Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, teistas: 1996-08-13 už nusikalstamas veikas, numatytas iki 2003-05-01 galiojusio Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimu dviems metams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas trims metams, teistumas išnykęs; 2011-07-21 Klaipėdos mieto apylinkės teismo pagal LR BK 24 str. 6d., 182 str. 2 d. laivės atėmimu dviems metams (nuosprendžio vykdymas sustabdytas), kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. buvo kaltinamas tuo, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, o būtent:

jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, žinodamas, kad 2010-01-22 Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-899-253/2010, kuria įpareigojo UAB (duomenys neskelbtini) per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki 2010-02-06, perduoti visą įmonės turtą šios įmonės bankroto administratoriui, tačiau šio sprendimo nevykdė ir neperdavė minėtai bendrovei priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvyko nesusipratimas dėl automobilio BMW perdavimo bankroto administratoriui A. G.. Visą bendrovės turtą bei kitus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus perdavė bankroto administratoriui pagal jam pateiktą sąrašą. Sąraše automobilio BMW nebuvo. Automobilis BMW buvo pirktas lizingu dar prieš jam tampant direktoriumi ir išpirktas jam tapus bendrovės direktoriumi, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) išpirkus automobilį, jis dar nebuvo perregistruotas bendrovės vardu. Lizingu automobilis pirktas dar prieš jam tampant direktoriumi, tačiau kada tikslai jis buvo išpirktas tikslai pasakyti negali. Už automobilį lizingą mokėjo bendrovė, tačiau jis naudojosi tuo automobiliu. Nuo bankroto administratoriaus neslėpė, kad įmonė turi automobilį ir su juo susitarė, kai reikės, tai automobilį jam atiduos. Su A. G. apie automobilį kalbėjosi ir jo tėvas, jis prašė tėvo perduoti jam informaciją dėl automobilio gražinimo, tačiau tėvas pasakė, kad su sūnumi nebendrauja. Bankroto administratorius telefonu bandė su juo susisiekti, tačiau jis buvo išvykęs ir telefonu susisiekti nepavyko.

Liudytojas A. G. parodė, kad jį su kaltinamuoju, kaip bankroto administratorių, sieja bankroto byla. Todėl jam teko bendrauti su bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. S.. Iš pradžių su R. S. buvo sunku bendrauti - niekaip „neįtilpo“ į terminus dėl įmonės turto perdavimo. Buvo problemų ir dėl automobilio BMW perdavimo. R. S. dalį turto perdavė laiku, dalį pavėluotai. Apie bendrovei priklausantį automobilį BMW nebuvo užsiminta, apie tai pranešė AB „SEB lizingas“ Visi UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai lizingo bendrovei dėl automobilio įsigijimo buvo įvykdyti, automobilis buvo išpirktas, tačiau nebuvo perregistruotas bendrovės vardu. UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis liko įregistruotas kaip lizingo bendrovės nuosavybė. Patikrinus internetu duomenų bazėje automobilio savininko duomenys nebuvo nurodyti, tačiau iš AB „SEB lizingas“ pateiktų dokumentų matyti, jog automobilis BMW yra išpirktas UAB (duomenys neskelbtini) Su bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. S. telefonu susisiekti nepavyko, į skambučius jis neatsiliepė. Tuomet bendravo su R. S. tėvu, nes jis taip pat buvo susijęs su UAB (duomenys neskelbtini) ir prašė jo imtis priemonių dėl automobilio perdavimo. Nesulaukęs jokių rezultatų, kreipėsi į prokuratūrą dėl automobilio BMW perdavimo jam, kaip bankroto administratoriui. Automobilį R. S. perdavė tada, kai buvo kreiptasi į prokuratūrą ir buvo paskelbta automobilio paieška. R. S. 2012-03-08 perdavus automobilį, jį įregistravo UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Bankrutuojančios bendrovės direktorius R. S. nepateikė viso bendrovės turimo turto sąrašo, todėl jis, kaip bankroto administratorius nežinojo, kad įmonė turi dar ir automobilį BMW, todėl bankroto administratoriui perduotino turto sąraše jo nenurodė. Automobilis bankrutuojančios bendrovės buvo išpirktas dar iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau neįregistruotas bendrovės vardu. Pagal turto apyrašą R. S. perdavė visą turtą ir dokumentus, tačiau į bendrovės turto apyrašą nebuvo įtrauktas automobilis BMW. Todėl jis, kaip bankroto administratorius, apie automobilį nieko nežinojo. Žinojo, tik tiek, kad automobilis buvo lizingo, tačiau nežinojo, kad jis jau buvo išpirktas. Jeigu minėtas automobilis nebūtų išpirktas, lizingo bendrovė turėtų teisę lizingo sutartį nutraukti ir automobilį susigrąžinti. Bankrutuojanti UAB (duomenys neskelbtini) bendrovė turėjo ir daugiau „lizinginių“ automobilių, tačiau jie nebuvo bendrovės išpirkti, todėl juos perėmė savo nuosavybėn lizingo bendrovė. Raštu į bendrovės direktorių dėl automobilio grąžinimo nesikreipė, nes teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nurodytas terminas, per kurį R. S. turėjo perduoti visą bendrovei priklausantį turtą ir visus dokumentus. Teismo nutartis R. S. įteikta pasirašytinai, todėl bankroto administratorius pareigos dar kartą kreiptis į jį raštu, neturi. Minėtą automobilį R. S. būtų galėjęs išnuomoti, jei automobilis jam buvo reikalingas. Automobilis BMW buvo išpirktas dar iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau apie tai jis, kaip bankroto administratorius, nebuvo informuotas.

