- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-20
- Bylos Nr.
- 2A-280-260/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Aušra Baubienė, Birutė Bobrel
- Ieškovas
- L. L. S.
- Atsakovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 77.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 82.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui L. L. S., atsakovės atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, trečiojo asmens atstovei Sigitai Padrėzienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo L. L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-01321-54/2009 pagal ieškovo L. L. S. ieškinį atsakovei L. S., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, ir atsakovės L. S. priešieškinį ieškovui L. L. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (b.l.3-7, t. 1 prašė neterminuotai apriboti atsakovės L. S. motinos valdžią sūnaus K. S. atžvilgiu, nustatyti jam globą ir gyvenamąją vietą su tėvu L. L. S..
Ieškovas nurodė, kad atsakovė su sūnumi šiuo metu gyvena JAV. Ieškovas su atsakove kartu negyvena nuo 2004 metų lapkričio 1 dienos. Atsižvelgiant į šalių susitarimą ir sūnaus norą, sūnus liko gyventi su ieškovu. 2004 12 12 ieškovas su sūnumi išvyko į JAV, atsakovė atvyko į JAV gruodžio 29 d. 2005 01 05 L. S., pasinaudodama laikinu ieškovo nebuvimu, sumušė sūnų elektros laidu už tai, kad jis išjungė elektroninio pašto programą. Už tai atsakovei buvo iškelta baudžiamoji byla, atsakovė JAV buvo nuteista už vaiko sumušimą, jai buvo skirta 18 mėnesių teismo priežiūros ir nubausta pinigine bauda, buvo uždrausta penkerius metus dirbti su vaikais. 2005 01 16 ieškovas su sūnumi grįžo į Lietuvą. Apie trejus metus, kai sūnus gyveno su ieškovu, atsakovė nesirūpino sūnumi, jo išlaikymu, auklėjimu, nebendravo su sūnumi. Skambino kokius tris kartus. 2007 09 05 atsakovė atvyko į Lietuvą. Ieškovas leido jai bendrauti su sūnumi. Atsakovė norėjo išsivežti sūnų į JAV, tačiau ieškovas nesutiko. Kol atsakovė buvo Lietuvoje, ieškovas nežinojo, kur ji su sūnumi gyveno. Vaikas nustojo lankyti buriavimą, jo pažangumas pablogėjo. Apsilankęs mokykloje, iš mokytojos sužinojo, kad sūnus išregistruotas iš mokyklos. Jis paskambino į policiją pranešdamas apie galimą vaiko pagrobimą. Policijoje sužinojo, kad atsakovė padarė antrą pasą sūnui, nors visi vaiko dokumentai buvo pas ieškovą. Ieškovas kreipėsi į Švietimo ministeriją ir sužinojo, kad Lietuvos mokyklose sūnus nesimoko. Atsakovės su sūnumi išvykimas iš Lietuvos nebuvo užfiksuotas, tačiau jis sužinojo, kad jie išvyko į JAV. Ieškovas nežinojo vaiko gyvenamosios vietos Jungtinėse Amerikos Valstijose, kokią mokyklą jis lanko, negalėjo paskambinti sūnui. Sūnus jam skambino porą kartu. Ieškovas 2008 gegužės mėnesį nuvykęs į JAV sužinojo, kokią mokyklą sūnus lanko ir kur gyvena. Ieškovė policijai nurodė neteisingą savo gyvenamosios vietos adresą. Sūnus lankė religinės pakraipos mokyklą, kurios mokiniai pasižymėjo narkotikų platinimu, joje vyko susišaudymai. Atsakovė nors ir privalėjo su ieškovu derinti kokią mokyklą turi lankyti, tačiau to nepadarė. Nuvykus pas atsakovę į namus jis nebuvo įleistas. Atsakovė leido ieškovui susitikti su sūnumi, keisdama susitikimo vietas, jas nustatydama toli nuo namų. Su sūnumi ieškovas susitiko 2008 birželio mėnesio pradžioje, bendravo apie 2-3 valandas. Atsakovė į namus ieškovo neįsileido ir jis negalėjo pažiūrėti kokiose sąlygose vaikas gyvena. Jo žiniomis atsakovė gyvena su ligone, sergančia Alzhaimerio liga. Vaikas buvo pasiilgęs tėvo. Po pasimatymo su sūnumi, ieškovas po dviejų dienų išvyko į Lietuvą. Gyvendamas Lietuvoje negalėjo tinkamai bendrauti su sūnumi, nes atsakovė to neleido. Prašo apriboti atsakovei motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, nes atsakovė piktnaudžiavo motinos valdžia– pagrobė vaiką, nepadėjo išlaikyti vaiko, žiauriai su vaiku elgėsi, tai patvirtina vaiko sumušimas 2005 metais JAV. Su priešieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove nesutiko. Ieškovas laiko, kad atsakovė gyvena įvairiuose vietose prižiūrėdama ligonius, neturi nekilnojamojo turto, neturi laiko rūpintis sūnumi, neturi socialinės patirties auginti sūnų, nes atsakovės motina buvo girtaujanti, jai buvo atimtos motinystės teisės. Ieškovas bijo dėl vaiko ateities, jo nepriežiūros, nes atsakovė sūnui leidžia iki paryčiu sėdėti prie kompiuterio, nesilanko pas akių gydytoją.
