Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-443-829/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-30
Bylos Nr.
1-443-829/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45560-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-443-829/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45560-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.2.3; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 30 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,

kaltinamajam R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis viešuosius darbus, našlys, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2018 m. liepos 13 d. apie 20 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, išgertuvių metu, ne mažiau vieną kartą kumščiu smogė sutuoktinei L. K.-B. į krūtinės sritį, tuo padarydamas krūtinkaulio rankenos lūžimą ir nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Kaltinamasis R. B. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Jis nieko nepadarė ir neturi dėl ko gailėtis. Nurodė, kad L. K.-B. 10 dienų iki mirties, eidama koridoriumi virto ir su krūtine trenkėsi į suolo kampą. Ją ištiko antras širdies infarktas. Pačio griuvimo jis nematė. Tik girdėjo. Jis ją pakėlė, nunešė ant rankų į lovą ir paguldė. Norėjo kviesti greitąją pagalbą, bet ji atsisakė. Įvykio dieną buvo vartojęs alkoholį. Pagarsinti jo ankstesni parodymai neteisingi, nes nieko panašaus nebuvo. Smurto niekada nebuvo. Sutinka, tik su tuo, kad buvo įvykio metu neblaivus. Pareigūnai surašė parodymus automobilyje ir liepė pasirašyti. Jis pasirašė šių neskaitęs. Neprisimena ar pareigūnai jam pasakojo ką rašo. Neatsimena kokius klausimus jam uždavė pareigūnai. Jis teismo medicinos specialistu nepasitiki ir mano, kad jis neteisingai nurodė išvadoje. Parodymų patikrinimo vietoje buvo blaivus (b. l. 121–122).

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų kaltinamojo parodymų, duotų 2018 m. rugsėjo 20 d. įtariamojo apklausos metu nustatyta, jog kaltinamasis su pareikštu įtarimu sutiko, savo kaltę pripažino visiškai, teigė, kad parodymus duoda savo noru, niekieno neverčiamas, kad psichiškai yra sveikas ir, kad sutinka, jog apklausoje nedalyvautų gynėjas. Apklausos metu parodė, kad 2018 m. liepos 13 d. apie 17 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo jo sutuoktinė L. K.-B., su kuria jie kartu gyveno apie 15 metų. Abu nusprendė išgerti alkoholio ir jis iš parduotuvės parnešė gal aštuonias 0,5 1 talpos 5 proc. stiprumo skardines alaus. Parsineštą alkoholį jie dviese gėrė buto kambaryje. Daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Apie 20 val. tarp jo ir sutuoktinės L. K.-B. kilo konfliktas. Tuo metu abu jau buvo išgėrę po kelias skardines alaus ir jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir susinervinęs, L. K.-B. stovint kambaryje, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną, labai stiprų smūgį jai į krūtinę. Po suduoto smūgio L. K.-B. pargriuvo ant grindų. Ji griuvo ant nugaros. Ar griūdama dar ką nors susižalojo, pasakyti negali, tik pamena, jog ji griuvo kambario viduryje ir į jokius kitus baldus negalėjo atsitrenkti. L. K.-B. kurį laiką verkė, nes jai skaudėjo krūtinės sritį toje vietoje, kur jis šiai sudavė kumščiu. Vėliau jie susitaikė, išgėrė abu dar po skardinę alaus ir nuėjo miegoti. Į medikus L. K.-B. nesikreipė. Kitą dieną ji dar skundėsi skausmu krūtines srityje, tačiau į medikus nesikreipė, išgėrė vaistų nuo skausmo. Smulkesnių įvykio aplinkybių, t. y. ar L. K.-B. tą vakarą dar galėjau suduoti daugiau smūgių ir į kurias kūno vietas, jis negali prisiminti dėl girtumo, nes gėrė antra diena. Su sutuoktine L. K.-B.e jie dviese dažnai namuose išgerdavo alkoholio ir būdavo, kad vienas kitą apsistumdydavo. Nuoširdžiai gailiuosi, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. smurtavo prieš savo sutuoktinę L. K.-B. (b. l. 61–62).

