- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- 1-50-462/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Kaltinamasis
- D. S., A. O. K.
- Advokatai
- Dainius Žiedas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1989-11-21 Klaipėdos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Agluonėnų k., Klaipėdos r., nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 str. 1 d., 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. (dvi veikos);
A. O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1982-12-28 Nigerijoje, Enugu, nigerietis, Nigerijos Federacinės Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 str. 1 d., 183 str. 2 d., 300 str. 1 d. (dvi veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. laikotarpiu nuo 2013-11-26 iki 2015-02-04, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adr. (duomenys neskelbtini), Agluonėnų k., Klaipėdos r. sav., direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus būdamas UAB (duomenys neskelbtini) kasininku, laikotarpiu nuo 2013-11-26 iki 2015-01-28 pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“; 12 str. 1 d. nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 13 str. 1 d. 4, 5 p. nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos <…> turinys; 5) ūkinės operacijos <…> rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška,“ tyčia laikotarpiu nuo 2013-11-29 iki 2015-01-01 veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB (duomenys neskelbtini) buhalterę D. D., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, apgaulingai organizavo ir laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-01-28 pats asmeniškai apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, būtent:
2015-01-05 iš AB DNB banke esančios UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) išėmus pinigines lėšas iš viso 14 000 Eur, šių piniginių lėšų priėmimo į kasą ir panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo buhalterinės apskaitos registre „Kasos knyga“;
laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė 20 vnt. krepšelių žuvies ir 9 vnt. automobilių („Mitsubishi L300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volkswagen Transporter (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Mitsubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo ir piniginių lėšų už parduotas prekes gavimo, šių apskaitos dokumentų nepateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei D. D., dėl to D. D., nesuvokdama jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdama duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, jų neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose; laikotarpiu nuo 2013-12-18 iki 2013-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė grynųjų piniginių lėšų 19800 (NOK), (8079,19 Lt) (2339,90 Eur) išmokėjimo akcininkui A. O. K., šių apskaitos dokumentų nepateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei D. D., dėl to D. D., nesuvokdama jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdama duomenų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas, jų neužregistravo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registre „Avanso apyskaita“; laikotarpiu nuo 2013-12-09 iki 2014-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė grynųjų piniginių lėšų 14 700 NOK (5 584,68 Lt) (1 617,44 Eur) gavimo iš firmos (duomenys neskelbtini), šių apskaitos dokumentų nepateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei D. D., dėl to D. D., nesuvokdama jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdama duomenų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas, jų neužregistravo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registre „Kasos knyga“; 2014-12-15 dviem atvejais UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderių kvitais Nr. 1 ir Nr. 2, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – 60 000 Lt (17 377,20 Eur) piniginių lėšų išmokėjimą fiziniams asmenimis (K. S. – 30 000 Lt (8 688,60 Eur) ir G. Š. – 30 000 Lt (8 688,60 Eur), šiuos dokumentus pateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei D. D., kuri būdama suklaidinta ir nesuvokdama jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio šių apskaitos dokumentų duomenis užregistravo apskaitos registre „Kasos knyga“. Dėl padarytų 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d. nuostatų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2013-11-26 iki 2015-02-04 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, D. S. veikdamas bendrininkų grupe legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus, būtent:
D. S. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Agluonėnų k., Klaipėdos r. sav., direktoriumi, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su UAB (duomenys neskelbtini) akcininku A. O. K., turėdami tikslą legalizuoti nusikalstamu būdu gautus pinigus, A. O. K. derinant nusikalstamos veikos veiksmus su tyrimo metu nenustatytais užsienio valstybėse esančiais asmenimis, kurie organizavo JAV akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančių piniginių lėšų neteisėtus bankinius pervedimus, 2014-12-30 iš (duomenys neskelbtini), esančio Nyderlandų Karalystėje, banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), priklausančios JAV akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią AB DNB banke esančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) gavo (duomenys neskelbtini) priklausančius 38 000 JAV dolerių, žinodami, kad šie pinigai įgyti nusikalstamu būdu. Siekdami disponuoti neteisėtai gautomis piniginėmis lėšomis, jis su A. O. K. susitarė išgryninti banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir jas pasidalyti, po to jis vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus, 2015-01-05 šias lėšas konvertavo į eurus ir dalį jų – 14 000 EUR –išgrynino AB DNB banko Klaipėdos klientų aptarnavimo padalinyje „Akropolis“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda. 2015-01-07 bankui pareikalavus pateikti informaciją apie šio mokėjimo paskirtį ir santykius su mokėtoju, jis su A. O. K. susitarė surašyti netikrą prekių pirkimo– pardavimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) už gautas pinigines lėšas neva tieks prekes pirkėjui ir šią sutartį bei kitą informaciją pateiks AB DNB bankui, taip nurodydami, kad piniginės lėšos gautos iš teisėtos veiklos. Po to A. O. K., vykdydamas susitarimą, susisiekė su užsienyje gyvenančiais asmenimis, kurie 2015-01-08 į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) SMS žinutėmis iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priklausomybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, atsiuntė įmonės rekvizitus „(duomenys neskelbtini); Address: (duomenys neskelbtini) Challenge, Ibadan, Nigerija“. Gautus įmonės rekvizitus A. O. K. perdavė jam ir jis laikotarpiu nuo 2015-01-08 iki 2015-01-12, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kompiuteriu anglų kalba surašė aiškiai netikrą 2014-12-20 produktų tiekimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) neva įsipareigoja tiekti prekes įmonei „(duomenys neskelbtini)“, po to A. O. K. kompiuteriu pakoregavus sutarties tekstą, ją atspausdino, patvirtino savo parašu ir UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu bei skanuotą sutarties kopiją išsiuntė A. O. K. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), po to A. O. K. tą pačią dieną sutarties, pasirašytos neva „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, fotonuotrauką elektroniniu paštu persiuntė jam. D. S. tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas nuslėpti aiškiai nusikalstamu būdu gautų pinigų prigimtį ir įteisinti jų gavimo paskirtį, 2015-01-12 15 val. 25 min. iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) AB DNB bankui pateikiant informaciją apie šio mokėjimo paskirtį ir santykius su mokėtoju, elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) pateikė netikrą 2014-12-20 produktų tiekimo sutartį ir kitą informaciją taip melagingai patvirtinant, kad lėšos į banko sąskaitą pervestos teisėtai. Tokiu būdu D. S., veikdamas bendrininkų grupe su A. O. K., su nusikalstamu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis atliko finansines operacijas ir melagingai nurodė, kad jos gautos iš teisėtos veiklos.
Be to, D. S. veikdamas bendrininkų grupe pasisavino didelės vertės svetimą turtą, būtent:
D. S. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Agluonėnų k., Klaipėdos r. sav., direktoriumi, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su UAB (duomenys neskelbtini) akcininku A. O. K., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, iš anksto susitarė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje banko sąskaitoje esančius pinigus išgrynins, jų į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįneš ir pasidalys su A. O. K.. D. S., vykdydamas bendrą susitarimą, AB DNB banke UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančias piniginės lėšas – 14 000 EUR, 2015-01-05 AB DNB banko Klaipėdos klientų aptarnavimo padalinyje „Akropolis“ adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, išgrynino, šių piniginių lėšų priėmimo į UAB (duomenys neskelbtini) kasą ir jų panaudojimo nepagrindė jokiais apskaitos dokumentais ir neužregistravo buhalterinės apskaitos registre „Kasos knyga“ bei 2015 m. sausio mėn. Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, įgytas UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas 14 000 EUR pasidalijo su A. O. K.. Tokiu būdu D. S. veikdamas kartu su A. O. K. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigines lėšas– 14 000 EUR.
Be to, D. S. suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą, būtent:
D. S. laikotarpiu nuo 2015-01-07 iki 2015-01-12 Klaipėdos mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su A. O. K., žinodamas kad UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Agluonėnų k., Klaipėdos r., įmonei „(duomenys neskelbtini)“ neparduos jokių prekių, A. O. K. perdavus jam įmonės rekvizitus „(duomenys neskelbtini); Address: (duomenys neskelbtini) Challenge, Ibadan, Nigerija“, gautus 2015-01-08 SMS žinutėmis iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priklausomybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jis 2015-01-12 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kompiuteriu anglų kalba surašė aiškiai netikrą 2014-12-20 produktų tiekimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) neva įsipareigoja tiekti prekes įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir A. O. K. kompiuteriu pakoregavus sutarties tekstą, ją atspausdino, patvirtino savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir skanuotą sutarties kopiją išsiuntė A. O. K. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)., po to A. O. K. tą pačią dieną sutarties, pasirašytos neva „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, fotonuotrauką elektroniniu paštu persiuntė jam. D. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015-01-12 15 val. 25 min. iš savo elektroninio pašto, adr. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankui pateikė netikrą 2014-12-20 produktų tiekimo sutartį. Taip D. S. veikdamas bendrai su A. O. K. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo.
Be to, D. S. suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą, būtent:
D. S., veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su A. O. K., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adr. (duomenys neskelbtini), Agluonėnų k., Klaipėdos r. sav., įstatinis kapitalas nebus didinamas bei naujai išleidžiamos akcijos nebus apmokamos, susitarė surašyti netikrus dokumentus, juose įrašyti duomenis apie tariamą įmonės įstatinio kapitalo didinimą ir juos pateikti VĮ Registrų centrui. Vykdydamas bendrą susitarimą, 2014 m. balandžio 9 d. Klaipėdos mieste, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, jis kompiuteriu surašė 2014-04-09 UAB (duomenys neskelbtini) Akcininkų sprendimą Nr. 3, 2014-04-09 Akcijų pasirašymo sutartį Nr. 1, UAB (duomenys neskelbtini) įstatus, pasirašytus 2014-04-09, juose įrašė aiškiai melagingus duomenis apie įmonės įstatinio kapitalo didinimą 50 000 Lt suma išleidžiant naujas akcijas, dokumentus atspausdino ir patvirtino savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininko ir direktoriaus, parašais, po to juos pateikė pasirašyti A. O. K.. A. O. K. suklastotus dokumentus patvirtinus savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininko, parašais, jis 2014 m. balandžio 15 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. suklastotus 2014-04-09 UAB (duomenys neskelbtini) Akcininkų sprendimą Nr. 3 bei UAB (duomenys neskelbtini) įstatus pateikė VĮ Registrų centrui, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o suklastotą 2014-04-09 Akcijų pasirašymo sutartį Nr. 1 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku pateikė UAB (duomenys neskelbtini). Taip D. S. veikdamas bendrai su A. O. K. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo.
