Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, teistas (2008-09-05 Širvintų r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. 3 mėn. dirbti viešuosius darbus, neatlygintinai dirbant visuomenės labui 40 val. per mėn.; 2008-12-02 Širvintų r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn.), vidurinio išsilavinimo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. A. 2009-09-13 apie 14 val. bute, esančiame Širvintų r., (duomenys neskelbtini), dėl pykčio, buitinio konflikto su savo sugyventine I. B. (kartu gyvena apie 12 metų) metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu ir vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajai į galvos sritį, po to jėga ištraukė sugyventinę iš lovos ir, nubloškęs ant grindų, spyrė kojomis ne mažiau kaip keturis kartus į galvą, krūtinę bei šlaunis, dėl ko I. B. buvo padarytos kraujosruvos veide, galvoje, šlaunyse, sužalojimai kakle, išmušti dantys, padarytas masyvus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, smegenų kairiojo pusrutulio paviršiuje iš plyšusių venų, VII-VIII dešinės pusės šonkaulių lūžimai, dėl šių sužalojimų I. B. buvo gydoma VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje (Šiltnamių g. 29, Vilnius) ir VšĮ Širvintų ligoninėje (P.Cvirkos 13, Širvintose) nuo 2009-09-13 iki 2009-11-15, tačiau, kilus komplikacijoms, nukentėjusioji nuo galvos sužalojimų visumos - sumušimo, sukėlusio kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu - 2009-11-15 VšĮ Širvintų ligoninėje mirė, tokiu būdu nužudė savo sugyventinę I. B..

Kaltinamasis A. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir parodė, kad 2009-09-13 apie 14 val. jis grįžo namo iš Ukmergės areštinės, kur atlikinėjo arešto bausmę. Jis grįžo blaivus. Grįžęs prie daugiabučio, sutiko kaimynę V. D., kuri jam pasakė, kad pas jį namuose yra R. R. ir dar du jai nepažįstami vyrai. Jis nemėgsta R. R., todėl, išgirdęs kad jis lankosi jo namuose, įpykęs įėjo į butą. Įėjęs į namus, pamatė, kad ant dviviečio fotelio kambaryje sėdi R. R., o tuo metu A. K., atsikėlęs iš lovos, rengėsi. Jis iš karto su koja spyrė A. K. į galvą, po to su dešinės rankos kumščiu trenkė R. R. į veidą. R. R. pradėjo kraujuoti antakis. Tuomet priėjo prie lovoje gulinčios savo sugyventinės I. B. ir, nudengęs antklodę, pamatė, kad ji yra nuoga, tiksliau apatinėje jos kūno dalyje nebuvo drabužių, labai supyko ir toliau savęs nekontroliavo – išmetė I. iš lovos ant grindų ir pradėjo jai spardyti į pilvo sritį, užpakalį, rankomis trenkė į galvą. Kiek sudavė jai smūgių, pasakyti negali. Pamena, kad du kartus rankos delnu sudavė I. B. į veidą. Kai mušė I. B., R. R. ir A. K. dar buvo bute, po to iš kažkur pasirodė L. K.. Jis liepė visiems dingti iš buto ir visi išėjo. Tada, apipylęs I. B. vandeniu ir paguldęs į lovą, liepė tvarkytis, o pats išėjo į kiemą. Ten jis su V. D. ir jos sugyventiniu išgėrė 0,5 litro butelį degtinės, po to grįžo į butą. I. buvo užsidėjusi sijoną, gulėjo lovoje ir dejavo. Tada jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pripažįsta, kad sužalojimai padaryti I. B. yra nuo jo suduotų smūgių, bet dėl pykčio būsenos, kadangi pamatė sugyventinę su kitu lovoje, suduotų sugyventinei smūgių skaičiaus nepamena. Su I. B. kartu pragyveno 12 metų. Jie gyveno kaip šeima. I. B. turėjo penkis vaikus, iš kurių trys yra jo. Ne kartą žmonės yra sakę, kad I. B. jam neištikima, bet jis tuo netikėjo. Dėl to kas įvyko labai gailisi.

Kaltinamojo A. A. kaltė taip pat grindžiama liudytojų parodymais bei rašytiniais bylos įrodymais.

