Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Svajūno Knizlerio ir Kęstučio Jucio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro bei nuteistojo K. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 220 MGL (28 600 Lt) dydžio baudą.

K. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 199² straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: 1) pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio baudą; 2) pagal BK 253 straipsnio 1 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 30 (trisdešimties) parų areštas, jį atliekant areštinėje, ir 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda.

P. Ž. (P. Ž.) pagal BK 199² straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistųjų G. Š. ir K. J. nuspręsta išieškoti nusikaltimui daryti panaudotos priemonės – automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 870 Lt.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 1205 pakelius cigarečių „Minsk 5 superslims“ ir 4 697 pakelius cigarečių „5 Fest“, saugomas Šiaulių apskrities VPK ONTB, Aušros al. 19, Šiauliuose, nuspręsta konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tokiam turtui sunaikinti nustatyta tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. ir K. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, o būtent: pažeisdami nustatytą tvarką, numatytą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis – tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, nenustatytu laiku ir iš nenustatytų asmenų Vilniaus mieste, Gariūnų turgavietėje, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 1205 vnt. „7 Fest“ (slaviškais rašmenimis) cigarečių pakelių, 4697 vnt. „5 Minsk superslims“ cigarečių pakelių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, t. y. nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, visų cigarečių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL ir yra 46 669,19 Lt. Tęsdami savo nusikalstamą veiką šiuos įgytus 5902 pakelius cigarečių 2010 m. rugpjūčio 5 d. nuo 10 val. automobiliu „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus gabeno iki vietos, esančios Kelmės rajone, Lioliuose, ties Raseinių g. 16 pastatu, kol 2010 m. rugpjūčio 5 d., apie 12 val., šias akcizais apmokestinamas prekes surado ir paėmė policijos pareigūnai.

K. J. taip pat nuteistas už tai, kad nuo nenustatytos datos, bet ne anksčiau kaip nuo 2009 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d., savo namuose, esančiuose Kelmėje, Liepų g. 18, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė šaudmenis – 23 vnt. pramoninės gamybos, kraštinio skėlimo, tinkamus šaudyti, .22 Winchester Magnum Rimfire sportinius-medžioklinius šovinius, skirtus šaudyti įvairiems graižtviniams, B, C šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams, kurių kalibras .22 Winchester Magnum Rimfire (.22 WMR), kol šie šaudmenys kratos metu buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

P. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, pažeisdamas nustatytą tvarką, numatytą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis – tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, neteisėtai, turėdamas tikslą realizuoti, įgijo akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, t. y. 1205 vnt. „7 Fest“ (slaviškais rašmenimis) cigarečių pakelių, 4697 vnt. „5 Minsk superslims“ cigarečių pakelių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, t. y. nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių visų bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL (32500 Lt) ir yra 46 669,19 Lt. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šiuos įgytus 5902 pakelius cigarečių, 2010 m. rugpjūčio 5 d. apie 10 val. neteisėtai atgabeno automobiliu „Jaguar Sovereing“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Vilniaus mieste esančią Gariūnų turgavietę, kur šiuos 5902 pakelius cigarečių realizavo parduodamas už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą G. Š. ir K. J..

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai ištyręs ir įvertinęs įrodymus, nuosprendyje išdėstė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jo veikoje yra BK 199² straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių, todėl, jo manymu, nuosprendis turi būti panaikintas. Pateikdamas argumentus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, nuteistasis neginčija, kad jo vairuojamame automobilyje 2010 m. rugpjūčio 5 d. buvo gabenamos ir rastos cigaretės be Lietuvos Respublikos banderolių, tačiau nuo sulaikymo momento jis tvirtino ir tvirtina, kad tai ne jo cigaretės, jis jų neįsigijo ir nežinojo, kad į jo automobilį pakrautose dėžėse ir maišuose yra cigaretės, manė, jog su G. Š. vyksta parsivežti skalbimo priemonių, ką duodamas parodymus patvirtino ir G. Š., tačiau teismas jo paaiškinimus atmetė, nors operatyvinį sekimą atlikę pareigūnai neužfiksavo, kad jis būtų ką nors pirkęs, bendravęs su cigarečių pardavėjais, davęs kam nors pinigus, apžiūrinėjęs maišų turinį. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad buvo sekamas operatyvinių darbuotojų, todėl nesupranta, kaip gali būti nenustatytas cigarečių įsigijimo laikas ir asmenys, iš kurių jas įsigijo. Iš to akivaizdu, kad išvadą jį Gariūnuose įsigijus cigaretes teismas padarė remdamasis tik tuo, jog jo automobilyje rastos cigaretės, o operatyviniai darbuotojai jį matė Gariūnuose, nors šie įrodymai yra tikrai nepakankami cigarečių įsigijimo inkriminavimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, teisiamajame posėdyje ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl K. J. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, savo išvadas pagrįsdamas teisėtais būdais bei Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka gautų ir nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertintų įrodymų visuma. Nuteistojo K. J. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje surinktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl K. J. inkriminuotos BK 199² straipsnio 1 dalies

Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų atlikimu – šių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu, – todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent vienas iš nurodytų neteisėtų veiksmų.

Nuteistasis G. Š. savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, nekvestionuoja, dėl to jo kaltę pagrindžiantys įrodymai analizuojami tik tiek, kiek jie yra reikšmingi nuteistojo K. J. kaltei bendrininkavus šio nusikaltimo padaryme pagrįsti. Tuo tarpu nuteistasis K. J. neneigia savo automobiliu „Renault Megane Scenic“ 2010 m. rugpjūčio 5 d. neteisėtai gabenęs cigaretes, tačiau ginčija jam inkriminuoto neteisėto disponavimo apmokestinamomis prekėmis subjektyviąją pusę. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, jo kaltę grįsdamas vien tik cigarečių jam priklausančiame automobilyje gabenimu ir savitu jo ir G. Š. pokalbių interpretavimu, neįrodė jo sąmoningo dalyvavimo šiame nusikaltime. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, dėl K. J. kaltės išsamiai pasisakyta, surinkti įrodymai įvertinti ne atskirai vienas nuo kito, o kaip visuma, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad 2010 lapkričio 26 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas ir prie jo pridėtos minėtos pokalbių suvestinės atitinka BPK 179 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl pripažintinas tinkamu įrodymu.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs Operatyvinės veiklos įstatymas numatė galimybė operatyvinio sekimo metu slaptai gauti informaciją tiesiogiai stebint objektą. Tokiu atveju sekimo rezultatai užfiksuojami sekimo suvestinėse. Tuo tarpu specialių priemonių, pavyzdžiui, vaizdo įrašančios technikos naudojimas operatyvinio sekimo metu yra tik papildoma operatyvinės veiklos subjektų naudojama priemonė, kuri Operatyvinės veiklos įstatyme nėra įtvirtinta kaip privalomoji operatyvinio sekimo dalis. Atsižvelgiant į tai, sekimo suvestinę pasirašiusiam subjektui nedavus leidimo išslaptinti sekimo metu užfiksuotą vaizdo įrašą, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolais Nr. 40-IN-35 ir 40-IN-50 įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktais Nr. 40-A-13 ir 40-A-15 išslaptintos sekimo suvestinės nėra tinkamu įrodymu šioje byloje. Sekimo suvestinėse užfiksuoti duomenys visiškai atitinka aukščiau aptartų telefoninių pokalbių turinį ir chronologiją, taip pat juos iš dalies patvirtina pačių nuteistųjų G. Š. ir K. J. bei liudytojo R. B. parodymai, todėl apelianto argumentas, jog nėra galimybės patikrinti, ar sekimo suvestinėse užfiksuoti duomenys yra teisingi, yra nepagrįstas, todėl atmetamas (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Dėl apelianto argumentų, susijusių su sekimo metu darytų vaizdo ir garso įrašų teisėtumo ir leistinumo jais vadovautis kaip įrodymais šiame baudžiamajame procese teisėjų kolegija nepasisako, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje priimdamas sprendimą minėtais garso ir vaizdo įrašais nesivadovavo, o tai reiškia, kad jie nebuvo pripažinti įrodymais.