A. O. K. veikdamas bendrininkų grupe legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus, būtent:
A. O. K. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Agluonėnų k., Klaipėdos r., akcininku, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. S., turėdami tikslą legalizuoti nusikalstamu būdu gautus pinigus, derindamas nusikalstamos veikos veiksmus su tyrimo metu nenustatytais užsienio valstybėse esančiais asmenimis, kurie organizavo JAV akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančių piniginių lėšų neteisėtus bankinius pervedimus, 2014-12-30 iš (duomenys neskelbtini), esančio Nyderlandų Karalystėje, banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), priklausančios JAV akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią AB DNB banke esančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) gavo (duomenys neskelbtini) priklausančius 38 000 JAV dolerių, žinodami, kad šie pinigai įgyti nusikalstamu būdu. Siekdami disponuoti neteisėtai gautomis piniginėmis lėšomis, jis su D. S. susitarė išgryninti banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir jas pasidalyti, po to D. S., vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus, 2015-01-05 šias lėšas konvertavo į eurus ir dalį jų – 14 000 EUR – išgrynino AB DNB Banko Klaipėdos klientų aptarnavimo padalinyje „Akropolis“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda. 2015-01-07 bankui pareikalavus pateikti informaciją apie šio mokėjimo paskirtį ir santykius su mokėtoju, jis su D. S. susitarė surašyti netikrą prekių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) už gautas pinigines lėšas neva tieks prekes pirkėjui ir šią sutartį bei kitą informaciją pateiks AB DNB bankui, tokiu būdu nurodydami, kad piniginės lėšos gautos iš teisėtos veiklos. Po to jis, vykdydamas susitarimą, susisiekė su užsienyje gyvenančiais asmenimis, kurie 2015-01-08 į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną abonento Nr. (duomenys neskelbtini), SMS žinutėmis iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priklausomybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, atsiuntė įmonės rekvizitus „(duomenys neskelbtini)“; Address: (duomenys neskelbtini) Challenge, Ibadan, Nigerija“. Gautus įmonės rekvizitus jis perdavė D. S., kuris laikotarpiu nuo 2015-01-08 iki 2015-01-12, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kompiuteriu anglų kalba surašė aiškiai netikrą 2014-12-20 produktų tiekimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) neva įsipareigoja tiekti prekes įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir jam kompiuteriu pakoregavus sutarties tekstą, ją atspausdino, patvirtino savo parašu ir UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu bei skanuotą sutarties kopiją išsiuntė jam elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), po to jis tą pačią dieną sutarties, pasirašytos neva „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, fotonuotrauką elektroniniu paštu persiuntė D. S.. D. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, siekiant nuslėpti aiškiai nusikalstamu būdu gautų pinigų prigimtį ir įteisinti jų gavimo paskirtį, 2015-01-12 15 val. 25 min. iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), AB DNB bankui pateikiant informaciją apie šio mokėjimo paskirtį ir santykius su mokėtoju, elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) pateikė netikrą 2014-12-20 produktų tiekimo sutartį ir kitą informaciją taip melagingai patvirtinant, kad lėšos į banko sąskaitą pervestos teisėtai. Tokiu būdu A. O. K., veikdamas bendrininkų grupe su D. S., su nusikalstamu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis atliko finansines operacijas ir melagingai nurodė, kad jos gautos iš teisėtos veiklos.
Be to, A. O. K. veikdamas bendrininkų grupe pasisavino didelės vertės svetimą turtą, būtent:
A. O. K., būdamas juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Agluonėnų k., Klaipėdos r. sav., akcininku, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. S., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti D. S. žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, iš anksto susitarė, kad D. S. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje banko sąskaitoje esančius pinigus išgrynins, jų į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįneš ir pasidalys su juo. D. S., vykdydamas bendrą susitarimą, AB DNB banke UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančias piniginės lėšas – 14 000 EUR – 2015-01-05 AB DNB banko Klaipėdos klientų aptarnavimo padalinyje „Akropolis“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, išgrynino, šių piniginių lėšų priėmimo į UAB (duomenys neskelbtini) kasą ir jų panaudojimo nepagrindė jokiais apskaitos dokumentais ir neužregistravo buhalterinės apskaitos registre „Kasos knyga“ bei 2015 m. sausio mėn., Klaipėdos mieste ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje įgytas UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas 14 000 EUR pasidalijo su A. O. K.. Tokiu būdu A. O. K. veikdamas kartu su D. S. pasisavino D. S. patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigines lėšas – 14000 EUR.
Be to, A. O. K. suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą, būtent:
A. O. K., laikotarpiu nuo 2015-01-07 iki 2015-01-12 Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su D. S., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Agluonėnų k., Klaipėdos r. sav., įmonei „(duomenys neskelbtini)“ neparduos jokių prekių, D. S. perdavė įmonės rekvizitus „(duomenys neskelbtini); Address: (duomenys neskelbtini) Challenge, Ibadan, Nigerija“, gautus 2015-01-08 SMS žinutėmis iš telefono abonento Nr.(duomenys neskelbtini), kurio priklausomybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, po to D. S. 2015-01-12 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kompiuteriu anglų kalba surašė aiškiai netikrą 2014-12-20 produktų tiekimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) neva įsipareigoja tiekti prekes įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir jam kompiuteriu pakoregavus sutarties tekstą, ją atspausdino, patvirtino savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir skanuotą sutarties kopiją išsiuntė jam elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)., po to jis tą pačią dieną sutarties, pasirašytos neva „(duomenys neskelbtini)“ atstovų fotonuotrauką elektroniniu paštu persiuntė D. S.. D. S. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015-01-12 15 val. 25 min. iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini) AB DNB bankui pateikė netikrą 2014-12-20 produktų tiekimo sutartį. Taip A. O. K. veikdamas bendrai su D. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo.
Be to, A. O. K. suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą, būtent:
A. O. K., veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su D. S., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Agluonėnų k., Klaipėdos r. sav., įstatinis kapitalas nebus didinamas bei naujai išleidžiamos akcijos nebus apmokamos, susitarė surašyti netikrus dokumentus, juose įrašant duomenis apie tariamą įmonės įstatinio kapitalo didinimą ir juos pateikti VĮ Registrų centrui. D. S. vykdydamas bendrą susitarimą, 2014 m. balandžio 9 d. Klaipėdos mieste, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, kompiuteriu surašė 2014-04-09 UAB (duomenys neskelbtini) Akcininkų sprendimą Nr. 3, 2014-04-09 Akcijų pasirašymo sutartį Nr. 1, UAB (duomenys neskelbtini) įstatus, pasirašytus 2014-04-09, juose įrašė aiškiai melagingus duomenis apie įmonės įstatinio kapitalo didinimą 50 000 Lt suma išleidžiant naujas akcijas, juos atspausdinus ir patvirtinus savo parašais jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, juose pasirašė savo parašu. Po to D. S. 2014 m. balandžio 15 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. suklastotus 2014-04-09 UAB (duomenys neskelbtini) Akcininkų sprendimą Nr. 3 bei UAB (duomenys neskelbtini) įstatus pateikė VĮ Registrų centrui, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o suklastotą 2014-04-09 Akcijų pasirašymo sutartį Nr. 1 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku pateikė UAB (duomenys neskelbtini). Taip A. O. K. veikdamas bendrai su D. S. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad per daug pasitikėjo A. K.. Baigus mokslus buvo sudėtinga susirasti darbą, A. K. jį susirado, pasiūlė šitą verslą, kuris atrodė labai patraukliai, todėl jis sutiko pradėti su juo kartu verslą. Manė, kad jis lygiai taip pat pasitiki juo, yra pasiruošęs sąžiningai vykdyti veiklą.
Pinigus gavo Naujųjų metų naktį. Jis juos išgrynino po kelių dienų, sausio 5 d. ir perdavė A. K. tą pačią dieną. Buhalterijoje jis lankosi kartą ar du per mėnesį, todėl neskubėjo tą pačią dieną surašyti dokumentų – juos jis surašo prieš eidamas į buhalteriją. Kitos dienos rytą, kai tik buvo išgryninti pinigai, jam paskambino iš banko ir paprašė grąžinti pinigus, pateikti sutikimą arba atsisakymą, grąžinti pinigus siuntėjui. Kitą dieną iš karto buvo užšaldyta įmonės banko sąskaita. Tai jam buvo gana netikėta, todėl norėjo išsiaiškinti su banku, kodėl taip vyksta. Pinigų priėmimo į kasą dar nerašė ir nenešė, nes tikėjosi, kad bankas paaiškins, kodėl reikia grąžinti pinigus. Paaiškėjus, ar gali pinigus pasilikti ar turi grąžinti, būtų susitvarkęs visus dokumentus ir nunešęs savo buhalterei, kad užregistruotų. Pinigus išgrynino sausio 5 d., iki sausio 28 d. nesutvarkė pinigų priėmimo ar panaudojimo dokumento. Jei bankas nebūtų nuolatos klausinėjęs apie šių pinigų kilmę ir nebūtų užšaldęs banko sąskaitos, mano, kad per tą laiką tikrai būtų spėjęs surašyti šį dokumentą, tačiau to neskubėjo daryti, nes manė, kad gal teks bankui grąžinti pinigus ar dar kažkas nutiks. Tas dokumentas vis tiek anksčiau ar vėliau būtų buvęs pateiktas. Tuo metu buvo svarbesnių dalykų, todėl tą kasos orderį tiesiog atidėjo vėlesniam laikui. Pripažįsta, kad dėl 14 000 Eur reikėjo sutvarkyti buhalterinę apskaitą tą pačią ar kitą dieną, o ne atidėlioti ir laukti tinkamesnės progos. Dėl nepagrįsto prekių pardavimo ir piniginių lėšų už parduotas prekes gavimo kaltinamasis D. S. parodė, kad nebuvo gauta jokių pinigų. Už tai, kad už išvardytas prekes ateitų pinigai, buvo atsakingas A. K., kuris suorganizavo jų pardavimą Nigerijoje. Pinigai turėjo ateiti į įmonės sąskaitą, tačiau labai ilgą laiką A. K. vis rasdavo priežasčių, dėl ko nebuvo galima pervesti pinigus į įmonės sąskaitą. Vėliau, maždaug gruodžio mėnesį, jam paaiškėjo, kad A. K. tuos pinigus, kurie turėjo ateiti į įmonės sąskaitą, persivesdavo į savo asmeninę sąskaitą. Pardavė 20 krepšelių žuvies ir 9 automobilius. Jis negalėjo įforminti jų pardavimo, nes nebuvo tikras, ar jie tikrai parduoti, nežinojo, už kokią sumą parduoti, net nežinojo, kam parduota. Tai būtų sužinojęs tik tada, kai būtų atėjęs pavedimas, tikėtina, iš A. K. brolio. Jis paprašė A. K., kad būtų pristatyti dokumentai apie mašinų pirkimą– pardavimą. Apie pardavimą būtų surašęs pagal pavedimo duomenis ir pagal A. K. paaiškinimus tada, kada būtų atėję pinigai. Kada išrašoma sąskaita faktūra, nežino. Iš anksto sąskaitos faktūros negalėjo surašyti, nes nežinojo, už kokią kainą jie bus parduoti. Dėl beveik 20 000 Norvegijos kronų išmokėjimo A. K. paaiškino, kad jam atlikus bankinį pavedimą, tuo metu nežinojo, kad A. K. bus grąžinta kažkokia dalis pinigų. Pagal A. K. paaiškinimus manė, kad prekių, kurias buvo užsakę, nebuvo tiek, todėl dalis pinigų buvo grąžinta. Tuo metu A. K. neturėjo kasos pajamų orderio ir nemokėjo jo surašyti. A. K. grįžus ir paaiškinus situaciją, paklausė, ar jis gavo kažkokį dokumentą su pinigais, jis pasakė, kad negavo. Pasakė, kad jam reikės dokumento, patvirtinančio šitą pinigų gavimą. Buvo jam surašęs dokumentą, kurį jis turėjo pristatyti į Norvegiją kitos kelionės metu ir gauti parašą iš to žmogaus, iš kurio gavo pinigus. Jis, kaip direktorius, žinojo, kad K. turi kažkokius pinigus, tai yra, norvegiškas kronas. Žinojo tada, kai jis grįžo. A. K. išvažiavo į Norvegiją, išsivežė jo paruoštus dokumentus, ant kurių turėjo pasirašyti Norvegijos įmonės atstovas, tačiau nuvežus tuos kasos pajamų čekius, tas atstovas, kaip jam pasakė A. K., atsisakė pasirašyti, nes viskas buvo surašyta lietuviškai. Jis jam parašė dar kartą kasos pajamų čekį su anglišku vertimu ir dar kartą jam padavė, kad jis gautų tą parašą. Po to iš A. K. nebegavo dokumento, kurio prašė, mano, kad galima priežastis yra ta, jog A. K. daugiau nebuvo išvažiavęs į Norvegiją. Supranta, kad pasielgė neteisėtai, pripažįsta, jog reikėjo atidžiau ir griežčiau prižiūrėti pinigų dokumentaciją. Dėl 60 000 Lt skolos S. ir Šerpytienei parodė, jog tam, kad įsteigtų įmonę ir vykdytų veiklą, buvo pasiskolinęs pinigų iš savo tėvo ir močiutės. Nesėkmingai vykdydamas veiklą, susidūrė su problemomis grąžinti šituos pinigus, todėl giminaičiai jam pasakė, kad nebūtina labai stengtis grąžinti tą skolą, kad tie pinigai jam tiesiog dovanojami. Po kurio laiko galvojo, kaip reikėtų panaikinti tą skolą įmonės buhalterijoje. Tinkamiausias būdas buvo surašyti, jog skola grąžinta. Tokiu atveju išsibraukia įmonės skola, taip sutvarkomas skolos dovanojimas. Pripažįsta, kad kasoje pinigų realiai nebuvo, jis surašė dokumentus, neatitinkančius tikrovės, nes tokių operacijų nebuvo. A. K. jokių savo lėšų neįnešė į verslą, iš K. jokių pajamų negauta. Jis 60 000 Lt pasiskolino iš savo giminaičių ir apie 700 Lt asmeninių lėšų buvo skirta verslui. Po A. K. žuvies ir automobilių pirkimo–pardavimo jokių pinigų į įmonę negrįžo. Kai įmonėje trūkdavo pinigų, jis prašydavo A. K., kad duotų pinigų apmokėti buhalterines sąskaitas, palūkanas. A. K. jam duodavo grynaisiais, jų kilmė jam nebuvo žinoma, bet gruodžio ar lapkričio mėn. jis sužinojo, jog A. K. gaudavo pinigus, uždirbtus iš automobilių ir žuvies, į savo sąskaitą. Grįžęs iš Norvegijos, A. K. jam pasakė, kad jis atgavo 14 700 Norvegijos kronų. Jis nereikalavo, kad tie pinigai būtų grąžinti į įmonę. Leido K. juos pasilaikyti, nes manė, kad K. jų prireiks kitos kelionės metu. Visų 9 automobilių pirkime jis nedalyvavo, gal tik keleto, pačių pirmųjų, tai „Mitsubishi“ ir „Volkswagen Transporter“ pirkimuose. Jis sumokėjo už juos pinigus. Už pirmąjį apie 5 000 Lt, o už antrąjį – apie 3 000 Lt. Viskas buvo pirkta Lietuvoje. Kituose pirkimuose nedalyvavo, nes tuo metu nelabai turėjo pinigų visur kartu su A. K. važiuoti. A. K. norėjo apžiūrėti perkamus automobilius, kad jie būtų tinkami parduoti. A. K. taip pat prašydavo, jog skambintų skelbimuose nurodytais numeriais ir susitartų su pardavėjais dėl susitikimo.
Dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo parodė, jog nežinojo apie pinigų pavedimo pobūdį, tiesiog A. K. su juo susisiekė, pasakė, kad surado pirkėją, kuris atliks išankstinį pavedimą, paprašė laukti pavedimo į banko sąskaitą, o gavus, pranešti tai jam. Gruodžio 31 d. gavo šitą pinigų pavedimą. Jis manė, kad su pinigų pervedimu viskas yra gerai. A. K. jam nesakė, kas yra pirkėjai, tiesiog pasakė, kad rado žmogų, kuris nori įsigyti automobilių detalių ir variklių iš Lietuvos. Laukiant pinigų, A. K. domėjosi, kaip gauti tas prekes, kurias jie ruošėsi siųsti. Gavus pinigus, A. K. paaiškino, kad reikia paskubėti kuo greičiau supirkti prašomas prekes ir išsiųsti į Nigeriją. Paprašė išgryninti tuos gautus pinigus. Jam buvo keista, bet A. K. prašė, kad išgrynintų visus gautus pinigus. Jam pasidomėjus paaiškėjo, kad, norint išgryninti daugiau negu 14 500 Eur, būtina prieš 3 dienas tai pranešti bankui. Todėl buvo nuspręsta paimti tik 14 000 Eur. Juos išgryninęs, perdavė A. K.. A. K. sakė, kad kitą dieną planuoja važiuoti į Kretingos laužyną už tuos pinigus pirkti automobilių dalių. Kitą rytą jam paskambino banko atstovė ir pasakė, kad įvyko klaida atliekant pavedimą, kad pinigus pervedęs bankas prašo juos grąžinti. Gavo prašymą parašyti raštišką sutikimą arba nesutikimą tai padaryti. Kompiuteriu parašė, kad nesutinka grąžinti pinigus, nes jam nėra aiškios priežastys, dėl ko turėtų grąžinti, paprašė jas nurodyti. Jis iš karto susisiekė su A. K., paaiškino, ko reikalauja bankas, paprašė, kad A. K. susisiektų su pirkėju ir išsiaiškintų, kodėl bankas prašo grąžinti pinigus. A. K. sakė, kad skambino, bet jam ar tai neatsiliepė, ar dar kažkas tokio, aiškaus atsakymo jis jam nepateikė. Neatsimena, ar dėl to atsakymo, kad jis nesutinka grąžinti pinigų, jis tarėsi su A. K.. Išsiuntus tą laišką, iš karto buvo užšaldytos sąskaitos. Kartu buvo pateikti klausimai ir prašymas pateikti dokumentus. Vėl susisiekė su A. K.. Apie jo visus santykius su banku A. K. žinojo, nes kai tik kontaktuodavo su banku, viską paaiškindavo ir A. K.. Vis klausinėjo A. K., kodėl bankas domisi ir prašo dokumentų. A. K. paaiškino, kad jie yra jauna įmonė, gauna iš užsienio didelę pinigų sumą, todėl bankui ir smalsu, kas čia vyksta. Vykdė banko nurodymus ir laukė iš jų paaiškinimų. Iš banko gavo prašymą pateikti dokumentą, kurio pagrindu yra gauti pinigai. Susisiekė su A. K., jis pasiūlė, kad reikia sutarties, kad jie gali ją surašyti, jis atvyks pas jį rytoj ar poryt. Skubėjo, kad sąskaitos užšaldymas baigtųsi. Jis pasakė, kad pabandys surasti kažką panašaus į sutarties šabloną, o kai A. K. atvyks, galės greičiau tą sutartį surašyti. Kai A. K. atvyko, jis jau turėjo šabloną. Kartu su A. K. surašė 2014-12-20 produktų tiekimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja tiekti prekes įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikė bankui. Kitos sutarties šalies rekvizitus jam pateikė A. K.. A. K. juos pats surašė jo kompiuteriu iš savo telefono. Jis skaitė tą jo paruoštą sutartį, ištrynė keletą punktų, kurie, jo manymu, buvo nereikalingi. Tuo metu jau žinojo, jog į jų įmonės sąskaitą pinigai buvo pervesti iš firmos „A. A.“. Kaltinamasis D. S. negali paaiškinti, kodėl toje sutartyje, pagrindžiančioje pinigų gavimą, nurodė, kad prekes teiks „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, jog nežinojo, kad įmonės nesutampa, neatkreipė dėmesio, kad jos skiriasi. Dabar savo veiksmus vertina pakankamai neigiamai, tačiau tuo metu pasitikėjo A. K., leido jam surašyti tuos duomenis, kurie buvo gauti iš pirkėjo. Manė, kad galbūt apmokėjimas buvo padarytas kažkaip kitaip, kaip jam nėra žinoma, kaip Lietuvoje nėra praktikuojama, tuo metu jam neatėjo į galvą, kodėl įmonės yra skirtingos. Apie tai, kad pirkėjas perves pinigus į jų įmonės sąskaitą, sužinojo iš A. K. likus gal 5 dienoms ar savaitei iki pavedimo. A. K. pasakė, jog surado asmenį, kuris nori prekių iš Lietuvos, todėl iš anksto perves pinigus, už kuriuos jie nupirks ir išsiųs pirkėjui jo norimų prekių. Jis neturėjo jokio kontakto su asmeniu, kuris pervedė lėšas, viskuo rūpinosi A. K.. A. K. bent du kartus per dieną klausė, ar jau atėjo pinigai, sakydavo, kad pirkėjas iš užsienio klausia.
Kaltinamasis D. S. taip pat parodė, kad dar prieš įkuriant įmonę, jie su A. K. kalbėjo, kad jis (duomenys neskelbtini) legaliai įdarbins, tada A. K. galės gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Tai jie aptarė dar likus metams iki jo studijų pabaigos. A. turėjo leidimą gyventi Lietuvoje kaip studentas iki tol, kol baigs mokslus. Pavasarį, pradėjus tvarkyti A. K. įdarbinimo dokumentus, paaiškėjo, kad jis negali jo įdarbinti, nes vienintelis būdas įdarbinti A. K. - traktuoti jį kaip kokios nors srities aukštos kvalifikacijos specialistą ir mokėti jam didžiulį atlyginimą, siekiantį daugiau kaip 5 000 Lt per mėnesį. Jo mažytė įmonė negalėjo sau to leisti, todėl A. K. neįdarbino. A. K. nurodė, kad jam reikalingas leidimas gyventi Lietuvoje, todėl jis bandė ieškoti galimybių suteikti jam šį leidimą. (duomenys neskelbtini), kaip verslininkui, norint gauti leidimą čia gyventi, jo turimų akcijų dalis turi būti didesnė negu tam tikra suma, tai yra, jei neklysta, 10 000 Lt. A. K. paprašė parašyti dokumentą, kuriame būtų nurodyta, kad jis turi tiek akcijų, nes taip jis galėtų gauti leidimą gyventi Lietuvoje, o jie – toliau vykdyti veiklą. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad tokio dokumento jis negali išduoti, tai gali padaryti tik Registrų centras. Tada A. K. paprašė, kad jis sutvarkytų dokumentus Registrų centre. Jis padidino (duomenys neskelbtini) akcijų skaičių, dėl to prisipažįsta kaltas, tačiau buvo tokia situacija, kad verslas sekėsi blogai, iš tėvų buvo pasiskolinta 60 000 Lt, visi pinigai buvo Nigerijoje, todėl, išsiuntus A. K. į Nigeriją, buvo tikimybė prarasti savo šeimos turtą, dėl to neteisėtai padirbo tuos dokumentus ir perdavė į Registrų centrą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. O. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad Lietuvoje buhalterinės apskaitos procedūros truputį skiriasi nuo to, kaip tai vykdoma užsienyje. Sunku įforminti iš užsienio gautus dokumentus. Jis pateikė visus dokumentus apie visas patirtas išlaidas. D. S. dažnai minėdavo, kad tie dokumentai, kuriuos jis Dainiui pateikdavo, neatitinka Lietuvoje nustatytų reikalavimų. Švedijoje ar Norvegijoje net nesuprasdavo, kam reikalingas įmonės kodas išrašant sąskaitą ar kitus dokumentus. Ta problema buvo su beveik visais dokumentais, pvz., su autobuso, kuris buvo transportuojamas, važtaraščiu. Jis pateikė važtaraštį, jam buvo pasakyta, kad tas dokumentas neatitinka Lietuvoje nustatytų reikalavimų.