Liudytoja A. D. parodė, kad su L. K.-B.kalbėjosi liepos 5 d. ryte. Daugiau su ja nebendravo. Tą dieną L. K.-B. nesiskundė sveikata. Kiekvieno pokalbio metu ji su seserimi kalbėdavo apie jos sveikatą, kadangi ši jų turėjo. Ji 30 metų vartojo „Prednizoloną“, vaistą nuo sąnarių. Taip pat turėjo problemų su stuburu. R. B. ji matė tik du kartus. Ji įtarinėjo, kad prieš seserį yra smurtaujama, bet pati to nematė. Bekalbant telefonu vis sakydavo, kad reikia baigti kalbėti ir nutraukdavo pokalbį. Dėl to jai ir kildavo įtarimas, kad sesuo nenorėdavo su ja kalbėti kai jos vyras būdavo namuose. Sesuo jai niekada nepaaiškindavo, kodėl nutraukia pokalbį. V. K. klausė L. K.-B. ar vyras prieš ją smurtauja, tačiau ji nutylėjo. Trečiadienį prieš mirtį L. K.-B. sesei V. K. sakė, kad jai skauda krūtinę (b. l. 122–123).

Liudytoja E. S. parodė, kad yra kaltinamojo kaimynė. Niekada savo akimis nematė kaltinamojo smurtaujant. L. K.-B. nešiodavo didelį makiažo sluoksnį, tai jos buvo stiliaus dalis, todėl nematydavo ant jos smurto požymių. Kaimyno namuose būdavo triukšmo ir vakarėlių. Pas juos namuose lankydavosi ir pašaliniai asmenys, bet paskutiniu metu kaltinamasis su L. K.-B. būdavo dviese. Triukšmas būdavo tiek nuo muzikos, tiek nuo durų trankymo, tiek nuo riksmų ir ašarų. Šaukdavo tiek kaltinamasis, tiek L. K.-B. Jie abu turėjo skardžius balsus. Yra girdėjusi, kad kažkada L. K.-B. verkė, bet ji negali pasakyti dėl ko moteris verkė – ar dėl to, kad mušė, ar kad susipyko. Prieš L. K.-B. mirtį – maždaug prieš savaitę laiko, buvo jų namuose triukšmaujama. Gali būti, kad buvo močiutės pagalbos šauksmas arba buvo pyktis. Buvo kviesta policija. Mirties dieną buvo namuose, tačiau triukšmo negirdėjo. Per visą laikotarpį vieną kartą buvo mačiusi ant L. K.-B. mėlynę, nes buvo patinimas. Išgėręs kaltinamasis būna agresyvus. Jis ir ją yra iškoliojęs už policijos iškvietimus (b. l. 123–124).

Liudytoja I. E. parodė, kad yra kaltinamojo kaimynė. Jų santykiai normalūs, nėra susipykę. Jeigu jis negertų, tai būtų žmogus. Apie liepos 13 dieną nieko nežino. Ji su L. K.-B. bendraudavo, išgerdavo kavos. Likus savaitei iki mirties, ji su šia gėrė kavą. Tuomet mirusioji buvo blaivi. Jos šnekėjosi. Mirusioji jai guodėsi, kad net į parduotuvę nueiti negali. Ji ėjo į parduotuvę, tai prie namų ar prie laiptinės nuvirto ir dar paskui kažkur nuvirto. Tuomet ji paskambino šios sesei ir pasakė, kad jeigu nori L. K.-B. pamatyti gyvą, turi atvažiuoti jos gelbėti. Sesuo pas ją atvažiavo, bet neišsivežė. L. K.-B. atrodė baisiai. Buvo sulysusi, svėrė apie 30 kg ir atrodė lyg gyvas lavonas. Smurto žymių nesimatė. Anksčiau yra mačiusi smurto žymių. L. K.-B. nesiskųsdavo sužalojimais. Smurtas būdavo kai kaltinamasis ir mirusioji prisigerdavo ir susipykdavo. Su mėlynėmis būdavo tiek L. K.-B., tiek kaltinamasis, tiek močiutė. L. K.-B. nuo jaunystės gėrė „Prednizoloną“. Jeigu ji kur nors trinkteli, jai iškart atsiranda mėlynės. Su sveikata jai visada buvo blogai. Kažkada L. K.-B. buvo lūžę šonkauliai, kai ji griuvo namuose. Žino, kad mirties dieną L. K.-B. nukrito virtuvėje. Kaltinamas ją nunešė ar nutempė į lovą ir ji numirė. Jai tai pasakojo G. G., kuriai viską pasakojo socialinė darbuotoja, o socialinei darbuotojai – kaltinamojo motina G. A. B., kuri tuo metu gyveno kartu su jais (b. l. 124–125).