Visi aukščiau aptarti telefoniniai pokalbiai bei operatyvinio sekimo duomenys patvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio 3 – 4 dienomis K. J. kartu su G. Š. rengėsi kontrabandinių cigarečių iš Vilniaus gabenimui, koordinavo G. Š. prekybos kontrabandinėmis cigaretėmis veiksmus bei saugumą, ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. kartu su G. Š. vyko į Vilnių parsivežti ne skalbimo priemonių, kaip teigia K. J. ir jo bendrininkas G. Š., tvirtinantis, jog K. J. apie gabenamo krovinio turinį nieko nežinojo, o kontrabandinių cigarečių, ir apie 12.00 val. Kelmės rajone, Lioliuose, ties Raseinių g. 16 pastatu buvo sulaikyti iš Vilniaus neteisėtai gabenantys 1 205 vnt. „7 Fest“ cigarečių pakelių, 4 697 vnt. „5 Minsk superslims“ cigarečių pakelių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Bendra 1205 vnt. cigarečių pakelių „Fest 7“ muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 8 596,30 Lt, bendra 4 697 vnt. cigarečių pakelių „Minsk 5 superslims“ muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 38 072,89 Lt (t.2, b. l. 12–13).

Tai, kad K. J. tikrai žinojo 2010 m. rugpjūčio 5 d. kartu su G. Š. gabenantis iš Vilniaus į Kelmę kontrabandines cigaretes, patvirtina ir jo vairuojamo automobilio „Renault Megane Scenic“ stabdymo Kelmės rajone, Lioliuose, aplinkybės. Nuteistieji K. J. ir G. Š. pirmosios instancijos teisme pateikė versiją, kurios K. J. laikosi ir apeliaciniame skunde, jog K. J. sustabdyti automobilį sutrukdė G. Š., kuris pamatęs, kad stabdomas policijos pareigūnų K. J. nori sustabdyti automobilį, stipriai ranka paspaudė ant akseleratoriaus pedalo uždėtą jo koją, ir dėl to automobilis trūktelėjęs nuvažiavo. Nuteistasis K. J. tvirtino, jog tai buvo momentinis paspaudimas, tačiau įkalnėje jis sustoti negalėjo, todėl pravažiavęs kalniuką sustojo dešinėje kelio pusėje už kokių 130 m nuo stabdymo vietos. Priverstinio stabdymo juostos „ežio“ nematė, atsitiktinai taip sutapo, kad sustojo prieš „ežį“. Aiškino, kad jei piktybiškai būtų nestojęs, tai būtų važiavęs toliau arba būtų galėjęs ties sankryža sukti į kairę ar į dešinę arba apsisukti.

Šią apelianto versiją paneigia teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų – K. J. ir G. Š. sulaikymo operacijoje dalyvavusių policijos pareigūnų parodymai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro tyrėjas R. P., be kita ko, parodė, kad jo ir A. L. užduotis buvo priverstinėmis priemonėmis sustabdyti automobilį, jei šis nesustos stabdomas uniformuotų policijos pareigūnų. Nurodė, kad jis su A. L. buvo pasiėmę priverstinio stabdymo juostą „ežį“ ir nuo stabdymo vietos, už poros šimtų metrų, už įkalnės, buvo pasiruošę sustabdyti automobilį. Automobilio stabdomo metu per raciją ar automobilio telefonu jiems perdavė, jog automobilis nestojo, todėl jie patiesė ant kelio „ežį“, toliau viskas vyko labai greitai, per kelias minutes. Tvirtino matęs, jog „Renault“ automobilio vairuotojas K. J. nustebęs dairėsi, kur galima būtų pravažiuoti, bet vieta buvo parinkta tokia, kad praktiškai to padaryti buvo neįmanoma. Nurodė, jog garsiai buvo liepiama sustabdyti automobilį ir išlipti. Jis ėjo iš automobilio dešinės pusės, o A. L. ėjo iš priekio. Garsiai buvo sakoma: „Policija, prašome išlipti iš automobilio“. Automobilis sustojo prieš „ežį“. Nurodė priėjęs prie vairuotojo, pareikalavęs išlipti iš automobilio, tačiau K. J. reikalavimo išlipti nevykdė, tik priėjus ir paėmus už rankos, K. J. išlipo ir jam uždėtos spec. priemonės – antrankiai. Liudytojas – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro vyresnysis tyrėjas A. L. patvirtino liudytojo R. P. duotus parodymus.