Apie tai, kad įmonė (duomenys neskelbtini) gaus 38 000 JAV dolerių, sužinojo iš asmenų, kurie ir atsiuntė jam pinigus. Jie visi iš Gruzijos, viena iš jų – studentė, su kuria studijavo koledže Klaipėdoje. Neatsimena tiksliai, ar tai lapkritį, ar gruodį paskambino iš Gruzijos, kadangi per „Facebook¢ą“ sužinojo, kad jis verčiasi tokia veikla – superka naudotus automobilius ir juos perparduoda. Jiems reikėjo kažkokio automobilio, todėl paskambino. Sutarė taip, kad jie atsiųs pinigus. Tai buvo jau antroje gruodžio pusėje. Jie paprašė atsiųsti sąskaitos numerį. Jis paskambino D. S. ir gavo sąskaitos numerį ir perdavė jiems, nurodė, kad į šią sąskaitą turėtų būti pervesti pinigai. Tada gavo laišką, kuriuo buvo pranešta, kad jie pervedė pinigus, prašė pasiteirauti banke, ar pinigai jau gauti. Jis klausė D. S., ar yra gauti į sąskaitą pinigai. Jie pasakė, kad norėtų pirkti du automobilius: „Lexus ls tr 350“ ir „Audi A 5“. Kai jam tie žmonės paskambino, jis buvo su vienu iš savo draugų, kurio žmona sirgo ir gulėjo ligoninėje, jie ėjo jos aplankyti. Tada jam paskambino, pasakė, kad „Audi A5“ mašinos nenori pirkti, nori, kad grąžintų pinigus. Jis pasakė, kad negali grąžinti tų pinigų, kadangi pasibaigė jo leidimo gyventi Lietuvoje terminas. Tada jam pasakė, kad suras kažkokį žmogų, kuris atvyks ir paims tuos pinigus. Jam paskambino E. Kadangi jis buvo paėmęs tuos pinigus, nenorėjo su tokia suma grynųjų pinigų kišenėje vaikščioti, atidavė jam visus pinigus ir pasakė, kad grąžintų 7 500 atgal, o kitus pasaugotų. Tokiu būdu tie pinigai buvo perduoti į Gruziją. Nupirkęs automobilius būtų pasirūpinęs, kad jie būtų pakrauti į konteinerius, paruošti visi dokumentai ir jie būtų išsiųsti į Nigeriją. Iš pateiktų dokumentų turėtų matytis, kad vyko tikros derybos, kad tikrai vykdė su žmogumi iš Gruzijos verslą. Jo vardą ir pavardę jis nurodė tyrėjams.
Tą pačią dieną, kai D. S. jam paskambino ir pranešė, kad bankas sako, jog pinigai gauti neteisėtai, jis buvo pakeliui į Vilnių, kur planavo nupirkti automobilį „Lexus“. Važiavo jo apžiūrėti ir nupirkti. Buvo sudaryta sutartis ir automobilis pagal ją tikrai turėjo būti nupirktas. Pats bankas pareikalavo pateikti sutartį. Nežinojo iš kokios firmos į įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą gauti pinigai. Bankas paklausė, iš kur tie pinigai jiems buvo pervesti, jis to nežinojo. Tada bankas paklausė, ar jie vykdo kažkokį verslą su kompanija (duomenys neskelbtini), pasakė, kad ne, su ta įmone neturi jokių verslo ryšių. Kai jie paėmė pinigus, tik po to, vėliau bankas pranešė, kad tie pinigai buvo pervesti neteisėtai. Jie prašė, kad bankas paaiškintų, kodėl neteisėtai. Tik tada bankas paklausė jų, ar turi kažkokių ryšių su verslo įmone (duomenys neskelbtini). Bankas paprašė, kad jie bankui pateiktų sutartį. Jis sakė D. S., kad praneštų bankui, kad jie neturi pasirašę jokios sutarties. Banko atstovė primygtinai reikalavo, kad toks dokumentas, įrodantis transakciją, yra reikalingas. Tada jie sutiko sudaryti tą sutartį, nusiųsti tam asmeniui į Gruziją, kad jis pasirašytų ir atsiųstų jiems, o jie pateiktų tą sutartį bankui. Jie norėjo daryti verslą sąžiningai, todėl nurodė, kad pinigai būtų pervesti į įmonės sąskaitą, kad galėtų tas lėšas išimti ir naudoti veikloje. Neteisingai nurodyta, kad įmonės grynųjų pinigų apskaitos žurnale buvo neįtraukti tie pinigai. Neteisingas teiginys, kad tą 14 000 Eur sumą jis ir D. S. pasidalijo tarpusavyje, nes pinigai turėjo būti panaudoti tik įmonės veiklai vykdyti. 6 600 Eur likutį turėjo namuose. Kai atėjo policininkai, jį areštavo, jiems nereikėjo daryti kratos, jis pats tuos pinigus paėmė ir savanoriškai atidavė jiems. Kitą dalį iš tų 14 000 Eur išgrynintų pinigų – 6 200 Eur – E. išsiuntė į Gruziją, kaip jau anksčiau aiškino, todėl kad buvo atšauktas užsakymas pirkti „Audi A5“. Jam buvo pasakyta grąžinti tuos pinigus, todėl jie ir buvo išsiųsti atgal į Gruziją. Į Gruziją pinigus pervedė todėl, kad jie atšaukė vieną iš sandorių. Tai įvyko anksčiau negu jie sužinojo, kad tie pinigai buvo gauti neteisėtu būdu. S. prašė pinigų tėvui, bet tai buvo susiję ne su ta transakcija, ne su tuo sandoriu, o su kitais veiksmais. Jo tėtis paskolino pinigų maždaug prieš metus iki to sandorio. Tuos 3 000 Eur jis davė D. S.. Jie tikėjosi, kad iš to sandorio uždirbs apie 3 000–4 000 Eur, todėl jis tą sumą davė, kad D. S. tą sumą galėtų grąžinti savo tėvui, atiduotų dalį skolos. Dėl prekių tarėsi su S. A., asmeniu, kuris gyvena Gruzijoje. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ adresas nurodytas Nigerijoje, nes jie turėjo tą automobilį išsiųsti į Nigeriją, o tas S. yra Nigerijos pilietis, bet jis studijuoja Gruzijoje.
Kai bankas pranešė, kad yra problemų, jis jam paskambino, S. pasakė, kad bankas gal padarė kažkokią klaidą, kad jis paskambins bankui, kuris pervedė tuos pinigus, ir pabandys išsiaiškinti problemą. Jis jam sakė, kad jei negrąžins tų pinigų, jei jie yra kažkokie nelegalūs, jis turės reikalų su policija, kad gali būti, kad ir pas S. G. ateis policija. Jis iš karto tyrėjams nurodė, kad nežino to asmens adreso Gruzijoje, bet jis žinojo, kokioje mokykloje jis studijuoja. Kadangi buvo egzaminų laikas, jis tikrai turėjo būti toje mokykloje, prašė tyrėjo, kad jie susisiektų su Gruzija, kad jį suimtų ir apklaustų dėl šito dalyko. Kaltinamasis A. O. K. patvirtino, kad ta sutartis, kurią jie sudarė ir nusiuntė, kad jie pasirašytų, nebuvo suklastota. D. S., kaip įmonės direktorius, ir jis, kaip įmonės akcininkas, turi teisę sudarinėti sutartis ir jas pasirašyti, tokiu būdu vykdyti veiklą. Kai D. S. jam parašė, kad bankas greičiausiai nepriims tokio dokumento – nuotraukos, nes ji nekokybiška, jis jam tik nurodė, kad kol kas pateiktų tą nuotrauką, o jis pasistengs gauti nuskenuotą dokumentą, kopiją.
Dėl akcijų pasirašymo ir dokumentų pateikimo Registrų centrui kaltinamasis A. O. K. parodė, jog D. S. paminėjo, kad reikia, kad jis būtų įdarbintas, tada jam būtų pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje, tačiau tai nebuvo pagrindinė priežastis, jie norėjo padidinti įmonės akcinį kapitalą. Kad galėtų pradėti verslą, pradinė suma turėjo būti 60 000 Lt, įmonės įstatinis kapitalas turėjo būti tokio paties dydžio. Kai sužinojo, kad įstatinis kapitalas gali būti 10 000 Lt, nuėjo atgal į tą įmonę, ir jiems paaiškino, kad norint gauti leidimą gyventi Lietuvoje, ta suma turi būti ne mažesnė negu 60 000 Lt. Tuo metu jis turėjo 50 proc. akcijų ir D. S. turėjo 50 proc. akcijų. Kad būtų suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje, yra reikalavimas turėti 50 000 Lt kapitalą, jam reikėjo turėti didesnį akcijų skaičių, todėl buvo surašyti dokumentai, kad jis turi 550 akcijų, o D. S. turi 50 akcijų, o akcijos nominali vertė – 100 Lt, atitinkamai pagal įstatinio kapitalo sumą. Šiuos dokumentus jo prašymu surašė D. S., nes jam reikėjo pateisinti savo buvimą Lietuvoje.
Liudytojas K. S. parodė, kad yra kaltinamojo D. S. tėvas. Sūnui paskolino 30 000 Lt verslui. Iš tos sumos atgavo 3 000 Eur, du ar tris kartus gavo palūkanų, gal 200 Lt buvo pervesta. 3 000 Eur sūnus jam atvežė 2015 m. sausio pirmoje pusėje. Sūnus buvo sakęs, kad turi ateiti kažkokie pinigai, kad galės grąžinti dalį paskolos. Po tų 3 000 Eur grąžinimo pasakė sūnui, kad tuos kitus pinigus jam dovanoja. Po kelių dienų pasirašė dokumentus, kad sūnus jam nebeskolingas. Sūnus nesakė, kad tuos 3 000 Eur gali reikėti grąžinti atgal, tuos pinigus jis įnešė į banką. Jis tikrai nežinojo, kaip buvo gauti pinigai, iš kurių jam grąžino tuos 3 000 Eur. Tikėjosi, kad tai pinigai už parduotas prekes, iš verslo. Dabar jau žino, kad tie pinigai kažkaip neteisėtai pervesti buvo, kalbėjo su sūnumi apie tai. Jei tie pinigai tikrai neteisėtai gauti, jis juos grąžins, perves į sąskaitą, kad žala būtų atlyginta.
Liudytoja G. Š. parodė, kad kaltinamasis D. S. yra jos anūkas. Paskolino jam 30 000 Lt, nes jis norėjo verslą daryti. Po to matė, kad tas verslas jam nesiseka, tai tuos pinigus padovanojo. Anūkas yra geras, jai padeda buityje.
