- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-04
- Bylos Nr.
- 2A-141/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Vincas Verseckas
- Ieškovas
- Lietuvos, Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės, UAB „Valdlita“
- Atsakovas
- UAB „Talda“
- Trečiasis asmuo
- AB „Alytaus tekstilė“
- Advokatai
- Rasa Užkuraitienė, Gintaras Makšimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Donato Šerno, Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Valdlita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-443-230/2006 pagal ieškovo ieškovo UAB „Valdlita“ ieškinį atsakovui UAB „Talda“, dalyvaujant trečiajam asmeniui AB „Alytaus tekstilė“, dėl išlaidų netinkamos kokybės prekių trūkumams ištaisyti ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Valdlita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Talda“ ir prašė priteisti iš atsakovo 101 218,20 Lt nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog, vykdydamas savo gamybinę veiklą (siūdamas įvairios paskirties darbo rūbus), iš atsakovo pirko įvairių rūšių audinius. Atsakovas sutartimis garantavo jo parduodamų audinių kokybę, t. y., kad audiniai atitiks prekės gamintojo kokybinio sertifikato sąlygas. Atsakovas patiekė audinį 4R80 (su nedegia apdaila). 2003 m. rugpjūčio mėn. – 2004 m. sausio mėn. laikotarpiu buvo nustatyta, kad patiektas audinys yra nekokybiškas. Kokybės trūkumai, priimant prekes, vizualiai nebuvo ir negalėjo būti nustatyti, nes jie buvo paslėpti ir išryškėjo tik vėliau, sukerpant audinius ir pradėjus naudoti iš jų pagamintus gaminius – darbo drabužius. Sukirpimo metu ir tik pradėjus nešioti rūbus audinys plyšo. Buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, o pasiūtų gaminių pirkėjas AB „Mažeikių nafta“ prekes grąžino. Dėl šių priežasčių ieškovas turėjo pašalinti trūkumus savo sąnaudomis: padidinti audinio išeigas vienam gaminiui, pakeisti nekokybiškus gaminius tinkamais. To pasekoje ieškovas turėjo 88 557,35 Lt išlaidų, kurias prašė įskaityti, sumažinant įsiskolinimą už audinius, arba atlyginti. Atsakovas pažadėjo atlyginti nuostolius, tačiau vėliau tai padaryti atsisakė. Be to, atsakovas ne laiku patiekė užsakytą audinį art. 2R51, jį turėjo patiekti iki 2005 m. balandžio 21 d., dėl ko ieškovas AB „Mažeikių nafta“ sumokėjo 12 660,85 Lt delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas nurodė, jog ieškovo pateikti įrodymai - UAB „Valdlita“ darbuotojų tarnybiniai pranešimai apie sukirpimo eigoje nustatytus audinio 4R80 defektus (b. l. 17-21, t. 1, 9-11, t. 2), AB „Mažeikių nafta“ surašyti prekių grąžinimo aktai (b. l. 25-26, t. 1) ir Lietuvos tekstilės instituto bandymų protokolai (b. l. 130-136, t. 1) su priedais (b. l. 137-150, t. 1), nelaikytini tinkamais ir pakankamais atsakovo patiektų audinių netinkamai kokybei pagrįsti ir patvirtinti. Teismas teigė, jog pirmieji tarnybiniai pranešimai apie netinkamą audinių kokybę ieškovo bendrovėje surašyti 2003 m rugsėjo mėnesį (b. l. 9-11, t. 2). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 681 patvirtintų „Prekių priėmimo taisyklių“ 7 punktas numato, kad jeigu nustatoma, jog gautų prekių kokybė neatitinka sutarties, normatyvinių dokumentų bei lydinčiųjų dokumentų reikalavimų, pirkėjas privalo sustabdyti prekių priėmimą, surašyti aktą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti apie tai raštu pardavėjui, nurodant prekių kokybės tikrinimo datą. Šių veiksmų ieškovas 2003 m. rugsėjo mėn. neatliko ir nepateikė įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti (CPK 178 str.). Pagal ieškovo pateiktus dokumentus rašytinės pretenzijos atsakovui neva tai pareikštos 2004 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 22, t.1) ir 2005 m. kovo 15 d. (b. l. 24, t. 1), tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šios