Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-04-20 · Civilinė byla Nr. 2A-477-460/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-20
Bylos Nr.
2A-477-460/2015
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00540-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
N. M.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Fejerija“

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-477-460/2015

Teisėja Viktorija Vasiliauskienė (Proceso Nr. 2-10-3-00540-2014-2)

Procesinio sprendimo kategorija
(S) 44.2.4.1; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. balandžio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-762-973/2014 pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fejerija“ dėl turtinės žalos atlyginimo ir ieškovės N. M. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Palangos miesto apylinkės teismui 2014-06-25 pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovės 6 278,81 Lt žalos turtui atlyginimo, 300 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymą, 26,50 Lt išlaidas už VĮ Registrų centro išduotas pažymas bei 3,65 Lt pašto išlaidas už pretenzijos siuntimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012 metais gegužės–birželio mėnesį ieškovei priklausančiame turte – patalpoje (kotedže), esančioje (duomenys neskelbtini), buvo pastebėti vandens užliejimo požymiai: patalpų sienos buvo aplietos vandeniu dėl šalia esančiame bute (kotedže) įvykusios vandentiekio avarijos. Ieškovei pranešus apie padarytos žalos faktą gretimai esančių patalpų savininkei UAB „Fejerija“, kuriai nuosavybės teise priklauso kotedžai (duomenys neskelbtini), atsakovė nepripažino atsakomybės dėl ieškovei padarytos žalos atlyginimo. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į antstolę Redą Vizgaudienę dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo. 2012-06-14 antstolė, apžiūrėjusi ieškovės patalpas, nustatė, jog buto laiptinės iš pirmo aukšto į antrą ir iš antro aukšto į trečią sienos buvo aplietos ir paveiktos prasisunkusio vandens, sienos drėgnos, vietomis ant sienų atšokę dažai, kai kur sienos pūslėtos, medinės laiptų aikštelės drėgnos, vietomis medis pakeitęs spalvą, patamsėjęs, patalpoje juntamas drėgmės ir pelėsio kvapas. Teigė, kad ieškovės turtui buvo padaryta žala dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio vandentiekio vamzdžio ir jai neužtikrinus turimos pareigos tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti naudojamas patalpas. Iškilęs ginčas turi būti kvalifikuojamas remiantis deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis. Turtui padarytą žalą patvirtina ieškovės pateikta remonto darbų sąmata. Nurodė, kad ieškovei nėra žinoma, kokie atsakovės veiksmai (veikimas ar neveikimas) sąlygojo jai nuosavybės teise priklausančiame bute esančio vandentiekio avarijos kilimą, tačiau ji, ieškovės manymu, galėjo kilti dėl galbūt žiemos metu iš sistemos neišleisto vandens, jis užšalęs pavirto į ledą, ėmė plėstis ir taip sutrūko vandentiekio vamzdis, o atėjus pavasariui, ledas ištirpo ir užliejo ieškovės patalpas. Teigė, kad remiantis žalos atlyginimo bylose formuojama teismų praktika, nutikus vandentiekio avarijai ir įvykus užpylimui dėl savininko netinkamo turto valdymo ar naudojimo ieškovas neprivalo įrodinėti netinkamo naudojimo fakto, tik turi įrodyti žalą padariusio vandens ištekėjimą būtent iš atsakovės patalpų. Vandens nutekėjimą iš atsakovės patalpų dėl vandentiekio avarijos ieškovė įrodinėja faktu, kad sanitarinė ir kitokia įranga priklauso kiekvieno atskiro kotedžo savininkui, todėl trūkęs vamzdis priklauso atsakovei. Be to, ieškovės buto, t. y. laiptų aikštelės, sienos, ribojasi su atsakovės buto sienomis bei vandentiekiu. Nurodė, kad dėl atsakovės nerūpestingumo ir neapdairumo prižiūrint vamzdžius, t. y. kad vamzdžiuose susikaupęs vanduo šaltuoju metu neužšaltų, ieškovės turtui dėl įvykusios avarijos buvo padaryta žala. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, o atsakomybę gali panaikinti tik nenugalimos jėgos aplinkybės, nukentėjusiojo tyčia arba didelis neatsargumas. Remdamas šia norma ieškovė teigia, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltė nebūtina deliktinės atsakomybės kilimo sąlyga, o visos kitos atsakomybės kilimo sąlygos objektyviai egzistuoja.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovei UAB „Fejerija“ 2011-06-03 pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu nuosavybės teise priklauso du butai, esantys (duomenys neskelbtini). Butai yra trijų kambarių, jie yra išsidėstę per tris aukštus ir jų pietinę sieną jungia laiptinė. Butai nėra šildomi, jie statyti ir pritaikyti naudojimui vasaros sezono metu kaip poilsio patalpos. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovės bute įvyko vandentiekio avarija, nes pasibaigus vasaros sezonui iš atsakovei priklausančių butų vandentiekio sistemų yra išleidžiamas vanduo per pirmuosiuose butų aukštuose įrengtus vandentiekio sistemos išleidimo čiaupus, todėl jokia avarija dėl ieškovės menamų priežasčių negalėjo įvykti. Be to, visos vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos komunikacijos yra įrengtos šachtoje, esančioje sienoje tarp laiptinės ir butų gyvenamųjų patalpų, greta ventiliacinių angų, ir nėra šalia ieškovės buto sienų. Ieškovės pateiktas antstolės 2012-06-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagrindžia tik faktą, kad ieškovės buto sienos yra drėgnos, kad galimai jaučiamas drėgmės ir pelėsio kvapas, tačiau nepagrindžia ir nenurodo protokolu nustatytų aplinkybių kilimo priežasties. Ieškinys yra grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, nepateikiant jokių leistinų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie ieškinyje nurodytas aplinkybes. Atsakovė mano, kad ieškovės buto sienos galėjo sudrėkti dėl įvairių priežasčių: dėl susidarančių temperatūros skirtumų keičiantis metų laikams, dėl ant namo pertvarų sienų susidarančio kondensato. Butai nėra šildomi esant poilsiautojams žiemos metu, butai šildomi elektra, todėl toks šildymas yra tik epizodinis. Dėl temperatūros svyravimų susidaro kondensatas ir drėksta sienos. Su analogiškomis problemomis susiduria ir atsakovė. Kiekvienų metų pavasarį yra atliekamas kosmetinis remontas, atliekamas patalpų ir sienų dažymas, tapetų perklijavimas, medinių grindų dangos apdirbimas antiseptikais ir perlakavimas. Darbų mastas priklauso nuo žiemos temperatūros. Be to, ieškovės buto sienos galėjo sudrėkti galbūt ir dėl po stogo danga pripustyto sniego, kuriam ištirpus susikaupusi drėgmė pateko į ieškovės buto patalpas. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad atsakovei priklausantys butai nėra virš ieškovei priklausančio buto. Be to, darant prielaidą, kad atsakovės patalpose įvyko avarija, tai vanduo jokiu būdu negalėtų patekti į ieškovės butą, nes bendrą besiribojančią sieną skiria atsakovės buto laiptinė. Atsakovė nesutinka su ieškovės prašoma atlyginti žala, nes ieškovės pateiktas pasiūlymas su būtinais atlikti darbais neinformatyvus, nedetalus. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovės buto sienos yra dažytos, tačiau nedekoruotos (kaip nurodyta pasiūlyme). Pasiūlyme pateikta dekoravimo kaina sudaro daugiau kaip 50 procentų menamos žalos dydžio. Be to, ieškovė nepateikė visų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-11-17 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Nusprendė priteisti iš ieškovės N. M. 15,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Sprendimui įsiteisėjus nusprendė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas UAB „Fejerija“ turtui Palangos miesto apylinkės teismo 2014-06-27 nutartimi. Nurodė, jog ieškovė neįrodė savo ieškinio pagrindo, o būtent, kad atsakovės patalpose įvyko vandentiekio avarija. Ieškovės su ieškiniu pateiktas antstolės 2014-06-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 18–23) bei bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovo pateiktas UAB „Arkosta“ ieškovės buto 2014-10-23 apžiūros aktas (b. l. 104–109) neįrodo ieškovės laiptinės sienoms padarytos žalos kilimo priežasties. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu galėjo prašyti skirti ekspertizę galimo vandens prasiskverbimo priežasčiai nustatyti, tačiau jos neprašė. Pažymėjo, kad atsakovės atstovas teismui pateikė kitų jam priklausančių patalpų, tarp jų ir 2 buto fotonuotraukas, jose matyti panašūs sienų pakitimai kaip ieškovės bute, kuriuos atsakovė paaiškino susidarius dėl butų naudojimo specifikos (b. l. 76–79, 83–88). Butai žiemą praktiškai nenaudojami, todėl nešildomi. Dėl temperatūrų svyravimų susidaro kondensatas, patalpos nėra tinkamai vėdinamos. Atsakovės butuose yra įrengta net daugiau ventiliacijos šachtų nei ieškovės bute, tačiau tai nepadeda išvengti drėgmės ir dėl jos daromos žalos sienoms. Įvertino butų naudojimo specifiką bei tai, kad ieškovė jose negyveno ir lankydavosi retai, jos nebuvo tinkamai vėdinamos, todėl liko nepaneigtas faktas, kad dalis ieškovės laiptinės sienos pakitimų atsirado dėl patalpų naudojimo, šildymo ir vėdinimo specifikos.

