- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-31
- Bylos Nr.
- I-900-162/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00564-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Advokatai
- Aivaras Surblys
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Eglės Kiaurakytės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujanti pareiškėjui J. S., 2012 m. gruodžio 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-3782 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (įpareigoti priimti sprendimą).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (1.7)-SR-3782, kuriuo pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą paliktas nenagrinėtas;
2) įpareigoti atsakovę Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2012 m. spalio 8 d. prašymą (reg. Nr. ATP-1861) suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-549/2012;
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde (b.l. 8-9) nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-384-549/2012, kurioje jis yra kaltinamasis. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas garantuoja teisę turėti gynėją baudžiamojoje byloje, tačiau nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą pareiškėjui gynėjo dalyvavimas nėra užtikrinamas. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo proceso metu Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2011 m. sausio 17 d. sprendimu buvo paskyrusi advokatą Aivarą Surblį, kuris teikė antrinę teisinę pagalbą iki 2012 m. birželio mėnesio. Tačiau Klaipėdos tarnyba nutraukė sutartį su advokatu Aivarą Surbliu ir kito advokato nepaskyrė. Pažymi, jog tai yra tyčiniai pasikartojantys Klaipėdos tarnybos veiksmai, nukreipti prieš pareiškėjo teises ir interesus.
Nurodo, jog 2012 m. spalio 8 d. Klaipėdos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-384-549/2012. Prašymas buvo užpildytas pagal specialią formą, kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro. Tačiau Klaipėdos tarnyba 2012 m. spalio 11 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3782 pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą. Teigia, kad skundžiamas aktas pažeidžia jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašymo nagrinėjimo tvarka bei tarnybos veiksmai griežtai reglamentuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, numatančiame, kad asmenims, kurie dėl savo sunkios finansinės ir socialinės padėties negali patys tinkamai apginti pažeistų teisių, garantuojamas pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimas. Pažymi, jog remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi ir 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, jis turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Teigia, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai žinojusiai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-384-549/2012 ir susipažinusiai su visomis ginčo aplinkybėmis, nebuvo kliūčių priimti sprendimą nedelsiant ir informuoti apie jį pareiškėją. Pareiškėjas nurodo, kad Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos patvirtinimo“ 5 grafoje nurodytų atsakymų „Sutinku“ ar „Nesutinku“ nuostatų teisinės pasekmes neaiškios. Skundas taip pat argumentuojamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta asmens teise į gynybą, Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies nuostata, draudžiančia varžyti žmogaus teises dėl jo socialinės padėties, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 bei 13 straipsniais, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio nuostatomis.
Pareiškėjas J. S. teismo posėdžio metu prašo skundą patenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 29), atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b.l. 30-32) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Klaipėdos tarnyba 2011 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-73-10 buvo suteikusi antrinę teisinę pagalbą J. S. baudžiamojoje byloje ir antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatą Aivarą Surblį. Tačiau šis sprendimas galiojo iki 2012 m. sausio 22 d. ir dėl jo pratęsimo J. S. laiku nesikreipė. Todėl, 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutraukusi antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį su advokatu Aivaru Surbliu, Klaipėdos tarnyba advokato pakeitimo klausimo šioje byloje nesprendė, nes antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal 2011 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-73-10 buvo pasibaigęs, pasibaigus sprendimo galiojimo terminui. Todėl mano, kad pareiškėjo kaltinimai Klaipėdos tarnybai, jog jos veiksmai buvo tyčiniai ir nukreipti į pareiškėją, yra nepagrįsti.