pretenzijos atsakovui buvo išsiųstos ir atsakovas jas gavo. Be to, ieškovas dublike pripažino, kad tokių įrodymų neturi (b. l. 126-129, t. 1). Teismas liudytojų V. Boiko ir E. Petriko parodymus apie tai, kad atsakovo bendrovės direktorius D.Miškinis ir komercijos direktorius tiekimui V. Talačka buvo informuoti apie parduoto audinio trūkumus (b.l. 21-22, 22-23, t. 2), nelaikė tinkamu įrodymu, nes aukščiau nurodytas normatyvinis aktas numato pranešimą raštu. Teismas atsižvelgė į liudytojų AB „Mažeikių nafta“ darbuotojų V. Gelžinio ir V. Milvydienės parodymus (b. l. 19-21, t. 2), kurie pripažino, kad surašant aktus dėl darbo rūbų grąžinimo atsakovo atstovas nebuvo kviečiamas, nes AB „Mažeikių nafta“ sutartinius santykius turėjo tik su ieškovu, o ieškovo atstovas V.Mišeikis nekėlė klausimo dėl UAB „Talda“ atstovo iškvietimo. Teismas sprendė, jog tokie ieškovo darbuotojų veiksmai patvirtina, kad atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie netinkamą jo patiektų audinių kokybę, ir tokiu būdu iš atsakovo buvo atimta galimybė tai paneigti. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus AB „Mažeikių nafta“ 2004 m. vasario 5 d. ir 2005 m. kovo 1 d. surašytus prekių grąžinimo aktus (b. l. 25-26, t. 1), teigė, kad prekių grąžinimas negali būti įrodinėjamas vien šiais aktais, nes Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai prekės grąžinamos, patikslinamąjį apskaitos dokumentą šalių susitarimu surašo prekių tiekėjas arba prekes grąžinantis ūkio subjektas. Ieškovas tokių patikslinamųjų apskaitos dokumentų nepateikė ir dublike pripažino, kad jie nebuvo rašomi (b. l. 126-129, t. 1). Be to, pagal 2004 m. vasario 5 d. prekių grąžinimo akte (b. l. 25, t. 2) nurodytas PVM sąskaitas-faktūras: 2003 m. gruodžio 16 d. Nr. GEC 8342664 ir 2003 m. gruodžio 23 d. Nr. GEC 8342693 buvo tiekiamas ne audinys 4R80, dėl kurio kokybės yra reiškiamos pretenzijos, o visai kitas audinys KS00524795, ką patvirtina šių sąskaitų-faktūrų nuorašai (b. l. 79-80, t. 1). Analogiškai ir pagal kitame 2004 m. kovo 1 d. prekių grąžinimo akte (b. l. 26, t. 1) nurodytas PVM sąskaitas-faktūras taip pat buvo tiekiamas ne vien nurodyto artikulo audinys ir iš esmės jis tiektas tik nedaugeliu atvejų (b. l. 77-87, t. 1). Teismas teigė, jog rašytiniais įrodymais nepatvirtinta ir ieškovo nurodoma aplinkybė, jog gaminiai buvo pakeisti, nes nepateikti prekių į AB „Mažeikių nafta“ įvežimą keitimui patvirtinantys dokumentai. Be to, prekių grąžinimo aktus pasirašę asmenys neatitinka nustatytos komisijos sudėties (tvarkos 14.2.1 punktas), o aktas surašytas ne pagal akto nustatytą formą (b. l. 100, t. 2). Teismas teigė, jog Lietuvos tekstilės instituto bandymų protokolų duomenys ir laboratorijos išvada negali būti ieškovo patiektų nekokybiškų audinių įrodymu (b. l. 130-136, t. 1), nes šis įrodymas atsirado tik iškėlus bylą, bandymai atlikti pačiam ieškovui pateikus bandymui neidentifikuotus audinius ir apie tai neinformavus bei nežinant atsakovui. Todėl nėra galimybės patvirtinti, jog tyrimui buvo pateiktas būtent tas audinys, dėl kurio vyksta ginčas, t. y., kad bandymui buvo pateiktas atsakovo UAB „Talda“ tiektas audinys, nes nurodyto artikulo audinius tuo metu tiekė ne vien atsakovo bendrovė. Teismas ieškovo nurodytas aplinkybės dėl audinio 2R51 nesavalaikio pateikimo, laikė taip pat neįrodytomis (CPK 178 str.). Teismas teigė, jog šalių sudarytomis sutartimis (b. l. 15-16, t. 1) buvo numatytas audinių tiekimas pagal suderintą asortimentą arba asmenišką pirkėjo pasirinkimą (sutarčių 1.1 punktas, t. y. sutartimis nebuvo numatyti audinių tiekimo grafikai, todėl sutartimi nebuvo numatyta ir pardavėjo (atsakovo) atsakomybė už nesavalaikį audinių pateikimą. Ieškovo pateiktą audinio 2R51 užsakymą pagaminti šį audinį iki 2005 m. balandžio 21 d. (b. l. 