Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Š. (S. Š.), gim. 1967-05-26, Vilnius, a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) kiemsargiu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. Š. 2009 m. liepos 22 d. apie 14.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kapsų g. 36 namo laiptinėje, Vilniuje, asmeninio konflikto su V. A. metu, peiliu vieną kartą smogė pastarajam į kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajam pjautinę skersinės krypties žaizdą kaklo priekio viršutinėje dalyje su kairės pusės jungo venų ir viršutinės arterijos bei kaklo raumenų sužalojimu, sukėlusiu ūmų išorinį nukraujavimą ir hemoraginį šoką su progresuojančiu širdies ir kraujagyslių veiklos nepakankamumu, ko pasėkoje 2009-07-22 16.00 val. V. A. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirė.

Kaltinamasis S. Š. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad 2009-07-22 apie vidurdienį iš savo darbovietės ėjo į namus. Prie Kapsų g. 36 namo susitiko pažįstamą V. A.. Prieš keletą mėnesių buvo davęs V. savo radijo imtuvą, nes šis žadėjo jį pataisyti. Susitikę pakalbėjo, paprašė grąžinti radijo imtuvą. V. pasakė, kad radijo imtuvo šiandiena negrąžins, atiduos jį kitą kartą. V. ėjo link 36 namo laiptinės, o jis pastarajam iš paskos. Tik įėjus į Kapsų g. 36 namo laiptinę tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. keikėsi necenzūriniais žodžiais, sakė, kad šiandiena radijo imtuvo negrąžins, o jeigu jam dar neaišku, tai jo draugai gali greitai viską paaiškinti. V. sučiupo jį už rūbų ties krūtine ir norėjo išstumti iš laiptinės į lauką. Po to, kai V. sugriebė jį už rūbų, automatiškai, pats to net nesuprasdamas, iš savo darbinio kombinezono priekinės kišenės išsitraukė sulenkiamą peilį ir vieną kartą smogė V. į kaklą, po ko šis pradėjo smarkiai kraujuoti. Su savimi turėtu bintu sutvarstė V. kaklą, paskambino ir iškvietė medikus, o atvykusiems pareigūnams atidavė peilį, kuriuo sužalojo V.. Viskas įvyko labai greitai, jokio tikslo žudyti V. neturėjo ir po to, kai V. sugriebė jį už rūbų, peilio griebėsi nevalingai. Dėl šio įvykio labai gailisi.

Parodymų patikrinimo vietoje metu S. Š. parodė, kur prie Kapsų g. 36 namo sutiko V. A., kaip stovint prie laiptinės durų iš darbinio kombinezono išsitraukė sulenkiamą peilį ir smogė V. A. į kaklą (b.l. 85-86).

Nukentėjusioji D. A. parodė, kad V. A. jos vyras, kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Pastaruosius 10 metų V. niekur nedirbo, tačiau jam labai patikdavo ardyti ir taisyti visokius buitinius prietaisus. V. gali apibūdinti kaip ramų žmogų. 2009-07-08 vakare išvažiavo į Ignaliną, kadangi atostogavo ir ten buvo iki 2009-07-22, kol paskambino sūnus A. A., kuris pranešė, kad mirė tėvas. Vyro, kuris nužudė V., nepažįsta, jis tikrai nebuvo V. draugas. Prašo priteisti iš kaltininko 5000 Lt turtinei žalai atlyginti. Šią sumą sudaro vyro laidotuvių išlaidos.

Apklausta liudytoja L. V. parodė, kad jau 10 metų gyvena su S. Š., kurį gali apibūdinti teigiamai. Mirusįjį V. A. pažinojo tik iš matymo. 2009-07-22 nuo 10.00 val. iki 17.00 val. buvo darbe, todėl apie V. A. mirties aplinkybes nieko papasakoti negali, nematė. 14.29 val. iš savo mobiliojo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs S. pasakė, kad su peiliu nužudė V. kad viskas pas jį blogai, kad pats iškvietė greitąją pagalbą ir dabar važiuos į kalėjimą. Daugiau pokalbio telefonu metu S. nieko nepasakė. S. visada su savimi nešiodavosi peilį.

MRU TMI Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1141/09 (01) nurodyta, kad V. A. mirė nuo pjautinės kaklo žaizdos su kairės pusės jungo venų ir viršutinės skydinės arterijos bei kaklo raumenų sužalojimu, sukėlusiu ūmų išorinį nukraujavimą ir hemoraginį šoką su progresuojančiu širdies ir kraujagyslių veiklos nepakankamumu. Į tai nurodo žaizda kaklo priekyje su kairės pusės jungo venų ir viršutinės skydinės arterijos bei kaklo raumenų sužalojimu, netolygi parenchiminių vidaus organų mažakraujystė, galvos smegenų pabrinkimas, taškinės kraujosruvos plaučių paviršiuje, skystas tamsus kraujas. Žaizda padaryta ašmenis ar aštrią briauną turinčiu pjaunančių savybių peilio tipo daiktu-įrankiu prieš keliolika-keliasdešimt minučių iki teikiant medicinos pagalbą. V. A. kaklo sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, nes kartotinio traumavimo požymių žaizdoje nebuvo (b.l. 13-18).