Kaltinamasis R. S. išteisintinas, žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2010-01-22 nutarties matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) į.k. 142029397 iškelta bankroto byla ( b.l. 4).

Iš 2006-04-12 finansinio lizingo sutarties Nr. L2006-040057 matyti, jog tarp S. P. ir „SEB VB lizingo“ sudaryta finansinio lizingo sutartis automobilio (duomenys neskelbtini) pagal numatytą grafiką įsigijimui ( b.l. 5-10).

Iš 2008-09-10 skolos perkėlimo sutarties Nr. SPL2006-040057-01 matyti, jog tarp „SEB VB lizingo“ ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta skolos perkėlimo sutartis iš pradinio skolininko S. P. dėl automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimo ( b.l. 15-17).

Iš 2008-09-10 turto priėmimo-perdavimo akto matyti, jog automobilis (duomenys neskelbtini) perduotas naudojimui UAB (duomenys neskelbtini) ( b.l. 18).

Iš 2009-12-03 perdavimo nuosavybėn patvirtinimo akto matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) įvykdė visus įsipareigojimus pagal 2008-09-10 finansinio lizingo sutartį Nr. SPL2006-040057-01 ( b.l. 19).

Iš 2011-07-12 užklausos matyti, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą įregistruotas 2007-12-11, savininkas nenurodytas ( b.l. 20).

Iš 2011-07-12 AB „SEB lizingas“ informacijos pateikimo matyti, jog bankroto administratoriui UAB „Jonvita“ pateikta informacija, kad UAB (duomenys neskelbtini) visiškai įvykdė įsipareigojimus pagal finansinio lizingo sutartį Nr. SPL2006-040057-01 ( b.l. 21).

Iš dokumentų priėmimo perdavimo aktų laikotarpiu nuo 2010-02-09 iki 2010-03-02 bei nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perdavimo aktų, laikotarpiu nuo 2010-10-21 iki 2011-02-24 matyti, jog bankroto administratoriui UAB „Jonvita“ perduoti UAB (duomenys neskelbtini) minėti dokumentai bei turtas ( b.l. 38-46).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 4 d. numato, kad teismas sprendimus priima Lietuvos Respublikos vardu. Įsiteisėję teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai yra privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nevykdant įsiteisėjusių teismo sprendimų, tarp jų ir nesusijusių su bausme, trukdoma vykdyti teisingumą, griaunamas teisminės valdžios autoritetas, neatkuriamos nukentėjusiųjų pažeistos teisės, teisėti interesai. Pagal Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas.