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis A. A. manekeno pagalba parodė kaip sudavė smūgius savo sugyventinei I. B. (t.1, b.l. 144-145, 158-159).

Apklaustas liudytoju L. K. parodė, kad 2009-09-12 apie pietus jis Ukmergės mieste susitiko su pažįstamu A. K.. Prie jų prisijungė R. R.. Jie nuvažiavo į kaimą, pas A. A., tačiau jo nebuvo namuose. Su A. A. sugyventine I. B. jie visą dieną gėrė alkoholį, iš buto niekur išėjęs nebuvo. Visi laukė grįžtančio A. A., kuris kitą dieną turėjo grįžti iš Ukmergės areštinės. Tuo metu kai grįžo A. A., jis miegojo kitame kambaryje, prabudo nuo triukšmo. Atsikėlęs, kitame kambaryje pamatė, ant lovos sėdintį A. A., netoli jo buvo pusnuogė I. B.. Kas ten vyko nežiūrėjo, išėjo į lauką. Paskui jį išėjo A. K. su R. R.. Einant matė, kad R. R. veidas nubrozdintas, bet kas jam buvo, jis neklausė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu L. K. patvirtino savo duotus parodymus (t.1, b.I. 65-66).

Apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad 2009-09-12 jis gėrė Ukmergės mieste su savo pažįstamais: R. R. ir L. K.. Nutarė važiuoti pas pažįstamą A. A., kuris gyvena Širvintų raj. Jis buvo gavęs invalidumo pensiją ir turėjo pinigų. Jie atėjo pas A. A. į butą. Ten pastarojo nebuvo. A. A. sugyventinė I. B. pasakė, kad jo nėra, nes jis atlieka areštą Ukmergės komisariate ir grįš rytoj po pietų. Nutarė jo palaukti, gėrė alkoholį. Tarp jų jokių konfliktų nebuvo. 2009-09-13 ryte atsikėlę visi vėl pradėjo gerti. I. apsvaigusi tame pačiame kambaryje užmigo. Būdama girta ji bandė nusimauti kelnes, jai nesigavo, todėl ji atsigulė su pusiau numautomis kelnėmis. L. K. miegojo kitame kambaryje, tame kambaryje dar miegojo ir A. A. brolis. R. R. sėdėjo prie stalo, o jis sėdėjo ant lovos, kurioje gulėjo I.. Po pietų į namus grįžo A. A.. Pamatęs juos, puolė R. R. ir sudavė jam du kartus į galvą, po to puolė jį. Jis A. A. nuo savęs nustūmė. Tada A. A. puolė I., nuklojo užklotą ir, pamatęs ją numautomis kelnėmis, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais bei puolė mušti. Jai gulinčiai iš karto smogė ranka į galvą, po to spyrė koja į galvą. Vėliau jis ją išmetė iš lovos ant grindų ir su koja trypė jos galvą, t.y. gulinčiai I. su koja iš viršaus smūgiavo, statydamas koją jai ant galvos. Tuo metu jis su draugais išėjo. Išeidamas matė, kaip kokius keturis kartus A. A. I. trypė ant galvos. I. nerodė jokio balso. Ji gulėjo ant dešinio šono, o A. A. smūgiavo į kairį galvos šoną. Kas buvo toliau, jis nematė. Jis I. nemušė, jokių pretenzijų A. A. neturi.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. K. patvirtino savo duotus parodymus (t.1, b.I. 74-76).

Apklaustas liudytoju A. A. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Širvintų r., kartu su broliu A. A. ir jo sugyventine I. B.. Jo brolis 2009 m. rugsėjo pradžioje išvyko į Ukmergės areštinę, atlikti 10 parų arešto bausmės. 2009-09-12 apie pietus pas juos į namus atvažiavo R. R., A. K. ir L. K.. I. jiems pasakė, kad A. nėra, kad jis sėdi paras. Tada visi kartu išgėrė butelį degtinės. R. R. paprašė pas I. leisti pernakvoti, kadangi norėjo sulaukti grįžtančio A. A.. I. jiems leido. Begeriant, I. sėdėjo ant lovos su A. K.. Niekas nesipyko. Jis išėjo pas kaimynus. Kai grįžo namo, jo kambaryje miegojo R. R. ir L. K.. Kambaryje, kuriame prieš tai visi gėrė, lovoje miegojo I.su A. K.. Ryte R. R. atvežė butelį degtinės, kurią visi išgėrė. I. su A. K. iš lovos atsikėlę nebuvo, gėrė gulėdami lovoje. Vėliau jis vėl išėjo pas kaimynus. Po to nuėjo į parduotuvę alaus. Alų gėrė autobusų stotelėje, prie pagrindinio kelio Maišiagala-Širvintos. Besėdint stotelėje, pravažiavo greitoji medicinos pagalba. Grįžęs namo, pamatė labai susijaudinusį brolį, nesuprato kas broliui atsitiko. Po to brolis pasakė, kad Ingą išvežė greitoji medicinos pagalba. A. prisipažino, kad atspardė I. užpakalį už tai, kad rado lovoje su A. K.. Daugiau nieko neaiškino, buvo susimastęs, nekalbus.

