Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas A. Padvelskis, sekretoriaujant J. Mickevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui R. P. , atsakovės UAB „AKL ir KO“ atstovei R. A. , advokatui E. Giedraičiui, atsakovės BUAB „Feniks“ atstovei L. L. , teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Alfenika“ ieškinį atsakovams UAB „AKL ir KO“, BUAB „Feniks“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančio, iškeldinimo, nuostolių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 1998 m. balandžio 14 d. Valstybinės subnuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties pagrindu atsakovė UAB „Feniks“ perdavė ieškovei UAB „Alfenika“ subnuomai 0,0063 ha žemės sklypą, esantį Klaipėdoje, Taikos pr. (b.t. 1, b.l. 82, 84), ir tos pačios dienos papildomos sutarties pagrindu atsakovė UAB „Feniks“ suteikė teisę ieškovei statyti kioskus (b.t. 1, b.l. 83). Tais pačiais metais ieškovė subnuomojamame sklype pastatė pastatą - prekybos patalpas ir dengtą pavėsinę, adresu Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), bei 1998 m. lapkričio 24 d. šį turtą nuosavybės teise įregistravo Nekilnojamojo turto registre (b.t. 1, b.l. 7-9). 2003 m. rugsėjo 22 d. ieškovė UAB „Alfenika“ ir atsakovė UAB „AKL ir KO“ sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei UAB „AKL ir KO“ negyvenamąsias patalpas, esančias Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) (b.t. 1, b.l. 40-41). Iš byloje esančio 2003 m. lapkričio 17 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, kad ieškovė pripažino 160 480 Lt skolą atsakovei UAB „Feniks“, susidariusią dėl žemės sklypų subnuomos mokesčio nemokėjimo (b.t. 1, b.l. 100), ir iš bylos medžiagos matyti, kad po to šalys sprendė pasekmių, nutraukus subnuomos sutartis, klausimą. Iš 2004 m. balandžio 19 d. tarpusavio suderinimo akto prie subnuomos sutarties nutraukimo akto matyti, kad ieškovė UAB „Alfenika“, dėl taikyto arešto negalėdama išmontuoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir išvežti statybines medžiagas iš atsakovei UAB „Feniks“ priklausančio žemės sklypo, perdavė šį pastatą naudoti ir administruoti atsakovei UAB „Feniks“ savo nuožiūra, iki šio pastato (medžiagų) pardavimo iš varžytynių ir tokiu atveju ieškovei UAB „Alfenika“ pasibaigė prievolė mokėti subnuomos mokestį pagal subnuomos sutartį (b.t. 1, b.l. 103). 2004 m. birželio 20 d. žemės subnuomos nutraukimo aktu ieškovė UAB „Alfenika“ ir atsakovė UAB „Feniks“ galutinai įformino žemės subnuomos sutarčių nutraukimą (b. t. 1, b.l. 101) ir 2004 m. birželio 22 d. nuomos sutarties pagrindu atsakovė UAB „Feniks“, remdamasi tuo, kad jai laikinai perduota teisė naudotis pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išnuomojo šį pastatą atsakovei UAB „AKL ir KO“ (b. t. 1, b.l. 51) bei tą pačią dieną šis pastatas buvo perduotas nuomininkui (b.t. 1, b.l. 151). Nuomos sutartyje šalys nurodė, kad nuomos terminas nustatomas iki 2006 m. spalio 22 d., tačiau 2004 m. birželio 28 d. patikslindamos sutartį nustatė, kad nuomos terminas tęsiasi iki 2007 m. liepos 22 d. (b.t. 1, b.l. 191). Taip pat byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „Alfenika“ iškelta bankroto byla (b. t. 1, b.l. 5) ir 2006 m. liepos 27 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2006 m. spalio 19 d., iškelta bankroto byla UAB „Feniks“ (b.t. 2, b.l. 6, 7-8).

