Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2018 m. gruodžio 19 d., apie 03.15 val., Vilniuje, Loretos Asanavičiūtės g. 13A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 520 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,52 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. K. pilnai pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė įvykio vakarą šventęs draugo sugrįžimą iš užsienio. Pas draugą važiavo savo automobiliu „BMW“ (registruotas Anglijoje jo vardu). Mašina ilgą laiką stovėjo aikštelėje, dėl ko jis norėjo, kad prasitrintų stabdžių kaladėlės. Svečiuose vartojo alkoholį – išgėrė daugiau nei 300 g stipriųjų gėrimų ir alaus, nustatytą girtumą pilnai pripažįsta. Net pats sau negali paaiškinti, kodėl sėdo prie vairo neblaivus, toks jo elgesys buvo labai kvailas ir neatsakingas. Pabuvęs pas draugą, pagalvojo, kad naktį automobilį palikti Karoliniškių mikrorajone yra kiek pavojinga, bijojo, kad kas nors nepavogtų gerų automobilio ratlankių, todėl nutarė visgi sėsti prie vairo. Lauke buvo pasnigta ir slidu, važiuodamas staigiai stabdė, nesuvaldė automobilio, nuslydo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Po eismo įvykio pats iškvietė policijos pareigūnus, nurodė kliudęs kelio ženklą, vairavęs neblaivus. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį vyresnio brolio žinion.

Motyvuojamoji dalis

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. K. taip pat pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes, gailėjosi. Jo parodymai yra užfiksuoti įtariamojo apklausos protokoluose (b. l. 40, 46).

Kadangi S. K., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja G. L. (Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulė) parodė, kad 2018-12-18 tarnybą pradėjo 18.30 val. Tą vakarą dirbo ekipaže kartu su vyr. patruliu A. K.. Nakties metu, apie 3.20 val., gavo pranešimą, kad Vilniuje, L. Asanavičiūtės g., neblaivus vairuotojas automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (angliški valstybiniai numeriai) atsitrenkė į stulpą. Nuvykus minėtu adresu rado automobilį „BMW 520 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo užvažiavęs ant saugumo salelės ir nulaužęs kelio ženklą Nr. 407 (Apvažiuoti iš dešinės). Prie automobilio vairo sėdėjo vyras, kurio pareigūnas A. K. paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas pateikė du vairuotojo pažymėjimus: lietuvišką ir anglišką, išduotus S. K.. Bendraujant su S. K., jis paaiškino, kad visą naktį gėrė su draugais, o po to nusprendė automobiliu parvažiuoti namo. Važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo ant saugumo salelės ir nulaužė kelio ženklą. Ji (G. L.) jautė nuo S. K. sklindantį alkoholio kvapą. Vairuotojui alkotesteriu nustatytas 1,70 promilių girtumas. Nustačius girtumą informavo Vilniaus apskrities VPK OVS budėtoją, o į pagalbą atvykus policijos ekipažui V1740, S. K. buvo nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centras, kur jam buvo paimtas kraujo mėginys (b. l. 30).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulės G. L. 2018-12-19 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 3).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2018-12-19, 03.29 val., S. K. nustatytas 1,70 promilių (neatėmus paklaidos) girtumas (b. l.10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-12-19 specialisto išvadoje Nr. T-A 12428/2018(01) konstatuota, jog S. K. kraujyje nustatyta mažiausia 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 13).

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „BMW5“ (kėbulo tipas – sedanas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1 995 cm³, variklio galia – 120 kW, gamybos metai - 2007) kaina yra 3 000 eurų (su PVM) (b. l. 14).

2018-12-19 nutarimu S. K. buvo nubaustas administracine tvarka dėl to, jog 2018-12-19, apie 03.15 val., vairuodamas automobilį „BMW 520 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo ant saugumo salelės ir nulaužė kelio ženklą (b. l. 6).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis S. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 520 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,52 promilių etilo alkoholio. Kaltinamojo S. K. kaltė pilnai įrodyta jo paties, taip pat liudytojos G. L. parodymais, policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, alkotesterio rodmenimis, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini. S. K. kaltė pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas prašymas atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį brolio T. K. atsakomybei (b. l. 66).

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis S. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 47), administracine tvarka baustas, paskirta bauda sumokėta (b. l. 48, 49), savo kaltę pripažįsta pilnai. Dėl įvykdyto nusikaltimo S. K. gailisi. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju pačiu nusikaltimu žala nepadaryta, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jo kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į įgyvendintą sąlygą dėl žalos atlyginimo, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis anksčiau neteistas, taigi, teisiamas pirmą kartą, praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Iš byloje esančio išrašo matyti, kad S. K. per paskutinius 3 metus administracine tvarka baustas 2 kartus. Nors nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nei administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus nėra duomenų apie tai, kad S. K. praeityje būtų taikyta administracinė atsakomybė už vairavimą išgėrus, tačiau pats kaltinamasis teigė 2006 m. buvęs nubaustas dėl vairavimo esant lengvo girtumo būklėje. Tokios aplinkybės, be abejo, yra reikšmingos, ypač svarstant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kai atleidimas yra dėl įstatymo uždraustos veikos, susijusios su transporto eismo saugumu. Visgi, teismo vertinimu, administraciniai nusižengimai, kurie S. K. atveju yra seniai nebegaliojantys, visos administracinės nuobaudos sumokėtos, be to, laikant, kad jeigu paties kaltinamojo įvardintas faktas dėl taikytos atsakomybės vairavus transporto priemonę lengvai apsvaigus ir yra objektyvus, tai laiko tarpas nuo tokio atvejo yra gerokai didesnis nei 10 metų, kas visumoje negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, jeigu byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals. Objektyvūs duomenys dėl kaltinamojo įvykdytų administracinių nusižengimų sudaro pagrindą nustatyti griežtesnes atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas (skirti ilgesnį terminą, parinkti baudžiamojo poveikio priemonę), tačiau vien tai, kad tokie nusižengimai buvo padaryti, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, kas užkirstų kelią atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis S. K. savo kaltę pilnai pripažįsta, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių. S. K. teisiamas pirmą kartą, nors už Kelių eismo taisyklių pažeidimus praeityje yra baustas, tačiau paskirtos nuobaudos nebegalioja. Teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertina ir kaltinamojo elgesį iškart po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, jog kaltinamasis apie padarytą eismo įvykį pranešė pats, atsakomybės nevengė, pats informavo policijos pareigūnus, jog eismo įvykį padarė apsvaigęs nuo alkoholio, o teismo posėdžio metu nurodė praeityje vairavęs neblaivus, suvokdamas, jog ši aplinkybė gali apsunkinti jo padėtį, taip pat žinodamas, kad faktas apie buvusį vairavimą išgėrus nėra užfiksuotas bylos medžiagoje esančiame administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus. Tokios aplinkybės rodo, jog tiek įvykio dieną, tiek apklausiamas teisme, kaltinamasis S. K. buvo išties nuoširdus, nevengė atsakomybės, savo noru sąžiningai nurodė visas aplinkybes. Teismas neturi pagrindo abejoti S. K. nuoširdžiu gailesčiu dėl padarytos nusikalstamos veikos bei daro išvadą, jog kaltinamasis S. K. padarė tinkamas kritiškas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamąjį S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje apklaustas laiduotoju prašantis būti kaltinamojo brolis T. K. parodė, kad jos tarpusavio santykiai su broliu yra artimi, nors brolis gyvena atskirai, tačiau bendrauja dažnai. T. K. teigimu, kaltinamasis yra jam labai artimas, laiduotoju prašantis būti asmuo yra vyresnysis brolis, yra autoritetas, vaikystėje kaltinamąjį globojo, tėvams esant užsiėmusiems, iš esmės daug prisidėjo ir prie brolio auginimo. Šiuo metu kaltinamasis, grįžęs iš užsienio, vėl gyvena Lietuvoje, dažnai matosi, daug bendrauja, todėl, T. K. įsitikinimu, jis broliui galės daryti realią įtaką. Paaiškino, jog pats yra buvęs pareigūnas, turi nemažai gyvenimiškos ir darbinės patirties, kurią panaudos ir padarys viską, kad ateityje toks brolio poelgis nepasikartotų (b. l. 81-84). Vertindamas, ar T. K. yra tinkamas laiduotojas, teismas atsižvelgia į tai, jog pastarasis praeityje neteistas, darbdavio charakterizuojamas kaip pareigingas, drausmingas darbuotojas (b. l. 69), yra buvęs policijos pareigūnas, turi ne vieną padėką už nepriekaištingą tarnybą (b. l. 74-79), neteistas, administracine tvarka nebaustas, Respublikiniame priklausomybės ligų centre negydytas (b. l. 68). Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada esant pagrindą laikyti T. K. tinkamu laiduotoju, kuris, būdamas kaltinamojo broliu, turi visas galimybes daryti jam teigiamą įtaką.

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog yra tikslinga atleisti kaltinamąjį S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal brolio T. K. laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Kartu su laidavimu skirtinas užstatas (laiduotojas iš esmės neprieštaravo mokėti užstatą, o, teismui išėjus į pasitarimų kambarį, ir įmokėjo bylos nagrinėjimo metu aptartą galimą užstato dydį), laidavimo terminas nustatytinas 2 (dvejiems) metams. Teismo sprendimui skirti užstatą įtakos turėjo tas laiduoju prašančio būti asmens pripažintas faktas, kad jam iki teismo posėdžio dienos nebuvo žinoma, kad brolis praeityje buvo baustas dėl vairavimo išgėrus, kas rodo esant būtinumą maksimaliai stiprinti tarpusavio ryšį.

Be to, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant mažesnį už BK 71 straipsnyje nustatytą galimą skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį (vidurkio dydis 65 MGL). Pažymėtina, jog teismo sprendimui skirti nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę nemažai reikšmės turėjo aplinkybė dėl pastarojo anksčiau įvykdytų administracinių nusižengimų, iš kurių vienas, kaip nurodė pats kaltinamasis, buvo susijęs su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio. Kaltinamasis yra dirbantis, šiuo metu nurodė gyvenantis su motina, dėl ko teismas mano, jog kaltinamasis turi visas galimybes susimokėti paskirtą įmoką per teismo nustatytą laikotarpį.

Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent šios teisės atėmimo paskyrimo klausimą. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,52 promilių etilo alkoholio. Kaltinamasis svečiuose vartojo alkoholį, po ko, nors ir būdamas apsvaigimo būsenoje, nutarė sėsti prie automobilio vairo, vairuodamas nesuvaldė automobilio bei nulaužė kelio ženklą. Tokie jo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų 2 mėnesių terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 19 d.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, t. y. daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl tikslingumo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. išieškoti iš kaltinamojo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (pačios transporto priemonės konfiskavimo klausimas nesvarstytinas, atsižvelgus į tai, kad automobilis registruotas užsienio valstybėje), nurodytina, kad teismas kaltinamajam jau skyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones, iš kurių viena yra finansinio pobūdžio, be kita ko, pakankamai artima išieškotino turto vertei, taip pat teismas negali nevertinti išskirtinai nuoširdaus kaltinamojo elgesio, kuomet apie nusikalstamą veiką pastarasis pats pranešė paskambindamas Bendrajam pagalbos centrui ir išsikviesdamas policijos pareigūnus, teisme ne formaliai, o nuoširdžiai apgailestavo. Teismo vertinimu, dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra tikslingas, už kaltinamojo įvykdytą nusikalstamą veiką jam jau yra pritaikytos kelios poveikio priemonės, kurios laikytinos pilnai pakankamomis.

Dėl kardomųjų priemonių

S. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimų Nr. 01174031, Nr. KAMIN806233S99CJ 34 ir paso Nr. 22709295) paėmimas, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Vairuotojo pažymėjimai (Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Lietuvos Respublikoje, ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Didžiojoje Britanijoje) perduotini VĮ „Regitra“ (b. l. 50, 51), o asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas savininkui.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstama veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsniu, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų terminą su 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio užstatu.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-774-932/2019 dėl S. K. nutraukti.

Paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 19 d.

Paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir įpareigoti S. K. įmokėti 55 MGL (atitinkamai 2 750 eurų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti. Vairuotojo pažymėjimus (Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Lietuvos Respublikoje, ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Didžiojoje Britanijoje), esančius voke prie baudžiamosios bylos, perduoti VĮ „Regitra“, asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti savininkui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti S. K., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui T. K., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.