Apklausta liudytoja V. D. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Širvintų r., daugiabutyje. Ji gyvena pirmame aukšte, o I. B. su A. A. antrame. Girdėjo triukšmą I. B. bute. Pagal vyrišką balsą ji pažino R. R.. Kada pas ją atvažiavo R. R., nežino. 2009-09-13 apie pietus ji buvo kieme ir matė grįžtantį A.. Jis grįžo iš Ukmergės, iš areštinės. Jie kalbėjosi, ji jam pasakė, kad pas jį yra svečių. A. paklausė, kas yra jo namuose. Ji pasakė, kad girdėjo R. R. balsą, kas daugiau, nežino. A. A. labai pasikeitė, pasidarė labai piktas, kadangi nemėgsta R. R., todėl greitai nubėgo namo. Po kelių minučių iš daugiabučio išėjo R. R. su dviem jai nepažįstamais vyrais. R. R. veidas buvo kruvinas. Dar po kelių minučių išėjo ir A. A.. A. A. jai nieko nepasakojo, kas nutiko viduje, bet aiškiai matėsi, kad jis buvo šoko būsenoje, visas įsitempęs. Ji jam pasiūlė išgerti. Jis su ja ir jos sugyventiniu išgėrė degtinės. Iš Ukmergės A. A. grįžo blaivus. Nuo 2006 metų rudens ji gyvena (duomenys neskelbtini), Širvintų r., daugiabutyje. Ten jau gyveno I. B. ir A. A.. Jie gyveno kaip vyras su žmona, viena šeima. Su jais gyveno penki vaikai. Vėliau vaikai iš Ingos buvo atimti. Ar A. A. mušdavo I. B., pasakyti negali, nes to pati nematė, bet su mėlynėmis veide I. B. matydavo dažnai.

Apklausta liudytoja R. V. parodė, kad 2009-09-13 16.27 val. į greitąją medicinos pagalbą buvo gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Širvintų r., yra sumušta moteris I. B.. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), Širvintų r., prie daugiabučio ją pasitiko vyras, kuris prisistatė sumuštos moters sugyventiniu, vardo pavardės nepasakė. Tas vyras pasakė, kad greitoji medicinos pagalba atvyko be reikalo, kad moteris girta. Tačiau ji nutarė moterį apžiūrėti. Jis ją palydėjo į butą. Bute vyras paaiškino, kad jis grįžo namo ir bute rado savo sugyventinę bei dar tris vyrus iš Ukmergės. Jis sakė, kad tie vyrai suvedinėjo su I. B. kažkokius santykius. Minėjo, kad vyrai I. B. sumušė. Aiškiai matėsi, kad vyras įpykęs, susinervinęs. Kambario grindys buvo šlapios. Lova ir patalynė taip pat buvo šlapia. Lovoje ant nugaros galva į duris gulėjo I. B., buvo neapklota, apklotas buvo sujauktas. I. B. gulėjo ant nugaros, kojos per kelius truputį sulenktos ir praskėstos. Ji buvo be apatinių kelnaičių. Jos lytiniai organai buvo neuždengti. Kai ji paklausė jos sugyventinio, kodėl jinai taip guli, jis atsakė, kad neatsimena. Dar jis sakė, kad ant jos užpylė kibirą vandens, kad blaivytųsi. Apžiūrėjusi I. B., pamatė, kad jos veidas sumuštas, ant veido matėsi mėlynės, kurios buvo nesenai atsiradusios, ant krūtinės taip pat matėsi sumušimo, mėlynių žymės. Atviro kraujavimo ant I. B. kūno niekur nesimatė. Kambaryje taip pat niekur kraujo nesimatė. I. B. akies vyzdžiai buvo nereaguojantys ir netolygaus dydžio, ją buvo ištykusi koma. Ji atvežė nukentėjusiąją į VŠĮ Širvintų ligoninės priėmimo skyrių.