MRU TMI Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. S 272/09 (01) nurodyta, kad ant peilio, S. Š. švarko, aulinių batų, nuopjovoje nuo S. Š. rankų yra V. A. kraujas su 99,9999999999% tikimybe. Ant S. Š. kombinezono yra žmogaus kraujo pėdsakai, gautas vienas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. A. DNR profiliu su 99,9999999999% tikimybe. Ant S. Š. marškinėlių, dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui nerasta (b.l. 60-67).

MRU TMI Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2929/09 (01) nurodyta, kad S. Š. kūne nustatytas vienas sužalojimas – tai 1,6 cm ilgio paviršinė žaizdelė kairės rankos nykštyje, kuri galėjo būti padaryta aštria briauna, ašmenimis ar smailiu kampu nuo keleto valandų iki dviejų parų laikotarpiu iki jo apžiūros. Tai galėjo būti padaryta dinaminio kontakto metu: pirštui kontaktuojant su daiktu ar daiktui su pirštu, vienu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 72). Dėl šio sužalojimo S. Š. teismui paaiškino, kad dieną prieš įvykį susižalojo pirštą buityje.

2009-07-22 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad prie namo 36 Kapsų gatvėje Vilniuje rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (b.l. 5-6).

2009-07-22 lavono apžiūros protokole nurodyta, kad VšĮ VGPUL reanimacijos skyriuje apžiūrėtas V. A. lavonas su žaizda kakle (b.l. 7-9).

Bendrojo pagalbos centro 2009-07-27 pažyma rodo, kad 2009-07-22 centro informacinėje sistemoje buvo užregistruoti du pranešimai apie įvykį (duomenys neskelbtini) Pirmas užfiksuotas 14.21 val., buvo skambinta iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), antras – 14.23 val. buvo skambinta iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis S. Š. paaiškino, kad jis pirmas iš tel. (duomenys neskelbtini) skambino į greitąją pagalbą ir pranešė apie įvykį, prašė kuo skubiau važiuoti į įvykio vietą (b.l. 45, 46).

Alcotest printer duomenys rodo, kad 2009-07-22 18.34 val. S. Š. buvo konstatuotas 1,08 prom. apsvaigimo laipsnis (b.l. 56).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvados (b.l. 117) seka, kad šiuo metu klinikiniame vaizde lėtinio psichikos sutrikimo ar žemesnio specifinio asmenybės sutrikimo požymių nėra. S. Š. yra psichiškai sveikas. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą, nekyla jokių įtarimų, kad S. Š. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu nėra jokio pagrindo S. Š. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad S. Š. kaltė yra įrodyta. Kaltinamasis parodė, kad V. A. jį nemotyvuotai aprėkė, grasino sumušti, jam pasidarė apmaudu, jis įsižeidė ir, galimai, po to, kai V. A. jį fiziškai palietė, gal pastūmė, ar sugriebė, jis užsimojo ranka, kurioje laikė peilį, sudavė V. A. vieną smūgį į kaklą. Po to, pastebėjęs, kad V. A. iš gerklės pradėjo bėgti kraujas, suprato, kas atsitiko, bandė bintu sutvarstyti nukentėjusiajam kaklą, paskambino ir iškvietė medikus, o atvykusiems policijos pareigūnams atidavė peilį, kuriuo sužalojo V. A..

Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. A. mirė nuo pjautinės kaklo žaizdos su kairės pusės jungo venų ir viršutinės skydinės arterijos bei kaklo raumenų sužalojimu, sukėlusiu ūmų išorinį nukraujavimą ir hemoraginį šoką su progresuojančiu širdies ir kraujagyslių veiklos nepakankamumu, pasibaigusiu mirtimi. Į tai nurodo didelė (14,5 cm ilgio iki 4 cm gylio) lygiais kraštais žaizda kaklo priekyje. Ši žaizda padaryta ašmenis ar aštrią briauną turinčiu pjaunančių savybių peilio tipo daiktu-įrankiu prieš keliolika-keliasdešimt minučių iki teikiant medicinos pagalbą. Į tai nurodo žaizdos kakle lokalizacija, jos dydis, kraštų ir galų morfologija, sužalotų kaklo kraujagyslių dydis, klinikiniai duomenys. Šis sužalojimas – žaizda kakle kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl jungio venų sužalojimo, nes sukėlė mirtį. V. A. kaklo sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, nes kartotinio traumavimo požymių žaizdoje nebuvo. Kaklo žaizda padaryta vienu įrankiu, žaizdoje yra užsifiksavę tik bendrieji pjaunančių savybių peilio tipo daikto (peilio) požymiai. V. A. lavono kraujyje rastas antigenas A, būdingas A (II) grupei. V. A. lavono kraujyje rasta 1,13% etilo alkoholio. Tai rodo, kad mirties momentu jam galėjo būti nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad V. A. daug nukraujavo, o kūne likęs kraujas buvo atskiestas perpilamu krauju ir kitais gydomaisiais skysčiais, tikėtina, jog sužalojimo metu V. A. buvo žymiai girtesnis.