30, t. 1) teismas nelaikė atsakovo įsipareigojimu, nes atsakovo parašo ant šio užsakymo nėra, kaip ir nėra įrodymų, kad toks užsakymas buvo pateiktas atsakovo bendrovei. Tuo tarpu AB „Mažeikių nafta“ užsakymas pagaminti apsauginius baltinius iš šio audinio yra suderintas su ieškovu UAB „Valdlita“ ir pastarosios pasirašytas, prisiimant šiuos įsipareigojimus (b. l. 28-29, t. 1). Teismas pažymėjo, jog užsakymas ieškovo priimtas tą pačią dieną, kai neva tai atsakovas jau turėjo pateikti audinius tai yra 2004 m. balandžio 21 d., bet dar nebuvo pateikęs. Teismas sprendė, jog ieškovas veikė neapdairiai ir jam neįvykdžius AB „Mažeikių nafta“ užsakymo atsakomybė tenka pačiam ieškovui. Teismas taip pat sprendė, jog reikšminga ir tai, kad ieškovo bendrovė 2005 m. balandžio mėnesį atsakovui už parduotus audinius buvo įsiskolinusi 136 003,86 Lt, dėl ko atsakovas nutraukė sutartinius ryšius su ieškovu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo mėn 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių argumentų:
1. Byla teismo posėdyje išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo bei dėl svarbios priežasties jame nedalyvaujant ieškovo bendrovės vadovui ir tai yra absoliutūs šio sprendimo negaliojimo pagrindai. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo advokato prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad į teismo posėdį neatvyko AB ,,Alytaus tekstilė“ atstovas. Apelianto teigimu, šios bendrovės atstovo dalyvavimas buvo būtinas, nes be jo nebuvo galimybės išsiaiškinti atsakovo tiektų ieškovui audinių gamybos klausimo.
2. Teismas be pagrindo atsisakė tenkinti ir kitus su atsakovo ginčijamomis audinio 4R80 su nedegia apdaila gamybos aplinkybėmis susijusius ieškovo advokato prašymus - dėl papildomų rašytinių įrodymų išreikalavimo iš AB „Alytaus tekstilė“, dėl šios bendrovės technikos direktoriaus apklausos šioje byloje liudytoju bei dėl visos eilės dar anksčiau teismui pateiktų papildomų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos. Apeliantas teigia, jog negavę AB „Alytaus tekstilė“ atstovų patvirtinimo apie šios bendrovės atsakovui pagamintus audinio 4R80 su nedegia apdaila kiekius, nebeturėjo galimybių ne tik atsikirsti į vieną iš pagrindinių atsakovo argumentų, kad ieškovui patiektas audinys neva buvo pagamintas ne jų pačių, o AB „Alytaus tekstilė“, bet ir įrodyti teismui, jog atsakovo argumentai apie šias aplinkybes yra melagingi, bei pateikti papildomus įrodymus.
3. Bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, nes visi atsakovo atstovės prašymai buvo tenkinami, nors ieškovas ir prieštaravo, o ieškovo atstovų prašymai buvo atmesti. Apeliantas nurodo, jog dėl to teisėjai buvo pareikštas nušalinimas, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Apelianto manymu, teisėjos šališkumą byloje įrodo ir tai, kad 2006 m. rugsėjo mėn. 7 d. vykusio teismo posėdžio parengiamojoje dalyje staiga pablogėjus bendrovę atstovavusio generalinio direktoriaus Kazio Strazdausko sveikatos būklei, dėl ko jis buvo priverstas ne tik palikti teismo posėdžio salę, bet ir kreiptis į atitinkamą gydymo įstaigą, teismo posėdis nebuvo atidėtas, nepadaryta pertrauka. Byla buvo paskubomis išnagrinėta, dalyvaujant tik bendrovę byloje atstovavusiam advokatui, nors prieš tai 2006 m. birželio mėn. 15 d. turėjęs vykti teismo posėdis dėl tos pačios priežasties, be ypatingų svarstymų buvo atidėtas, nes teisėja pripažino, jog be ieškovo bendrovės generalinio direktoriaus nebuvo galima išnagrinėti bylos. Apeliantas nurodo, jog posėdyje likęs advokatas neturėjo jokios galimybės teismui tinkamai paaiškinti ieškinyje nurodytų aplinkybių, nes be teisės atstovauti bendrovę šioje byloje bei teikti teisines konsultacijas daugiau jokių kitokių teisių ar įgaliojimų šioje byloje atstovas neturėjo.