Visi K. J. ir G. Š. sulaikymo operacijoje dalyvavę pareigūnai teisiamojo posėdžio metu nuosekliai ir vienodai tvirtino, jog stabdomas K. J. nepakluso teisėtam policijos pareigūno V. B. nurodymui sustoti: iš pradžių pristabdė automobilį ir pasuko į šalikelę ir beveik sustojo, tačiau staiga padidino greitį ir nuvažiavo toliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, K. J. ir G. Š. versija, jog K. J. automobilis nesustojo šalikelėje dėl G. Š. streso būsenoje atliktų spontaniškų veiksmų – paspaudus ant greičio paminos pedalo uždėtą K. J. koją – yra tik jų bandymas pateisinti K. J. veiksmus, kad būtų išlaikyta nuteistųjų versijos, jog K. J. apie vežamą cigarečių kontrabandą nieko nežinojo, logiką. Tuo tarpu nuteistasis K. J. teisiamajame posėdyje aiškiai nurodė, kad G. Š. paspaudimas buvo momentinis, dėl G. Š. spontaniško veiksmo automobilis trūktelėjo ir nuvažiavo 30 m į priekį, tačiau G. Š. atleidus koją, K. J. vis vien nenustojo, nors ir buvo įkalnė, o važiavo toliau ir sustojo tik už kalniuko prie priverstinio sustojimo juostos – „ežio“. Šią aplinkybę patvirtino visi teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai – K. J. ir G. Š. sulaikymo operacijoje dalyvavę policijos pareigūnai. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju visiškai nėra svarbi aplinkybė, už kelių šimtų metrų nuo stabdymo vietos sustojo K. J. vairuojamas automobilis, kuriai daug dėmesio skiriama apeliaciniame skunde. Vertinant šią situaciją esminę reikšmę turi tai, jog stabdomas policijos pareigūnų K. J. automobilio nesustabdė, nors pagal nuteistųjų modeliuojamą situaciją įkalnėje sustabdyti automobilį K. J. trukdžių neturėjo, tačiau sustojo tik nuokalnėje, prie priverstinio sustojimo juostos, todėl tokie jo veiksmai patvirtina sąmoningą nesustojimą ir bandymą pabėgti nuo policijos pareigūnų, juolab, kad K. J. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo policijoje magistralinių kelių priežiūros būrio vyresniuoju patruliu, todėl žinojo, kaip turi elgtis policijos pareigūnų stabdomas asmuo.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistųjų G. Š. ir K. J. teisiamajame posėdyje iškelta versija, kodėl K. J. nesustojo stabdomas policijos pareigūnų, yra visiškai neįtikinama, dėl to pagrįstai ją atmetė. Pažymėtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis G. Š. nurodė negalįs paaiškinti, kodėl stabdomas policijos pareigūnų K. J. nestojo.

