- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- eB2-1031-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00124-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- D. L.
dalyvaujant ieškovui D. L. (2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą ir finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Dorona“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Dorona“ iškelta bankroto byla Nr. eB2-835-730/2020, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Reniva“.
2. BUAB „Dorona“ nemokumo administratorė pateikė prašymą patvirtinti kreditorinius reikalavimus. Nemokumo administratorė nurodė, kad kreditorius D. L. pateikė prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą 4817 EUR sumai. Nurodė, kad su šiuo reikalavimu nesutinka, nes nemokumo administratorė neturi duomenų apie kreditorinio reikalavimo dydžio pagrįstumą, be to, tokių duomenų neteikia ir kreditorius, todėl su šiuo reikalavimu nesutinka ir prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka.
3. 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nutarta išskirti ieškovo D. L. pareikštą kreditorinį reikalavimą atsakovei BUAB „Dorona“ iš BUAB „Dorona“ bankroto bylos (Nr. eB2-835-730/2020) į atskirą bylą, suteikiant naują bylos numerį. Byloje dėl ieškovo D. L. pareikšto kreditorinio reikalavimo paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka, pasiūlyta ieškovui D. L. iki teismo posėdžio pateikti teismui paaiškinimus raštu ir papildomus įrodymus dėl reiškiamo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.
4. 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje ieškovas savo reikalavimą palaikė, pateikė papildomus įrodymus, kuriuos teismas prijungė prie bylos. Paaiškino savo reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, jog jis dirbo UAB „Dorona“ nuo 2019 m. iki datos kaip nurodyta SODROS duomenyse. Kreditorinį reikalavimą prašo patvirtinti už visą laikotarpį iki buvo atleistas iš UAB „Dorona“ kaip darbo užmokestį ir už prastovas. Dėl darbo susitarė su UAB „Dorona“ direktoriumi Ž. U., darbo sutarties nematė. Su direktoriumi Ž. U. susitarė, jog dirbs 5 dienas, po 8 val. į dieną, valandos įkainis 6 Eur į rankas. Realiai dirbo tris savaites, V. padavė prašymą, kad atleistų iš darbo, kada tiksliai datos nepamena, gali būti kad po 4 savaičių pradėjus dirbti. Telefonu direktoriaus Ž. U. bandė prašyti atlyginimo, vis sakydavo, kad sumokės, bet nesumokėjo ir neatleido.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas iš dalies.
5. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja JANĮ nuostatoms.
6. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
7. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
8. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
9. Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015). Kaip žinoma, CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
10. Byloje nėra UAB „Dorona“ darbo sutarties sudarytos su ieškovu D. L.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išraše yra nurodytas ieškovo D. L. draudimo laikotarpis nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2020 m. birželio 23 d. Aplinkybes, jog ieškovas D. L. buvo įdarbintas ir dirbo UAB „Dorona“ patvirtino liudytojai Ž. U. UAB „Dorona“ direktorius (2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio garso įrašas, 09:18:16) ir liudytojas V. D. (V. D.) dirbęs UAB „Dorona“ (duomenys neskelbtini) (2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas, 15:24:22).
11. Liudytojas Ž. U. UAB „Dorona“ direktorius 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu parodė, kad dalis UAB „Dorona“ dokumentų buvo perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl atliekamo patikrinimo, tarp kurių yra darbo sutartis, sudaryta su D. L., bei atsiskaitymą už darbą su D. L. pagrindžiantys įrodymai. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo prašymu 2020 m. rugsėjo 3 d. pateikė duomenis, jog neturi UAB „Dorona“ sudarytos darbo sutarties su ieškovu D. L., bei atsiskaitymą su juo už darbą patvirtinančių dokumentų.
12. Vertinant nurodytus įrodymus (10-11 punktai), teismas pripažįsta nustatyta aplinkybę, jog ieškovas D. L. buvo įdarbintas UAB „Dorona“ laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (CPK 178 straipsnis). Ieškovas D. L. buvo atleistas iš UAB „Dorona“ 2020 m. birželio 23 d. iškėlus bankroto bylą UAB „Dorona“, tai yra, DK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu. Šis darbuotojo atleidimo pagrindas įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas.
13. Ieškovas D. L. 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad praėjus keturioms savaitėms nuo darbo pradžios UAB „Dorona“ darbuotojui V. D. buvo įteikęs prašymą atleisti iš darbo savo noru (teismo posėdžio garso įrašas 10:17:33), tačiau atleistas nebuvo. Liudytojas V. D. 2020 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje parodė, kad jis ieškovo prašymą atleisti iš darbo perdavė UAB „Dorona“ direktoriui Ž. U. (2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas, 15:23:31). Liudytojas UAB „Dorona“ direktorius Ž. U. 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu parodė, kad jis buvo nurodęs UAB „Dorona“ buhalterei atleisti ieškovą iš darbo, tačiau ieškovo prašymo atleisti iš darbo UAB „Dorona“ jis kaip direktorius negavo, kodėl ieškovas nebuvo atleistas iš darbo paaiškinti negali (2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio garso įrašas, 09:18:16).
14. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės (13 punktas) nekeičia ieškovo nei atleidimo pagrindo, nei atleidimo datos iš UAB „Dorona“, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad darbdavys įformino šį darbo sutarties nutraukimą pagal ieškovo prašymą DK 55 straipsnio pagrindu.