Atsakovė L. S. priešieškiniu (b.l. 73-74, t.1) prašė nustatyti sūnaus K. S. gyvenamąją vietą kartu su ja. Nurodė, kad atsakovė su sūnumi 2007 10 15 išvyko į JAV ir nuo to laiko ten gyvena. Ji pilnai išlaiko vaiką, o ieškovas prie išlaikymo visiškai neprisideda. Vaikas gyvendamas JAV yra patenkintas, jo norą gyventi su mama patvirtina jo pateiktas raštas. Ieškovas sūnų matė 2008, 2009 metais lankydamasis JAV, tačiau sūnus neišreiškė jam noro grįžti į Lietuvą, tai patvirtina ieškovas savo paaiškinimuose. Sūnaus gyvenimo sąlygos normalios, jas patvirtina pateiktos nuotraukos. Ieškinys pagrįstas samprotavimais ir prielaidomis, o tai, kad atsakovė leido sūnų į religinės pakraipos mokyklą nepasitarus su ieškovu, nesudaro pagrindo riboti motinos valdžią atsakovei. Ieškovo nurodytas piktnaudžiavimas ir žiaurus elgesys, tai yra vaiko sumušimas 2005 metais, už tai, kad sūnus spyrė motinai, už kurį atsakovė buvo nubausta, tačiau nuteista nebuvo, įvyko seniai. Ieškovas inicijavo ginčą, norėdamas kad vaikas liktų su juo. Sūnus pribėgęs spyrė atsakovei į pilvą, ji sudrausmino sūnų, tačiau ieškovas iškvietė policiją. Ji buvo už tai nubausta. Vaikas gyvendamas su mama laimingas, turi galimybe susitikti su ieškovu, tačiau nenori gyventi su ieškovu. Tėvų valdžios ribojimas taikomas tik esant tėvų kaltei, dėl tėvų pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės veiksmai buvo, yra ir bus ateityje pavojingi sūnui, jo sveikatai, auklėjimui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ji piktnaudžiauja, vengia auklėti, rūpintis vaiku, daro žalinga poveikį amoraliu elgesiu, žiauriai elgiasi su vaiku.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino, nustatė nepilnamečio K. S. gyvenamąją vietą su atsakove L. S.. Teismas nustatė, kad pagrindinis konfliktas tarp šalių yra jų tarpusavio bendravimas. Pagal šalių paaiškinimus, kuomet K. S. gyveno Lietuvoje su ieškovu, ieškovas neleisdavo su sūnumi bendrauti atsakovei, o kai K. gyveno JAV su atsakove, atsakovė vengė nurodyti jos su sūnumi gyvenamąją vietą. Teismui pateiktame pareiškime atsakovė nurodė registracijos vietą, taip pat nurodė ir mokyklą, kurioje sūnus mokosi, todėl teismas atmetė ieškovo teiginį, kad atsakovė nurodė netikslų gyvenamosios vietos adresą. Ieškovas 2008 metais gegužės mėnesį buvo nuvykęs į JAV, susitikęs su sūnumi, todėl teismas laikė, kad ieškovas žinojo kur gyvena ir mokosi sūnus. Atsakovė teismui pateikė būsto nuomos sutarties išrašą, todėl teismas atmetė ir ieškovo teiginį, kad atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2005 iki 2007, kol sūnus gyveno su ieškovu, neteikė išlaikymo. Tačiau ir ieškovas nuo 2007 iki 2009 metų vaikui išlaikymo neteikė. Todėl laikė, kad tėvas ir motina sūnumi rūpinosi tais laikotarpiais, kai sūnus gyveno su kiekvienu iš jų. Ieškovas 2009 balandžio ir birželio mėnesiais pervedė į K. S. atidarytą sąskaitą AB „Swedbank“ Lietuvoje po 200 Lt. Tačiau teismas nelaikė, jog išlaikymas sūnui buvo teikiamas pastoviai, kadangi sąskaita atidaryta bylos nagrinėjimo metu, be to nėra duomenų