5. Teismas neatskleidė bylos esmės. Apeliantas teigia, jog teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei jų prieduose nurodė, jog iš atsakovo įsigyjo audinį 4R80 su nedegia apdaila, kuris pagamintas atsakovo bendrovėje, tai patvirtina ne tik PVM sąskaitos - faktūros, bet ir atsakovo prie šio audinio pateikti kokybės sertifikatai. Vienok atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės dėl ieškovui parduoto audinio neatitikimo kokybės reikalavimams, teismui įrodinėjo visiškai priešingas aplinkybes, t. y., kad audinys buvo pagamintas trečiojo asmens - AB „Alytaus tekstilė“ bendrovėje. Nors AB ,,Alytaus tekstilė“ teismui raštu patvirtino, jog dar 2003 metais atsakovui tikrai buvo pagaminusi audinio 4R80 su nedegia apdaila, tačiau, jų turimais neoficialiais duomenimis, tai tebuvo labai nedidelis kiekis audinio, o atsakovas ieškovui pardavė žymiai didesnius kiekius. Ieškovo advokatas tuo tkslu kreipėsi raštu į AB „Alytaus tekstilė“, kad jam būtų suteikta išsami informacija apie konkrečius atsakovui šios bendrovės pagamintus ginčo audinio kiekius, tačiau informacija nebuvo suteikta, o teismas atsisakė šią informaciją iš trečiojo asmens išreikalauti. Apeliantas teigia, jog su šiuo klausimu, susijusią informaciją, nepavyko gauti byloje ir žodžiu, nes, kaip paminėta, trečiojo asmens atstovas į paskutinį teismo posėdį neatvyko, o teismas atsisakė iškviesti liudytoju AB „Alytaus tekstilė“ gamybos direktorių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti teismo sprendimą nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalys 2007 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje pateikė pasirašytą 2007 m. kovo 5 d. taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti, panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimą, civilinę bylą nutraukti bei grąžinti apeliantui 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.
Ginčijamas pirmosios instancijos tesimo sprendimas naikintinas, taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla nutrauktina.
CPK 35 straipsnio 1 dalis numato šalių teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje ir bet kurioje instancijoje (CPK 140 str. 1 d.). Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, išsprendžia kilusį teisminį ginčą ar kelis atskirus teisminius ginčus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo civiliniame procese principą, t.y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).
Iš bylos duomenų matyti, kad taikos sutartį pasirašė tinkamai įgalinti šalių atstovai: ieškovo UAB „Valdlita“ direktorius Kazys Strazdauskas ir atsakovo UAB „Talda“ direktorius Darius Miškinis.
Šalys 2007 m kovo 5 d. taikos sutartyje nurodė, jog žino taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo teisines pasekmes bei jas supranta (CPK 140 str., 293-294 str.). Be to, abi šalys yra atstovaujamos advokatų: ieškovą atstovauja adv. Vilius Jonaitis (3 t., b. l. 13) ir adv. G. Makšimas (3 t., b. l. 35), o atsakovą - adv. Rasa Užkuraitienė (3 t., b. l. 25), kas taip pat leidžia teigti, jog šalims yra išaiškintos bylos nutraukimo, patvirtinus taikos sutartį, pasekmės.
Teisėjų kolegijos nuomone, šalių pateikta 2007 m. kovo 5 d. taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti kilusius teisminius ginčus, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl tvirtintina (CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 ir 3 d.).
Šalims susitarus taikiai užbaigti ginčą, panaikintinas Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimas, taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 5 p.).
Ieškovui taikos sutartimi atsisakius reikalavimų atsakovui ir įsipareigojus sumokėti skolą atsakovui, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos šioje byloje Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 9 d. ir 2006 m. spalio 17 d. nutartimis, naikintinos (1 t., b. l. 55, 2 t., b. l. 183-184; CPK 144 str. 1 d., 150 str.).