Liudytoja L. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Prieš metus Šakių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl L. K.-B. mirties priežasties aplinkybių nustatymo. Gautoje eksperto išvadoje buvo nurodyta, jog L. K.-B. prieš mirtį buvo padaryti nesunkūs sužalojimai. Sužalojimai buvo padaryti krūtinės srityje. Prokuroro nurodymu atlikinėjo tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo L. K.-B. atžvilgiu. Byloje buvo gauta duomenų, kad galimai prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą naudojo jos vyras. Ji viena nuvyko pas R. B. į namus ir parsivežė šį į apklausą komisariate. Tarnybiniame automobilyje R. B. nesakė dėl ko jį vežasi. Akivaizdžiai matėsi, kad R. B. yra blaivus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas. Paklausus, ar jis nėra vartojęs alkoholio, šis atsakė, kad savaitę ar dvi alkoholio nevartojo, kadangi sirgo ir saujomis gėrė vaistus. Jeigu būtų kilę įtarimų, jog asmuo yra išgėręs, jam būtų buvęs patikrintas blaivumas. Kaltinamąjį prisistačius į komisariatą atėjo vyriausias tyrėjas Č. B. R. B. pasakė, kad turi duomenų, jog jis galimai vartojo smurtą prieš savo velionę žmoną. Matėsi, kad R. B. sutriko. Iš pradžių jis nieko nesakė. Pirmiausiai su R. B. kalbėjosi žodžiu. Kaltinamojo apklausą vykdė Šakių rajono policijos komisariate, kuriame yra daromas garso ir vaizdo įrašas, protokolą rašė ji viena. Protokolas kompiuteriu buvo surašytas iš R. B. žodžių. R. B. buvo pasiūlyta papasakoti įvykio aplinkybes. Asmuo papasakojo, kad būnant namuose dviese su L. K.-B. išgėrus ar vartojant alkoholį, kilo konfliktas. Konflikto priežasties nepamena. R. B. sakė, kad L. K.-B. sudavė į krūtinės sritį. Nepamena, ar smūgis buvo suduotas ranka ar koja. Jai nespėjus paklausti kiek kartų, kaltinamasis pasakė: „– Bet tokį gerą daviau vieną“. L. K.-B. parkrito ant grindų, ant nugaros, pradėjo verkti, skundėsi, kad skauda krūtinę. Tada R. B. žmonai davė vaistų nuo skausmo, siūlė iškviesti greitąją pagalbą, bet ji atsisakė, sakydama, kad rytoj bus geriau. Po to jie daugiau nesipyko ir susitaikė. R. B. negrasino. Jam nebuvo daromas spaudimas. Apklausos neišsaugojo, nes nebuvo būtinumo – asmuo pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jis tikrai gailėjosi dėl savo elgesio. Apklausos atmosfera buvo normali, nebuvo jokių incidentų. Surašius protokolą jis buvo perskaitytas garsiai. Be to R. B. prieš apklausą buvo supažindintas su įtarimais. Po apklausos R. B. pasirašė protokolą (b. l. 145–146).

Ekspertas A. J. nurodė, kad pagal turimus teismo medicinos tyrimo duomenis išvadą palaiko. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikiami tokie duomenys: lavone rasti švieži sužalojimai: odos nubrozdinimas ir kraujosruva kaktos audiniuose, kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimai kairės alkūnės sąnaryje, dešiniame klube su poodine kraujosruva, kryžmenyje, poodinės kraujosruvos dešiniame žąste, šlaunyje, kelio sąnaryje, kraujosruvos krūtinės, nugaros raumenyse, krūtinkaulio rankenos, dešinės pusės 10 šonkaulio mentės linijos lūžimai. Toliau detalizuojama jų padarymo mechanizmas. Odos nubrozdinimas ir kraujosruva kaktos audiniuose, kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimai kairės alkūnės sąnaryje, dešiniame klube su poodine kraujosruva, kryžmenyje, poodinės kraujosruvos dešiniame žąste, šlaunyje, kelio sąnaryje, kraujosruvos krūtinės, nugaros raumenyse, dešinės pusės 10 šonkaulio mentės linijoje lūžimai įvertinus sužalojimų lokalizaciją, esant jiems labiau atsikišusiuose anatominiuose taškuose, paviršiuose, pagal pobūdį neatmetama, kad galėjo gautis mažiausiai dviejų griuvimų, kritimų ant nugarinių bei priekinių kūno paviršių pasėkoje bei vertinant izoliuotai, t. y. pagal sužalojimų lokalizacijas, jie padaryti mažiausiai 11 kontaktų su kokiais tai daiktais ar paviršiais pasėkoje. Pagal kraujosruvos pobūdį tai yra šviežias sužalojimas – 1–2 parų. Tikrai ne 10 parų senumo. Juo labiau, kad specialisto išvadoje šioje lokalizacijoje, jeigu būtų praėję 10 parų, kraujosruva būtų išryškėjusi odoje ir būtų turėjusi gelsvą atspalvį. Tokio dalyko fiksuota nebuvo. Įtakos šie sužalojimai mirčiai neturėjo ir gyvam asmeniui kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės 10 šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. Dėl ko iškyla pagrindinis klausimas – t. y. krūtinkaulio rankenos lūžimas. Vertinant lokalizaciją, mažai tikėtina, kad tai galėjo gautis griuvimo pasėkoje. Jis yra būdingesnis smūgio sudavimui, kadangi tai yra aukšta lokalizacija. Tokio pobūdžio sužalojimas gali gautis autoįvykio metu, kai kontaktuojama su vairu ar su saugos diržu, bet tuo pačiu gali įvykti raktikaulio lūžimas. Jeigu vertinti krūtinkaulio lūžimą kaip griuvimo, kritimo pasekmę, tai turėtų būti sužalojimai kakle, smakre, kai kurie sužalojimai gali būti išreikšti pečių sąnarių priekiniuose paviršiuose, ko šiuo atveju nėra. Mes turime lokalų sužalojimą. Tai yra labai aukšta sritis. Jeigu žiūrėti į schemas, t. y. lokalizacija ties 1–2 šonkauliu. Jeigu mirusioji būtų trenkusis į suoliuką ir nuvirtusi, tai turėjo būti daugiau sužalojimų toje srityje ir jie būtų masyvesni ir jie būtų kitose vietose, t. y. priekiniuose paviršiuose. Pagal tai, kaip yra duoti parodymai, tokį sužalojimą visiškai įmanoma padaryti ir vienu smūgiu. Smūgiui reikia gana nemažos jėgos. Suduoti galima tiek kumščiu, tiek delnu, t. y. delno pagrindu (1 ir 5 delnakaulių projekcija) (b. l. 150–152).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto A. J. išvadų Nr. M 80/2018(10) ir Nr. pM 2/2018(10) nustatyta, kad L. K.-B. lavone rasti šie švieži sužalojimai: odos nubrozdinimas ir kraujosruva kaktos audiniuose, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai kairės alkūnės sąnaryje, dešiniame klube su poodine kraujosruva, kryžmenyje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, šlaunyje, kelio sąnaryje, kraujosruvos krūtinės, nugaros raumenyse, krūtinkaulio rankenos, dešinės pusės 10 šonkaulio lūžimai. Iš jų – odos nubrozdinimas ir kraujosruva kaktos audiniuose, kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimai kairės alkūnės sąnaryje, dešiniame klube su poodine