ar sūnui buvo žinoma apie atidarytą jo vardu sąskaitą. Ieškovas nekėlė bylos dėl vaiko pagrobimo, tokių įrodymų teismui nepateikė, todėl ieškovo teiginį dėl vaiko pagrobimo teismas atmetė. Ieškovas taip pat neįrodė, kad sūnus naktimis sėdi prie kompiuterio. Pateikti įrodymai byloje taip pat nepatvirtino ieškovo teiginių, kad sūnus tik jam gyvenant su sūnumi JAV gerai mokėsi, o gyvenant su atsakove jo pažangumas blogas. Pateikti įrodymai patvirtina, kad berniukas mokosi gerai, lanko būrelį. Teismas, išnagrinėjęs ieškovo nurodytus tris pagrindus motinos valdžiai apriboti, nenustatė šių pagrindų. Ieškovas atsakovės piktnaudžiavimą ir žiaurų elgesį grindė 2005 metų įvykiu, tačiau nenurodė nei vienos aplinkybės ar įvykio, kuris nurodytų netinkamą atsakovės elgesį su sūnumi po 2005 metų. Tai, kad atsakovė leido sūnų į religinės pakraipos mokyklą, nepasitarus su ieškovu, teismo nuomone, nesudaro pagrindo riboti motinos valdžią. Teismas atmetė reikalavimą ir dėl globos nustatymo, nes vaikui globa nustatoma likus be tėvų globos, šiuo atveju vaikas tėvus turi ir nėra pagrindų, numatytų CK 3.254 straipsnio 3 dalyje. Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, vadovavosi vaiko interesais. Sūnus K. S. pateiktame rašte prašė jam leisti gyventi su atsakove L. S.. Rašte jis nurodė, kad su tėvu gyventi nenori, nes tėvo bijo, bijo jo grasinimų, kad jis myli abu tėvus, jog mama jam nedraudžia bendrauti su tėvu. Teismas, išklausęs pateiktą garso įrašą, padarė išvadą, jog tarp tėvo ir sūnaus nėra šilto labai artimo ryšio, jaučiasi baimė tėvui, tačiau ir noras bendrauti su tėvu. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad K. S. nuo 2007 metų gyvena ir mokosi JAV, nori ten gyventi, nėra išreiškęs noro gyventi su tėvu, todėl ieškovo reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu atmetė, patenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą ir K. S. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove L. S..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 106-113, t. 2) ieškovas L. L. S. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-01321-54/2009 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Apelianto nuomone, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-01321-54/2009 yra visiškai neteisėtas, nepagrįstas, priimtas iki galo neišnagrinėjus esminių bylos aplinkybių, todėl naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
1. Kauno miesto apylinkės teismas rėmėsi atsakovės teiginiais, neparemtas jokiais įrodymais. Jokiais įrodymais neparemtas atsakovė teiginys, kad ieškovas neleisdavo bendrauti su sūnumi. Ieškovas savo teiginius pagrindė įrodymais, t.y. garso įrašu, kur atsakovė aiškiai pasako ieškovui, kad nesakysianti, kur sūnus gyvena, kokioje mokykloje mokosi, koks telefono numeris. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad „Ieškovas 2008 metais gegužės mėnesį buvo nuvykęs į JAV ir susitikęs su sūnumi, todėl laikytina, kad jis žinojo, kur gyvena ir mokosi sūnus". Priešingai, L. S. slėpė savo ir sūnaus gyvenamąją vietą, buvo paskelbta atsakovės paieška, o 2008 m. gegužės 8 d., prieš išvykdamas į JAV antrą kartą, ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, kad praneštų ieškovui atsakovės L. S. kontaktinius duomenis. Atsakymo ieškovas negavo, nes tik 2008 06 26 teismas gavo pranešimą iš Kauno miesto VPK, kad nustatyta L. S. gyvenamoji vieta. Iki 2008 m. gegužės 30 d. ieškovui nebuvo žinoma nei mokykla, kur sunūs mokosi, nei kur jis gyvena, nei telefono numeris, kuriuo ieškovas galėtų su sūnumi susisiekti. Sūnaus K. S. lankomą 2007/2008 mokslo metais mokyklą bei L. S. telefoną pavyko sužinoti tik nuvykus į JAV iš mokyklų registro sistemos. Ten L. S. nurodo kitą sūnaus gyvenamąją vietą, nei priešieškinyje, o būtent (duomenys neskelbtini), USA. Byloje yra pateiktas ieškovo užklausimas JAV institucijoms padėti surasti K. S., bei gautas jų atsakymas. Nepagrįstas Kauno miesto apylinkės teismo teiginys, kad „Ieškovas nekėlė bylos dėl vaiko pagrobimo, tokių įrodymų teismui nėra pateikęs, todėl teiginys dėl vaiko pagrobimo atmestinas, juolab, kad jis žino, kur gyvena sūnus, su juo matėsi, susisiekia ryšio priemonėmis". Priešingai byloje yra pateikti įrodymai – 2007 10 15 ieškovo pareiškimas Kauno miesto Santakos PK apie sūnaus dingimą ir nurodomas galimai jį pagrobęs asmuo, Kauno miesto Santakos PK 2007 10 17 atsakymas dėl minėto pareiškimo nagrinėjimo, Santakos PK Pasų Poskyrio 2008 01 09 atsakymas apie išduotą antrąjį Lietuvos Respublikos piliečio pasą K. S., 2007 12 02 telefoninio pokalbio garso įrašas, kuriame atsakovė pasako ieškovui, kad nesakysianti, kur sūnus gyvena, kokioje mokykloje mokosi, koks telefono numeris. Visi paminėti faktiniai duomenys papildo vienas kitą, sutampa ir kartu sudaro nuoseklią įrodomąją medžiagą, leidžiančią teigti, kad atsakovė piktnaudžiauja tėvų valdžia. Tai, kad ieškovui tik JAV institucijų pagalba pavyko nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir, kad ieškovas 2008 m. birželio 4 d. matėsi su sūnumi, nepaneigia to fakto, kad sūnus 2007 10 15 buvo pagrobtas, kad atsakovė piktnaudžiavo tėvų valdžia slėpdama vaiką. Nepagrįstas Kauno miesto apylinkės teismo teiginys, kad ieškovas nenurodė nei vienos aplinkybės ar įvykio, kuris nurodytų netinkamą atsakovės elgesį su sūnumi po 2005 metų. Priešingai, ieškovas ieškinyje, atsiliepime į patikslintą priešieškinį, posėdžių metu nurodė netinkamą atsakovės elgesį su sūnumi, o būtent: 2005 m. atsakovė sumušė sūnų ir buvo nuteista už smurtinį nusikaltimą prieš vaiką, t.y. žiauriai elgėsi su vaiku (CK 3.180 str. l d.); 2004 – 2007 metais atsakovė nerėmė sūnaus materialiai, t.y. vengė atlikti savo pareigą vaikams (CK 3.180 str. l d.), 2005-2007 metais atsakovė nesidomėjo vaiko mokymusi, sveikatos būkle, net beveik nesusirašinėjo su sūnumi, t.y. nesirūpino vaiku (CK 3.180 str. l d.), 2007 metais atsakovė, pagrobdama ir slėpdama vaiką, piktnaudžiavo tėvų valdžia (CK 3.180 str. l d.), pažeidė vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.), bei pažeidė ieškovo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. l d.).
