropinių medžiagų grynasis kiekis apskaičiuotas, imant rastos narkotinės ar psichotropinės medžiagos mažiausią aktyvųjį kiekį.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokia skaičiavimo metodika nėra tiksli ir teisinga.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji S. S. ir E. M. organizuotos grupės nariams R. Ž., A. E., N. P. bei L. L. platinti perdavė didelį kiekį – ne mažiau kaip 1 103 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 122,252 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 28,936 g heroino, labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 1 103 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 230,927 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, didelį kiekį – ne mažiau kaip 72 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 44,136 g psichotropinės medžiagos mefedrono.

Iš nuteistųjų parodymų matyti, jog S. S. bei E. M. narkotines ir psichotropines medžiagas platinti perduodavo supakuotas į paketus, R. Ž., N. P., A. E. bei L. L. jas ,,fasuodavo“ ir dozėmis (lankstinukais) pardavinėdavo.

Byloje nenustatyta, koks konkretus kanapių (ir jų dalių), metamfetamino bei heroino kiekis (koncentracija) buvo kiekviename pakete, kuriuos E. M. ir S. S. perdavė R. Ž., A. E., N. P. bei L. L., o pastarieji juos įgijo ir laikė išnuomotuose butuose.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad maišeliuose, kurie rasti atlikus kratą išnuomotame bute (duomenys neskelbtini), ar A. E. ir N. P. asmens kratos metu, tiek bendra masė, tiek grynas kanapių (ir jų dalių), metamfetamino bei heroino kiekis buvo nevienodas. Tai reiškia, jog kai kuriuose platinti skirtuose paketuose narkotinių ir psichotropinių medžiagų koncentracija galėjo būti mažesnė, nei rastos narkotinės ar psichotropinės medžiagos mažiausias aktyvusis kiekis.

Taigi remiantis prokuroro skaičiavimo metodika negalima apskaičiuoti, koks tikslus kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo perduotas neteisėtai platinti, nes nepašalintos abejonės, kad perduodamuose maišeliuose su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis galėjo būti mažesnė šių medžiagų koncentracija. Dėl to šiuo atveju vadovaujamasi bendruoju baudžiamosios teisės principu, jog visos abejonės, kurių pašalinti negalima, aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Šiame nuosprendyje jau minėta, kad kratų metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas A. E., N. P. ir R. Ž. rasti nedideli kiekiai įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 0,474 g heroino, 12,694 g kanapių (ir jų dalių), 5,113 g metamfetamino, 0,476 metamfetamino, 0,190 g heroino, 0,491 g heroino, 0,354 g metamfetamino, 0,025 g heroino, 10,55 g kanapių (ir jų dalių), 0,02 g kanapių (ir jų dalių); bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas L. L. rasta narkotinių medžiagų: 0,470 g ir 0,148 g heroino (t. 1, b. l. 178–182; t. 2, b. l. 53–57).

Asmens kratų metu pas A. E. rasta 0,062 g heroino, pas N. P. – 0,057 g metamfetamino (t. 1, b. l. 156–157).

Taip pat byloje nustatyta, kad N. P. gabeno ir pardavė 0,888 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), 0,112 g psichotropinės medžiagos metamfetamino (t. 1, b. l. 46–47, 149–150).

Apeliacinės instancijos teisme gauto ekspertizės akto Nr. 140-(1395)-IS1-1745 duomenys (t. 15, b. l. 67–69) patvirtina, jog rastose kanapėse (antžeminėse dalyse) delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis viršija 0,2 proc. Tai reiškia, kad tirti pateiktos kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga ir disponavimas jomis draudžiamas.

Taigi sudėjus kiekvienos narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekius, bendra masė sudaro: 24,152 g kanapių (ir jų dalių), 6,112 g metamfetamino ir 1,86 g heroino.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos). Pagal šį norminį aktą didelį kiekį (daugiau kaip) sudaro: kanapių – 500 g, heroino – 2 g, metamfetamino – 20 g. Taigi nė viena iš rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, atskirai paėmus, ir bendras kiekvienos medžiagos kiekis neviršija nurodytų kiekių, tačiau tai nereiškia, jog bendras šių medžiagų kiekis negali būti pripažintas dideliu.

Pagal suformuotą teismų praktiką tais atvejais, kai kaltininkas platinimo tikslais disponuoja skirtingomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, iš kurių kiekvienos kiekis nėra didelis, sprendžiant klausimą, ar bendras tokių medžiagų kiekis gali būti pripažįstamas dideliu, turi būti nustatomas kiekvienos medžiagos kiekio santykis su Rekomendacijose nurodytu dideliu tos medžiagos kiekiu ir sudedamos visos santykinės dalys. Jeigu gautas skaičius viršija vienetą (skaičiuojant procentais – viršija 100 proc.), konstatuojama, kad kaltininkas disponuoja dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2012).

Apskaičiavus kiekvienos medžiagos, kuri buvo rasta, kiekio santykį su Rekomendacijose nurodytu dideliu tos medžiagos kiekiu ir sudėjus visas santykines dalis (4,83 proc. – kanapių (ir jų dalių), 93 proc. – heroino, 30,56 proc. – metamfetamino), gaunama 128,39 proc. santykinio didelio kiekio. Įvertinus tai, jog pas nuteistuosius rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų didelio kiekio procentinių dalių suma viršija 100 proc. santykinio didelio kiekio, konstatuotina, kad bendras šių medžiagų kiekis laikytinas dideliu, todėl nuteistųjų veika kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

Dėl šiame nuosprendyje išdėstytų argumentų E. M., S. S., A. E. ir N. P. veika perkvalifikuojama iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį.

Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. S., turėdamas tikslą platinti, perdavė E. M. bei pats ir per E. M. perdavė tolesniam platinimui organizuotos grupės nariams R. Ž., A. E., N. P. bei L. L., o pastarieji iš jų įgijo ir išplatino didelį kiekį – ne mažiau kaip 72 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 44,136 g psichotropinės medžiagos mefedrono. Pagal Rekomendacijas, galiojančias šiuo metu, psichotropinės medžiagos – mefedrono kiekis laikomas dideliu, kai jo kiekis yra daugiau kaip 25 g. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog psichotropinės medžiagos – mefedrono kvalifikaciniai kiekiai nustatyti tik 2011 m. vasario 1 d., sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-93 papildžius ankstesnį 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą, t. y. jau po nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Taigi sprendžiant apie nuteistiesiems inkriminuotą mefedrono kiekį, negalima remtis minėtu sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 1 d. įsakymu, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas iš BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatų kylantis reikalavimas, kad baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę, neturi grįžtamosios galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-201/2013). Šiuo atveju kaltininko teisinei padėčiai esminės reikšmės turi ne vien baudžiamasis įstatymas, bet ir kitas teisės norminis aktas – ,,Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“.

Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems inkriminuoto psichotropinės medžiagos – mefedrono kiekis negali būti pripažintas dideliu.

Dėl bausmių

Prokuroras apeliaciniame skunde ginčijo nuteistajai A. E. paskirtos bausmės teisingumą motyvuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs nuteistosios veiką, skiria naują bausmę, todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nepagrįsto taikymo neaptariami, tačiau atsižvelgiama į skundo argumentus, vertinant nuteistosios asmenybę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skirdama nuteistiesiems S. S., E. M. bei A. E. bausmes dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, atsižvelgia į tai: jie padarė sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimą; E. M. neteistas, S. S. anksčiau teistas, be to, po šio nusikaltimo padarymo buvo vėl ne kartą teistas, A. E. anksčiau teista už analogišką veiką, t. y. neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis; nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių; nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto, veikdami organizuota grupe. Įvertinus šias aplinkybes bei kiekvieno kaltininko vaidmenį darant nusikaltimą, įstatymo numatytų sankcijų griežtumą, nuteistiesiems S. S. ir E. M. skiriamos vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmės, o A. E. – minimali laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistoji A. E. apeliaciniame skunde prašė netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės motyvuodama tuo, jog susituokė, rūpinasi neįgaliu seneliu, todėl realus laisvės atėmimas nėra teisinga ir neišvengiama priemonė šioje situacijoje.

Tokie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Bausmės švelninimas, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, arba teisinė ar socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti nuteistajai A. E. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistosios skunde nurodomos aplinkybės (sukūrė šeimą, rūpinasi seneliu) vertintinos kaip įprastos ir būdingos daugeliui bylų, bet ne išimtinės, kurios sudarytų pagrindą skirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta bausmę.

Priklausomybė nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe, nes tokį gyvenimo būdą nuteistoji pasirinko laisva valia.

Kita vertus, aplinkybė, jog A. E., neatlikusi ankstesnės bausmės, vėl padarė analogišką sunkų nusikaltimą, rodo nuteistosios nenorą laikytis visuotinai priimtų elgesio normų. Ankstesnė bausmė jos nepaveikė, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, t. y. neatliko savo paskirties.

Dėl to nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog reali laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju nėra tikslinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, kadangi bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Nuteistojo E. M. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis gyvena kartu su tik iš dalies darbinga motina, kuriai reikalinga jo pagalba, negali turėti esminės reikšmės bausmės dydžiui, nes skiriant bausmę atsižvelgiama į bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų visumą, numatytą BK 54 straipsnyje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistajai N. P. bausmės dydį nustato, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus bei BK 91 straipsnio nuostatas, numatančias bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus. Įvertinusi teismo motyvus ir tai, jog nuteistoji nusikalto būdama nepilnametė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija N. P. skiria pusę sankcijoje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgusi į bylos aplinkybes bei kaltininkės asmenybę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajai N. P. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams (BK 92 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. L., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes: apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, teistas, nusikalto veikdamas organizuota grupe, tačiau jos veikloje dalyvavo gana trumpą laiką. Visa tai įvertinęs, pirmosios instancijos teismas L. L. paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip įvertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, o apeliaciniame skunde nurodytas bendro pobūdžio teiginys, jog jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, negali pakeisti kitų aplinkybių visuma pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl nuteistajam skiriamos bausmės rūšies bei dydžio.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį pakeisti:

S. S. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę S. S. paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų su 30 MGL (1 129,5 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

E. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

A. E. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams;

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bei 2010 m. birželio 21 d. nutartimi pakeista neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. E. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

A. E. išteisinti pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, bei pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 261 straipsnį nepadarius veikos, turinčios BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių.

N. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams;

vadovaujantis BK 92, 85 straipsniais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą N. P. atidėti 3 metams, įpareigojant ją per vienerius metus dirbti 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo L. L. apeliacinį skundą atmesti.