Apklausta liudytoja J. G. parodė, kad A. A. yra jos brolis. Daugiau kaip vienuolika metų jis gyveno su I. B.. Jie sugyveno trys bendrus vaikus: G., G. ir A.. Tiksliai nepamena, bet kažkur prieš 5 metus iš I. B. buvo atimti visi vaikai. Vaikai buvo atimti dėl girtuokliavimo ir vaikų nepriežiūros. Ji I. ne kartą mačiusi su mėlynėmis, bet kai paklausdavo, ar tai padarė A., ji sakydavo, kad ne. I. niekada nėra pasiskundusi, kad A. jos atžvilgiu smurtauja. Po I. mirties, ji pati savo lėšomis, ją palaidojo. Brolį gali apibudinti kaip greitai užpykstantį, savęs pykčio priepuolyje nekontroliuojantį ir labai pavydų.

Nukentėjusysis L. B. apklausos metu parodė, kad I. B. yra jo motina. Jis yra vyriausias iš I. B. penkių vaikų. Vaikai tarpusavyje nutarė, kad jis vienas atstovaus jų interesus. Jis A. A. jokių pretenzijų neturi. A. A. yra jo patėvis ir pačių jauniausių trijų seserų tėvas.

Specialisto išvadoje Nr. KM 42 (161)/10 (01) nurodoma, kad I. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis veide ir smegeninėje galvos dalies srityje su kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo pusrutulio paviršiuje iš plyšusių (danginęs smegenų venos su strėliniu kietojo dangalo ančių) jungiančių venų sukelto galvos smegenų suspaudimo po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju su antriniu galvos smegenų mikrocirkuliacijos sutrikimu (vyraujant kairėje kaktinėje skiltyje) su centrinių reguliacinių galvos smegenų, kvėpavimo ir kraujotakos funkcijų sutrikimu su smegenų koma, diencefalinėmis krizėmis, kintančių galiniu galūnių paralyžiumi. Visa tai komplikavosi plaučių uždegimu, pooperacinių galvos žaizdų supūliavimu, su gyvybinių funkcijų išsekimu ir progresuojančiu kvėpavimo bei kraujotakos nepakankamumu, pasibaigusias mirtimi. Pateiktų medicininių dokumentų duomenimis I. B. kūne buvo nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos veide, galvoje, šlaunyse, sužalojimai kakle, išmušti dantys ir masyvus kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu smegenų kairiojo pusrutulio paviršiuje iš plyšusių venų. Taip pat nustatyti VII- VII dešinės pusės šonkaulių lūžimai. Sužalojimai padaryti smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais per veidą, kitas galvos sritis, krūtinės ląstos dešinę pusę, šlaunis. Visi sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Mirtis įvyko dėl galvos sužalojimo visumoje. Kūnas žalojančiais daiktais buvo paveiktas ne mažiau kaip 6 kartus. Tikėtina, kad tokių poveikių buvo daugiau (t.1, b.l. 33-41).

Dalyvavusi teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertė Jolanta Majauskaitė-Čobot patvirtino jos duotą išvadą dėl I. B. mirties priežasties ir paaiškino, kad nukentėjusiosios I. B. kūne tyrimo metu konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti kaltinamojo A. A. nurodytomis aplinkybėmis.

Teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akte Nr.79TPK-l/2010 nurodoma, kad A. A. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. A. byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo būti pykčio būsenoje, kuri kilo kaip atsakas į frustruojančią situaciją, tačiau nėra pagrindo (turimi duomenys prieštaringi, nepakankami) teigti, jog ši būsena turėjo esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. A. A. Šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojamas mišrus asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl psichikos būklės jis gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime bei nagrinėjant bylą teisme. A. A. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (t.2, b.l. 17-20).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą dėl kaltinamajam A. A. inkriminuoto nusikaltimo padarymo, teismas pripažįsta, jog įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad A. A. dėl pykčio, buitinio konflikto su savo sugyventine I. B., su kuria nugyveno apie 12 metų ir kuri jam pagimdė tris dukras, tyčia sudavė jai vieną smūgį kumščiu ir vieną kartą spyrė koja į galvą, po to jėga ištraukęs ją iš lovos ir nubloškęs ant grindų, spyrė kojomis ne mažiau kaip keturis kartus į galvą, krūtinę bei šlaunis, dėl ko, kilus komplikacijoms, nukentėjusioji nuo galvos sužalojimų visumos – sumušimo, sukėlusio kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, mirė, tokiu būdu nužudė savo sugyventinę I. B..

Kaltinamasis A. A. neneigė, kad I. B. mirė nuo jo rankomis bei kojomis suduotų smūgių į galvą. Šią aplinkybę patvirtino įvykį stebėjęs liudytojas A. K., kuris parodė, kad A. A. puolė prie lovoje gulinčios I. B., nuklojo užklotą ir pamatęs, jog jos kelnės yra numautos, puolė ją mušti, smogė ranka į galvą, spyrė koja į galvos sritį, išmetė iš lovos ant grindų ir su koja trypė jos galvą bei iš viršaus su koja smūgiavo, statydamas koją jai ant galvos.

Kaltinamojo A. A. ir liudytojo A. K. nurodytos I. B. žalojimo aplinkybės atitinka teismo medicinos ekspertės išvadoje nurodytą jos mirties priežastį, taigi, tarp kaltinamojo A. A. veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Kaltinamojo A. A. manymu, jo nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str., kadangi jis, grįžęs iš areštinės, kur atlikinėjo arešto bausmę, ir iš kaimynės sužinojęs, kad jo namuose yra R. R., kurio jis nemėgsta, kartu su dar dviem nepažįstamais vyrais, įpykęs įėjo į namus, iš karto rankos kumščiu trenkė R. R. į veidą, o A. K. su koja spyrė į veido sritį bei priėjęs prie lovoje gulinčios savo sugyventinės I. B., nudengė antklodę ir, pamatęs, kad ji yra nuoga, be kelnaičių, labai įpyko, nekontroliavo savo veiksmų, išmetė ją iš lovos ir pradėjo spardyti kojomis bei mušti ją rankomis. Žmonės jam ne kartą sakę, jog I. B. jam neištikima, bet jis tuo netikėjo. Nurodė, kad įvykio metu staiga labai susijaudino, dėl sugyventinės I. B. poelgio, todėl ją suspardė.

Pažymėtina, jog nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin jį įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Veika gali būti kvalifikuojam pagal BK 130 str. tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka dispozicijoje aprašytas sąlygas. Kaltininko nusikalstamus veiksmus turi sukelti nukentėjusiojo neteisėtas poelgis. Toks poelgis turi sukelti didelį susijaudinimą, dėl kurio įvyko fiziologinis afektas ir sekė padarinius sukėlę veiksmai. Be to, viena iš sąlygų nužudymui kvalifikuoti pagal BK 130 str. yra tai, kad kaltininko veiksmai padaryti iš karto po nukentėjusiojo neteisėto ar įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į jį. Tik esant šių BK 130 str. dispozicijoje įvardintų sąlygų visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip nužudymas, padarytas staiga labai susijaudinus. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus, gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė- psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Tokia ekspertizė skiriama turint duomenų, rodančių buvus fiziologinio afekto būseną. Šioje byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė.

Jos išvadoje yra nurodyta, kad A. A. byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo būti pykčio būsenoje , kuri kilo kaip atsakas į frustruojančią situaciją, tačiau nėra pagrindo teigti, jog ši būsena turėjo esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. A. A. lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, ir neserga, jam diagnozuojamas mišrus asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Be to, tiriant faktines bylos aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu taip pat nebuvo nustatytos visos sąlygos, būtinos padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 130 str.