Šalies argumentai

Apeliantė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų tinkamai nustatytos visos faktinės aplinkybės, o priimtas teismo sprendimas pagrįstas neabejotinais įrodymais; priteisti bylinėjimosi išlaidas už šio apeliacinio skundo paruošimą. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo dalykas neturėjo apsiriboti tik galimos vandentiekio avarijos tyrimu, kadangi tokia avarija galėjo būti tik viena iš priežasčių. Teigia, jog vandentiekio avarijos sąvoka bendrinėje kalboje gali būti suprantama pačia bendriausia prasme ir tai nebūtinai turi būti toks reiškinys kaip vamzdžio trūkimas, kuriam konstatuoti privaloma kviesti avarinę tarnybą (avarija gali būti stambaus, savaime nepašalinamo masto ir susitvarkanti savaime). Atsakovė nepaneigė, kad iš jos patalpų negalėjo sudrėkti sienos (o netgi patvirtino, kad sienos drėksta būtent pas ją), mano, kad apylinkės teismas šiuo pagrindu ieškinio atmesti negalėjo. Išvada, kad ieškovės turto sugadinimo faktas dėl atsakovės patalpose kilusios vandentiekio avarijos yra neįrodytas, paremta atsakovės į bylą teiktais, tačiau niekuo nepagrįstais, pavieniais ir išskirtinai tik netiesioginiais įrodymais. Mano, jog apeliantės pateiktą į bylą apžiūros aktą surašiusio asmens turima kvalifikacija yra aukštesnė ir žinios nagrinėtu klausimu yra kur kas geresnės ir objektyvesnės nei byloje dalyvavusio liudytojo tapačiu klausimu. Tikina, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsakovės darbuotojo paaiškinimus prilygino nenuginčijamiems liudytojų parodymams, nesuabejojo nė vienu jo teiginiu, o apeliantės paaiškinimus nepagrįstai paneigė, tinkamai neįsitikinęs jų tikrumu. Teismas, matydamas, jog neprieštaringam ir pagrįstam sprendimui, kuriuo būtų nustatyta, kad daug labiau tikėtini faktai buvo nei nebuvo, priimti būtina patikslinti šiuos duomenis, teismo posėdžio metu galėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus ar paskirti ekspertizę. Pažymi, jog apylinkės teismas kėlė abejones dėl turto apžiūrą vykdžiusio ir žalą nustačiusio asmens kompetencijos, tačiau teismui (tiriant su CK 6.266 str. nesusijusį kaltės klausimą) nekilo abejonių ir nebuvo tirta, ar liudytojas (ar kitas asmuo), atlikdamas namo administratoriaus pareigas, tinkamai atliko namo bendrųjų inžinerinių tinklų ir konstrukcijų priežiūrą. Teismai netyrė, ar namo administratorius tinkamai atliko privalomąsias atsakovės patalpų apžiūras ir ar vanduo iš inžinerinių tinklų buvo išleistas tinkamai, ar priežiūrą atlikęs specialistas turėjo tam reikiamą kvalifikaciją. Vien tai, kad atsakovei priklausančių patalpų sienos yra sudrėkusios ir kasmet susidaro pelėsis dėl ko būtina daryti kosmetinį remontą, jau patvirtina atsakovei būdingą nesirūpinimo savo turtu faktą. Apeliantei akivaizdu, kad tokių trūkumų atsiranda būtent dėl atsakovės netinkamos patalpų priežiūros ir naudojimo specifikos (tą patvirtina tiek pati atsakovė, tiek teismas (ginčijamo sprendimo 4 psl. 28 eil.): dėl nešildymo susidaro butų patalpas žalojantys veiksniai: pelėsis, kondensatas, drėgmė. Todėl jeigu atsakovė dėl savo nerūpestingumo ir neveikimo pati leidžia kilti žalai savo pačios turtui (byloje nustatyta, kad atsakovė kiekvienais metais atlieka kosmetinį remontą dėl nešildomų patalpų sukeltos žalos), akivaizdu, kad atsakovės neveikimo sukeliami padariniai persikelia ir į ieškovės sieną, ir tai neabejotina, todėl ši aplinkybė turėjo teismui sudaryti pagrindą svarstyti apie ieškinio pripažinimą. Teigia, kad objektyviai ir teisingai turėjo būti įvertintas ir atsakovės pateiktas UAB „Palangos vandenys“ raštas. Šis raštas įrodo, kad būtent UAB „Palangos vandenys“ nebuvo užregistruotas joks avarinis iškvietimas, tačiau neįrodo vandentiekio trūkimo ar vandens (ne) išsiliejimo fakto, ar kad padarinių nepašalino kiti subjektai, – visuotinai žinoma paplitusi praktika, jog dėl trūkusių vamzdžių ir kilusioms avarinėms situacijoms spręsti kviečiami analogiška veikla užsiimantys pavieniai asmenys, privatūs juridiniai subjektai, todėl šiuo atveju nežinoma, ar galima avarijos priežastis nebuvo pašalinta kitų bendrovių, o ne UAB „Palangos vandenys“. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo padarytos ne iš įrodymų visumos, o tik iš atsakovės pateiktų prieštaringų ir ginčytinų duomenų, neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų tikrumo, sąsajumo, tarpusavio ryšio, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, nurodė, kad remtis CK 6.266 str. nuostatomis, kurios atleidžia ieškovę nuo atsakovės kaltės įrodinėjimo, galima tik tokiu atveju, kai yra įrodomas faktas, kad žala buvo padaryta būtent iš atsakovės patalpų. Tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos, todėl apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo CK 6.266 str., o rėmėsi bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, numatytais CK 6.264–6.249 straipsniuose. Teigia, jog nė viename iš ieškovės pateiktų rašytinių dokumentų nėra nurodoma ieškovei priklausančio buto (kotedžo) laiptinės sienų menamo užpylimo priežastis, t. y. kad sienų pakitimų atsiradimo priežastis yra būtent vandentiekio avarija atsakovei priklausančiose patalpose. Pirmosios instancijos teisme ieškovė laikėsi būtent tokios pozicijos, tačiau pateiktu apeliaciniu skundu nurodo, kad vandentiekio avarija buvo nurodoma tik kaip viena iš galimų priežasčių. Nesuprantama apeliantės išreikšta nuomonė dėl vandens išleidimo iš vandentiekio sistemos fakto fiksavimo, nes remiantis ja, kiekvieną kartą išleidžiant vandenį iš sistemos reikėtų kreiptis į atsakingus pareigūnus (antstolį ar kt.), kurie fiksuotų tokį faktą. Tai akivaizdžiai prasilenkia su elementaria logika. Tikina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nei antstolis, nei UAB „Arkosta“ direktorius, pateikęs apžiūros aktą, nėra atestuoti ekspertai, galintys teikti kvalifikuotas išvadas, reikalaujančias specialių žinių. Ieškinys yra grindžiamas išimtinai tik prielaidomis. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų, kiek leidžia jų kokybė, matyti, kad ieškovės buto (kotedžo) sienos yra dažytos, tačiau kad būtų dekoruotos (kaip nurodoma pasiūlyme ar lokalinėje sąmatoje), jokių įrodymų nėra pateikta, juolab kad sienų dekoravimo kaina sudaro daugiau kaip 50 procentų menamos žalos dydžio. Ieškovės atstovas prašymo skirti ekspertizę nebuvo pareiškęs, o teismas neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus. Atsakovei nėra suprantama apeliantės išreikšta pozicija, ja apeliantė atsakovę tapatina su namo administratore. Atkreipė dėmesį, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų administratorius nėra paskirtas, butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, nėra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu atsakovė būtų paskirta šio namo administratore. Dalis nuomojamų patalpų yra prabangūs apartamentai ir atsakovė negali sau leisti jų nuomoti neprižiūrėtų ir netvarkingų. Vien dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai yra atmestini, ir tai parodo, kad atsakovė tinkamai ir rūpestingai prižiūri jos valdomas patalpas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei N. M. nuosavybės teise priklauso kotedžo tipo butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–17). Atsakovei UAB „Fejerija“ nuosavybės teise priklauso kotedžai (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–15). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės buto laiptinės sienos ribojasi su atsakovės buto Nr. 2 laiptinės siena (b. l. 64–66, 80–82).

Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos turtui (jos laiptinės sienoms) padarytos žalos atlyginimą, žala, ieškovės nuomone, atsirado dėl atsakovės patalpose įvykusios vandentiekio avarijos. Atsakovė ginčija įvykusios avarijos faktą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės (angl. strict liability) sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,, If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-62/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012; kt.) Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

Palangos miesto apylinkės teismas priimdamas sprendimą teisingai ir pagrįstai nurodė, kad remtis CK 6.266 straipsnio nuostatomis, kurios atleidžia ieškovę nuo atsakovės kaltės įrodinėjimo, galima tik tokiu atveju, kai yra įrodomas faktas, kad žala buvo padaryta būtent iš atsakovės patalpų. Tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo CK 6.266 straipsniu, o rėmėsi bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, nustatytais CK 6.264–6.249 straipsniuose.

Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu nurodo, kad „bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles: Palangos miesto apylinkės teismo išvada, kad ieškovės turto sugadinimo faktas dėl atsakovės patalpose kilusios vandentiekio avarijos yra neįrodytas, paremta atsakovės į bylą teiktais, tačiau niekuo nepagrįstais, pavieniais ir išskirtinai tik netiesioginiais įrodymais (suinteresuoto asmens – atsakovės darbuotojo paaiškinimais, UAB „Palangos vandenys“ pažyma, fotonuotraukomis), tuo tarpu apeliantės visi byloje teikti įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo įvardinti kaip nepatvirtinantys ieškinio pagrindo“. Taip pat apeliaciniu skundu nurodoma, kad „Palangos miesto apylinkės teismo įrodymų vertinimas bei skundžiamo sprendimo argumentai yra dviprasmiški, niekuo nepagrįsti, o šalių įrodymai tirti ir vertinti skirtingais būdais, taikant nevienodą vertinimo standartą“. Su tokia apeliantės išreikšta nuomone sutikti nėra jokio pagrindo. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), jis lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Teisėjų kolegija mano, šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas atliktas kvalifikuotai, nepažeidžiant jokių procesinių teisės normų, teismo išvados pagrįstos byloje pateiktų įrodymų ir šalių teiktų paaiškinimų visetu, tai sąlygojo pagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės (apeliantės) pozicija nesutampa su teismo išvadomis, negali būti vertinama kaip procesinių teisės normų pažeidimas.