2. Kauno miesto apylinkės teismas, spręsdamas K. S. gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, rėmėsi vien tik K. S. pateiktu raštu, kuriame jis prašo gyventi su atsakove. Minėtas K. S. raštas nėra patvirtintas jokios Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar kitos kompetentingos organizacijos parašais, atsakovė net neteigė, kad sudarant šį raštą dalyvavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas. Rašte nurodytas adresas nesutampa su K. S. gyvenamosios vietos adresu, nėra net nurodyta rašto sudarymo data. Kauno miesto apylinkės teismas nesiėmė jokių priemonių nustatyti ar K. S. pats parašė šį raštą, ar vaikas išreiškė tikruosius savo norus, parašė tai savo valia, ar nebuvo atsakovės įtakos, su kuria vaikas paskutiniu metu gyveno. Juo labiau, kad vaikas galėjo jausti baimę, nes atsakovė buvo žiauriai sumušusi sūnų ir už tai buvo nuteista. Minėtu raštu negalima remtis nustatant vaiko gyvenamąją vietą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vaiko nuomonė, pareikšta dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, nėra išskirtinė ar privaloma teismui. Ji turi būti vertinama kartu su kitais duomenimis. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo (motinos) galimybės auklėti vaiką, teismas negali remtis vienu faktu, atmesdamas kitus, o turi vertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Kauno miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į faktą, kad atsakovė pavartojo fizinį smurtą prieš sūnų, už tai buvo nuteista, ko pasėkoje vaikas buvo nuvežtas į ligoninę. Po to tam, kad įveiktų traumuojančias fizinio bei emocinio smurto pasekmes, daugiau nei pusę metų lankė psichiatro, psichologo konsultacijas. Tai įrodo, kad buvo viršyta tėvų valdžia, pažeista K. S. teisė sveikai vystytis, asmens neliečiamybė, asmens orumas (CK 3.161 str.). Vaikas negavo reikiamos medicininės pagalbos, buvo daroma žala jo sveikatai, kadangi jis buvo išvežtas ir negalėjo lankyti numatyto kontrolinio akių patikrinimo ir reikalui esant gydymo KMUM konsultacinėje poliklinikoje 2007 lapkričio mėn. Byloje nėra duomenų, kad sūnus yra gavęs okulisto konsultaciją ar pagalbą, į ieškovo prašymą teismui išreikalauti tokius įrodymus atsakovė neatsakė. Vaiko teisę būti apsaugotam nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos numato Vaiko teisių konvencijos 19, 33, 34, 36-37 straipsniai, VTAPJ 43-47 straipsniai. Įgyvendindami šią vaiko teisę tėvai ir kiti asmenys privalo imtis priemonių apsaugant vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos, t.y. nuo fizinio ar psichinio smurto demonstravimo, jų įtraukimo į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą, ugdant vaikui nuostatas prieš rūkymą, alkoholinių gėrimų vartojimą. Kauno miesto apylinkės teismas neatsižvelgė, kad atsakovė L. S. visiškai neskyrė šiai nuostatai dėmesio, nesidomėjo į kokią mokyklą leidžia sūnų. (duomenys neskelbtini), kurioje mokosi K. S., nėra saugu. Mokykloje veikė narkotikų platintojų klanas 2006 m. Areštuota ir nuteista keliolika minėtos mokyklos moksleivių už sunkiųjų narkotikų platinimą ir vartojimą. 2009 m. pavasarį vienas minėtos mokyklos moksleivis grasino įvykdyti masines skerdynes minėtoje mokykloje ir buvo sulaikytas. Kauno miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus. Atsakovė buvo nuteista už smurtinį nusikaltimą prieš savo sūnų, dėl kurio gyvenamosios vietos kyla ginčas. Kilus ginčui dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovė, piktnaudžiaudama tėvų valdžia ieškovui nežinant, išregistravo sūnų iš mokyklos, apgaulės būdu išėmė sūnui K. S. antrą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, pagrobė sūnų, slėpė sūnų, atsisakė nurodyti jo gyvenamą vietą, mokyklą, kurioje jis mokosi, telefono numerį. Visa tai byloja apie žemą atsakovės dorovinį lygį. Priešingai, ieškovas nėra baustas ar sulaikytas už jokius nusižengimus, nepažeidinėjo teisinių bei moralinių normų. Kad atsakovė tinkamai neprižiūri sūnaus, patvirtina ieškovo pateiktos internetinės telefonijos Skype programos išklotinės, sūnaus prisipažinimas, kad jis sėdi prie kompiuterio iki 4 valandos ryto (garso įrašas), bei duomenys apie K. S. pažangumą gauti iš (duomenys neskelbtini) Vyskupijos Mokyklų Sistemos dokumento „Moksleivio įvertinimas", kad K. S. į pamokas vėlavo net 14 kartų (JAV mokyklose net 3 kartų pavėlavimas laikomas šiurkščiu prasižengimu, moksleivis kviečiamas pasiaiškinti mokyklos direktoriui), nes vaikui sunku atsikelti iš ryto. Gyvenant su ieškovu sūnus kiekvieną ketvirtį baigė su pagyrimu, peršoko vieną klasę aukštyn, buvo išrinktas „Mėnesio mokiniu" bei atrinktas lankyti „Gabių vaikų" programą. Byloje yra pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad vaikas šiuo metu lanko būrelį, be to ieškovui yra patvirtinęs, kad jokio būrelio nelanko. Kauno miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į kiekvieno iš tėvų buitines gyvenimo sąlygas. Kauno miesto apylinkės teismas neatsižvelgė, kad atsakovės pateikta nuomos sutartis nėra patvirtinta jokios institucijos, sutartyje nėra nurodytas mokestis už nuomą, nėra nurodytas nuomojamas plotas ar kambarių skaičius, jei nuomojamos visos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kyla klausimas kur gyvena p.T. P. mama. Pats nuomos sutarties blankas paruoštas Socrates Media, LLC LF310-1 Rev 11/06 (tai matosi lapo apačioje dešinėje pusėje) yra paruoštas spaudai 2006 lapkričio mėnesį, o sutartis sudaryta 2006 07 11, t.y. sutartis sudaryta anksčiau, nei paruoštas blankas, kas yra neįmanoma. Dėl šių priežasčių nuomos sutartis vertintina kritiškai ir tikėtina, kad ji yra fiktyvi. Atsakovė prižiūri senyvo amžiaus moterį, sergančia Alzhaimerio liga, pas kuria ir gyvena. Byloje nėra duomenų kokios ten yra buitinės sąlygos, koks gyvenamojo ploto dydis tenka sūnui, kokia tvyro atmosfera. Bet pats faktas, kad gyvenama toje pačioje patalpoje, kur yra psichine liga sergantis ligonis, sudaro nepalankią emocinę aplinką, ligonis bet kuriuo metu gali mirti, o tai vaikui sukeltų labai nemalonius emocinius išgyvenimus. Ieškovui nuvykus į JAV atsakovė neleido apžiūrėti sūnaus gyvenamosios vietos. Tuo tarpu ieškovo buitinės sąlygos yra teismui aiškios iš pateiktų VĮ „Registrų centras“ išrašo. Kauno miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint, iki ginčo atsiradimo. K. S. su ieškovu gyveno nuo 2004 spalio mėn. iki 2007 m. rudens. Ginčas kilo 2007 m. rugsėjo pabaigoje, kai L. S. pareiškė norinti, kad sūnus gyventų su ja. 2004-2005, 2005-2006 ir 2006-2007 mokslo metais ieškovo prižiūrimas sūnus K. S. mokėsi labai gerai, dalyvavo matematikos konkurse „Kengūra", kuriam buvo specialiai ruošiamas, 2006 m. peršoko vieną klasę aukštyn, t.y. iš 5 į 6 klasę. 6 ir 7 klases baigė su pagyrimu, 2007 m. kovo mėnesį buvo išrinktas „Mėnesio mokiniu", lankė buriavimo-plaukimo, tinklinio būrelius, 2007 m. vasarą turėjo Ledo Arenos abonementą, rekomenduojant klasės auklėtojai 2007 m. rugsėjo viduryje ieškovas parašė prašymą (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktoriui dėl papildomų vokiečių kalbos pamokų lankymo; buvo rūpinamasi jo sveikatos būkle (lankėsi pas vaikų gydytoją, stomatologą, psichologą, akių klinikoje), t.y. atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę jam buvo sudarytos palankios sąlygos visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų sveikas ir parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovė tuo metu nerėmė sūnaus materialiai, t.y. vengė atlikti savo pareigą vaikams, nesidomėjo vaiko mokymusi, sveikatos būkle, net beveik nesusirašinėjo su sūnumi. Ieškovas skyrybų byloje, kuri nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme, prašo priteisti sūnui išlaikymą, todėl nepagrįstai šioje civilinėje byloje teismas nurodė, kad ieškovas neprašo priteisti sūnui išlaikymo. Šioje byloje Vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal dabartinę faktinę vaiko gyvenimo vietą nėra pateikusi jokių išvadų. Nėra duomenų, kad Kauno miesto Vaiko teisų apsaugos tarnyba būtų bandžiusi susisiekti su JAV atitinkama organizacija. Todėl darytina išvada, kad vaiko gyvenimo sąlygos yra nežinomos. Prieš išvykdama į JAV atsakovė su vaiku nesilankė Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnyboje ir vaikas nėra pareiškęs noro gyventi su atsakove ar išvykti su atsakove į JAV. Todėl Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės teiginys, kad "Atvykus motinai į Lietuvą, vaikas pasirinko motiną ir išreiškė norą gyventi su ja, todėl negalima sakyti, kad vaikas buvo išvežtas apgaulės būdu" yra niekuo neparemtas.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovės atstovė ir trečiojo asmens atstovė – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK ) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Kauno miesto apylinkės teismas byloje išnagrinėjo ieškovo reikalavimą dėl vieno tėvų (motinos) valdžios apribojimo ir tarp ieškovo bei atsakovės kilusį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šis teismas atmetė visus ieškovo reikalavimus ir patenkino atsakovės reikalavimą nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja, t.y. motina. Ieškovas padavė apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo byloje 2009 m. spalio 21 d. priimto sprendimo ir prašo šį sprendimą panaikinti. Todėl kolegija sprendžia dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo dėl visų šalių byloje pareikštų reikalavimų.
Dėl vieno tėvų (motinos) valdžios apribojimo
Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo atmetė, pripažindamas, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas. Teismas atsižvelgė į tai, kad CK 3.180 str. 1 d. nurodytos sąlygos, kai gali būti apribota tėvų valdžia , t.y. 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais, yra visi įstatyme numatyti tėvų valdžios apribojimo pagrindai (baigtinis pagrindų sąrašas). Kartu teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog yra pagrindai motinos valdžiai apriboti.
Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad nuoseklią įrodomąją medžiagą, leidžiančią teigti, kad atsakovė piktnaudžiauja tėvų valdžia, sudaro visa eilė byloje įrodytų faktinių duomenų, t.y. jog 2005 m. atsakovė sumušė sūnų ir buvo nuteista už smurtinį nusikaltimą prieš vaiką, t.y. žiauriai elgėsi su vaiku, 2004 – 2007 metais atsakovė nerėmė sūnaus materialiai, t.y. vengė atlikti savo pareigą vaikams , 2005-2007 metais atsakovė nesidomėjo vaiko mokymusi, sveikatos būkle, net beveik nesusirašinėjo su sūnumi, t.y. nesirūpino vaiku, 2007 metais atsakovė, pagrobdama ir slėpdama vaiką, piktnaudžiavo tėvų valdžia, pažeidė vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, taip pat pažeidė ieškovo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
CK 3.180 str. 2 d. nustato, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Tokios įstatymo nuostatos įpareigoja teismą analizuoti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar apskritai yra įstatyme numatytos sąlygos riboti tėvų valdžią. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažįsta, kad įstatyme numatytų sąlygų riboti motinos valdžią konkrečiu atveju nėra. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tokias aplinkybes.
Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovė 2005 metų sausio 5 d. mušė sūnų K., už ką Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo nubausta, teisėjų kolegijos nuomone, galima vertinti kaip atsitiktinį, vienkartinį žiauraus elgesio su vaiku faktą. Jis neįrodo, kad motina nuolat elgėsi su vaiku žiauriai, dėl ko vaikas nuolat kentėdavo, ir kad dėl motinos žiauraus elgesio būtų tikslinga riboti vaiko ir motinos bendravimą. Aplinkybės, kad atsakovė 2004-2007 metais nerėmė sūnaus materialiai, nesirūpino vaiku, nesidomėjo jo mokymusi, ką nurodo ieškovas, negali būti pripažintos nustatytomis. Atsakovė atsiliepime neigia tokius faktus, savo ruožtu nurodė, jog ieškovas trukdė jai bendrauti su sūnumi, tačiau ji bendravo su sūnumi ieškovui nežinant. Taip pat negalima pripažinti, jog atsakovė 2007 metų rudenį pagrobė vaiką, išsivežė jį į JAV, tuo pažeisdama vaiko teises ir interesus. Byloje nėra duomenų, kad vaikas būtų priverstas išvykti su motina į užsienį prieš savo valią.
Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į aplinkybę, kad ieškovas kreipėsi dėl motinos valdžios apribojimo ne 2005 metais, po vaiko sumušimo, bet 2007 m. spalio mėnesį , t.y. po to, kai nepilnametis jo ir atsakovės sūnus su motina išvyko į JAV be tėvo žinios ir sutikimo. Tokia aplinkybė leidžia teisėjų kolegijai vertinti, jog reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo ieškovas teisme pareiškė iš esmės ne dėl to, kad atsakovė žiauriai elgėsi su vaiku ir piktnaudžiavo tėvų valdžia, kas esminiai pažeidžia vaiko interesus, o dėl 2007 metų pabaigoje laikinai prarastos savo paties galimybės bendrauti su vaiku, kilusio ginčo su atsakove dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu nustatė nepilnamečio K. S. gyvenamąją vietą su atsakove L. S., t.y. patenkino atsakovės priešieškinį ir atmetė ieškovo ieškinį. Taip nuspręsdamas, teismas sprendime nurodė, kad vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į paties ieškovo ir atsakovės sūnaus K. S. raštu pareikštą nuomonę.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad sūnaus raštu, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, nebuvo galima remtis, nes toks raštas nepatvirtintas jokios kompetentingos organizacijos, nenurodyta rašte surašymo data, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių nustatyti, ar rašte išreikšta tikroji vaiko valia.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad K. S. prašymas ( b.l. 30, t. 2) yra byloje rašytinis įrodymas, kurį teismas privalo vertinti kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tai buvo vienintelis įrodymas, kuris patvirtino nepilnamečio sūnaus norą gyventi su motina, teismas juo vadovavosi. Pripažinti, kad jame išreikšta ne tikroji K. S. valia, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima. Tokią pačią jo nuomonę patvirtina ir 2010 04 27 apklausos protokole (b.l. 166-168, t. 2) užfiksuoti duomenys, kai K. S. patvirtino savo pageidavimą gyventi su mama, t.y. atsakove.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad K. S. teismui pateiktame rašte išreiškė savo tikrąją valią, nurodo tik abejones galinčius sukelti rašto vertinimus. Tokių teiginių negalima pripažinti įrodymais, kad ieškovo ir atsakovės sūnus nenori gyventi su motina. Įrodymų, kad sūnus pageidautų gyventi su tėvu, ieškovas nepateikė, nors, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsta jau vien ieškovo paaiškinimais nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apie bendravimą su sūnumi šiuolaikinio ryšio priemonėmis, tokius įrodymus, jei sūnus būtų pareiškęs tokią valią, pateikti galimybę jis turėjo.
Atsižvelgiant į tai, kad K. S. šiuo metu yra jau keturiolikmetis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog ir 2010 04 27 apklausoje jis išreiškė savo tikrąją valią. Esant tokio amžiaus vaiko, aiškiai sugebančio pareikšti savo valią, konkrečiam pageidavimui, nustatyti jo gyvenamąją vietą ne su motina, būtų neprotinga. Jau vien dėl šios priežasties pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su motina, priėmė nepagrįstą sprendimą, negalima. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas geriausiai atitinka vaiko interesus.
Pripažinusi, kad šioje byloje sprendžiant ginčą tarp tėvų (ieškovo ir atsakovės) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo reikšmingiausia yra paties keturiolikmečio vaiko nuomonė, teisėjų kolegija nelaiko itin reikšmingais ir reikšmingesniais už pareikštą vaiko valią apeliacinio skundo argumentų apie tėvų dorovinius ir kitus asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą ir vystymąsi.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kiekvieno tėvų buitines gyvenimo sąlygas. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad atsakovė nepateikė išsamių duomenų apie buities sąlygas, kuriose su motina Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvena sūnus. Tačiau jis ir pats nepateikė įrodymų, kad sūnus skųstųsi, jog buitinės gyvenimo sąlygos yra blogos. Savo ruožtu pats ieškovas vengė pateikti įrodymus apie tai, kokias buities sąlygas jis gali sudaryti sūnui. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tik duomenys apie turimą nekilnojamąjį turtą, neįvertinus vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams konkrečių galimų vaikui sudarytų gyvenimo sąlygų, nepateikimas duomenų apie paties ieškovo realiai gautas per paskutiniuosius metus ir šiuo metu gaunamas pajamas ar turimą kitą turtą, nėra tinkami įrodymai, leidžiantys konkrečiai įvertinti, kokios yra ieškovo buitinės gyvenimo sąlygos. Ieškovui nepateikus tokių įrodymų, negalima laikyti įrodytu, kad buities sąlygos vaikui gyventi pas tėvą bus geresnės nei gyvenant su motina.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šis sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutar i a:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.