15. Ieškovas nemokumo administratorei pateikė kreditorinį reikalavimą 4817, 00 EUR sumai. 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje ieškovas pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Veiklos partneriai“ konsultacinę išvadą, kurioje priskaičiuota suma už darbą ieškovui UAB „Dorona“ 2802,66 EUR (su privalomais mokėti mokesčiais) ir 2088, 42 EUR (po privalomų mokesčių išskaitymų).
16. Byloje nėra įrodymų, jog su ieškovu už darbą UAB „Dorona“ jo darbo laikotarpiu yra atsiskaityta. Kaip nurodyta (11 punktas), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė duomenis, jog neturi UAB „Dorona“ atsiskaitymą su ieškovu už darbą patvirtinančių dokumentų, nors liudytojas UAB „Dorona“ direktorius Ž. U. buvo parodęs teismo posėdžio metu, jog atsiskaitymą už darbą su ieškovu D. L. patvirtinantys dokumentai yra perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, jog neįrodyta, kad UAB „Dorona“ atsiskaitė su ieškovu už darbą laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (CPK 178 straipsnis).
17. DK 139 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, jog darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, DK 146 straipsnis reglamentuoja darbo užmokesčio mokėjimo terminus, vietą ir tvarką, o DK 149 straipsnis – darbuotojo reikalavimų gynimą darbdaviui tapus nemokiam. DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.
18. Nemokumo administratorė prieštaravimų dėl UAB „Veiklos partneriai“ priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių išmokų nepateikė. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti UAB „Veiklos partneriai“ konsultacinėje išvadoje pateiktų priskaičiavimų objektyvumu. UAB „Veiklos partneriai“ pateiktoje konsultacinėje išvadoje skaičiavimus, susijusius su darbo išmokomis atliko specialių buhalterinių žinių turinti J. B., ką patvirtina pateiktas diplomas. Darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal ieškovo nurodytą valandinį atlygį, kurio dydį iš esmės patvirtino ir liudytojas UAB „Dorona“ direktorius Ž. U., parodydamas, jog sutartas darbo užmokestis buvo 1, 05 minimalios algos (su privalomais mokėti mokesčiais), UAB „Veiklos partneriai“ pateiktoje konsultacinėje išvadoje priskaičiuota darbo užmokesčio suma už dirbtą darbo laiką 2019 m. spalio 9-23 dienomis 596 EUR (su privalomais mokėti mokesčiais).
19. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog likusį laikotarpį nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2019 m. birželio 23 d. (atleistas dėl bankroto), ieškovas faktiškai darbų UAB „Dorona“ neatliko. Už likusį laikotarpį ieškovas prašo priteisti jam išmokas kaip už prastovas. Nemokumo administratorė su šia kreditorinio reikalavimo dalimi nesutinka, nurodydama, kad prastova ieškovui nebuvo paskelbta įstatymo nustatyta tvarka.
20. Pagal DK 47 straipsnio 1 dalį, jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama DK 47 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka , o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio.
21. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad ginčo laikotarpį nuo 2019 m. spalio 24 iki ieškovo atleidimo 2020 m. birželio 23 d. iš UAB „Dorona“, kai ieškovui nebuvo suteiktas darbas ne dėl ieškovo kaltės ir jis nebuvo atleistas, yra pagrindas kvalifikuoti kaip prastovą ne dėl ieškovo kaltės (DK 47 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog UAB „Dorona“ suteikė ieškovui darbą, tačiau ieškovas į darbą neatvyko, kas ir sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog įmonė negalėjo suteikti ieškovui darbo ne dėl nuo ieškovo priklausančių priežasčių, todėl turėjo pareigą įforminti prastovą DK 47 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu ir mokėti tuo pagrindu priklausančias išmokas ieškovui. Teismo vertinimu, procedūriniai pažeidimai, tai yra, prastovos nepaskelbimas įstatymo nustatyta tvarka dėl darbdavio kaltės negali pažeisti darbuotojo interesų.
22. DK 62 straipsnio pagrindu ieškovui priskaičiuota išeitinė išmoka 121, 40 EUR, kuri numatyta nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju bankroto atveju.
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas iš dalies, tai yra, pagrindas patvirtinti ieškovo kaip pirmos eilės kreditoriaus kreditorinį reikalavimą BUAB „Dorona“ bankroto byloje, kurį sudaro: 2802,66 EUR (su privalomais mokėti mokesčiais) ir 2088, 42 EUR (po privalomų mokesčių išskaitymų) (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).
24. Pažymėtina, jog nemokumo administratorei gavus UAB „Dorona“ apskaitos dokumentus ar kitus duomenis ir nustačius, kad ieškovui nesumokėtas kito dydžio darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos, ieškovo finansinis reikalavimas gali būti tikslinamas JANĮ nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
tenkinti iš dalies D. L. prašymą dėl jo įtraukimo į kreditorių sąrašą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dorona“ bankroto byloje ir finansinio reikalavimo patvirtinimo.
Patvirtinti pirmosios eilės kreditoriaus D. L. finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dorona“ bankroto byloje, kurį sudaro: 2802,66 EUR (su privalomais mokėti mokesčiais) ir 2088, 42 EUR (po privalomų mokesčių išskaitymų).
Likusioje prašymo dalyje kreditoriaus D. L. reikalavimo netenkinti.
Nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovui ir nemokumo administratorei, įpareigojant su nutartimi supažindinti kreditorius.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dalies dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo įsiteisėjimo dienos jos kopiją pateikti Garantinio fondo administratoriui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutarties patvirtintą kopiją perduoti į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dorona“ bankroto bylą.
Nutartį per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.