Duodamas pirminius parodymus, A. A. neigė bet kokį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir tvirtino, kad ji jau buvo sumušta, iš jo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu galima spręsti, kad toks agresyvus elgesys jam nebuvo nebūdingas ar keistas, priešingai, atitiko jam nustatytus elgesio bei reagavimo ypatumus. Jis aiškino, kad dažnai susipykdavo, susimušdavo, įspirdavo sugyventinei, įstatydavo mėlynę. Be to jis pažinojo R. R., buvo su juo padaręs nusikaltimą ir nuteistas vienu nuosprendžiu, po bausmės atlikimo leido jam apsigyventi jo namuose, kur buvo girtaujama, dėl ko I. B. buvo atimtos motinystės teisės 5 vaikų atžvilgiu. Taigi, nepaisant jį apėmusio pykčio, įvykio metu jis neprarado savo veiksmų kontrolės, nebuvo dezorientuotas aplinkoje, nebuvo sutrikusi jo pažintinė veikla, jis prisiminė, kad, spardydamas I. B., pataikė į užpakalį, kad spyrė 3-4 kartus, iš delno sudavė per veidą, kad atsipeikėtų. Tuo būdu, A. A., veikdamas netiesiogine tyčia, suduodamas rankomis ir kojomis nevienkartinius smūgius nukentėjusiajai I. B. – savo sugyventinei į svarbius gyvybei centrus – galvą, krūtinę, suvokė, kad taip mušdamas gali padaryti ne tik kūno sužalojimus, bet taip pat gali sukelti ir jos mirtį ir, nors tokių padarinių nesiekė, – sąmoningai leido jiems atsirasti.

A. A. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., kaip savo šeimos nario nužudymas. Su I. B. kaltinamasis šeimoje nugyveno apie 12 metų, jie turėjo tris dukras, gimusias 1999, 2000 ir 2003 metais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė dvi A. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes: jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

A. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – nužudymas yra priskiriamas prie labai pavojingų nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), sukėlė neatstatomas pasekmes.

A. A. praeityje teistas, teistumas neišnykęs. Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-4-06 pažymos seka, kad I. B. šeima nuo 1996 m. dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. I. B. gyveno su A. A., jie turėjo penkis vaikus, gimusius 1995, 1998, 1999, 2000, 2003 metais. A. A. pripažįsta esąs trijų dukrų: G., G. ir Arūnės tėvu, tačiau visų vaikų tėvystė nenustatyta. Dėl dažno I. B. girtavimo ir vaikų nepriežiūros jai 2006-11-29 teismo sprendimu buvo laikinai apribota motinos valdžia L., L., G., G. ir A. atžvilgiu ir nustatyta nuolatinė globa Ukmergės vaikų globos namuose. Teismo manymu, A. A. taip pat prisidėjo prie netinkamos savo vaikų priežiūros. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas netiesiogine tyčia, kad yra dvi A. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs visas aplinkybes, nei vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės reikšmės, teismas parenka A. A. laisvės atėmimo bausmę mažesnę negu sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Širvintų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, LR BPK 177 str. nustatyta tvarka pateikė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo A. A. Valstybinės ligonių kasos naudai 18549,48 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Civilinis atsakovas A. A. pripažino civilinį ieškinį.

Civilinis ieškinys tenkintinas. Tai, kad I. B. buvo sužalota, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. A. A. kaltė įrodyta. Dėl sužalojimo I. B. buvo gydoma: 1) VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje nuo 2009-09-13 iki 2009-10-08, gydymo išlaidos – 478,36 Lt; 2) VšĮ Širvintų ligoninėje nuo 2009-10-08 iki 2009-11-15, gydymo išlaidos – 371,12 Lt. Viso išlaidų – 18549,48 Lt. Ši suma priteistina Valstybinei ligonių kasai iš A. A., kadangi gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, jas apmokėjo Vilniaus teritorinė ligonių kasa.

Kompiuterinė laikmena su liudytojo A. K. parodymų patikrinimo įvykio vietoje įrašu toliau laikytina prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 305 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,

nusprendė:

A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010-10-08.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės-suėmimo terminą – nuo 2009-09-15 iki 2010-10-08.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.

Priteisti iš A. A. Valstybinei ligonių kasai 18549,48 Lt turėtų išlaidų už nukentėjusiosios I. B. gydymą ligoninėje

Kompiuterinę laikmeną su liudytojo A. K. parodymų patikrinimo įvykio vietoje įrašu laikyti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.