Pažymėtina, kad ieškovė pateiktu ieškiniu nurodė, kad jai priklausančių patalpų menamo užliejimo priežastis yra šalia esančiame, atsakovei priklausančiame bute (kotedže) įvykusi vandentiekio avarija. Šią aplinkybę, kaip ieškinio pagrindą, nurodė ir ieškovės atstovas. Tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu ieškovė būtent įrodinėjo vandentiekio avarijos kilimo faktą ir tai, kad būtent dėl šios priežasties buvo galbūt užlietos ieškovės buto laiptinės sienos. Įrodinėdama šią aplinkybę ieškovė į bylą pateikė antstolės Redos Vizgaudienės 2012-06-14 surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 486, UAB „FOS LT“ pasiūlymą 08/10/01 dėl žalos dydžio ir 2014-10-23 UAB „Arkosta“ sudarytą objekto apžiūros aktą, tačiau nė viename iš ieškovės pateiktų rašytinių dokumentų nėra nurodoma ieškovei priklausančio buto (kotedžo) laiptinės sienų jos minimo užpylimo priežastis, t. y. kad sienų pakitimų priežastis yra būtent vandentiekio avarija atsakovei priklausančiose patalpose. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė laikėsi būtent tokios pozicijos, tačiau pateiktu apeliaciniu skundu nurodo, kad vandentiekio avarija buvo nurodoma tik kaip viena iš galimų priežasčių. Taigi, matyti, kad ieškovė yra nenuosekli.

Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, kad „atsakovė nepaneigė, kad iš jos patalpų negalėjo sudrėkti sienos (o netgi patvirtino, kad sienos drėksta būtent pas ją)“, „atsakovė dėl savo nerūpestingumo ir neveikimo pati leidžia kilti žalai savo pačios turtui (byloje nustatyta, kad atsakovė kiekvienais metais atlieka kosmetinį remontą dėl nešildomų patalpų sukeltos žalos), akivaizdu, kad atsakovės neveikimo sukeliami padariniai persimeta ir į ieškovės sieną, ir tai neabejotina, todėl ši aplinkybė turėjo teismui sudaryti pagrindą svarstyti apie ieškinio pripažinimą“. Su tokia ieškovės pozicija negalima sutikti, nes ieškovė subjektyviai interpretuoja byloje nustatytas aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovei name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklauso keturi butai (kotedžai), jie yra trijų kambarių ir yra išsidėstę per tris pastato aukštus. Kaip minėta byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, minėti butai nėra nuolat šildomi, jie buvo statyti ir pritaikyti naudojimui tik vasaros sezono metu kaip poilsio patalpos. Natūralu, kad siekiant paruošti patalpas kitam vasaros (nuomos) sezonui, dėl kasmetės butų eksploatacijos, jų normalaus nusidėvėjimo yra atliekamas kosmetinis remontas, jo metu pašalinami dėl temperatūros svyravimų atsiradę pakitimai. Svarbu tai, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, kad ieškovės buto laiptinės sienų pakitimai matomi nuo trečiojo aukšto laiptinės lubų. Šiuo aspektu paminėtina, kad jokių vandentiekio įvadų trečio aukšto lubose nėra. Vandentiekio išvadai yra įrengti trečiajame butų aukšte esančiose sanitarinėse patalpose, tai yra matyti iš atsakovės pateiktos butų patalpų projektinės dokumentacijos (b. l. 73–86). Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė neįrodė vandentiekio avarijos atsakovės valdomose patalpose (CPK 178 straipsnis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės pateiktus duomenis apie suvartotus vandens kiekius butuose (kotedžuose), esančiuose (duomenys neskelbtini).

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepareikalavo iš atsakovės vandens išleidimą patvirtinančių įrodymų, nesiaiškino, kas tai atlieka, kaip toks faktas yra fiksuojamas. Teisėjų kolegija mano, jog apeliantės išreikšta nuomonė dėl vandens išleidimo iš vandentiekio sistemos fakto fiksavimo yra nepagrįsta, neparemta jokiais teisės aktais, nes remiantis ja, kiekvieną kartą išleidžiant vandenį iš sistemos, reikėtų kreiptis į atsakingus pareigūnus (galbūt antstolį ar kt.), todėl ji neturi įtakos šios bylos teisiniam rezultatui.