kraujosruva kryžmenyje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, šlaunyje, kelio sąnaryje, kraujosruvos krūtinės, nugaros raumenyse, dešinės pusės 10 šonkaulio mentės linijos lūžimai. Įvertinus sužalojimų lokalizaciją, esant jiems labiau atsikišusiuose anatominiuose taškuose, paviršiuose, pobūdį, neatmetama, kad tokie sužalojimai galėjo gautis mažiausia dviejų griuvimų, kritimų ant nugarinių bei priekinių kūno paviršių pasėkoje, bei vertinant izoliuotai, šie sužalojimai padaryti, mažiausia 11 kontaktų su kokiais tai aplinkos daiktais ar paviršiumi pasėkoje. Sužalojimai padaryti tikėtina 1–2 paros iki mirties. Šie sužalojimai jokios įtakos mirčiai neturėjo. Gyvam asmeniui dešinės pusės 10 šonkaulio lūžimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai gyvam asmeniui kvalifikuojami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sena kraujosruva gaktos srityje padaryta kietu buku daiktu, kurio pobūdžio nurodyti nėra galimybės, vienu smūgiu apie 5–7 paros iki mirties ir gyvam asmeniui, tai kvalifikuojama, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Toks sužalojimas būdingesnis smūgio sudavimui, o ne griuvimui, kritimui. Krūtinkaulio rankenos lūžimas, vertinant lokalizaciją, mažai tikėtina, kad gavosi griuvimo pasėkoje. Jis būdingesnis smūgio sudavimui, padarytas 1–2 parų laikotarpyje iki mirties ir jokios įtakos mirčiai neturėjo. Gyvam asmeniui kvalifikuojama, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 14–22, 25–28).

2019 m. vasario 13 d. įtariamojo R. B. parodymų patikrinimo vietoje metu, dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialistui med. ekspertui A. J., įtariamasis R. B. parodė lovą kambaryje, ant kurios jis sėdėjo, kai jo žmona L. K.-B. eidama iš virtuvės griuvo ant koridoriuje stovinčio suolo, atsitrenkdama krūtine į jį ir parvirto ant nugaros. Jis dar kartą patvirtino, kad tai įvyko apie 10 dienų iki žmonos mirties. Parodymai fiksuoti parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo priede – foto lentelėje (b. l. 68–73) Teismo medicinos specialistas A. J. protokole pareiškė, kad įtariamojo R. B. nurodytu būdu padaryto sužalojimo, L. K.-B. kūne nerasta, lavone rasti sužalojimai padaryti 1–2 paros iki mirties (b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis R. B. 2018 m. liepos 13 d. apie 20 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, išgertuvių metu, ne mažiau vieną kartą kumščiu smogė sutuoktinei L. K.-Balčiūnienei į krūtinės sritį, tuo padarydamas krūtinkaulio rankenos lūžimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus, kuriuos padarė R. B., akivaizdu, kad nukentėjusiajai L. K.-B. dėl padarytų sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį, o kadangi veika padaryta sutuoktinei, kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamasis R. B. apklausiamas teisme savo kaltės dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad L. K.-B. 10 dienų iki mirties, eidama koridoriumi virto ir trenkėsi į suolo kampą su krūtine, o pagarsinti 2018 m. rugsėjo 20 d. parodymai neteisingi, nes nieko panašaus nebuvo. Smurto niekada nebuvo. Jis protokolą pasirašė neskaitęs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B. nuolat keitė parodymus. 2018 m. rugsėjo 20 d. apklausoje nurodė, kad 2018 m. liepos 13 d. išgertuvių metu tarp jo ir sutuoktinės kilo konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Jis L. K.-B. stovint kambaryje, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną, labai stiprų smūgį jai į krūtinę. Po jos suduoto smūgio L. K.-B. pargriuvo ant grindų. Ji griuvo ant nugaros, į baldus neatsitrenkė. L. K.-B. kurį laiką verkė, nes jai skaudėjo krūtinės sritį. 