Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pažeidėjo K. R. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-04-25 nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-11 nutarimu K. R. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 15 parų administraciniu areštu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

K. R. nubaustas už tai, kad 2015-07-05 7.41 val. (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., neblaivus (nustatytas 0,96 promilės girtumas), vairuodamas automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę ir atsitrenkė į du pakelės medžius. Eismo įvykio metu susižalojo pats, apgadino automobilį ir du medžius. Taip K. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

2017-04-07 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas K. R. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Skundžiama 2017-04-25 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas K. R. prašymą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 6 str. 1 d. įtvirtina administracinių nuobaudų vykdymo tęstinumą, t. y. numato, jog iki 2017-01-01 įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pažymėtina, jog naujasis ANK nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taigi šiuo nuobaudos vykdymo aspektu ANK yra griežtesnis nei ATPK. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas bei į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017-01-01, nustatyta tvarka.

Apeliaciniame skunde keliamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nesutrumpinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

ATPK 329 str. nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs pareigūnas (teismas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Pažymėtina, kad ATPK 329 str. taikymas reiškia besąlyginį pažeidėjo atleidimą nuo paskirtos nuobaudos vykdymo – pažeidėjas įgyja teisę susigražinti specialiąją teisę anksčiau laiko, todėl teismas privalo įvertinti ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formalius ATPK 329 str. reikalavimus, tačiau privalo įvertinti aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jau yra pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, visumą. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymėtina ir tai, kad ATPK 329 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, t. y. teismas gali, bet, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, priešingai nei skunde tvirtina K. R., sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai ir pagrįstai apeliantui nesutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, kad K. R. atitinka formalias sąlygas, kurias nustačius gali būti taikomas ATPK 329 str. (nuo specialiosios teisės atėmimo paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė laiko, nėra duomenų, jog per šį laikotarpį K. R. būtų padaręs kitų teisės pažeidimų, jis atliko jam paskirtą nuobaudą – administracinį areštą, išklausė 4 val. privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą), tačiau vien tik formalių pagrindų nustatymas nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 str. taikymo galimybės, taip pat būtina įvertinti, ar pažeidėjo atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.

Susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas K. R. prašymą, pakankamai išsamiai išanalizavo visas būtinas aplinkybes ir pagrįstai jo netenkino pripažinęs, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad apeliantui sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, būtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Vien tai, kad apelianto netenkina apylinkės teismo priimtas sprendimas, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas šio klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis įvertino netinkamai ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą.

Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismui, kad K. R. padarė vieną iš pavojingiausių, ypatingai šiurkštų administracinį teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 0,96 promilės neblaivumas, vairuodamas transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į du pakelės medžius, eismo įvykio metu susižalojo pats, apgadino automobilį ir medžius. Tokiais veiksmais apeliantas, visiškai nejausdamas atsakomybės visuomenei, lengvabūdišku ir neatsakingu poelgiu sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, todėl jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Tokių pažeidimų galimos pasekmės itin skaudžios, dėl to įstatymo leidėjas už šį pažeidimą ir numatė pakankamai griežtas administracines nuobaudas, taip pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Todėl šiuo atveju, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, vadovautis vien tik K. R. asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Be to, nors K. R. nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,96 promilės ir laikomas lengvu, tačiau jis nėra toks nežymus (net daugiau kaip du kartus viršijo leistiną maksimalią ribą), dėl ko pažeidėjas būtų negalėjęs suprasti, kad yra apsvaigęs ir vairuoti transporto priemonės negali, ką šiuo atveju patvirtina ir kilusios pasekmės, juolab kad ir pats pripažino, jog automobilį vairavo su draugu išgėręs 0,5 l talpos degtinės butelį, o tai tik dar kartą parodo jo visišką abejingumą įstatymo saugomoms vertybėms, jo, kaip vairuotojo, atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą, neatsakingą elgesį, galėjusį sukelti labai sunkias pasekmes ir tik atsitiktinumo dėka jų nesukėlusį. Nors K. R. teigia, jog įvertino savo neatsakingą bei pavojingą poelgį, tačiau jis praeityje ne kartą yra baustas už KET pažeidimus, taip pat ir už priskiriamus šiurkštiems (nustatyto greičio viršijimą). Šios aplinkybės rodo, jog apeliantas, vairuodamas transporto priemones, nesielgia nepriekaištingai. K. R. anksčiau taikytos nuobaudos nebuvo efektyvios bei savo tikslų nepasiekė, nes jis ir toliau ignoravo visuomenėje nustatytas elgesio taisykles bei padarė itin pavojingą pažeidimą, kuris, sutiktina su apylinkės teismu, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o, kaip matyti, jo daromų KET pažeidimų pavojingumas auga. Tačiau nežiūrint pirmiau paminėtų aplinkybių, individualizuodamas atsakomybę už aptariamo pažeidimo padarymą, apylinkės teismas apeliantui skyrė minimalaus dydžio papildomą nuobaudą, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, iš esmės tik pusės šios nuobaudos atlikimas dar neleidžia daryti išvados, kad K. R. jau patyrė pakankamus apribojimus, kuriais siekiamas tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslas. Pats faktas, kad dėl šios teisės atėmimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patiria tam tikrų asmeninių nepatogumų, dėl to galimai nukenčia jo gyvenimo kokybė, nėra pagrindas pripažinti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra neproporcinga administracinė nuobauda. Besąlygišku pagrindu taikyti ATPK 329 str. nuostatas nelaikytina ir apelianto nurodyta aplinkybė, jog turėdamas vairuotojo pažymėjimą jis galėtų įsidarbinti, kadangi neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikytinas svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šiuo atveju neigiamų padarinių atsiradimas yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens itin neatsakingo elgesio rezultatas. Be to, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, K. R. niekur nedirbo ir aptariamo pažeidimo padarymo bei nuobaudos už jį paskyrimo metu, todėl jo nurodytų aplinkybių dėl galimybės įsidarbinti ir gauti papildomas pajamas teismas nevertina kaip pagrįstomis, priešingai, jas laiko tik kaip deklaratyvaus pobūdžio.

Taigi įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto pažeidimo sunkumui, už ką yra atsakingas tik jis pats, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais šiuo metu nėra pagrindo, todėl K. R. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-04-25 nutartį palikti nepakeistą ir K. R. skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.