Aplinkybę, kad nuteistasis K. J. žinojo 2010 m. rugpjūčio 5 d. kartu su G. Š. gabenantis iš Vilniaus į Kelmę kontrabandines cigaretes, patvirtina ir kratos, atliktos K. J. namų valdoje, metu rastos neteisėtai laikomos akcizais apmokestinamos perkės – 46 blokai cigarečių „Fest“ su raudonu užrašu, 11 pakelių cigarečių „Fest“ mėlynos spalvos, 6 pakeliai cigarečių „Minsk superslims“. Už tai K. J. buvo nubaustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 4–5, t. 3, b.l. 88 – 90). Apeliaciniame skunde K. J. nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog administracinėje byloje jo žmonos sesers vyras A. U. prisipažino jo tėvų garaže laikęs cigaretes su rusiškomis banderolėmis. Viena vertus, minėtoje administracinėje byloje K. J. nubaustas už kontrabandinių cigarečių laikymą, todėl joje nustatytos aplinkybės negali būti kvestionuojamos šioje baudžiamojoje byloje, kurios nagrinėjimo dalykas yra kitas. Tačiau įvertinus tai, kad administracinėje byloje nustatytos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su šia baudžiamąja byla, apygardos teismas jomis pagrįstai rėmėsi argumentuodamas savo išvadas. Kita vertus, kratą nuteistojo K. J. namuose atlikę policijos pareigūnai – liudytojai G. A. ir A. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kratos metu paprašius K. J. žmoną atrakinti vieną iš kieme esančių pagalbinių patalpų, ji pasakė, jog nuo šios patalpos raktus turi tik jos vyras. Nulaužus šios patalpos spyną, joje buvo rastos cigaretės su Rusijos Federacijos banderolėmis, tai pat rasti į padangą sukišti juodi maišai, kurie yra naudojami cigarečių plukdymui iš Kaliningrado. Ant lentynėlės buvo padėta užrašinė, parkeris, užrašinėje buvo surašyti cigarečių kiekiai, pinigų sumos, kas, kiek, kam skolingi, kam atiduota. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. llŠ-220 (10) yra konstatuota, jog tikėtina, kad rankraštinius įrašus „2p 190 blokų 19 blokų“ (1 lape“, rankraštinius įrašus „5245 Pok 2400 Pok“ (3 lape) ir rankraštinius įrašus „Pajėmė M 50b R. 25, 10, 11 M e. 25, 11, 55x30 M. 50, 10 P 39 Aš paėmiau Gint – 3.2 Me. 4 Me 1 M 1“ (47 lapo antroje pusėje) sąsiuvinyje „Nature“ parašė K. J. (t. 1, b.l. 146–155). Tuo tarpu apklausiamas teisiamajame posėdyje K. J. dėl jo namuose ir automobilyje rastų lapelių su nurodytomis kainomis ir cigarečių pavadinimais nurodė, kad tie užrašai yra ne jo, kieno – nežino. Paaiškino, jog rankraštiniai įrašai apie blokus ir kt. yra kelerių metų senumo, ką jie reiškia, negali paaiškinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės aiškiai parodo K. J. sąsajas su nelegaliu kontrabandinių cigarečių verslu, o bylos tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis K. J., veikdamas bendrininkų grupėje su G. Š., tiesiogine tyčia neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t.y. pažeisdami įstatymų nustatytą tvarką įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl jų veiką pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikuojama pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

Dėl K. J. inkriminuotos BK 253 straipsnio 1 dalies

BK 253 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis objektyviai pasireiškia įstatyme numatytų veiksmų padarymu. Gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ar realizavimas – tai objektyvieji BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padarytas bent viena iš nurodytų veiksmų, kurie turi būti nustatyti ir konkrečiai įvardinti pareikštame kaltinime.

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. J. tvirtina, jog kaltinime konkrečiai nenurodžius, kokias teisės normas, reglamentuojančias disponavimą šaudmenimis, jis pažeidė, pagrindo teigti, kad jis tai darė neteisėtai, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apelianto teiginys yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, kuri nukreipia į kituose teisės aktuose išdėstytas teisės normas, nurodančias tam tikrą elgesio taisyklę, todėl ir pareikštame kaltinime įvardinti konkrečius teisės aktus, kurie kaltinamojo veiksmais buvo pažeisti, nėra privaloma. Tokiu atveju pakanka nurodyti veikos baudžiamumą nulemiančius būtinuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius – įstatymų leidėjo nustatyto leidimo neturėjimą ir bent vieną iš BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintų šios nusikalstamos veikos alternatyvių veiksmų su šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, o šiais neteisėtais veiksmais pažeistą (-us) konkretų (-ius) teisės aktą (-us) pakanka nurodyti kaip duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas ( BPK 219 straipsnio 4 punktas). Iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad pasibaigus ikiteisminiam tyrimui gynyba susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (t.3, b.l. 141).

