- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- e2-4982-639/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02761-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Atsakovas
- R. S., N. S.
- Ieškovas
- A. T., J. B.
- Advokatai
- Sigitas Čepas
- Kategorijos
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. T. ir J. B. ieškinį atsakovams R. S. ir N. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir išsprendęs ieškovų A. T. ir J. B. prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai A. T., J. B. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami teismo atidalyti iš bendros dalinės nuosavybės 0,2 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Inžinerija LT“ 2016 m. kovo 30 d. parengtas Nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastrinių matavimų bylas, nustatyti, kad po atidalijimo A. T. asmeniškai priklauso žemės sklypas UAB „Inžinerija LT“ parengtame plane pažymėtas Nr. 1, kurio plotas 0,04 ha, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), J. B. asmeniškai priklauso žemės sklypas UAB „Inžinerija LT“ parengtame plane pažymėtas Nr. 2, kurio plotas 0,0518 ha, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), R. S. asmeniškai priklauso žemės sklypas UAB „Inžinerija LT“ parengtame plane pažymįtas Nr. 3, kurio plotas 0,1082 ha, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovams 631 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų
Ieškovai 2017 m. birželio 28 d. pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio. Nurodė, kad po ieškinio padavimo šalys 2017 m. birželio 5 d. sudarė turto pasidalinimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 9-o notaro biuro notarės V. M. (notarinio registro Nr. VM9-2130), pagal kurią buvo atidalintas iš bendros dalinės nuosavybės žemės sklypas, unikalus Nr. 2101-0002-0007, UAB „Inžinerija LT“ parengtą planą t.y. taip kaip buvo prašoma ieškinyje. Prašė grąžinti ieškovams dalį (23 Eur) sumokėto žyminio mokesčio ir priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovų ieškinio atsisakymas priimtinas ir byla nutrauktina (CPK 140 str.293 str.1 d.4 p.).
Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas ir byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Ieškovui išaiškintina, kad, nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Kaip minėta ieškovai ieškinį atsakovams pareiškė dėl to, kad pastarieji atsisakė arba vengė žemės sklypo padalijimo sutartį, patvirtinti pas notarą. Tai patvirtina ieškovų advokato dar iki ieškinio pateikimo atsakovams išsiųstas 2017-02-01 prašymas, suderinti konkrečią sandorio sudarymo datą ir laiką bei informavimas, kad ieškovai atsakovų lauks Klaipėdos 9 notarų biure 2017-01-10 d. nuo 10 val. Minėtas prašymas 2017-02-01 išsiustas registruota pašto siunta. Atsakovai sudaryti sandorio neatvyko ir neatvykimo priežasčių nepranešė. Tuomet ieškovų advokatas pateikė pakartotinį analogišką prašymą dėl sandorio patvirtinimo ir informavimo jog ieškovai atsakovų lauks Klaipėdos 9 notarų biure 2017-02-17 d. nuo 10 val. Minėtas prašymas taip pat 2017-02-13 d. išsiustas registruota pašto siunta. Atsakovai sandorio sudaryti neatvyko. Dėl ko ieškovai 2017-02-20 d. pareiškė ieškinį. Tik pareiškus ieškinį atsakovai pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Teismas kelis kartus atidėjo bylos nagrinėjimą, tam kad šalys galėtų sandorį patvirtinti pas notarą ir tai buvo padaryta tik 2017 m. birželio 5 d. Kadangi po ieškinio pareiškimo atsakovai sutiko su ieškiniu ir jį įvykdė, t.y. patvirtino bendros žemės sklypo pasidalijimo sutartį, ieškovai ieškinio atsisakė ir prašė bylą nutraukti, kadangi nebeliko ginčo dalyko. Tačiau ieškovai prašo atlyginti jiems jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo, dėl ginčo esmės bylinėjimosi išlaidų negalima paskirstyti pagal materialiųjų teisinių santykių sureguliavimo rezultatą. Išimtis sudaro situacijos, nurodytos CPK 94 straipsnyje. Tai yra teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tokiu atveju reikia vadovautis priežasties teorija ir atsakomybę bei kaltę dėl bylinėjimosi išlaidų nustatyti pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį.
Norminis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrindas aptariamoje situacijoje, nes šio klausimo nereglamentuoja CPK, yra pagal CK 1.1 straipsnio 2 dalį subsidiariai mutatis mutandis taikytinas CK 6.263 straipsnis. Jame nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nurodytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.263 straipsnį atsakomybė už kitų proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidas nustatytina vertinant, ar asmuo turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į teismą ir laikėsi visų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.
Byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovai vengė pas notarą patvirtinti žemės sklypo padalijimo sutartį, nors rengiant 2016-03-30 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktus atsakovai dalyvavo ir su šiais aktais sutiko (patvirtino tai savo parašais). Pagal LR žemės įstatymo 30 str. 3 d. žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį. Taigi patvirtinti pas notarą sutartį buvo būtina, tačiau atsakovai vengė tai padaryti, tai patvirtina ankščiau minėti ieškovų atstovo rašytiniai prašymai. Tai, kad atsakovai be jokio rimto paaiškinimo vengė pas notarą patvirtinti sutartį, dėl ko ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą, patvirtino ir liudytojo J. M. parodymai.
Dėl išdėstyto teismas vertina, kad būtent atsakovų neapdairūs ar nerūpestingi veiksmai lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Todėl atsakovai yra atsakingi dėl ieškovams susidariusių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo.
Ieškovei grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Ieškovai pateikė prašymą priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Iš ieškovų pateiktų duomenų, matyti, kad ieškovai sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, iš kurio 75 procentai grąžintini, atsisakius ieškinio, taip pat sumokėjo 600 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo, iš viso 630 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į byloje ieškovų pateiktus jų turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, į tai, kad ieškovams grąžintina 22,5 Eur žyminio mokesčio, (žyminį mokestį sumokėjo A. T.) taip pat įvertinus, kad atsakovai ieškovo reikalavimus įvykdė ir skolą ieškovams sumokėjo tik po kreipimosi į teismą, t. y. ieškovams kreipusis dėl teisinės pagalbos ir dėl to patyrus papildomas išlaidas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovams solidariai (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 4 punktas) iš atsakovų – R. S. ir N. S. priteistina 607,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
priimti ieškovų A. T. ir J. B. ieškinio atsakovams R. S. ir N. S. dėl ieškinio reikalavimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsisakymą.
Civilinę bylą nutraukti.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 22,5 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. vasario 17 d., mokėjimo užduoties kodas ZF07447.
Priteisti ieškovams A. T. ir J. B. solidariai iš atsakovų R. S. ir N. S. 607,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.