Ieškovui (apeliantui) UAB „Valdlita“ grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (1 t., b. l. 2, 3 t., b. l. 9; CPK 87 str. 2, 3 d., 94 str. 2 d.). Iš grąžintinos žyminio mokesčio sumos atimtinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose įteikimu, kurias pagal taikos sutarties 10 punkto sąlygas valstybei apmoka ieškovas (1 t., b. l. 1, 3 t., b. l. 88, CPK 96 str.). Šalių patirtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą šalys išsprendė taikos sutartimi, nurodydamos, jog bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai, kiekviena šalių pasilieka sau (taikos sutarties 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 150 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimą.
Patvirtinti 2007 m. kovo 5 d. ieškovo Lietuvos ir Vokietijos UAB „Valdlita“ ir atsakovo UAB „Talda“ pasirašytą taikos sutartį, sudarytą dėl ginčų civilinėse bylose Nr. 2-1479-230/2005 (2-443-230/2006) dėl žalos atlyginimo ir Nr. 2-382-40/2005 (2-26-372/2007) dėl delspinigių priteisimo išsprendimo, šiomis sąlygomis:
„1. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Valdlita“ sumoka UAB „Talda“ 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) Lt skolą už prekes šia tvarka: 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt sutarties pasirašymo metu, likusius 60 000 (šešiasdešimt tūkstančių) Lt per 4 mėnesius mokant po 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt šia tvarka: pirmą mokėjimą iki 2007 m. balandžio 5 d., antrą mokėjimą iki 2007 m. gegužės 5 d., trečią mokėjimą iki 2007 m. birželio 5 d., ketvirtą mokėjimą iki 2007 m. liepos 5 d.
2. Šalys susitaria, kad Lietuvos ir Vokietijos UAB „Valdlita“ turi teisę sumokėti skolą anksčiau negu sutartyje numatytais terminais, sumokėti visą skolą iš karto ar sumokėti skolą didesne pinigų suma negu 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt.
3. Šalys susitaria, kad jeigu Lietuvos ir Vokietijos UAB „Valdlita“ neįvykdo šios sutarties 1-ame punkte numatytų įsipareigojimų ir nesumoka skolos numatytais šiame punkte terminais, pažeidžia sutarties 1-ame punkte numatytą nors vieną terminą, tai Lietuvos ir Vokietijos UAB „Valdlita“ sumoka UAB „Talda“ baudą, lygią likusiai visai nesumokėtai sumai.
4. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Valdlita“ atsisako savo ieškininių reikalavimų dėl žalos priteisimo UAB „Talda“ ir pareiškia, kad ateityje nereikš jokių pretenzijų.
5. UAB „Talda“ atsisako savo ieškininių reikalavimų dėl skolos priteisimo nagrinėjamoje civilinėje Šiaulių apygardos teisme bei delspinigių priteisimo civilinėje byloje Šiaulių apygardos teisme.
6. Šalys susitaria, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Valdlita“ Šiaulių apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 2 d. ir 2006 m. sausio 25 d. nutartimis, paliekamos galioti iki pilno atsiskaitymo.
7. Nuo to momento, kai Lietuvos ir Vokietijos UAB „Valdlita“ tinkamai įvykdo savo įsipareigojimus, numatytus šios sutarties 1 punkte, UAB „Talda“ atsisako nuo bet kokių turtinių pretenzijų Lietuvos ir Vokietijos UAB „Valdlita“.
8. Šalys susitaria, kad bylinėjimosi išlaidas, o taip pat išlaidas advokato pagalbai, kiekviena pasilieka sau.
9. Šalys susitaria, kad pašto išlaidas valstybei sumoka Lietuvos ir Vokietijos UAB „Valdlita“.“
Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Valdlita” ieškinį atsakovui UAB ,,Talda” dėl išlaidų netinkamos kokybės prekių trūkumams ištaisyti ir nuostolių atlyginimo.
Grąžinti ieškovui UAB „Valdlita“ 4 461,44 Lt (keturi tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt vienas Lt 44 ct) žyminio mokesčio.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 9 d. ir 2006 m. spalio 17 d. nutartimis šioje civilinėje byloje pritaikytas atsakovo UAB „Talda“ turtui laikinąsias apsaugos priemones.
Nutarties nuorašą nusiųsti Turto arešto aktų registrui vykdymui.