Liudytoja D. D. parodė, kad vedė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Bendraudavo su direktoriumi D. S.. Dokumentus pristatydavo į jos darbo vietą ar atsiųsdavo elektroniniu paštu. Ne visi būdavo originalai, kartais būdavo ir kopijos. Atnešdavo tik dokumentus, ji prie įmonės kasos neturėjo priėjimo, prie banko prisijungimo kodų neturėjo. Neatsimena, ar tvarkingai buvo pateikiami UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, ar buvo kokių nors problemų, neprisimena įmonės sandorių.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. D. parodė, kad „2013 m. lapkričio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Ji tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą pagal jai pateikiamus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Apskaitą tvarkė nuo 2013 m. lapkričio mėn. Su įmonės grynaisiais pinigai ji nedirbo, ji neturi prieigų prie įmonės banko sąskaitų. Įmonės kasininkas yra pats direktorius D. S. Jai yra pateikiamos sąskaitos, mokėjimo dokumentai, banko išrašai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiai. Įmonėje yra vienas darbuotojas – pats direktorius. Bendrovės akcininkai, kiek jai žinoma, yra trys asmenys. Dokumentus jai pateikdavo pats direktorius kartą per mėnesį, atveždamas į biurą. Kartais būdavo, kad atsiųsdavo skanuotus dokumentus. Direktorius atvykdavo vienas. Įmonės veikla buvo prekyba automobiliais, žuvimi. Kaip jis aiškino, nupirks automobilį, pirks žuvį ir viską parduos. Kaip buvo realiai, ji nežino. Pagal dokumentus matė, kad jis pirko dėvėtus automobilius, kurie nėra parduoti, taip pat atliko renginio organizavimo ir programavimo darbus. Buvo gautos 3 sąskaitos. Sąskaitos buvo apmokėtos per banką. Per kasą grynaisiais pinigais gauta nebuvo už išrašytas sąskaitas. 2014-12-30 buvo gautas avansas, kaip paaiškino direktorius, įeinantis tarptautinis mokėjimas 38 000 JAV dolerių iš (duomenys neskelbtini) USA. Ar panaudotas avansas ar šiai sumai išrašyta sąskaita jai nėra žinoma, nes apskaitos dokumentai už sausio mėn. jai bus pateikti vasario mėn.“ (t. 3, b. l. 88–89).
Liudytojas E. N. N. parodė, kad sausio mėnesį jam paskambino vienas iš draugų, su kuriuo kartu studijuoja. Jo vardas Š., jis iš Nigerijos, bet gyvena Gruzijoje. Jo vardas lyg rašomas S. Jis pasakė, kad jam tą vakarą reikalinga pagalba – reikia, jog jam jis pervestų šiek tiek pinigų. Š. paaiškino, kad kažkokiems žmonėms jis norėjo padėti įstoti mokytis, padėti sutvarkyti leidimo studijuoti Lietuvoje dokumentus, bet jie negavo vizos, todėl turėjo grąžinti jiems pinigus. Š. jam paaiškino, kad jie jau buvo pervedę jam pinigus, o jis turėjo juos grąžinti. Pasakė, kad A. K. jam perves pinigus, o jis turės pervesti juos tam Š. Sakė, kad A. turi šiokių tokių problemų dėl savo dokumentų, todėl jis negali pervesti tiesiogiai pinigų. Jis pasakė, kad negalės to padaryti, tada Š. jo maldavo, kad surastų žmogų, kuris galėtų tai padaryti. Jis jau anksčiau buvo su Šonu susidūręs, tada iškilo problemų. Š. tuo metu gyveno Gruzijoje, paprašė jo, kad paimtų pinigus iš „Western Union“ ir sumokėtų už jo mokslus. Jis nesutiko, nes buvo paskutiniai jo mokymosi metai, buvo tuo metu labai užimtas. Po to, kai jis atsisakė, Š. labai supyko ant jo ir daugiau su juo nebendravo. Prieš prašydamas, kad paimtų pinigus iš A. K., Š. jo labai atsiprašinėjo už tą anksčiau buvusį įvykį ir labai prašė padėti. (duomenys neskelbtini) pažinojo anksčiau, susipažino Kipre, kur mokėsi tame pačiame universitete, A. K. į Lietuvą atvyko anksčiau negu jis. Jis gavo pinigus iš A. K. LCC krikščioniškajame koledže, kur tuo metu gyveno, tada paprašė savo draugo G. H. (G. H.), kad jis pervestų tuos pinigus. Kai pervedė tuos pinigus, G. H. davė jam tai patvirtinantį kvitą. Jei gerai atsimena, buvo apie 12 000 Eur grynais. Jie kartu su G. H. nuėjo į banką, jam atrodo, jis pervedė 6 000 Eur ir dar bankui turėjo sumokėti 200 ar 300 Eur už pervedimą. Mano, kad yra kažkoks pervedimo limitas. A. K. paskambino, paklausė, ar visus pinigus pervedė, jis paaiškino, kad negalėjo tą dieną. Dar A. K. paklausė, ar jis turi pinigų pervedimą patvirtinančius dokumentus, jis atsakė, kad turi. Paskambino A. K. ir pasakė, kad jis nieko nedarytų su tais pinigais, kad ar tai policijos pareigūnai atėjo, kad D. S. verkia, kad kažkas įvyko su tais pinigais. Jau važiavo autobusu atgal į bendrabutį, kai paskambino Š., paklausė, kur jis yra. Pasakė, kad važiuoju autobusu, Š. pasakė, kad su tokia pinigų suma turi važiuoti taksi. Kai pas jį atėjo A. K., jis jam atidavė visus pinigus, bet iš tos sumos buvo sumokėta už taksi. Visa kita – dokumentus ir likusią sumos dalį – grąžino A. K.. Liudytojas E. N. N. taip pat pažymėjo, jog, jei gerai prisimena, Š. prašė, kad dalį pinigų pervestų į Gruziją, dalį – į Nigeriją. Jis pasakė, kad gali tik į Gruziją, nes jis nepažinojo to žmogaus, kuriam reikia pervesti į Nigeriją.
Liudytojas G. H. parodė, jog E. papasakojo, kad jam kažkas perdavė pinigus ir paprašė pusę sumos pervesti į Nigeriją, kitus – į Gruziją. E. sakė, kad jis savo vardu negali persiųsti, nes yra kažkoks limitas, todėl paprašė jo. Jie nuėjo į Šiaulių banką ir išsiuntė per Moneygram pusę sumos – 6 000 Eur. E. sakė, kad tuos pinigus jam davė A. K. ir pasakė, kad reikia išsiųsti, daugiau jam nieko nepaaiškino. Pinigų persiuntimo kvito jis neturi, bet gali iš banko gauti kopiją. Atrodo, tuos pinigus siuntė į Gruziją. Pusė sumos turėjo būti išsiųsta į Nigeriją, bet E. gavo skambutį ir pasakė, kad kitą dieną išsiųs tą kitą dalį pinigų. Kitą dieną to daryti jau nebereikėjo. Ne visiems jis taip sutinka pinigus siųsti, tiesiog E. tada pas jį įmonėje dirbo, jis buvo vienintelis žmogus, kurį jis normaliai pažįsta, kuris su lietuviais bendrauja, gali išsiųsti pinigus, todėl ir prašė jo, o jis sutiko padėti. Jis už tą paslaugą nieko negavo.
Liudytojas A. J. parodė, jog kad dirba FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje ir prisimena šią baudžiamąją bylą. Patvirtino, kad kas telefonu ar kompiuteriu buvo siųsta, viskas yra apžiūros protokole įforminta. Dabar jau neprisimena, kas ten buvo, jau daug laiko praėjo, bet viskas yra užfiksuota apžiūros protokole. Visi duomenys buvę elektroniniuose prietaisuose buvo perkelti į išklotines.
Liudytojas D. A. parodė, kad dirba FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje vyriausiuoju tyrėju. Atlieka kompiuterių ir kitų laikmenų tyrimus. šioje byloje jis apžiūrinėjo kompiuterius, iškėlė „Skype¢o“ pokalbius, kitus pokalbius. Apžiūrėjo tuos kompiuterius, kurie buvo paimti kratų metu. Tai buvo ir mobilieji telefonai gal 4 ar 5, ir kokie 3 ar 4 kompiuteriai. Praktiškai visais atvejais, kai nėra žinomi veikų padarymo mechanizmai, yra perkeliama visa informacija, kuri gali vėliau paveikti kažkokius tų žmonių veiksmų vertinimus. Šiuo atveju buvo perkelti visi grafiniai atvaizdai, kurie buvo saugomi kompiuteriuose, susiję su kažkokia finansine informacija. Taip pat buvo perkelti ir „Skype¢o“ pokalbiai. Iš pradžių perkeliama „Skype¢o“ duomenų bazė, kuri tik vėliau yra iššifruojama, kadangi tai yra elementari duomenų bazė ir joje duomenys taip paprastai nėra keičiami. Tie duomenys, kurie yra išsaugomi „Excel¢io“ faile, tai jie paimti iš „eskalaito“ duomenų bazės, kuri automatiškai perkeliama į kompaktinį diską apžiūros metu. Naudojama programinė įranga užtikrina, kad tie duomenys būtų perkeliami nepakeisti. Tai yra, kad ta duomenų bazė, kokia randama, tokia ir persikelia, o vėliau su ja jau galima operuoti įvairiausiais būdais.
2015 m. sausio 26 d. raštu Nr. 1/6-1-4-253 nustatyta, kad 2014-12-30 į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) užsienio kompanija (duomenys neskelbtini). USA CORP. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko, Nyderlanduose pervedė 38 000 USD. 2015-01-05 šios lėšos buvo konvertuotos į eurus ir dalį jų 14 000 EUR D. S. išgrynino Klaipėdos aptarnavimo padalinyje „Akropolis“. 2015-01-07 bankas gavo SWIFT pranešimą iš (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 38 000 USD pavedimas yra neteisėtas ir prašoma grąžinti pinigus. Bankas gavęs šį pranešimą paprašė pateikti informaciją apie šio mokėjimo paskirtį bei santykius su mokėtoju. 2015-01-12 D. S. atsiuntė paaiškinimą bankui, jame nurodė, kad gauti pinigai yra avansas už prekes, naudotus automobilius, jų variklius ir kitas atsargines dalis, kurios bus pristatytos pirkėjui „(duomenys neskelbtini)s“. Elektroniniu paštu buvo gautos pavedimo detalės iš pirkėjo, kuriose kaip pirkėjas nurodytas (duomenys neskelbtini) (USA) CORP. Taip pat jis pateikė prekių tiekimo sutartį ir sutarties nuotrauką, pasirašytą „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, bei nurodė, kad grynieji pinigai įmonės veikloje naudojami lygiai taip pat kaip ir kitose įmonėse – atsiskaityti už prekes ir paslaugas bei padengti įvairias sąnaudas. 2015-01-13 12 val. AB DNB bankas UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje (duomenys neskelbtini) sustabdė 17 580 EUR, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė 27,36 NOK išmokėjimą. Prie rašto pridėta informaciją patvirtinantys dokumentai (t. 1, b. l. 1–31).
2015m. birželio 8 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti iš telekomunikacijų bendrovių gauti duomenys apie D. S. naudojamo mobiliojo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam pačiam bei Nigerijos piliečio A. O. K., gim. 1982-12-28, naudojamo mobiliojo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugai, elektroninių ryšių paslaugų srauto duomenys. Apžiūros metu užfiksuota, kada D. S. naudojamo mobiliojo telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-12-10 iki 2015-01-26 SMS žinutėmis ir pokalbių skambučiais buvo kontaktuota su A. O. K. naudojamu mobiliojo telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Kada A. O. K. naudojamu mobiliojo telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-12-10 iki 2015-01-27 SMS žinutėmis ir skambučiais buvo kontaktuota su piliečio E. N. N. naudojamo mobiliojo telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kada buvo kontaktuota su mobiliojo telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris A. O. K. mobiliojo ryšio telefone adresų knygoje išsaugotas vardu (duomenys neskelbtini) telefono numeris, kada buvo kontaktuota su mobiliojo telefono abonentu Nr. 9955498510, kuris A. O. K. mobiliojo ryšio telefone adresų knygoje išsaugotas vardu (duomenys neskelbtini) telefono numeris, kada buvo kontaktuota su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudojamu mobiliojo telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valstybės kodas yra Fidžio Respublika (t. 1, b. l. 61–109).
2015 m. birželio 8 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad iš telekomunikacijų bendrovių gauti duomenys patvirtina, jog H. G., gim. 1992 m., naudojamo mobiliojo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugai bei piliečio E. N. N., gim. 1985 m., naudojamo mobiliojo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugai. Nustatytas elektroninių ryšių paslaugų srautas. Apžiūros metu užfiksuota, kada E. N. N. naudojamu mobiliojo telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-01-31 SMS žinutėmis ir pokalbių skambučiais buvo kontaktuota su piliečio H. G. naudojamo mobiliojo telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kada E. N. N. naudojamu mobiliojo telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-09-03 iki 2015-02-18 SMS žinutėmis ir pokalbių skambučiais buvo kontaktuota su mobiliojo telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris A. O. K. mobiliojo ryšio telefone adresų knygoje išsaugotas vardu (duomenys neskelbtini) telefono numeris (t. 1, b. l. 115–138).
2015 m. sausio 28 d. Kratos protokolu nustatyta, kad kratos metu D. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Agluonėnų k., Klaipėdos r. sav., paimti įvairūs daiktai (mobiliojo ryšio telefonas, kompiuterinės laikmenos) ir dokumentai (t. 1, b. l. 146–148).
2015 m. birželio 15 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2015-01-28 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), Agluonėnų k., Klaipėdos r. sav., paimti daiktai ir dokumentai: 1. Išankstinio apmokėjimo kortelės Labas Nr. (duomenys neskelbtini), pin. (duomenys neskelbtini), puk. (duomenys neskelbtini). 2. „Omnitel“ kortelė (duomenys neskelbtini), pin. (duomenys neskelbtini), puk. (duomenys neskelbtini). 3. Paskolos sutartis Nr.1-1 lapas. 4. 2013-11-15 „Swedbank“ asmeninės kredito linijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 lapai. 5. „Swedbank“ elektroninių paslaugų teikimo sutartis 2013-11-15 – 2 lapai. 6. „Swedbank“ elektroninių paslaugų teikimo sutartis 2013-11-25 – 2 lapai. Paskolos sutartis Nr. 1. Paskolos sutartis atspausdinta kompiuteriu ant A4 formato lapo. Sutartis sudaryta 2013-11-25. Paskolos gavėjas UAB (duomenys neskelbtini), paskolos davėjas K. S.. Sutartimi susitarta dėl 30 000 Lt paskolos suteikimo UAB (duomenys neskelbtini) sąlygų. Paskolos sutartis pasirašyta UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. S. ir K. S. parašais bei patvirtinta UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu. 2013-11-15 „Swedbank“ asmeninės kredito linijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 149–151).
2015 m. sausio 28 d. Kratos protokolu nustatyta, kad kratos metu D. S. buvimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paimti įvairūs dokumentai (UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, 2014-12-20 dokumentas anglų kalbą ,,(duomenys neskelbtini)“, užrašų sąsiuvinis) ir kompiuterinė laikmena (t. 1, b. l. 160–161).
2015 m. birželio 15 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2015-01-28 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paimti daiktai ir dokumentai (2015-01-28 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paimti daiktai ir dokumentai: DNB banko kartoninės kortelės – 4 vnt.; kortelė Nr. 1 yra vizitinė AB DNB bankas klientų vadybininko V. R. vizitinė kortelė, kurioje užfiksuoti kontaktiniai duomenys. Kortelė Nr. 2 yra sąskaitos numerio informacinė kortelė, kurioje užfiksuoti duomenys apie AB DNB banke esančios sąskaitos numerį. Kortelėje matomas rankraštinis įrašas „sąsk.: (duomenys neskelbtini)“ ir nurodytas numeris „(duomenys neskelbtini)“. Kortelė Nr. 3 yra sąskaitos numerio informacinė kortelė, kurioje užfiksuoti duomenys apie AB DNB banke esančios sąskaitos numerį. Kortelėje matomas rankraštinis įrašas: „MK sąskaita“ ir nurodytas numeris (duomenys neskelbtini). Kortelė Nr. 4 yra sąskaitos numerio informacinė kortelė, kurioje užfiksuoti duomenys apie AB DNB banke esančios sąskaitos numerį. Kortelėje matomas rankraštinis įrašas „D. S. ir nurodytas numeris (duomenys neskelbtini). Wizz boarding pass išduotas Mr K. A. vardu – 1 lapas“. Dokumentas yra lėktuvo skrydžio bilietas, atspausdintas anglų kalba ant A 4 formato lapo. Biliete nurodoma klientas MR K. A., skrydis iš Oslo S. T. į Vilnių, data 2014-02-03, išvykimo laikas 12 val. 50 min. 2014-04-09 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pasirašymo sutartis Nr. 1; sutartis surašyta ant A4 formato lapo, užpildyta iš abiejų pusių. Sutartis sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos D. S., ir O. A. K., gim. 1982-12-28. Sutarties dalykas ir kaina: akcininkas pasirašo 500 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės bendrovės akcijų. Bendra pasirašomų akcijų kaina yra 50 000 Lt. Atsiskaitymo tvarka – pradinį įnašą akcininkas įsipareigoja sumokėti iki 2014 m. balandžio 30 d., likusią sumą iki 2014 m. balandžio 30 d. Sutartis sudaryta iš 10 punktų, atspausdinta kompiuteriu ir pasirašyta mėlynos spalvos rašikliu, UAB (duomenys neskelbtini) atstovo D. S. ir akcininko O. A. K. parašais. UAB (duomenys neskelbtini) 2014-12-15 kasos išlaidų orderis Nr. 2 – 1 lapas; Kasos išlaidų orderis Nr. 2 – 1 lapas. 2013-12-02 Banko sąskaitos ir jos valdymo sutartis, sudaryta tarp AB DNB banko ir D. S. dėl banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) atidarymo. Sutartis pasirašyta E. N. ir D. S. (t. 1, b. l. 162–165).
2015 m. sausio 29 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta 2015-01-28 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paimta sutartis „Product Supply Agreement“, surašyta anglų kalba, atspausdinta kompiuteriu ant dviejų A4 formato lapų, užpildytų iš vienos pusės. Sutarties sudarymo data nurodoma 2014-12-20. Sutarties pirmame lape nurodomi įmonių UAB (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai. Tolesnėje dėstomojoje dalyje aprašomos sutarties sąlygos. Sutartis patvirtinta, antrame lape, ties grafa „Seller“ esančiu mėlynos spalvos apvaliu UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir ties D. S. vardu ir pavarde pasirašytu parašu, pasirašant mėlynos spalvos rašikliu (t. 1, b. l. 166–171).
2015 m. sausio 28 d. Kratos protokolu nustatyta, kad kratos metu A. O. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paimti 6 600 EUR, kompiuterinės laikmenos, įvairūs dokumentai (t. 1, b. l. 178–179).
2015 m. sausio 29 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2015-01-28 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paimti įvairūs daiktai, dokumentai: UBA Master Card Gold bankinė kortelė, išduota A. M. (A. M.) vardu. Nurodytas kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir galiojimo laikas iki 04/19. Kitoje banko kortelės pusėje, grafoje „parašas“ yra atspausdinti skaičiai 9935 315 ir parašas. WESTERN UNION yes Gold bankinė kortelė. Nurodytas kortelės Nr. 367517075. Kitoje banko kortelės pusėje yra atspausdinta „westwrn union gold! Card gjor livet lysere“ ir westernuniongold.com. Tarptautinis studento pažymėjimas Nr. S370 500 054 014 J, išduotas O. C. I., gim. 1987-12-13, vardu galioja nuo 2014-09 iki 2015-12, nurodyta, kad studijuoja Klaipėdos universitete. Kitoje pažymėjimo pusėje nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini). Tarptautinis studento pažymėjimas Nr. S370 500 052 308 V, išduotas C. I., gim. 1987-12-13, vardu, galioja nuo 2013-09 iki 2014-12, nurodyta, kad studijuoja Klaipėdos universitete. Kitoje pažymėjimo pusėje nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigų gavimo lapas Nr. 18718308, grafoje Kliento duomenys nurodyta „O. A. K., (duomenys neskelbtini) Klaipėda, Lietuva, pašto indeksas 91218, telefono Nr. 860702743“, grafoje Siuntėjo duomenys nurodyta „G. O. O.“, grafoje Pinigų gavimo patvirtinimas yra parašas ir data 2015-01-07, grafoje tik „Moneygram“ agentui nurodyta „2 000 Eur, pasas A3127891A, gim. 1982-12-28, vieta Enugu, galiojimo data 2016-12-31, pilietybė Nigerija“. Uždėtas AB Šiaulių banko Klaipėdos filialo klientų aptarnavimo vadybininkės L. Š. antspaudo atspaudas. AB Šiaulių banko Klaipėdos filialo 2015-01-07 kasos išlaidų orderis Nr. 533489, pagal kurį pervedama 2 000 Eur suma, mokėjimo paskirtis „Money Gram perlaida (18718308)“. Uždėtas aptarnavimo vadybininkės L. Š. antspaudo atspaudas. AB Šiaulių banko 2015-01-07 Moneygram(r) receive Nr. 6638476005 (anglų kalba). Pervedama 2000 EUR suma, gavėjas – A. K. (duomenys neskelbtini), siuntėjas O. O. Gift (Gruzija). Uždėtas AB Šiaulių banko Klaipėdos filialo klientų aptarnavimo vadybininkės L. Š. antspaudo atspaudas. (duomenys neskelbtini) 2013-12-23 laiškas (anglų kalba) dėl mokėjimo grąžinimo. Grafoje „Mr. A.“ yra parašytas rankraštinis parašas. Laiškas adresuotas UAB (duomenys neskelbtini), Priekulė, Lietuva. Laiško šaknelė, kurioje nurodyta informacija: „Vardas – E. E. O., adresas - (duomenys neskelbtini), miestas – 6000 Batumis, Šalis – B. H., vieta laiškui – RIA Transfer //PHOB/387 (duomenys neskelbtini), suma 65,10 Eur“. Aštuonios neužpildytos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys. Grafose „Pirkėjas“ nurodytas kodas (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Aglonėnai, Klaipėdos r. Grafoje „Šalys parduodamą transporto priemonę įkainojo“ Lt trumpinys nubrauktas ir parašytas EUR trumpinys. Grafoje „Transporto priemonę pirko“, trijose sutartyse prašytas rankraštinis įrašas D. S. ir parašas, penkiose sutartyse atspausdintas įrašas D. S. ir parašas. Visose aštuoniose sutartyse uždėtas UAB (duomenys neskelbtini) antspaudo atspaudas (t. 1, b. l. 180–187).
2015 m. birželio 16 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2015-01-28 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paimti dokumentai UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimas Nr. 4, kuriuo nutarta į direktoriaus pavaduotojo pareigas priimti O. A. K., pasirašytas D. S. ir O. A. K.. UAB (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. 1 atspausdintas ant A4 formato lapo. Nutarta paskirti naują direktorių D. S.. Pasirašytas D. S. ir O. A. K. parašais. Akcijų pirkimo– pardavimo sutartis Nr. 180-1. Sutartimi perkamos ir parduodamos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos. Sutartis pasirašyta R. K. ir O. A. K.. 2014-07-02 darbo sutartis Nr. 2 surašyta ant dviejų A4 formato lapų. Sutartimi O. A. K. priimamas dirbti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju. Sutartis pasirašyta D. S. ir O. A. K.. 2013-05-28 akcininkų sąrašas, pasirašytas D. S., patvirtintas VĮ Registrų centras antspaudu. 2014-04-09 UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimas Nr. 3 atspausdintas ant A4 formato lapo. Sprendimu nutarta didinti įstatinį kapitalą nuo 10 iki 60 tūkstančių litų. Sprendimas pasirašytas D. S. ir O. A. K.. 2014-04-09 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pasirašymo sutartis Nr. 1. Atspausdintas ant dviejų A4 formato lapų. Sutarties dalykas ir kaina: akcininkas pasirašo 500 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų. Bendra pasirašomų akcijų kaina yra 50 000 Lt. Sutartis pasirašyta D. S. ir O. A. K. (t. 1, b. l. 188–194).
2015 m. vasario 20 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2015-01-28 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; adresu (duomenys neskelbtini), Agluonėnų k., Klaipėdos r., paimtos kompiuterinės laikmenos ir mobiliojo ryšio telefonai. Apžiūros duomenys išspausdinti protokolo prieduose ir įrašyti į DVD diską (t. 2, b. l. 1–15).
2015 m. sausio 29 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas 2015-01-28 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paimtas kompiuterio standusis diskas. Apžiūros duomenys išspausdinti protokolo prieduose ir įrašyti į DVD diską. Iš esančių duomenų matyti, kad kaltinamieji A. K. ir D. S. bendrauja dėl piniginių perlaidų, pinigų išgryninimo ir pan. 2014-12-30 kaltinamasis A. K. rašo kaltinamajam D. S. – ,,kadangi jie padarė šiandien, tai galimas dalykas, kad ateis rytoj“<..> ,, tiesiog informuok mane, kai tik gausi bet kokią informaciją apie tai, tuomet aš galėsiu nedelsiant pradėti dirbti su jų turtu (pinigais)“. 2015-01-01 kaltinamasis D. S. klausia kaltinamojo A. K. – ,,kiek tiksliai pinigų turi ateiti?“, kaltinamasis A. K. atsako – ,,38 000 dolerių“, D. S. rašo – ,,šventas šūde, tai daugiau nei 100k (gabalų) litais“, A. K. atsako – ,,taip truputį daugiau“, kaltinamasis D. S. rašo – ,,100k problema, nes viskas dėl biurokratijos, šie pinigai bus skaičiuojami kaip pajamos, o tuo metu, kai mes uždarysim įmonę, jie bus tiriami, viskas turės atitikti, mes negalėsime uždaryti, jei įeis pinigai, dėl to mes turėsime plėtoti verslą“, netrukus kaltinamasis D. S. toliau rašo – ,,palauk, tai gali suveikti, jeigu mes padarysime grąžinimą nepristatytoms paslaugom, bet mes turėsime vieną netikrą dokumentą, pinigai bus grąžinti grynais, mes grąžiname klientams“, kaltinamasis A. K. rašo – ,,mes galime paruošti dokumentą ir nusiųsti jiems pasirašyti ir kad jie mums grąžintų elektroniniu paštu“, kaltinamasis D. S. rašo – ,,bet tai turi būti parašyta žmogaus, kuriam mes davėm pinigus, lengva pažiūrėti ar tas žmogus buvo Lietuvoje, ar nebuvo, vienas iš tavo Nigerijos draugų turi būti iš tos kompanijos ir viskas, jis gali atstovauti mūsų klientui ir nieks nepatikrins ar tai tiesa“, kaltinamasis A. K. rašo – ,,gerai palaukim iki rytojaus, pažiūrėsim ar pinigai bus“, kaltinamasis D. S. atsako – ,,rytoj ryte aš nueisiu į (duomenys neskelbtini) pakalbėti apie kompanijos uždarymą“. (t. 2, b. l. 17–40).
2015 m. vasario 2 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2015-01-28 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paimti pinigai 6600 EUR (t. 2, b. l. 41–43).
2015 m. sausio 22 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas 2015-01-28 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paimtas mobiliojo ryšio telefonas HTC. Apžiūros duomenys išspausdinti protokolo prieduose ir įrašyti į DVD diską. Iš esančių duomenų matyti, kad bendraujama dėl piniginių lėšų gavimo, pervedimo ir naudojimo. Kaltinamajam D. S. 2014-12-29 trumposiomis žinutėmis į telefono numerį +(duomenys neskelbtini) rašo – „Sveikas Dainiau. Ar gali atsiųsti man mūsų įmonės banko sąskaitos IBAN ir numerį. Man jo reikia dabar.“, Kaltinamasis D. S. atsako – „(duomenys neskelbtini), Swift: (duomenys neskelbtini), banko kodas: (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“. Kaltinamajam D. S. 2015-01-02 trumposiomis žinutėmis į telefono numerį +(duomenys neskelbtini) rašo – „Sveikas, ar gali man pasakyti, ar dar negavome pinigų. Prašau, jie jaudinasi ir skambinėja man kas 10 minučių“. Kaltinamajam D. S. 2015-01-08 trumposiomis žinutėmis į telefono numerį +(duomenys neskelbtini) rašo – Sveikas, aš manau, kad mes neturime leisti tų pinigų, kol neatsiskaitėme su banku. Taigi, šiandien neduokime tavo tėvui pinigų. Pirmadienį mes nueisime į banką. Parašyk tai moteriai, kad suorganizuotų susitikimą. Ačiū“ (t. 2, b. l. 44–47).
Norvegijos Karalystės muitinės 2015-03-16 raštas patvirtina, kad transporto priemonė Mitsubishi L300, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo registruota Norvegijoje. Atlikus tyrimą muitinės tarnybos sistemoje (TVINN) parodė, kad transporto priemonė niekada nebuvo deklaruota kaip įvažiuojanti į Norvegiją. Vis dėlto jie rado šios transporto priemonės eksporto deklaraciją. Joje rašoma, kad ji buvo eksportuota iš Norvegijos 2013-12-27. Nurodyta gavėjo šalis – Nigerija. Siuntėjo vardas ir gavėjas pateikiami pridėtoje muitinės deklaracijoje. Eksportuojamos transporto priemonės vertė nurodyta 12 000 kr O. A. buvo išvežtas pro Svinesundo muitinės postą. Muitinės tarnyba neturi jokios papildomos informacijos ar dokumentų, susijusių su šiuo eksportu. Prie rašto pridedamoje muitinės deklaracijoje nurodyta, kad transporto priemonė, kurios VIN kodas yra (duomenys neskelbtini), yra eksportuota į Nigeriją (t. 2, b. l. 120–121, 134–136).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise). Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui (kasacinė nutartis Nr. 2K-138/2014). Teismo posėdyje ištirtais baudžiamosios bylos įrodymais (įskaitant kaltinamųjų D. S. ir A. O. K. parodymus) įrodyta, jog kaltinamieji D. S. ir A. O. K. iš JAV akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) banko AB DNB sąskaitą (duomenys neskelbtini) gautus JAV akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančius 38 000 JAV dolerių turėjo savo žinioje ir jais disponavo – dalį jų išgrynino, perdavė tretiesiems asmenims, todėl objektyvioji nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., pusė laikytina įrodyta. Tačiau baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant ir nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės elementui – tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinė nutartis Nr. 2K-455/2012). Kaltinamųjų D. S. ir A. O. K. gynybinė pozicija nuo kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. iš esmės ir pasireiškia tyčios jų veikoje neigimu, t. y. D. S. ir A. O. K. tvirtina nežinoję, jog svetimu turtu – JAV akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančiais 38 000 JAV dolerių – disponuoja neteisėtai, nežinojo, jog turto savininkas dėl to neteks šio turto, ir to nenorėjo. Tačiau kaltinamojo D. S. gynybinė versija, esą kaltinamasis A. O. K. jam pasakė, jog surado pirkėją, kuris nori įsigyti automobilių detalių ir variklių iš Lietuvos ir dėl to atliks išankstinį pavedimą į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, ir kaltinamojo A. O. K. gynybinė versija, jog į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 38 000 JAV dolerių turėjo pervesti asmenys iš Gruzijos, viena iš jų – studentė, su kuria studijavo koledže Klaipėdoje, jie norėjo pirkti automobilius „Lexus ls tr 350“ ir „Audi A5“, neatitinka bylos įrodymais nustatytų aplinkybių. Iš susirašinėjimo ,,Skype“ programa tarp kaltinamojo A. O. K. bei kaltinamojo D. S. matyti, kad kaltinamajam A. O. K. informavus kaltinamąjį D. S. apie būsimą 38 000 JAV dolerių pervedimą į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, šie kalba apie pinigų išgryninimą, melagingą pinigų panaudojimo įmonės buhalterijoje pagrindo nurodymą ir įmonės likvidavimą – kaltinamasis D. S. rašo: ,,100k problema, nes viskas dėl biurokratijos, šie pinigai bus skaičiuojami kaip pajamos, o tuo metu, kai mes uždarysim įmonę, jie bus tiriami, viskas turės atitikti, mes negalėsime uždaryti, jei įeis pinigai, dėl to mes turėsime plėtoti verslą“, tačiau tuoj pat sugalvoja idėją, leisiančią kaltinamiesiems pasiekti minėtų tikslų: ,,palauk, tai gali suveikti, jeigu mes padarysime grąžinimą nepristatytoms paslaugom, bet mes turėsime vieną netikrą dokumentą, pinigai bus grąžinti grynais, mes grąžiname klientams“ (t. 2, b. l. 20–21).
Kaltinamųjų veiksmai gavus JAV akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančius 38 000 JAV dolerių taip pat patvirtina kaltinamųjų siekį elgtis su šiais pinigais kaip su nuosavais: kaltinamieji bando kuo skubiau išgryninti gautus pinigus, tačiau dėl banko nustatytų limitų išgrynina tik dalį gautų lėšų – 14 000 Eur, kurių dalį – 3 000 Eur – kaltinamasis D. S. panaudoja iš savo tėvo K. S. gautos paskolos grąžinimui, kitus išgrynintus pinigus kaltinamasis A. O. K. bando siųsti į Gruziją ir Nigeriją. Baudžiamojoje byloje įrodyta, kad pinigų pervedimui buvo reikalingas visiškai pašalinis žmogus, nesusijęs nei su kaltinamuoju A. O. K. nei su UAB (duomenys neskelbtini), nors, teismo vertinimu, preziumuojant, jog kaltinamieji nesuprato, jog minėta pinigų suma disponuoja neteisėtai, nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pinigų pervedimo negalėjo atlikti pats kaltinamasis A. O. K. ar tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjęs kaltinamasis D. S. Kaip nustatyta, su liudytojo E. N. pagalba, kuris nurodė kažko bijojęs, nepasitikėjęs bei nenorėjęs savo vardu padaryti pinigų perlaidos į Gruziją, tam tikslui buvo surastas liudytojas H. G., kuris sutiko savo vardu per Moneygram kompaniją padaryti pinigų pervedimą, pastebėtina, ne bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tačiau fiziniam asmeniui. Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl, jau žinodamas, jog į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą pinigai buvo pervesti iš JAV akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) sąskaitos, kartu su kaltinamuoju A. O. K. sukurtoje sutartyje, apgaulingai pagrindžiančioje pinigų gavimą, nurodė, kad prekes teiks Nigerijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamųjų bendrininkų grupe padaryta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba aiškiai netikrą ar aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas (kasacinė nutartis Nr. 2K–19/2014). Anksčiau paneigus kaltinamųjų A. O. K. ir D. S. gynybines versijas, jog jie galvojo gavę avansinį mokėjimą iš kliento, norėjusio įsigyti automobilius (anot kaltinamojo A. O. K.) ar automobilių detales ir variklius anot kaltinamojo D. S.) ir nustačius, jog kaltinamieji A. O. K. ir D. S., veikdami bendra tyčia, pasisavino JAV akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančius 38 000 JAV dolerių, baudžiamojoje byloje pateiktos nuo 2015-01-07 iki 2015-01-12, Klaipėdos mieste kaltinamųjų A. O. K. ir D. S. sukurtos 2014-12-20 produktų tiekimo sutarties, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) neva įsipareigoja tiekti prekes įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir kuri 2015-01-12 buvo pateikta AB DNB bankui, netikrumas ir jos turinio neteisingumas laikytini įrodytais, o aptarta kaltinamųjų A. O. K. ir D. S. bendrininkų grupe padaryta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.
Akivaizdu, jog aptartais kaltinamųjų A. O. K. ir D. S. veiksmais suklastojant minėtą sutartį ir pateikiant ją bankui buvo melagingai nurodoma, kad JAV akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančias piniginės lėšos kaltinamieji A. O. K. ir D. S. gavo iš teisėtos veiklos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą. Ši veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti (kasacinė nutartis Nr. 2K–251/2014). Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas baudžiamosios bylos aplinkybes, pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 str. 1 d. reguliavimą ir šioje teisės normoje numatytos nusikalstamos veikos požymių aiškinimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas konstatuoja, jog kaltinamieji A. O. K. ir D. S. veikdami bendrininkų grupe atliko tyčinius veiksmus, atitinkančius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Kaltinamasis D. S. prisipažino dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., padarymo surašant netikrus dokumentus, juose įrašant duomenis apie tariamą UAB (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo didinimą ir juos pateikiant VĮ Registrų centrui, ir paaiškino, kad padidino kaltinamojo A. O. K. akcijų skaičių dėl to, kad verslas sekėsi blogai, iš tėvų pasiskolinti 60 000 Lt buvo Nigerijoje, todėl, kaltinamajam A. O. K. negavus leidimo gyventi Lietuvoje ir išsiuntus jį į Nigeriją, buvo tikimybė prarasti savo šeimos turtą. Kaltinamasis A. O. K. paaiškino, kad reikėjo, jog jam būtų pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje, tačiau tai nebuvo pagrindinė priežastis – jie iš tiesų norėjo padidinti įmonės akcinį kapitalą. Tačiau baudžiamosios bylos įrodymais nustatyta, jog jokie piniginiai įnašai nebuvo atlikti, todėl konstatuotina, kad minėta kaltinamųjų D. S. ir A. O. K. bendrininkų grupe atlikta veika atitinka anksčiau atskleistus nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., sudėties požymius.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis Nr. 2K-233/2014). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 2015-06-12 Specialisto išvada Nr. 5-3/49 Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad dėl padarytų 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d. nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2013-11-26 iki 2015-02-04 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b. l. 140–158). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-496/2009, 2K-170/2012) analizė neabejotinai patvirtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. numatyta nusikalstama veika negali būti padaroma neatsargiai, ši nusikalstama veika yra tyčinė, t. y. padaroma sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Kaltinamasis D. S., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, teigė esantis nelabai susipažinęs su buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklėmis, nekontroliavęs proceso, ką iš ko pirks ir kam bus parduotos prekės. Kitaip tariant, kaltinamasis D. S. iš esmės tvirtino teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidimus padaręs netyčia – dėl neišmanymo ir verslo procesų nekontroliavimo. Teismas, baudžiamosios bylos įrodymus vertindamas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d.), netiki šia kaltinamojo D. S. gynybine versija. Kaltinamasis D. S. parodė, jog siekdamas panaikinti skolą (iš tėvo bei močiutės gautus po 30 000 Lt), sugalvojo įmonės buhalterijoje nurodyti, jog skola grąžinta, ir išsibraukė įmonės skolą, taip buvo sutvarkytas skolos dovanojimas, nors kasoje pinigų realiai nebuvo, surašė neatitinkančius tikrovės dokumentus, nes tokių operacijų nebuvo. Iš šių kaltinamojo parodymų galima spręsti ne tik apie konkretaus tęstinės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos epizodo sąmoningą (tyčinį) pobūdį, tačiau ir apie tai, jog kaltinamasis D. S. buhalterinės apskaitos tvarkymo žinių turėjo. Teismas, darydamas išvadas dėl kaltinamojo D. S. kompetencijos tvarkyti buhalterinę apskaitą, taip pat remiasi tuo, kad, kaip anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis D. S. sugalvojo ir kaltinamajam A. O. K. pasiūlė idėją dėl buhalterinės apskaitos dokumentų sutvarkymo, įmonės buhalterijoje melagingai nurodant iš JAV akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) gautų lėšų grąžinimą grynaisiais pinigais dėl nepristatytų paslaugų (D. S. rašė: ,,palauk, tai gali suveikti, jeigu mes padarysime grąžinimą nepristatytoms paslaugom, bet mes turėsime vieną netikrą dokumentą, pinigai bus grąžinti grynais, mes grąžiname klientams“). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. S. turi aukštąjį išsilavinimą verslo administravimo srityje. Vadovaudamasis šiais motyvais teismas konstatuoja, jog kaltinamasis D. S. sąmoningai, tyčia pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d. nuostatas ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.
Kaltinamųjų A. O. K. ir D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamųjų A. O. K. ir D. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką) jie padarė veikdami bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, bei atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas – bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į bausmės paskirtį, įvertina, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.
Kaltinamasis A. O. K. padarė 4 tyčines nusikalstamas veikas. Dvi iš jų yra sunkūs ekonominio pobūdžio nusikaltimai, už kurių padarymą įstatymų leidėjas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. O. K. anksčiau neteistas, už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 str. 1 d., 183 str. 2 d., 300 str. 1 d. (dvi veikos), padarymą jam skiriamos gerokai švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, nei numatytas šias nusikalstamas veikas uždraudžiančių teisės normų sankcijų vidurkis.
Kaltinamasis D. S. padarė 5 tyčines nusikalstamas veikas. Dvi iš jų yra sunkūs ekonominio pobūdžio nusikaltimai, už kurių padarymą įstatymų leidėjas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis D. S. anksčiau neteistas, kaip ir kaltinamajam A. O. K. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 str. 1 d., 183 str. 2 d., 300 str. 1 d. (dvi veikos) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą kaltinamajam D. S. skirtina gerokai švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, nei numatyta šias nusikalstamas veikas uždraudžiančių teisės normų sankcijose numatytas vidurkis. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis D. S. savanoriškai atlygino dalį nusikalstamomis veikomis padarytos žalos (t. 7, b. l. 2), bei į tai, kad, kaip matyti iš nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, kaltinamojo D. S. vaidmuo bendrininkų grupe padarant nusikalstamas veikas buvo antraplanis – kaltinamojo D. S. veikose, priešingai nei kaltinamojo A. O. K. veikose, nenustatytas nusikalstamų veiksmų koordinavimas su užsienyje esančiais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką tariamai didinant UAB (duomenys neskelbtini) įstatinį kapitalą, kaltinamasis D. S. padarė išimtinai kaltinamojo A. O. K. interesais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindai kaltinamajam D. S. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. ir galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidėti. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamajam D. S. skirtinas įpareigojimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 8 p., – įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Įvertinus kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir mechanizmus (veikos padarytos kaltinamajam D. S. veikiant kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui) bei siekiant maksimaliai riboti kaltinamojo nusikalstamą elgesį bei sudaryti prielaidas siekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. nustatytų tikslų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 11 p., taip pat tikslinga skirti įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neužimti juridinio asmens vadovo ar kolegialaus juridinio asmens valdymo organo nario pareigų.
2015 m. gegužės 25 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) pripažintas civiliniu ieškovu 38 000 USD (nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo patirta turtinės žalos, padarymo dieną, remiantis Lietuvos banko duomenimis, 38 000 USD atitiko 31 250 Eur). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 str. 1 d., be kita ko, numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. (duomenys neskelbtini) pateikė įrodymus (t. 6, b. l. 147), jog kompensavo JAV akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) dėl kaltinamųjų A. O. K. ir D. S. nusikalstamų veiksmų patirtus nuostolius, todėl (duomenys neskelbtini) ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, tačiau mažintinas kaltinamojo D. S. atlyginta 3 000 Eur dydžio suma ir iš kaltinamųjų A. O. K. ir D. S. (duomenys neskelbtini) priteistinas 28 250 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas. Civilinio ieškinio atlyginimui naudotinos UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančios lėšos (17 580 eurų), į kurias 2015 m. sausio 27 d. prokuroro nutarimu laikinai apribotos UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės bei kratos metu surastos ir paimtos piniginės lėšos (6 600 eurų), kurios saugomos FNTT Klaipėdos apygardos valdybos sąskaitoje, į kurias 2015 m. vasario 2 d. prokuroro nutarimu laikinai apribotos UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
A. O. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
A. O. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 str. 1 d., ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
A. O. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (tariamai didinant UAB (duomenys neskelbtini) įstatinį kapitalą), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. O. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (dėl 2014-12-20 produktų tiekimo sutarties tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir įmonės (duomenys neskelbtini)“ sukūrimo ir pateikimo), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo ir bausmių apėmimo būdais ir A. O. K. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. O. K. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-01-28 iki 2016-01-07.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. sausio 7 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą, kol įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 str. 1 d., ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 2 d., ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (tariamai didinant UAB (duomenys neskelbtini) įstatinį kapitalą), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (dėl 2014-12-20 produktų tiekimo sutarties tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimo ir pateikimo), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo ir bausmių apėmimo būdais ir D. S. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti D. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 11 p. ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neužimti juridinio asmens vadovo ar kolegialaus juridinio asmens valdymo organo nario pareigų.
(duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies. (duomenys neskelbtini) solidariai iš A. O. K. ir D. S. priteisti 28 250 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Nuosavybės teisių apribojimą UAB (duomenys neskelbtini) AB DNB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančioms lėšoms – 17 580 eurų – palikti galioti ir nuosprendžiui įsiteisėjus šias lėšas nukreipti civiliniam ieškiniui atlyginti.
Nuosavybės teisių apribojimą kratos metu surastoms ir paimtos piniginėms lėšoms – 6 600 eurų, – kurios saugomos FNTT Klaipėdos apygardos valdybos sąskaitoje, palikti galioti ir nuosprendžiui įsiteisėjus šias lėšas nukreipti civiliniam ieškiniui atlyginti.
Nuosavybės teisių apribojimą UAB (duomenys neskelbtini) AB DNB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančioms lėšoms – 27,36 NOK – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
2015 m. sausio 29 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodytus buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 3, b. l. 47), saugomus FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje (t. 5, b. l. 173), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB (duomenys neskelbtini).
2015 m. sausio 28 d. Asmens kratos metu (t. 5, b. l. 25) iš A. O. K. paimtus daiktus: asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-09 išduotą Nigerijos Federalinėje Respublikoje, raktų ryšulį (3 raktai), nagų kirptuką, juodos spalvos medžiaginę juostelę, rudos spalvos piniginę, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. O. K..
2015 m. sausio 28 d. asmens kratos metu (t. 5, b. l. 25) iš A. O. K. paimtus pinigus, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti priteistam civiliniam ieškiniui atlyginti.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme. Nuteistasis A. O. K. turi teisę nuosprendį apskųsti per 20 d. nuo nuosprendžio gavimo anglų kalba.