Pagal teismų praktiką teismo sprendimo nevykdymas prasideda tada, kai kaltininkas neįvykdo įsiteisėjusio sprendimo iki jame nurodytos datos, o nesant tokios datos – kai per pakankamą įvykdyti laiką nesiima priemonių, neatlieka veiksmų, būtinų įgyvendinti teismo sprendime įtvirtintus įpareigojimus, reikalavimus, suvaržymus ar pan., kai sprendimas nevykdomas nepaisant nevienkartinių priminimų, prašymų, raštiškų įspėjimų ir t.t.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog 2008-09-10 UAB (duomenys neskelbtini) perėmė AB „SEB lizingas“ finansinio lizingo sutartį iš S. P., automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimui ir 2009-12-03 savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartį įvykdė. Tokiu būdu bendrovė minėtą automobilį išsipirko ir AB „SEB lizingas“ perdavė automobilį (duomenys neskelbtini) bendrovės nuosavybėn ( b.l. 19). 2010-01-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, nurodant jog visas bendrovės turtas ir dokumentai per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, turi būti perduotas bankroto administratoriui. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog visi bankrutuojančios bendrovės dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui ( b.l. 38-46) bei tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. S. automobilio (duomenys neskelbtini), kurį bendrovė įsigijo lizingo būdu, neperregistravo bendrovės vardu „Regitroje“ ir juo naudojosi ( b.l. 20). Tačiau pažymėtina, kad nuo lizingo sutarties pasirašymo pradžios lizingo būdu bendrovės įsigyjamas turtas, kaip ir bet kuris kitas turtas ( kilnojamas ar nekilnojamas) įtrauktinas į bendrovės balansą („Verslo apskaitos standartai“ Nr. 12, Nr. 20, „V.Ž“ 2004 m., Nr. 20-616 ). Minėti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. S. veiksmai dėl lizingo būdu įgyto automobilio neperregistravimo, gali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 123 straipsnyje – transporto priemonių vairavimo pažeidimas, t.y. vairavimas jų neįregistravus ar neperregistravus. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, jog R. S. bankroto administratoriui A. G. neperdavė automobilio (duomenys neskelbtini), nes automobilis tuo metu nebuvo registruotas UAB (duomenys neskelbtini) vardu ir kaip pats kaltinamasis teigė sutarė su A. G., jog automobiliu laikinai naudosis ir automobilį perduos, jam pareikalavus. Pažymėtina, jog bankrutuojančios bendrovės vadovas R. S. bankroto administratoriui perdavė visus bendrovės finansinius dokumentus, kuriuose atsispindi visos bendrovės atliktos ūkinės operacijos, tame tarpe ir banko pavedimai AB „SEB lizingas“ - 2010-02-11 dokumentų priėmimo perdavimo aktas (2009-01 ir 2010-02 Swedbank ir SEB bankiniai dokumentai b.l. 28), 2010-03-02 dokumentų priėmimo perdavimo aktas ( 2008 m. lizingo įsipareigojimai, inventorizacijos aprašai, didžioji knyga, apyvartos žiniaraščiai, balansai, b.l. 30), 2010-03-02 dokumentų priėmimo perdavimo aktas (2007-09 ir 2010-01 lizingo įsipareigojimai, b.l. 31). Vadinasi atidžiai išanalizavęs dokumentus bankroto administratorius žinojo ir turėjo žinoti, jog bendrovė buvo įsigijusi lizingo būdu automobilį (duomenys neskelbtini), už kurį mokėjo įnašus bankui pagal AB „SEB lizingas“ nustatytą grafiką ( b.l. 6-7). Esant tokioms aplinkybėms, nepaneigtas kaltinamojo teiginys, jog su bankroto administratoriumi buvo žodžiu tartasi dėl automobilio naudojimo iki pareikalavimo. Kaltinamasis R. S. teigė, jog už minėtą automobilį mokėjo bendrovė, o jis naudojosi bendrovei priklausančiu automobiliu, todėl akivaizdu, jog visi bankiniai pavedimai, dengiant lizingą buvo vykdomi bendrovės ir visos ūkinės operacijos turėjo atsispindėti bendrovės finansiniuose dokumentuose bei banko pavedimuose. Taigi darytina išvada, jog bankroto administratorius A. G. turėjo žinoti apie įvykdytus finansinio lizingo sutarties įsipareigojimus, automobilio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Be to, A. G. teigė, jog bankrutuojanti bendrovė turėjo ir daugiau finansinio lizingo sutarčių, kurių pagrindu buvo įsigyti automobiliai, tačiau juos perėmė lizingo bendrovė, nes bankrutuojanti UAB (duomenys neskelbtini) šių įsipareigojimų neįvykdė. Tai, kad finansinio lizingo sutartis, automobilio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pilnai įvykdyta, turėjo atsispindėti bendrovės bankiniuose dokumentuose, balanse bei didžiojoje knygoje, kurie buvo perduoti bankroto administratoriui A. G.. Bankroto administratoriaus pareiga išanalizavus visus bankrutuojančios įmonės dokumentus, surasti įmonės turtą, siekiant užtikrinti kreditorinius reikalavimus. Pažymėtina, jog pranešimą apie lizingo būdu bendrovės įsigytą automobilį (duomenys neskelbtini) savo iniciatyva pateikė AB „SEB lizingas“ 2011-07-12 ( b.l. 21), praėjus beveik metams po bankroto bylos iškėlimo 2010-01-22. Pažymėtina ir tai, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. bankroto administratorius privalėjo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Todėl teismas daro išvadą, jog bankroto administratorius buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas savo pereigas, todėl aplinkybė, jog R. S. tyčia nevykdė teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-899-253/2010 nėra įrodyta.

Įvertinus aplinkybių visumą bei visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog R. S. nepadarė veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje ( LR BK 3 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S., kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.