- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2YT-3472-863/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., D. B., U. J., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – A. B., D. B., U. J. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo sutuoktinės E. B. mirties palikimą priėmė, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. sausio 19 d. mirė jo sutuoktinė E. B., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pažymėjo, kad po palikėjos mirties, visas jos turtas pagal testamentą turėjo atitekti sutuoktiniui, t. y. jam (pareiškėjui). Taip pat nurodė, jog į notarą niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau jis ir toliau gyveno jam ir sutuoktinei priklaususiame bute, prižiūrėjo ir tvarkė kitą palikėjai priklaususį nekilnojamąjį turtą, mokėjo visus komunalinius mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens valstybės atstovai - Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog valstybė nėra priėmusi palikimo po E. B. mirties, todėl teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštaraus pareiškimo tenkinimui.
Suinteresuoti asmenys A. B., D. B. ir U. J. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2017 m. sausio 19 d. Iš teismui pateiktų Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matyti, kad E. B. mirė būdama santuokoje su V. B., mirusiosios vaikai: A. B. ir S. B.; vienas iš sūnų – S. B. palikėjos mirties dieną buvo jau miręs, tačiau turėjo vaikų - D. B. ir U. J., kurie yra palikėjos pirmos eilės įpėdiniai atstovavimo teisės pagrindu. Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo bei Gyventojų registro pažymos matyti, kad pareiškėjo ir palikėjos santuoka buvo sudaryta 1952 m. lapkričio 16 d. ir galiojo iki palikėjos mirties. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre yra įregistruotas 2011 m. birželio 2 d. testamentas, kurio teismui pateiktoje kopijoje nurodyta, kad pareiškėjas V. B. ir palikėja E. B. Bendru sutuoktinių testamentu paskyrė vienas kitą savo viso turto įpėdiniu. Iš Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarės V. Z. 2019 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. S-06-209 matyti, kad po E. B. mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, registruotas pareiškėjo vardu, buvo įsigytas pareiškėjo ir palikėjos santuokos metu.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu įstatymas įtvirtina du alternatyvius palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Byloje nustatyta, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjas V. B. per civilinio kodekso nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaip jau buvo nustatyta, butas buvo įsigytas pareiškėjo ir palikėjos santuokos metu, todėl nors ir įsigytas vieno iš sutuoktinių - pareiškėjo vardu, iki palikėjos mirties, buvo bendroji jungtinė pareiškėjo ir palikėjos nuosavybė (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog po sutuoktinio mirties pergyvenusysis sutuoktinis įgyja skirtingą teisinį statusą kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis ir kaip mirusiojo sutuoktinio įpėdinis, t. y. jis gali prašyti išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam priklausančią dalį bendrame turte ir sutikti, kad toks liudijimas būtų išduotas nustatant dalį mirusiajam jo vardu įregistruotame turte ir nepriimti palikimo t. y. paveldėjimo pagrindu nepadidinti jam tenkančios dalies bendrame turte, gali prašyti nuosavybės liudijimų išdavimo ir priimti palikimą, gali prašyti išduoti jam nuosavybės teisės liudijimą, nustatantį teisę į dalį turto, įregistruoto mirusiojo vardu ir priimti palikimą, nesutinkant, kad būtų išduotas mirusiajam priklausiusią dalį jo vardu įregistruotame turte nustatantis nuosavybės liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau pradėjo valdyti kaip savą visą jam ir palikėjai iki mirties bendrąja jungtine nuosavybe priklaususį butą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurios matyti, kad palikėjos mirties dieną pareiškėjas gyveno palikėjai ir jos sutuoktiniui priklausiusiame bute; buto atsiskaitomosios knygelės kopijos, iš kurių matyti, kad po palikėjos mirties 2017 m. sausio 19 d. buto komunalinius mokesčiu už 2017 m. vasario – balandžio mėnesius mokėjo pareiškėjas. Tokiu būdu pareiškėjas, pradėjęs valdyti ir rūpintis sutuoktinės paliktu turtu iškart po jos mirties, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.
Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas V. B. priėmė savo mirusios sutuoktinės E. B. palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2017 m. sausio 19 d., priėmė palikimą per 3 mėnesių laikotarpį, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po E. B. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacinius skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.