Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. P., atstovaujamo I. B., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5900-661/2017 pagal ieškovo I. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. B., ieškinį atsakovui V. P. ir atsakovams M. P., D. P., atstovaujamiems N. P. ir V. P., dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys: N. P., J. J., E. Y., notaras S. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas I. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės I. B., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. P., M. P. ir D. P., prašydamas: pripažinti negaliojančia atsakovų V. P. ir M. P., D. P. 2017 m. birželio 20 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 2162, kuria atsakovas V. P. atsakovams M. P. ir D. P. padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti vienašalę restituciją piniginiu ekvivalentu ir iš M. P. bei D. P. priteisti V. P. po 75 000 Eur, iš viso 150 000 Eur, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 150 000 Eur sumai atsakovams V. P., M. P., D. P. ir trečiajam asmeniui N. P. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas juos arba trečiuosius asmenis. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodė, kad atsakovams M. P. ir D. P., kaip fiziniams asmenims, neturintiems registruoto nekilnojamojo turto (ieškovams nėra žinoma, ar šie atsakovai turi kitokio turto) ieškinio suma (150 000,00 Eur) yra didelė, todėl neabejotinai egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nurodė, kad atsakovai M. P. ir D. P. yra nepilnamečiai vaikai, todėl jų nuosavybę uzufrukto teise valdo tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.185 straipsnis). Kadangi V. P. ir N. P. yra minėtų atsakovų tėvai, jie jų nuosavybę valdo uzufrukto teise, todėl yra pagrindas manyti, jog atsakovų M. P. ir D. P. buto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu gautos lėšos ar jų dalis gali būti atsakovo V. P. ir / ar trečiojo asmens N. P. žinioje – jų vardu atidarytose sąskaitose. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas V. P. buvo nesąžiningas ir sąmoningai savo veiksmais pablogino savo turtinę padėtį, tokiu būdu siekdamas išvengti ieškovo išlaikymo. N. P. veiksmai taip pat buvo nesąžiningi, kadangi ji žinojo, jog sudaroma dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovo interesus, tačiau nepaisant to, dovanojimo sutartį vis tiek sudarė, išimtinai veikdama M. P. ir D. P. interesais, kurių nesąžiningumas šiuo atveju yra preziumuojamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovo I. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. B., prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas nurodė, kad didelė ieškinio suma savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizikos ir kartu nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismo vertinimu, yra akivaizdu, jog tarp ieškiniu reiškiamų materialinių subjektinių reikalavimų dydžio ir galimo asmens, kuriam yra reiškiami reikalavimai, nesąžiningumo, nukreipto į siekį išvengti ar apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, nėra tiesioginio ryšio. Šiuo atveju ieškovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovui nėra žinoma atsakovų turtinė padėtis, bei pats ginčijamo sandorio sudarymo faktas savaime nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovai elgiasi piktybiškai ir tai leistų daryti prielaidą, kad jie nevykdys būsimo teismo sprendimo. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas iš esmės ginčija 2017 m. birželio 20 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 2162 dėl buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo, tačiau neginčija vėlesnio šio turto perleidimo tretiesiems asmenims, dėl ko nėra pagrindo areštuoti atsakovams nebepriklausančio nekilnojamojo turto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas I. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės I. B., prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Ieškovas prima facie pagrindė ieškinio reikalavimus.Teismas, pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pateiktus duomenis. Apelianto nuomone, atsakovo V. P., sudariusio dovanojimo sandorį su savo vaikais – atsakovais D. P. ir M. P., nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnį. Atsakovų galimą nesąžiningą elgesį vykdant ieškovui palankų teismo sprendimą patvirtina atsakovų ankstesnis elgesys. Atsižvelgiant į D. P., M. P. turtinę padėtį (jie nedirba, jokio nekilnojamojo turto neturi, preziumuojama, kad dėl savo amžiaus registruotų transporto priemonių taip pat neturi, ieškovas duomenų apie šių atsakovų turimas pinigines lėšas neturi), amžių (yra nepilnamečiai), 150 000 Eur suma jiems laikytina didele, o tai leidžia spręsti, jog egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.Laikinosios apsaugos priemonės turi būti pritaikytos atsakovo V. P. ir trečiojo asmens N. P. atžvilgiu, kurie uzufrukto teisėmis tvarko atsakovų D. P. ir M. P. pinigines lėšas ir turtą (CK 3.185 straipsnis). Apelianto teigimu, yra pagrindas manyti, kad atsakovams D. P. ir M. P. pagal pirkimo – pardavimo sutartį gautos lėšos ar jų dalis gali būti atsakovo V. P. ir / ar trečiojo asmens N. P. žinioje – jų vardu atidarytose banko sąskaitose.Ieškovas reikalavime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprašė areštuoti ginčo buto, kuris priklauso tretiesiems asmenims J. J., E. Y., todėl teismas nutartyje nepagrįstai pasisako dėl neva tai prašomo taikyti arešto butui.Atsakovas V. P. ir atsakovai M. P. ir D. P., atstovaujami įstatyminės atstovės N. P., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:Ieškovo ieškinys akivaizdžiai yra prima facie nepagrįstas: ginčo sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, nes buvo praleistas ieškinio senaties terminas, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pažeistos kokios nors kreditorių teisės, kad atsakovas V. P. buvo nesąžiningas; ginčo sandoris negali būti pripažintas negaliojantis kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose galimai jam palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį grindė atsakovo V. P. nesąžiningumu ir tai, jog atsakovams M. P. ir D. P. ieškinio suma yra didelė, tačiau šių teiginių nepagrindė įrodymais.Trečiasis asmuo N. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad palaiko atsakovų poziciją dėl atskirojo skundo. Pažymi, kad ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jos atžvilgiu, nors ji nėra ginčo sandorį sudariusi šalis, be to, vaikų ir jų tėvų turtas yra atskirtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia atsiliepime nurodytas aplinkybes. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepranešė atsakovams apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, jie negalėjo pateikti įrodymų pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas priima atsakovų pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – t. y. ieškinio reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovams V. P., M. P., D. P. ir trečiajam asmeniui N. P. priklausantį turtą 150 000 Eur sumai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.Pirmosios instancijos teismas nutarė netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų V. P., M. P., D. P. ir trečiojo asmens N. P. atžvilgiu konstatuodamas, kad byloje neįrodyta, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Prieš aptariant minėtos sąlygos (ne)egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su apeliantu, jog jo pareikštas ieškinys yra prima facie pagrįstas.Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovų nurodytiems argumentams patvirtinti bei jų sąsajumo ir pan. Ar šioje byloje ieškovės pareikštas materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus visus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl atsakovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės, kuriais grindžiamas ieškinio nepagrįstumas, šioje stadijoje nevertinamos. Teismas atkreipia dėmesį, kad preliminariu ieškinio įvertinimu siekiama išsiaiškinti ar pareikštas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju tokios išvados negalima daryti, nes ieškovas savo pareikštiems materialiniams teisiniams reikalavimams pagrįsti ieškinyje išdėstė tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, taipogi pateikė įrodymus faktiniam pagrindui pagrįsti. Taigi, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog ieškovo ieškinys prima facie nėra pagrįstas.Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad didelė ieškinio suma savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizikos ir kartu nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Tačiau, teismo vertinimu, apelianto ieškinyje ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad: atsakovas V. P. siekė sutarties dėl santuokos nutraukimo su N. P. pasekmių pagrindu susitarti, jog jis liktų be jokio turto, tačiau teismas šios sutarties nepatvirtino; nepavykus patvirtinti minėtos sutarties, V. P. sudarė buto dovanojimo sandorį su savo vaikais (atsakovais) D. P. ir M. P.; atsakovas V. P. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pardavė žemės sklypą; likusį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą V. P. perleido N. P.; likus be turto atsakovas V. P. faktiškai pradėjo mokėti mažesnį išlaikymą ieškovui nei yra nustatyta teismo sprendimu, sudaro prielaidas spręsti dėl V. P. nesąžiningo elgesio ieškovo atžvilgiu. Atitinkamai, šiam atsakovui sudarius neatlygintinį sandorį su vaikais D. P. ir M. P., preziumuojamas ir šių atsakovų nesąžiningumas (CK 6.67 straipsnis).Įvertinus nutarties 14 punkte nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad ieškovo atžvilgiu gali būti imtasi ir tolimesnių nesąžiningų veiksmų, jau siekiant išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Todėl, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, įrodžius visas būtinas sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovas prašė areštuoti atsakovų V. P., D. P., M. P. ir trečiojo asmens N. P. turtą, tačiau teismas sprendžia, jog yra pagrindas turto areštą taikyti tik atsakovų D. P. ir M. P. atžvilgiu, nes: pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti tam tikras sumas tik iš atsakovų D. P. ir M. P., tuo tarpu iš atsakovo V. P. jokių sumų ar turto nereikalaujama, priešingai, pinigus iš atsakovų D. P. ir M. P. priteisti ieškovas prašo šio atsakovo naudai; N. P. byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo, o ne kaip atsakovė, taigi, jos atžvilgiu nėra pareikšta jokių reikalavimų; nors atsakovų D. P. ir M. P. galimai turimą turtą (ieškovas nepateikė duomenų, leidžiančių manyti, kad toks turtas yra) atsakovas V. P. ir trečiasis asmuo N. P., kaip tėvai, galėtų valdyti uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), ši aplinkybė nesudaro pagrindo V. P. ir N. P. turtui taikyti areštą, nes tėvų ir vaikų turtas yra atskirtas. Ieškovas prašė areštuoti atsakovų nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, tačiau teismas sprendžia, jog įvertinus atsakovų M. P. ir D. P. amžių, jiems priklausančio kilnojamojo turto areštas neatitiktų protingumo principo, todėl ieškovo prašymas taikyti šiam turtui areštą netenkintinas. Kadangi teismų praktikoje, taikant turto areštą, paprastai pirmenybė teikiama turto areštui, o tik šio turto nesant ar nepakankant visai reikalavimo sumai užtikrinti, areštuojamos atsakovo piniginės lėšos, nagrinėjamu atveju pirmiausia areštuotinas atsakovų M. P. ir D. P. nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad byloje nebuvo įrodyta egzistuojanti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas išspręstas neteisingai, yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies, turto areštą taikant tik atsakovų D. P. ir M. P. atžvilgiu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo I. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. B., prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Ieškovo I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovams D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančius pas juos ar trečiuosius asmenis, neviršijant 150 000 Eur (vieno šimto penkiasdešimt tūkstančio eurų) sumos, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovų D. P. ir M. P. pinigines lėšas, esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams įvykdyti ieškovo reikalavimą – t. y. pinigines lėšas pervesti V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Bendras arešto mastas neturi viršyti 150 000 Eur sumos.

Išaiškinti, kad pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį dėl atsakovų turto suradimo ir aprašymo ieškovas turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui.