Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2017-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-152-630/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-07-19
Bylos Nr.
1-152-630/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27583-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Kaltinamasis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-152-630/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27583-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.1; 2.12.1.4 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 19 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Frančiako pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-08-30 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme; 2) 2014-10-15 Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nuteistas 45 parų arešto bausme ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. B. įvykdė svetimo turto vagystę, įsibraudamas į patalpą, tai yra 2017-06-03, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia alkūne išdaužė V. P. priklausančio namo dviejų pirmojo aukšto langų stiklus, kurių bendra vertė 30 Eur, pro išdaužtą langą įsibrovė į pastato vidų iš kur pagrobė 100 Eur vertės televizorių „Estar“, tuo nukentėjusiajai V. P. padarė 100 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. B. kaltę įrodo jo pačio visiškas prisipažinimas (b. l. 42), nukentėjusiosios V. P. parodymai (b. l. 23, 28), liudytojų L. Š., R. B., V. O. O. parodymai (b. l. 31, 33-34, 36), pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, proceso veiksmų atlikimo protokolas, foto kortelė prie protokolo (b. l. 7-9; 10-12) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis D. B., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-06-03 nuo pat ryto vartojo alkoholinius gėrimus su A. K.. Gėrė įvairiose vietose, esančiose (duomenys neskelbtini). Apie 10 val. nuėjo pas A. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur toliau girtuokliavo. Apie 14 val. iš A. K. namų išėjo. Apie 18 val. atėjo atgal pas A. K. į namus, tačiau namai buvo užrakinti. Tuomet sugalvojo patekti į namą ir ką nors vertingo pavogti. Dešinės rankos alkūne išdaužė pirmojo aukšto lango stiklus ir pro ten pateko į namo vidų. Patekęs į namo vidų užlipo į antrąjį aukštą ir iš kambario pavogė televizorių, kurio pavadinimo tiksliai nepamena. Su televizoriumi nuėjo pas savo tetą V. O., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jos paprašė, kad ji paskambintų jo krikšto tėvui L. Š.. Atvažiavęs L. Š. televizorių išsivežė. L. Š. pasakė, kad čia ne tas televizorius, kurį prieš tai jis iš L. Š. buvo pasiskolinęs bet jį pardavė. L. Š. nesakė, kad televizorių pavogė. Vėliau sužinojo, kad L. Š. televizorių grąžino tikriems savininkams. Vagystės metu buvau visiškai girtas. Nuoširdžiai gailisi įvykdęs vagystę. Dėl savo girtumo vagystės metu neatsimena, kad būtų išdaužęs dviejų namo langų stiklus. Tačiau taip galėjo būti, tiesiog jis to nepamena (b. l. 37, 42, 44, 51).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2017-06-04, apie 19 val., su sutuoktiniu T. P. atvykus į savo tėviškę, kuri yra (duomenys neskelbtini), rado išdaužtus du gyvenamojo namo langų stiklus ir apžiūrėję namo vidų, namo antrame aukšte pasigedo 100 Eur vertės televizoriaus „Estar“. Minėtą namą mirus motinai paveldėjo ji ir brolis A. K.. Pavogtas televizorius priklausė jai. Dėl vagystės jai buvo padaryta 100 Eur materialinė žala, kadangi minėtas televizorius atsirado, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Daugiau iš namo niekas nedingo. Rašant pareiškimą įsivėlė klaida ir buvo klaidingai nurodyta, kad buvo pasigesta ir barzdaskutės, nors ji pavogta nebuvo. Įsibraunant į pastatą išdaužtų dviejų langų stiklų bendra vertė 30 Eur. Dėl jų civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 23; 28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. Š. parodė, kad 2017-06-03, vakare jam paskambino teta V. O. ir pasakė, kad jis atvažiuotų pasiimti savo televizoriaus, kurį atnešė D. B.. Jis televizorių buvo paskolinęs D. B.. Nuvykęs pas tetą į (duomenys neskelbtini), ten rado ir girtą D. B.. Televizorių parsivežė pas savo seserį R. B. į namus ir jį apžiūrėjęs pamatė, kad televizorius yra ne jo. Rytojaus dieną sužinojo, kad televizorius yra pavogtas D. B., todėl jį gražino teisėtiems savininkams (b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. parodė, kad 2017-06-03, apie 20.30 val., jai paskambino brolis L. Š. ir pasakė, kad D. B. pas jų tetą V. O. atnešė jiems priklausantį televizorių, kurį D. B. buvo jos brolis paskolinęs. Nuvykus pas tetą į (duomenys neskelbtini), ten rado girtą D. B.. Jiems kilo įtarimas, kad televizorius yra ne jų, todėl jį parsivežę namo, jo duomenis sutikrino su namuose turėtais dokumentais. Televizoriaus pavadinimas ir modelis neatitiko su jų turėto televizoriaus. 2017-06-04 sužinojo, kad televizorius buvo pavogtas iš K. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Tai sužinoję televizorių grąžino savininkams (b. l. 33-34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. O. O. parodė, kad 2017-06-03, apie 20 val., pas ją atėjo D. B.. Su savimi jis atsinešė televizorių. Jis paprašė, kad ji paskambintų L. Š., ir pasakytų, kad jis atnešė Š. televizorių. Paskambinus L. Š. pas ją atvažiavo su R. B.. L. Š. suabejojo, kad tai jo televizorius, tačiau televizorių išsivežė. 2017-06-04 iš R. B. sužinojo, kad televizorius yra ne jų, kad jis yra vogtas iš K. sodybos. Ji patarė televizorių grąžinti savininkams (b. l. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo D. B. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis įvykdė vagystę įsibraudamas į patalpą, t. y. tyčia alkūne išdaužęs V. P. priklausančio namo dviejų pirmojo aukšto langų stiklus pro išdaužtą langą įsibrovė į pastato vidų ir iš ten pagrobė televizorių.

Teismas kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirti 21 parą arešto ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokia siūloma bausmės rūšimi (b. l. 82).

Skiriant kaltinamajam D. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; motyvus ir tikslus – veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, siekio pasipelnyti, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pagrobto turto vertė 100 Eur; į tai, kad civilinis ieškinys nereiškiamas; į tai, kad pavogtas daiktas grąžintas nukentėjusiajai; į kaltinamojo asmenybę ir jo socialinį statusą – D. B. už administracinius teisės pažeidimus baustas 21 kartą, paskutinį kartą 2017-04-14 (b. l. 58-73), teistas, teistumas išnykęs (b. l. 54-55), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, jam diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (impulsyvusis tipas) bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 75), nedirbantis, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 79); į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis nedirba, todėl piniginės baudos skirti netikslinga, teismas mano, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis, tai yra areštas yra tinkamai parinkta, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas sutinka ir su prokuroro siūlomu bausmės dydžiu.

D. B. 2017-06-19 paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 52). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 21 (dvidešimt vieną) parą arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 14 (keturiolika) parų arešto.

Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas D. B. palikti galioti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti šią kardomąją priemonę.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šakių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Lina Antanaitienė