Ieškovės BUAB „Alfenika“ administratorius pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu ir niekiniu 2004 m. balandžio 19 d. tarpusavio suderinimo aktą, kuriuo UAB „Alfenika“ perdavė UAB „Feniks“ teisę naudotis pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, motyvuodamas tuo, kad šis aktas pasirašytas dar nenutraukus žemės subnuomos sutarčių, kurios buvo nutrauktos tik 2004 m. birželio 20 d., taip pat tuo pagrindu, kad nėra nurodyti asmenys, pasirašę tarpusavio suderinimo aktą. Tačiau teismas daro išvadą, kad šiais nurodytais pagrindais šį aktą pripažinti negaliojančiu ar niekiniu remiantis LR CK 1.80 str. 1 d., 1.82 str. 1 d. ar 1.92 str. nėra pagrindo. Ta aplinkybė, kad sutarties šalys visų pirma susitarė dėl žemės subnuomos sutarties nutraukimo pasekmių, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė negalėjo įvykdyti papildomos sutarties prie žemės subnuomos sutarties 2.6 p. numatyto įsipareigojimo savo sąskaita išmontuoti konstrukcijas, iš kurių surinkti kioskai, ir išregistruoti laikinus pastatus Turto registre (b.t. 1, b.l. 83), o tik vėliau šalys galutinai įformino žemės subnuomos sutarčių nutraukimą, imperatyvioms įstatymų nuostatoms neprieštarauja, tuo labiau, kad ir ieškovė nenurodė įstatymų, kuriems prieštarautų tokia sutarties nutraukimo tvarka sutarties šalių tarpusavio susitarimu. Nors tuo metu ieškovei priklausančiam pastatui buvo uždėtas areštas (b.t. 1, b.l. 6-9), tačiau buvo apribota tik disponavimo teisė, todėl ieškovė turėjo teisę šį pastatą valdyti, juo naudotis ir nustatytų apribojimų bei įstatymo reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, pripažinti 2004 m. balandžio 19 d. tarpusavio suderinimo aktą niekiniu ir negaliojančiu vadovaujantis CK 1.80 str. 1 d. nėra pagrindo. Nors tarpusavio suderinimo akte nėra nurodyti asmenų, pasirašiusių šį aktą, duomenis, tačiau šis aktas patvirtintas įmonių antspaudais ir byloje nėra įrodymų, kad šį aktą pasirašė neįgalioti arba viršydami savo įgaliojimus asmenys. Šiuo atveju ieškovė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimą (CPK 178 str., 179 str. 1 d.), o jai tokių įrodymų nepateikus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčijamą suderinimo aktą pasirašė neįgalioti ar viršiję savo įgaliojimus asmenys (CPK 185 str.). Bet kokiu atveju byloje nustatyta, kad šalys vykdė 2004 m. balandžio 19 d. tarpusavio suderinimo aktą ir ieškovė UAB „Alfenika“ faktiškai perdavė atsakovei UAB „Feniks“ teisę valdyti ir naudotis pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o UAB „Feniks“ šį pastatą valdė. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad sandorio šalys patvirtino sandorį, todėl toks sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu LR CK 1.92 str. pagrindu. Taip pat negalima pripažinti, kad ginčijamas tarpusavio suderinimo aktas prieštaravo ieškovės UAB „Alfenika“ ir atsakovės UAB „Feniks“ veiklos tikslams. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Alfenika“ turėjo nemažą įsiskolinimą atsakovei UAB „Feniks“, nebemokėjo ir negalėjo mokėti subnuomos mokesčio pagal šalių sudarytą žemės subnuomos sutartį, todėl šalys turėjo spręsti klausimą dėl žemės subnuomos sutarties nutraukimo, o kartu išspręsti klausimą dėl šios sutarties nutraukimo pasekmių. Esant areštuotam pastatui ir tokiu atveju ieškovei UAB „Alfenika“ negalint vykdyti žemės subnuomos sutarties 2.6 p. įsipareigojimo nutraukus šią sutartį išmontuoti ir išsigabenti jai priklausantį pastatą, šalių susitarimas, pagal kurį atsakovė UAB „Feniks“ nebereikalauja žemės subnuomos mokesčio, o ieškovė UAB „Alfenika“ perduoda atsakovei teisę naudotis ir valdyti pastatą, kuris yra atsakovės nuomojamame žemės sklype, tuo metu atitiko abiejų šalių interesus ir tikslus bei užkirto kelią papildomų nuostolių abiem šalims atsiradimui. Priešingu atveju, ieškovei negalint mokėti subnuomos mokesčio, o atsakovei negalint valdyti bei naudotis jos nuomojamu žemės sklypu ir gauti pajamų, nuostoliai abiem šalims būtų neišvengiami. Taigi 2004 m. balandžio 19 d. tarpusavio suderinimo aktas tuo metu tiek ieškovės, tiek atsakovės interesams neprieštaravo, nepažeidė jų veiklos tikslų, todėl šį aktą pripažinti negaliojančiu vadovaujantis LR CK 1.82 str. 1 d. nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti ieškinio dalį dėl 2004 m. balandžio 19 d. tarpusavio suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu ir niekiniu nėra pagrindo (CPK 178 str., 179 str. 1 d., 185 str.).

