Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-05-21 · Civilinė byla Nr. 2S-366-372/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-21
Bylos Nr.
2S-366-372/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja E. Šliumpienė Civilinė byla Nr. 2S-366-372/2012
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00225-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 122.4, 128.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) R. Š. skundą dėl antstolės veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) R. Š. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti antstolę R. G. nedelsiant grąžinti neteisėtai iš jo atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nurašytus 2967,86 Lt, pinigines lėšas pervedant į jo nurodytą sąskaitą. Nurodė, kad antstolės R. G. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0090/10/01271, Nr. 0090/10/00668, Nr. 0090/10/00669, Nr. 0090/10/00670 ir Nr. 0090/10/00896 dėl skolos iš jo išieškojimo išieškotojui R. L.. Pažymėjo, kad 2011 m. lapkričio 22 d. skolininkas pateikė antstolei prašymą, prašydamas panaikinti lėšų, esančių jam priklausančioje atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), areštą, nes į šią banko sąskaitą yra pervedamos vienintelės jo gaunamos pajamos, t. y. už tarnybą mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Teigė, kad 2011 m. gruodžio 02 d. antstolė panaikino areštą, tačiau nuo jo sąskaitos nurašė 2967,86 Lt. Tvirtino, kad antstolė vykdomosiose bylose išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų yra nukreipusi į skolininko gaunamą pensiją, t. y. kiekvieną mėnesį Sveikatos priežiūros tarnyba iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų atlieka atitinkamo dydžio išskaitas ir minėtąsias sumas perveda į antstolės depozitinę sąskaitą. Atlikus minėtas išskaitas, likusi skolininkui priklausanti piniginių lėšų dalis yra išmokama skolininkui, pinigines lėšas pervedant į prieš tai minėtą skolininkui priklausančią banko sąskaitą. Antstolė, nors ir turėdama visus rašytinius įrodymus, kad sąskaitoje lėšos yra jau po atliktų atskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus, nuo šios sumos dar kartą nuskaičiavo 2967,86 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino. Įpareigojo antstolę R. G. grąžinti iš skolininko R. Š. atsiskaitomosios sąskaitos nurašytą 2967,86 Lt sumą, pervedant ją į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, jog vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pažymėjo, kad iš esmės už tai, jog iš skolininko darbo užmokesčio (ar kitų pajamų) būtų atliktos įstatymų leistino dydžio išskaitos išieškotojui, yra atsakingas darbdavys (ar kitas pajamas išmokantis asmuo), o išieškotojas ar jo prašymu antstolis tik tikrina, kaip darbdavys (ar kitas pajamas išmokantis asmuo) laikosi šios pareigos. Nustatė, kad iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM 2012 m. sausio 26 d. rašto matyti, jog iš skolininko R. Š. pensijos išieškoma pagal devynis vykdomuosius dokumentus, tačiau iš pensijos dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaičiuojama tik 20 proc. Atkreipė dėmesį, kad išieškotojai nekėlė išskaitų dydžio klausimo. Pabrėžė, kad antstolė teismo pasėdyje nurodė, jog savo patvarkyme atlikti išskaitas ji taip pat nurodė 20 proc. dydį, ir iki šiol jis nepakeistas. Teismas sprendė, kad vieną kartą iš mėnesinės pensijos atlikus išskaitą, antrą kartą papildomai praėjusio laikotarpio išskaitos atlikti negalima, nes taip būtų pažeisti skolininko teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principai. Teismo vertinimu, nustačius faktą, jog daromos per mažo dydžio išskaitos, jos turėtų būti daromos tinkamo dydžio į priekį, o ne praėjusio laikotarpio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį, apeliantė antstolė R. G. prašo nutartį panaikinti. Atskirajame skunde teigiama, kad nepasitikėti išskaitų teisingumu nebuvo pagrindo, kadangi jas vykdo valstybinė įstaiga. Pažymėjo, kad iki tol, kol skolininkas nepateikė duomenų, kokio dydžio pensiją jis gauna, išskaitų dydis nesukėlė jokių įtarimų. Pažymėjo, kad negali patvarkyme nurodyti kitokio dydžio procentų, kadangi patvarkymų forma patvirtinta LR Teisingumo ministerijos. Apeliantė mano, kad finansininkas, atliekantis išskaitas, turi žinoti įstatymus. Pabrėžia, kad vykdymo proceso esmė – apginti išieškotojo interesus. Be to, skolininkas nesinaudoja pensija ir ją kaupia areštuotoje sąskaitoje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas R. Š. prašo skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad antstolė, panaikinusi skolininko sąskaitos areštą, papildomai areštavo 20 proc. pensijos išmokos nuo pareiškėjui atitenkančios po jau padarytų išskaitų sumos ir pervedė lėšas į savo depozitinę sąskaitą. Manė, kad antstolės patvarkymas dėl iškaitų dydžio nėra susijęs su LR Teisingumo ministerijos patvirtinta patvarkymų forma, kadangi konkrečioje situacijoje išskaitų dydį, vadovaujantis CPK 736 straipsniu, nustato antstolis. Teigė, kad tik esant aplinkybei, jog išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti išskaitų teisingumo, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos. Atkreipė dėmesį, kad iš jo gaunamos pensijos taip pat daromos išskaitos dar pagal penkis antstolio patvarkymus, todėl antstolei, atlikus ginčo išskaitymą, buvo pažeistos ne tik pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, tačiau ir kitų išieškotojų teisės. Tvirtino, kad negalėjo disponuoti pensija dėl antstolės pritaikyto lėšų arešto.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotojas) R. L. prašo skundą tenkinti. Teigia, kad skolininko darbdavys nesilaikė įstatymo nuostatos dėl išskaitymo dydžio pagal vykdomuosius dokumentus, neinformavo antstolės apie skolininkui mokamos pensijos dydį. Mano, kad skolininko interesai nebuvo pažeisti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės R. G. atskirasis skundas netenkintinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Vykdomosios bylos Nr. 0090-11/01780 medžiaga patvirtina, kad antstolė 2011 m. lapkričio 22 d. gavo skolininko R. Š. prašymą panaikinti jam priklausančios banko sąskaitos areštą ir įrodymus patvirtinančius, jog į areštuotą skolininko banko sąskaitą pervedama pensija. Nustatė, jog iš skolininko gaunamos pensijos yra atskaitoma per maža lėšų dalis (CPK 736 str. 1 d. 3 p.), todėl 2011 m. lapkričio 28 d. patvarkymu areštavo 2967,86 Lt ir pervedė juos į savo depozitinę sąskaitą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vieną kartą iš mėnesinės pensijos atlikus išskaitą, antrą kartą papildomai praėjusio laikotarpio išskaitos atlikti negalima, o nustačius faktą, jog daromos per mažo dydžio išskaitos, jos turėtų būti daromos tinkamo dydžio į priekį, o ne praėjusio laikotarpio.

Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Nors antstolio teisėti veiksmai vykdant vykdomuosius dokumentus skirti ginti išieškotojo interesams, šie veiksmai negali pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Todėl antstolis, atlikdamas savo funkcijas, be kita ko, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais.

Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktą iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos pagal kelis vykdomuosius dokumentus išskaičiuojama ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.

Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. CPK 743 straipsnyje nustatyta, jog išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų teisingumą kontroliuoja išieškotojas (1 dalis), o jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti, ar išskaitos teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos (2 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad išieškotojai kreipėsi į skolininko darbdavį susipažinti ir / ar į antstolę prašydami patikrinti, ar tinkamai daromos išskaitos iš skolininko pajamų, taip pat byloje nėra duomenų, jog antstolė pati tikrintų išskaitų iš skolininko pajamų teisingumą iki tol, kol skolininkas kreipėsi į antstolę, prašydamas panaikinti areštą banko sąskaitai.

Teismo vertinimu, sistemiškai aiškinant CPK 735–737 straipsnius, darytina išvadą, kad praėjusio laikotarpio išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų negali būti daromos pakartotinai, kadangi būtų pernelyg suabsoliutintos išieškotojo teisės ir paneigtos skolininko teisės laisvai disponuoti pajamų dalimi, likusia po CPK 736 straipsnio nustatyto dydžio išskaitų išskaičiavimo, t. y. susidarytų teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situacija, būtų pažeistas skolininko teisėtų lūkesčių principas, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.).

Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, jog nustačius faktą, kad iš skolininko pajamų daromos per mažo dydžio išskaitos, jos galėtų būti patikslintos ir padidintos ateityje (neviršijant CPK 736 str. 1 d. 3 p. nustatyto išskaitų dydžio), ir neturėtų būti daromos retrospektyviai, nenulėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimo ir nesuponuoja išvados, jog skundžiama nutartimi buvo pažeistos išieškotojų teisės.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Esant šioms aplinkybėms skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė