- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-28
- Bylos Nr.
- 1S-2278-317/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- S. P.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. P. (S. P.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. P.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. liepos 8 d., jos pabaiga – 2017 m. liepos 6 d.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, susipažinusi su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada, pažyma dėl nuteistojo įvykdymo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų, remdamasi posėdžio, įvykusio 2015 m. spalio 22 d. protokolu Nr. 94-510, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, lygtinai paleidžiant jį neatlikus 1 metų 8 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos S. P., konstatuodamas, kad nuteistojo asmenybė neleidžia pagrįstai manyti, jog jis nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Apylinkės teismo vertinimu, paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, S. P. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas logišku argumentu nepaneigė kodėl išankstinis paleidimas iš pataisos įstaigos galėtų pakenkti asmenų (piliečių) saugumui ar paskatintų jį vėl nusikalsti. Pažymi, kad socialinio tyrimo išvada vienprasmiškai konstatuoja žemą jo pakartotinio nusikalstamumo riziką, kas rodo, jog bausmė šiuo aspektu jau pasiekė savo tikslus. Juolab, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, palaiko tvirtus ryšius su šeimos nariais, šiuo metu mokosi vidurinėje mokykloje, įgijo odinių gaminių taisytojo ir dailiųjų gaminių pynėjo iš vytelių specialybes, nuolat užsiima pataisos įstaigos būrių gerbūvio darbais, aktyviai dalyvauja įvairiose programose ir renginiuose, daugybę kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Atvykęs į pataisos namus pareiškė nortą dirbti, tačiau dėl laisvų darbo vietų stokos nebuvo įdarbintas. Teigia, kad jam nebeaišku ką dar jis, kaip nuteistasis, turėtų padaryti, kad būtų teigiamai įvertintos jo pastangos išpirkti kaltę prieš visuomenę. Mano, kad priekaištai jam dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis laisvėje, negali būti kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, nes per visą penkerių metų izoliacijos laikotarpį nebuvo pastebėtas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio. Taigi, jo nuomone, jis įrodė ne tik sau, bet ir kitiems, kad sugebės integruotis į visuomenę, dirbti kvalifikuotą darbą ir vesti socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Laisvėje jis ketina gyventi jo mamai priklausančiame bute, įsidarbinti statybininku. Anot jo, darbas didins jo galimybes grąžinti paskolą, atkurti socialinius ryšius, integruotis į visuomenę ir būti socialiai naudingu bei nepavojingu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. P. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. spalio 6 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad S. P. priklauso žemos rizikos grupei – 37 balai, tačiau toks vertinimas gana artimas vidutinei rizikos grupei (nuo 41 balo). Be to, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis nuosekliai stengiasi keisti savo elgesį ir mąstymą, kas sudaro pagrindą jį paleisti lygtinai, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.
Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. P. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra teisės pažeidimai, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, emocinė gerovė. Nuteistojo skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nuteistasis laisvės atėmimo metu nepakankamai siekia pašalinti minėtus kriminogeninius veiksnius. Nors nuteistasis aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau byloje nėra duomenų, kokiomis priemonėmis S. P. siekia pašalinti ar iki minimumo sumažinti antrojo kriminogeninio veiksnio egzistavimą, juolab, kad jis yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamu elgesiu praeityje. Šiuo atveju svarstytina galimybė jam dalyvauti tikslinėje programoje, skirtoje asmenims, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jis nuteistas, be kita ko, už psichotropinių medžiagų pardavimą, kas rodo, jog jis turėjo nelegalių pajamų, būtina nuteistajam pataisos namuose aktyviau ieškoti galimybių įsidarbinti ir tokiu būdu įgyti patirties gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie itin aktyvų nuteistojo siekį įsidarbinti pataisos namuose, o tai verčia abejoti, kad jis laisvėje sieks užsiimti prasminga veikla, dirbti, turėti legalų pragyvenimo šaltinį bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.
Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistuoju, kad jam paskirtos drausminės nuobaudos negalioja jau dvejus metus, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis bausmę pataisos namuose atlieka nuo 2011 m. lapkričio 28 d., taigi, drausmės pažeidimus padarė, be abejonės, žinodamas pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, bausmės atlikimo sąlygas. Ši aplinkybė neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių bei paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Nepaisant to, aukštesnysis teismas pastebi ir tai, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, S. P. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką jau ne pirmą kartą įvertinta 37 balais, t. y. vertinimo rezultatas nemažėja, ir tai šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, net ir atsižvelgiant į pamažu gerėjantį jo elgesį, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo S. P. (S. P.) skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.