2018 m. lapkričio 23 d. apklausoje kaltinamasis parodė, kad nebuvo jokio konflikto, o pareigūnams prisipažino sutuoktinę mušęs tik todėl, kad jam buvo daromas spaudimas. Perskaitė savo apklausos protokolą, tačiau nesigilino kas ten rašoma. Buvo žioplas, todėl pasirašė. Prieš mirtį, apytiksliai pusantros savaitės, gal dešimt dienų iki sutuoktinės mirties, ji eidama iš virtuvės koridoriumi apalpo ir virto ant koridoriuje stovinčio suolo. Teismas tokios kaltinamojo R. B. versijos pateikimą vertina kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas šio proceso baigtimi. Vertinant R. B. parodymus, konstatuotina, kad jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra prieštaringi, kaltinamasis, nupasakodamas aplinkybes, kaip ir dėl ko elgėsi su nukentėjusiaisiais, painiojosi, keitė parodymus. Šią R. B. versiją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Ekspertas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vertinant krūtinkaulio rankenos lūžimo lokalizaciją, mažai tikėtina, kad tai galėjo gautis griuvimo pasėkoje. Jis yra būdingesnis smūgio sudavimui, kadangi sužalojimo lokalizacija yra aukšta. Jeigu vertinti krūtinkaulio lūžimą kaip griuvimo, kritimo pasekmę, tai turėjo būti sužalojimų kakle, smakre, pečių sąnarių priekiniuose paviršiuose, ko šiuo atveju nėra. Šiuo atveju yra lokalus sužalojimas. Tai yra labai aukšta sritis. Tokį sužalojimą visiškai įmanoma padaryti ir vienu smūgiu. Pagal kraujosruvos pobūdį tai yra šviežias sužalojimas – 1–2 parų. Tikrai ne 10 parų senumo. Juo labiau, kad specialisto išvadoje šioje lokalizacijoje, jeigu būtų praėję 10 parų, kraujosruva būtų išryškėjusi odoje ir būtų turėjusi gelsvą atspalvį. Tokio dalyko fiksuota nebuvo. Tos pačios aplinkybės nurodytos ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto A. J. išvadose Nr. M 80/2018(10) ir Nr. pM 2/2018(10). Tai tik patvirtina, kad galimas ir toks sužalojimo padarymo mechanizmas, kaip nurodo ekspertas ir kaip nurodė kaltinamasis pirmoje apklausoje. Tai, kad buvo atliktas vienas smūgis nurodė ir liudytoja L. P., kuri teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. B. buvo pasiūlyta papasakoti įvykio aplinkybes. Asmuo papasakojo, kad būnant namuose dviese su L. K.-B. išgėrus ar vartojant alkoholį kilo konfliktas. R. B. sakė, kad L. K.-B. sudavė į krūtinės sritį. Nepamena, ar smūgis buvo suduotas ranka ar koja. Jai nespėjus paklausti kiek kartų, kaltinamasis pasakė: „– Bet tokį gerą daviau vieną“. Taip pat ši liudytoja parodė, kad akivaizdžiai matėsi, kad R. B. 2018 m. rugsėjo 20 d. apklausos metu yra blaivus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas. Paklausus, ar jis nėra vartojęs alkoholio, šis atsakė, kad savaitę ar dvi alkoholio nevartojo, kadangi sirgo ir saujomis gėrė vaistus. Jeigu būtų kilę įtarimų, jog asmuo yra išgėręs, jam būtų buvęs patikrintas blaivumas. Protokolas kompiuteriu buvo surašytas iš R. B. žodžių. R. B. negrasino, spaudimo nedarė. Surašius protokolą jis buvo perskaitytas garsiai. Nors nei vienas dalyvavęs liudytojas teisiamųjų posėdžių metu negalėjo parodyti, kad būtų matęs R. B. smurtaujant prieš L. K.-B., tačiau liudytoja I. E. parodė, kad su mėlynėmis būdavo tiek L. K.-B., tiek kaltinamasis, tiek močiutė. Liudytoja E. S. taip pat parodė, kad per visą laikotarpį vieną kartą buvo mačiusi ant L. K.-B. mėlynę, nes buvo patinimas. Kad nukentėjusioji buvo sužalota prieš mirtį, netiesiogiai patvirtina ir liudytojos A. D. parodymai, kuri apklausos metu nurodė, kad krūtinės skausmu mirusi sesuo telefonu skundėsi kitai seseriai V. K. Taigi, šie netiesioginiai įrodymai tik patvirtina eksperto išvadą ir paneigia kaltinamojo pateiktą įvykio versiją.

Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojos L. P., eksperto A. J., kitų liudytojų parodymais duotais teisme. Šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudarydami vientisą visumą ir atskleisdami išsamų padarytos nusikalstamos veikos vaizdą, nepalikdami jokių pagrįstų abejonių dėl R. B. kaltės, todėl kaltinamojo R. B. iškelta versija, kad L. K.-B. 10 dienų iki mirties, ateidama koridoriumi virto ir trenkėsi į suolo kampą su krūtine atmetama. Kaltinamojo R. B. pateiktos versijos tikrumu abejoti verčia ir tas faktas, kad kaltinamasis negali įtikinamai paaiškinti savo versijos, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes. Kaltinamasis bandė skirtumus šalinti ir teisminio tyrimo metu. Todėl teismas laiko, kad šie jo parodymų keitimo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai bei aukščiau ištirtiems įrodymams, todėl teismas juos atmeta kaip kaltinamojo gynybinę versiją ir sprendžia, kad jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Skiriant R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas apysunkis nusikaltimas, nukreiptas į kito asmens sveikatą; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskaitų, į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjęs, nuobauda galioja; Šakių rajono savivaldybės administracijos Šakių seniūnijoje rašte dėl R. B. nurodyta, kad R. B. piktnaudžiauja alkoholiu, buvo gauta žodinių gyventojų nusiskundimų dėl triukšmo bute. Seniūnijoje gavo socialinę pašalpą, tačiau neatlikus visuomenei naudingų darbų, pašalpos mokėjimas buvo nutrauktas, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas; į tai, kad byloje nereiškiamas civilinis ieškinys; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamajam R. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, šiek tiek didesnė nei jos vidurkis – 2 metai 6 mėnesiai.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, spręsdamas dėl galimo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo vertina ne tik konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltinamojo (nuteistojo) asmenybę. Vertindamas asmenybę atsižvelgia ne tik į asmens elgesį po nusikalstamos veikos apdarymo, tačiau ir į veiksmus prieš veiką, jo požiūrį į veiką bei į įstatymų laikymąsi apskritai.

Kaltinamasis R. B. yra kaltinamas vieno tyčinio nusikaltimo padarymu (apysunkio), tačiau anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka baustas tik 2018 m. liepos 25 d., bauda sumokėta, šiuo metu dirba viešuosius darbus. Teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, tai yra, padarytų nusikaltimų pavojingumas, kaltininko asmenybė, socialinė kaltinamojo padėtis leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai šį kartą dar gali būti pasiekti R. B. taikant BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso X skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Atsižvelgiant į R. B. teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nustatytinos šios baudžiamojo poveikio priemonės: pradėti dirbti arba tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (75 straipsnio 2 dalies 10 punktas), kas bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis R. B. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (b. l. 75–76).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo, pradėti dirbti, tęsti darbą, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo R. B. palikti nepakeistą, o po nuosprendžio įsiteisėjimo ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Loreta Masevičiūtė