Pirmosios instancijos teismas, teisiamojo posėdžio metu ištyręs ir įvertinęs įrodymus, pripažino, kad K. J. savo veiksmais pažeidė 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 9 dalį, kurioje nurodyta, kad tik leidimai įsigyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenis. Nuteistasis K. J., teisiamojo posėdžio metu atstovaujamas kvalifikuoto gynėjo, patvirtino žinantis, jog pagal įstatymą negalima laikyti šovinių, neturint ginklo, kuriam tie šoviniai tiktų, todėl jo apeliacinio skundo tinginys, kad jam buvo apribota galimybė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, yra nepagrįstas.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog būtent nuo kaltinime nurodytos datos K. J. neteisėtai disponavo kaltinime nurodytais šaudmenimis, patikslino kaltinimą, nurodydamas, jog kaltinamasis K. J. 23 šovinius neteisėtai laikė nuo nenustatytos datos, bet ne anksčiau kaip nuo 2009 m. gegužės 29 d., bei pašalino iš kaltinimo perteklines aplinkybes apie legalų graižtvinio šautuvo ir šiam šautuvui pritaikytų šaudmenų laikymą. Šalindamas iš kaltinimo aplinkybes, kurios nėra BK 253 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiu ir nenulemia veikos baudžiamumo, priešingai nei teigia apeliantas, teismas neturėjo pareigos įspėti kaltinamojo apie kaltinamajame akte išdėstyto kaltinimo pakeitimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu ir dėl kaltinimo formuluotės. Žodžiai „skirtas“ ir „tinkamas“ yra ideografiniai (prasminiai) sinonimai, kurie šiuo atveju kaltinimo esmės nekeičia, todėl apelianto pastebėjimai, jog nesant požymių, kurie galėtų susieti šovinius konkrečiai su jo turėtu šautuvu, formuluotė „šoviniai buvo skirti“ nėra tiksli ir keistina į „šoviniai buvo tinkami“, nėra tiek reikšmingi, kad sudarytų pagrindą keisti K. J. dėl BK 253 straipsnio 1 dalies pareikštą kaltinimą.

Nuteistasis K. J. pirmosios instancijos teisme neginčijo kaltinime nurodytų šaudmenų: 23 vnt. pramoninės gamybos, kraštinio skėlimo, tinkamų šaudyti, .22 Winchester Magnum Rimfire sportinius-medžioklinius šovinių, skirtų šaudyti įvairiems graižtviniams, B, C šaunamiesiems ginklams, – radimo jo namuose fakto, tačiau tvirtino, jog kratos metu jo namuose rastus šovinius jo automobilyje pametė pažįstamas V. M.. Tuo tarpu apeliaciniame skunde, nurodydamas, jog 2010 m. rugpjūčio 5 d. kratos protokole ir 2010 m. spalio 1 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) aprašyti šaudmenų požymiai nesutampa, nuteistasis K. J. reiškia abejones dėl specialisto tyrimui pateiktų šovinių, kaip įrodymo, patikimumo, tačiau kartu palaiko ir pirmosios instancijos teisme pateiktą versiją, jog jo šautuvams netinkančius šovinius jo automobilyje „Mitsubishi“, su kuriuo važiuodavo į medžioklę, galėjo pamesti V. M..

Iš bylos medžiagoje esančio 2010 m. rugpjūčio 5 d. kratos protokolo turinio matyti, jog 2010 m. rugpjūčio 5 d. I. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), garaže, be kitų daiktų, rasta ir paimta mažo kalibro 25 vnt. šovinių raudonoje plastikinėje dėžutėje (t. 1, b.l. 105–107). Šiaulių apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2010 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. J. ginklų ir šaudmenų laikymo“ nurodoma, jog 2010 m. rugpjūčio 5 d. Liepų g. 18, Kelmėje, be kitų daiktų, išimta 23 vnt. prailgintų mažo kalibro šovinių, tačiau vardijant, kas perduodama laikymui ir saugojimui, jau nurodoma, kad perduodami 23 vnt. prailginti 22 kalibro šoviniai (t. 1, b.l. 127-128). Šiaulių apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2010 m. rugsėjo 6 d. užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodoma, jog krato metu rasta ir paimta raudona plastikinė dėžutė, kurioje 23 vnt. .22 WMR kalibro šovinių (t.1, b.l. 133). Šiaulių apskrities VPK Kriminalinių tyrimų biuro 2010 m. spalio 1 d. specialisto išvadoje Nr. 40-25-ISI-1422 nurodyta, kad tyrimui pateikti šoviniai įpakuoti užantspauduotame voke <...>. Matomų įpakavimo pažeidimų pakuotė neturi. Šioje specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateikti 23 šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, .22 Winchester Magnum Rimfire sportiniai medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems graižtviniams, B, C kategorijos šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams, kurių kalibras .22 Winchester Magnum Rimfire (.22 WMR) (t. 1, b.l. 134-135).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog šioje byloje daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šoviniai, kurių neteisėtas laikymas jam inkriminuotas, nebuvo tinkamai įforminti, tiksliau – kratos protokole buvo suklysta nurodant jų skaičių. Kaip matyti, procesiniuose dokumentuose 23 vnt. .22 Winchester Magnum Rimfire sportiniai medžiokliniai šoviniai minimi ne kartą ir nevienoda. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d. kratą K. J. gyvenamajame name atlikę policijos pareigūnai nebuvo tiek atidūs ir dėmesingi, kiek privalo būti kratą atliekantys pareigūnai, tačiau šis pažeidimas neduoda pagrindo abejoti specialisto tyrimui pateiktų šovinių, kaip įrodymo, patikimumo, juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei nuteistajam K. J., nei jo gynėjui ši aplinkybė abejonių nekėlė. Tuo tarpu apelianto versija dėl kratos metu jo namuose rastų šovinių, kad jo automobilyje šiuos šovinis pametė pažįstamas V. M., išsamiai teisiamojo posėdžio metu ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija šių apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo K. J. apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nuteistasis K. J. tyčia neteisėtai laikė 23 vienetus .22 WMR kalibro šovinių, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtų bausmių

Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kaip vientisame baudžiamajame įstatyme (BK 1 straipsnis), yra numatytas visas kompleksas priemonių, sudarančių pagrindų ir sąlygų individualizuoti bei paskirti bausmę nusikaltimą padariusiam asmeniui sistemą.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam K. J. už BK 199² straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl švelninti jas nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo K. J. paskirtų bausmių dydžiai atitinka BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir neprieštarauja teisingumo principui. Byloje nėra aplinkybių visumos, kurios sudarytų pagrindą svarstyti galimybę skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmes (BK 62 straipsnis) ar išimtinių aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų paskirti švelnesnes bausmes (BK 54 straipsnio 3 dalį).

Skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų analizė parodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. J. bausmes, įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (BK 54 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad K. J. padarė vieną sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis (BK 11 straipsnio 4 dalis), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu pirmosios instancijos teismas įvertino ir jo asmenybę apibūdinančią medžiagą. Teismas atsižvelgė į tai, kad K. J. anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 85), iki nusikalstamų veikų padarymo nebuvo baustas administracine tvarka (t. 3, b.l. 88–90), Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus viršininko pranešime dėl tarnybos vertinimo vertinamas gerai (t. 3, b. l. 87), yra neįgalus, jo darbingumas – 50 procentų (t. 4, b. l. 89), augina neįgalų sūnų (t. 4, b. l. 88), pirmosios instancijos teismas įvertino ir jo asmenybę apibūdinančią medžiagą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, individualizuodamas K. J. bausmes, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino K. J. padarytų nusikalstamų veikų, asmenybės pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir pagristai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelniausias bausmių, numatytų BK 199² straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje, rūšis – atitinkami baudą ir areštą, paskirdamas mažesnes negu įstatymo numatytų už padarytas nusikalstamas veikas tokių bausmių vidurkis bausmes (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, BK 49 straipsnio 3 dalis).

Dėl proceso nutraukimo BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu išteisintasis P. Ž. mirė. Mirties faktą patvirtina į bylą pateikta P. Ž. mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta kopija (t. 5, b.l. 186). BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad mirusiajam baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas išteisintajam P. Ž. buvo pradėtas pagal prokuroro apeliacinį skundą, jam mirus, tolesnis apeliacinis procesas yra negalimas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl P. Ž. yra panaikinamas ir byla nutraukiama (BPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Susiklosčiusioje situacijoje negali būti nagrinėjamas ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniame skunde pateiktas prašymas pakeisti skundžiamą nuosprendžio dalį, pripažinus aplinkybę, kad G. Š. ir K. J. 2010 m. rugpjūčio 5 d., apie 10.00 val. akcizais apmokestinamas prekes – 1205 vnt. „7 Fest“ (slaviškais rašmenimis) cigarečių pakelių, 4697 vnt. „5 Minsk superslims“ cigarečių pakelių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, t. y. nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių visų bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL (32 500 Lt) ir yra 46 669,19 Lt , įgijo iš P. Ž., kadangi tokiu atveju kartu būtų sprendžiamas ir P. Ž. kaltės klausimas, o tai imperatyviai draudžia BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, kuriuo P. Ž. ( P. Ž.) buvo išteisintas iš kaltinimo pagal BK 199/2 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.