Taip pat nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą išaiškinti pasekmes pripažinus negaliojančia 2004 m. birželio 22 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl teismas neturi pagrindo spręsti šios sutarties galiojimo klausimo, o kartu išaiškinti ir pasisakyti dėl šios sutarties negaliojimo pasekmių (CPK 265 str. 2 d.).

Ieškovė pareiškė reikalavimą iškeldinti atsakovę UAB „AKL ir KO“ iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šį reikalavimą grįsdama tuo, kad BUAB „Alfenika“ iškelta bankroto byla ir tik šios bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę disponuoti įmonei priklausančiu turtu, be to, atsakovė UAB „AKL ir KO“ naudojasi patalpomis neteisėtai ir Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nėra registruota Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 13 p. numato, kad administratorius ne vėliau kaip per 30 d. nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 p. nustato, kad tuo atveju, jei administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų ir nuomos, panaudos) laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 str. nustatyta tvarka. Taigi šios įstatymo nuostatos reiškia, kad bankrutuojančios įmonės sudarytų sutarčių pasibaigimas yra siejamas su bankrutuojančios įmonės administratoriaus sprendimu, o po pirmojo kreditorių susirinkimo, šio susirinkimo sprendimu, tęsti bankrutuojančios įmonės komercinę - ūkinę veiklą ar ne. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad kita sutarties šalis nepažeidė sutarties, neturi reikšmės. Byloje nustatyta, kad ieškovės BUAB „Alfenika“ administratorius nepranešė atsakovei UAB „Feniks“, kad nebevykdys 2004 m. balandžio 19 d. susitarimo, taip pat iškėlus bankroto bylą UAB „Feniks“, pastaroji nepranešė UAB „AKL ir KO“, kad nebevykdys Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Kadangi Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp UAB „Feniks“ ir UAB „AKL ir KO“, nebuvo įregistruota viešame registre, todėl galima pripažinti, kad ši sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju atsikertant į ieškovės reikalavimą (CK 6.531 str. 2 d.), tačiau teismas daro išvadą, kad nepasibaigus ir nenutraukus ieškovės ir atsakovės UAB „Feniks“ 2004 m. balandžio 19 d. susitarimo dėl teisės valdyti ir naudotis pastatais, ieškovė turi laikytis šio susitarimo sąlygų (CK 6.189 str. 1 d.) ir neįgijo teisės reikalauti grąžinti šį turtą. Taip pat teismas daro išvadą, kad iškėlus įmonei bankroto bylą būtina tiksliai laikytis įstatymo nustatytos tvarkos, reglamentuojančios sutarčių pasibaigimą ar nutraukimą, nes, kaip matyti iš šios bylos medžiagos, tokios tvarkos nesilaikymas gali turėti neigiamos įtakos kitoms sutarties šalims bei pažeisti jų teises ir teisėtus interesus. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „AKL ir KO“ naudojasi turtu šalių sudarytų sutarčių, kurios nėra pasibaigusios ar nutrauktos, pagrindu, t.y. naudojasi teisėtai, todėl šiuo metu iškeldinti atsakovę iš šių patalpų ir tenkinti šią ieškinio dalį nėra pagrindo. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta galimybės ieškovei spręsti tolesnį sutarčių vykdymo klausimą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Nors ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, prašo palikti nenagrinėtą ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė nesutiko su šios ieškinio dalies atsiėmimu, todėl ši ieškinio dalis negali būti palikta nenagrinėta LR CPK 139 str., 296 str. 1 d. 10 p. pagrindu ir ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo spręstinas iš esmės. Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, turi būti nustatytos visos sąlygos, kurioms esant atsiranda civilinė atsakomybė, t.y. turi būti nustatyti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (CK 6.247 str.), atlikusio neteisėtus veiksmus asmens kaltė (CK 6.248 str.) ir nuostolių dydis (CK 6.249 str.). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Pažymėtina ir tai, kad neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei nuostolių dydį turi įrodyti ieškovė, o atsakovės kaltė tokiu atveju preziumuojama (CPK 178 str., 179 str. 1 d.). Kaip jau buvo nurodyta, atsakovė UAB „AKL ir KO“ naudojasi pastatu nuomos sutarties pagrindu. Nei ieškovė, nei atsakovė BUAB „Feniks“ jai nepranešė, kad sutarties nebevykdys ir kad ji pasibaigė. Ieškovės išsiųstame atsakovei UAB „AKL ir KO“ įspėjime dėl dokumentų pateikimo nėra nurodyta, kad nuomos sutartys pasibaigė ( b.t. 1, b.l. 12), taip pat ieškovė nepranešė atsakovei UAB „Feniks“ apie tolesnį 2004 m. balandžio 19 d. susitarimo nevykdymą. Iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad BUAB „Alfenika“ administratorius nežinojo apie 2004 m. balandžio 19 d. UAB „Alfenika“ ir UAB „Feniks“ susitarimą, tačiau sužinojęs apie jo buvimą bylos nagrinėjimo metu nepranešė UAB „Feniks“ apie šio susitarimo nevykdymą. Esant tokioms aplinkybėms, kaip jau buvo nurodyta, atsakovė UAB „AKL ir KO“ neturėjo pagrindo išsikelti iš patalpų ir jas perduoti ieškovei. Atsakovė mokėjo nuomos mokestį pagal sutartį UAB „Feniks“ (b.t. 1, b.l. 53-66, 193) ir naudodamasi pastatu bei jo neperduodama ieškovei, neteisėtų veiksmų neatliko. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl to, jog atsakovė UAB „AKL ir KO“ neperdavė jai pastato, atsirado nuostolių. Iš ieškovės pranešimų matyti, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, kurios termino pabaiga 2007 m. liepos 22 d. (b.t. 1, b.l. 194), ji neketino sudaryti sutarčių dėl naudojimosi pastatu su kitais asmenimis (b.t. 1, b.l. 191, 192), todėl negalėjo gauti papildomų pajamų ir nuostolių jai neatsirado. Taigi ieškovei neįrodžius dviejų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovės UAB „AKL ir KO“ atsakomybė negalima ir ieškinio dalis dėl nuostolių atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta (CPK 178 str., 179 str. 1 d., 185 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys atmestinas ir iš ieškovės priteistinos atsakovei turėtos advokato pagalbos išlaidos, kurių dydį patvirtina pateikti įrodymai ir kurios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, nėra per didelės (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 2 d., b. t. 1, b.l. 116, 167, 197). Taip pat sprendimui įsiteisėjus naikintinos šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš BUAB „Alfenika“ 1 700 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų UAB „AKL ir KO“.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 27 d. nutartimi UAB „AKL ir KO“, buveinės adresas Mažvydo al. 5-22, Klaipėda, įmonės kodas 242137840, priklausančiam turtui.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.