Atkreiptinas dėmesys, kad antstolės Redos Vizgaudienės 2012-06-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 486 nurodoma, kad ieškovės buto sienos yra drėgnos, kad galbūt jaučiamas drėgmės ir pelėsio kvapas, tačiau jokiu būdu antstolė nepagrindžia ir nenurodo šiuo konstatavimo protokolu nustatytų aplinkybių kilimo priežasties. UAB „Arkosta“ 2014-10-23 objekto apžiūros aktu nurodoma, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), I, II ir II aukštų laiptinės sienos yra suskilinėjusios, nors antstolis daugiau nei prieš dvejus metus laiptinės sienų skilimo fakto nekonstatavo. Sutiktina su atsakove, jog šiuo atveju atsakovė negali būti atsakinga dėl įtrūkimų sienų, kurios galbūt įtrūko dėl galimo pamatų ar kitų laikančiųjų konstrukcijų pasislinkimo (tai byloje nenagrinėjama) (b. l. 105), juolab kad tai nustatyta praėjus daugiau kaip dvejiems metams po ginčo įvykio. Akcentuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei antstolis, nei UAB „Arkosta“ direktorius, pateikęs apžiūros aktą, nėra atestuoti ekspertai, tačiau tyrė ir vertino jų nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgė į jų išvadas. Minėti įrodymai buvo vertinti visų byloje esančių įrodymų kontekste, todėl apylinkės teismo padarytos išvados yra pagrįstos.

Ieškovė pateiktu ieškiniu nurodo, kad dėl buto užliejimo, dėl atšokusių dažų, atšokusio tinko ir kt. ji patyrė turtinę žalą, ją įvertino 6 278,81 Lt suma. Kartu su ieškiniu pateikė UAB „FOS LT“ pasiūlymą 08/10/1 (b. l. 24), iš jo grafos „Darbų pavadinimas“ matyti, kad sienų dekoravimas sudaro 34 kv. m. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovės buto (kotedžo) sienos yra dažytos, tačiau kad būtų dekoruotos (kaip nurodoma pasiūlyme ar lokalinėje sąmatoje), jokių įrodymų nėra pateikta, be to, nurodoma sienų dekoravimo kaina sudaro daugiau kaip 50 procentų žalos dydžio. Taigi, reikalavimas atlyginti nurodytą žalą negali būti siekis praturtėti atsakovės sąskaita.

Apeliantė skunde nurodo, kad teismas teismo posėdžio metu „galėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus ar ekspertizę“, kad „teismas posėdyje privalėjo kelti ekspertizės apsvarstymo klausimą“. Su tokiu apeliantes vertinimu sutikti nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje ir teismo posėdžio metu siūlė bylos šalims pateikti turimus įrodymus, teikti prašymus (jei tokių būtų) (CPK 42 straipsnis). Šia teise šalys pasinaudojo, ir apeliantė, ir atsakovė teikė turimus rašytinius įrodymus, jie teismo buvo priimti ir ištirti. Ieškovės atstovas prašymo skirti ekspertizę nebuvo pareiškęs, o teismas šioje byloje viešojo intereso neįžvelgia, todėl neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus.

Apeliantė nepagrįstai atsakovę tapatina su namo administratore. Bylos duomenimis, name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų administratorius nėra paskirtas, butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, nėra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu atsakovė būtų paskirta šio namo administratore. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad vien tai, jog kiekvienais metais atliekamas kosmetinis remontas atsakovės patalpose, patvirtina atsakovei būdingą nesirūpinimo savo turtu faktą, yra niekuo nepagrįsta. Kaip jau minėta, pagrindinė atsakovės veiklos sritis yra poilsio patalpų –apartamentų, esančių (duomenys neskelbtini), nuoma. Sutiktina, jog atsakovė, siekdama suteikti kuo kokybiškesnes paslaugas, užtikrinti vasaros poilsiautojams kuo geresnes poilsio sąlygas, išlaikyti nuolatinius klientus, išlaikyti viešai deklaruojamų paslaugų kokybę ir siekdama nuomos paslaugų rinkoje išlikti konkurencinga paslaugų teikėja, kas metus atlieka kosmetinį patalpų remontą, kuriam nereikia nei didelių finansinių, nei didelių laiko sąnaudų. Vien dėl šių priežasčių negalima teigti, kad atsakovė netinkamai ir nerūpestingai prižiūri jos valdomas patalpas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai ir kvalifikuotai atliko byloje pateiktų įrodymų tyrimą ir vertinimą ir vadovaudamasis pateiktų įrodymų visetu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti 438,08 EUR už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo atsakovei UAB „Fejerija“ iš apeliantės priteistina 438,08 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fejerija“ priteisti iš ieškovės N. M. 438,08 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Raimonda AndrulienėŽydrūnas Bertašius