Aptariamo įvykio aplinkybės nustatytos ne tik iš kaltinamojo parodymų užfiksuotų ikiteisminio, teisminio bylos nagrinėjimo metu, kurie buvo patikrinti S. Š. parodymų patikrinimo vietoje bet ir iš kitų, S. Š. kaltę vienu ar kitu aspektu, patvirtinančių įrodymų: 2009-07-22 įvykio vietos apžiūros protokolo, iš kurio matyti, kad prie 36 namo Kapsų g. Vilniuje rastos kraujo dėmės; 2009-07-22 lavono apžiūros protokolo, iš kurio matyti, kad VšĮ VGPUL reanimacijos skyriuje buvo apžiūrėtas V. A. lavonas su žaizda kakle; specialisto išvados, iš kurios seka, kad ant S. Š. pateikto peilio, kaip nusikaltimo įrankio, S. Š. rūbų, nuoplovoje nuo S. Š. rankų yra V. A. kraujas su 99,9999999999% tikimybe.

Šie įrodymai visete objektyviai patvirtina paties S. Š. nurodytas aplinkybes apie V. A. padaryto sužalojimo mechanizmą. Padaryto nusikaltimo aplinkybės: tarpusavyje iškilusio konflikto metu dėl menkos dingsties peilio panaudojimas, juo smogiant į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – kaklą, dėl ko, nuo patirto sužalojimo nukentėjusysis mirė, leidžia daryti išvadą, kad S. Š. tyčia nužudė V. A. ir nors nenorėjo tokių pasekmių, sąmoningai leido jiems atsirasti, taigi veikė netiesiogine tyčia. Jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

S. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis bandė suteikti nukentėjusiajam pagalbą ir išvengti galimų padarinių, du kartus skambino į greitąją pagalbą ragindamas kuo skubiau atvykti į įvykio vietą ir nuo pat pirmos apklausos prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, pateikė nusikaltimo įrankį – peilį, padėjo išaiškinti šią veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Bylos duomenimis, apie įvykį S. Š. asmeniškai pranešė 14.21 val., sulaikytas jis buvo 15.30 val., alcotest printer duomenys 18.34 val. parodė S. Š. tikrinimo rezultatą – 1,08%. Be abejonių, kad praėjus 4 val. nuo įvykio apsvaigimas sumažėjo. Ši aplinkybė neduoda teismui pagrindo suabejoti S. Š. neblaivumu, darant nusikaltimą.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą bei tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes ir vieną sunkinančią aplinkybę, kaltininko asmenybę.

S. Š. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbo, netiesiogine tyčia dėl menkos dingsties, panaudojęs įrankį – peilį – nužudė kitą žmogų, t.y. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes, yra jo atsakomybę dvi lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybės. S. Š. nuo pat pirmos apklausos prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, iš karto po padaryto nusikaltimo pats du kartus skambino greitosios pagalbos telefonu, prašydamas sužalotam žmogui pagalbos, tuo bandydamas išvengti galimų sunkių padarinių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas parenka jam bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, žymiai mažesnę, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ją atliekant pataisos namuose. Tokios bausmės parinkimas nulėmė nukentėjusiosios D. A. palanki pozicija jo atžvilgiu.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. A. baudžiamojoje byloje pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Ji paaiškino, kad šią sumą sudaro jos turėtos vyro laidojimo išlaidos. Nors ji neišsaugojo jokių dokumentų ir kvitų, teismo manymu, 5000 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, susijusios su žmogaus palaidojimu, yra realus, todėl tenkintinas. Ši suma priteistina iš kalto asmens – S. Š..

Taip pat šioje byloje 1713,35 Lt dydžio civilinį ieškinį pareiškė Valstybinė ligonių kasa, kurį palaikė prokuroras. LR Civilinio kodekso 6.280 str. 1 d. nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo, t.y. S. Š.. Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, todėl tenkintinas, priteisiant iš S. Š. 1713,35 Lt už Valstybinės ligonių kasos patirtą žalą, gydant nukentėjusįjį.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išsprendžiamas LR BPK 94 str. tvarka. Peilis, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti rūbai: spec. drabužiai (kombinezonas, švarkas), maikutė, pora kojinių, batai – supakuoti ir saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo patalpose, esančiose Birželio 23-osios g. 10, Vilnius (kvitas Nr. 000488, b.l. 68-69) sunaikintini.

Kompaktinis diskas laikytinas prie baudžiamosios bylos. S. Š. darbo pažymėjimas Nr. P7-384 perduotinas įkalinimo įstaigai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 305 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,

nusprendė:

S. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nuo 2009-11-30.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nuo 2009-07-22 iki 2009-11-30.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš S. Š. D. A. 5000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš S. Š. Valstybinei ligonių kasai 1713,35 Lt patirtai žalai atlyginti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: peilį, rūbus saugomus pagal kvitą Nr. 000488 Vilniaus apskrities VPK saugojimo patalpose sunaikinti. Kompaktinį diską laikyti prie baudžiamosios bylos. S. Š. darbo pažymėjimą Nr. P7-384 perduoti įkalinimo įstaigai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio jam įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.