Nurodo, jog 2012 m. spalio 8 d. tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-384-549/2012. Tarnybos direktorius Rimvidas Valančius, siekdamas išvengti interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą, nusišalino nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje nagrinėjant minėtą pareiškėjo prašymą ir pavedė Teisės skyriaus vedėjai, jai nesant – ją pavaduojančiam valstybės tarnautojui, nagrinėti šį pareiškėjo prašymą ir priimti visus su šiuo prašymu susijusius sprendimus. Skundžiamu raštu tarnyba informavo pareiškėją, jog jo 2012 m. spalio 8 d. pateiktas prašymas nebus nagrinėjamas, kadangi prašyme pareiškėjas nurodė, jog nesutinka, kad prašyme bei prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Tarnyba skundžiamu aktu grąžino pareiškėjui prašymo originalą kartu su prie jo pateiktais priedais.
Teigia, kad skundžiamu 2012 m. spalio 11 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3782 įformintą atsisakymą nagrinėti pareiškėjo prašymą tarnyba grindė tokiais motyvais. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę gauti iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Atsižvelgiant į tai, neturėdama pareiškėjo sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, tarnyba neturėjo teisės spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo pagal pateiktą prašymą, todėl prašymo nenagrinėjo ir jį grąžino pareiškėjui pagrįstai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 29). Atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu į skundą prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į skundą (b.l. 52-53) prašo skundo netenkinti. Pažymi, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, savarankiškai priimančiomis sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, o Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitaip įtakoti tarnybų priimamų sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo (neteikimo). Nurodo, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą. Pareiškėjas, pildydamas nustatytos formos prašymą, buvo supažindintas su jo teise sutikti/nesutikti, kad būtų tvarkomi asmens duomenys, ir tokio sutikimo nedavė. Duomenų subjektui nesutikus dėl jo asmens duomenų tvarkymo, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti J. S. asmens duomenų, tame tarpe ir atlikti veiksmų, numatytų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje renkant duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjo prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi, todėl pagrįstai paliko jo prašymą nenagrinėtą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (1.7)-SR-3782, kuriuo pareiškėjo 2012 m. spalio 8 d. prašymas (reg. Nr. ATP-1861) suteikti antrinę teisinę pagalbą paliktas nenagrinėtas, įpareigoti atsakovę priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2012 m. spalio 8 d. prašymą (reg. Nr. ATP-1861) suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-549/2012.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinių santykių srityje, kuri reglamentuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (2000 m. kovo 28 d. Nr. VIII-1591) bei kituose teisės aktuose.
2012 m. spalio 8 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (minėta toliau – ir Klaipėdos tarnyba) gautas pareiškėjo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-549/2012 (b.l. 35-39). Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija), pareiškėjas, pildydamas grafą dėl sutikimo, kad prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos tikslais, nurodė: „Nesutinku“ (b.l. 39). Teisingumo ministro nustatytoje prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formoje ties minėta grafa yra nurodyti du atsakymo variantai – „Sutinku“ arba „Nesutinku“. Pareiškėjo įrašas leidžia daryti išvadą, kad jis nesutiko, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.
Pareiškėjas nuo minėto prašymo nagrinėjimo dėl interesų konflikto prašė nusišalinti Klaipėdos tarnybos direktorių (b.l. 35).
Klaipėdos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius, vadovaudamasis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, bei siekdamas išvengti tarnybos interesų konflikto, nusišalino nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje nagrinėjant minėtą pareiškėjo prašymą ir pavedė tarnybos Teisės skyriaus vedėjai, o jai nesant – ją pavaduojančiam valstybės tarnautojui, nagrinėti šį pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo prašymą nagrinėjo Teisės skyriaus vyriausioji specialistė, pavaduojanti Teisės skyriaus vedėją, Vitalija Mardasaitė, kuri pavaduoti Teisės skyriaus vedėją Kristiną Gureckienę paskirta 2012 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. P-5 (b.l. 46).
Skundžiamu 2012 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. (1.7)-SR-3782 Klaipėdos tarnyba informavo pareiškėją (b.l. 10) apie tai, kad jo 2012 m. spalio 8 d. gautas prašymas (reg. Nr. ATP-1861) suteikti antrinę teisinę pagalbą yra nenagrinėjamas, nesant pareiškėjo sutikimo, kad prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Klaipėdos tarnyba tokį savo sprendimą grindė tuo, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Pagal šio įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar Klaipėdos tarnyba pagrįstai ir teisėtai nusprendė pareiškėjo prašymą grąžinti nenagrinėtą.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1444 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.) reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita; taip pat nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (1 straipsnio 2 dalis). Asmens duomenų tvarkymas yra laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka minėtame įstatyme įtvirtintas nuostatas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnis pateikia pagrindines šio įstatymo sąvokas. Šio straipsnio 1 dalyje pateikta asmens duomenų definicija, pagal kurią asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Minėto straipsnio 4 dalis apibrėžia duomenų tvarkymo sąvoką, pagal kurią duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Minėto straipsnio 12 dalyje taip apibrėžta sutikimo sąvoka: sutikimas – savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai – rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią. Ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą (2 straipsnio 8 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 pažymėjo, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintas nuostatas.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, kuriems esant preziumuojama, jog asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas. Minėti kriterijai yra: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Taigi teismas turi įvertinti, ar buvo teisinės prielaidos konstatuoti, kad Klaipėdos tarnyba negali tvarkyti pareiškėjo J. S. asmens duomenų ir atlikti imperatyvios pareigos patikrinti, ar pareiškėjas turi teisę į antrinę teisinę pagalbą.
Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis įpareigoja pareiškėją pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Realizuodama įvardijamą teisę ir aiškindamasi nurodytas aplinkybes, tarnyba, vadovaudamasi paminėtomis Teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, gali gauti reikalingus duomenis apie asmenį.
Teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-71 /2011 pažymėjo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Teisinės pagalbos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra, laikantis reglamentuotų teisės aktais procedūrų, leidžiančių patikrinti, ar asmuo turi teisę į tokią pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarnybų uždavinys užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal įstatymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas ne kartą yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Teisinės pagalbos įstatymo nustatyta pareiga, įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus.
Jau buvo minėta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 ir 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija patvirtintoje tipinėje prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos grafa, esančia 5 puslapyje, numatyta kad asmuo, besikreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, kaip duomenų subjektas yra supažindinamas su jo teise pasirinkti ar sutinka, ar nesutinka, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Taigi šioje grafoje nurodytas valios pareiškimas atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtą sutikimo sąvoką (savanorišką duomenų subjekto valios pareiškimą tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu) bei minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. S., 2012 m. spalio 8 d. pildydamas nustatytos formos prašymą (reg. Nr. ATP-1861), supažindintas su jo teise sutikti arba nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, nesutiko dėl duomenų tvarkymo ir tokį nesutikimą išreiškė tipinėje formoje nurodytu žodžiu „Nesutinku“. Iš to seka, kad duomenų subjektui (šiuo atveju – pareiškėjui) nesutikus dėl jo asmens duomenų tvarkymo, atsakovė Klaipėdos tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti jo asmens duomenų, tame tarpe ir atlikti veiksmų, numatytų Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje, renkant duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar jo prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su žyma apie jos gavimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2012 m. rugpjūčio 17 d (b.l. 40-42), kuri nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas nėra būtinas. Metinės gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 punktas įpareigoja pareiškėją teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, o už pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas asmuo, deklaruojantis turtą ir pajamas.
Pareiškėjas kelia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1R-260 pakeistos Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos patvirtinimo“ nuostatos – „Mano šiame prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais“ teiginio tikslų bei kokias pasekmes gali sukelti atsakymai: „Sutinku“ ar „Nesutinku“ problemą, t.y. ar minėtas klausimas netrukdo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašytojui ją gauti, jei pareiškėjas atsako „Nesutinku“.
Jau buvo minėta, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama, Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 punktas numato asmens, besikreipiančio dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, pareigą bendradarbiauti su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 2 punktas įpareigoja asmenį, besikreipiantį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2234/2011, 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2460/2011), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose, administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo turi pateikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, jog Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje yra numatyta tarnybos teisė, pagal kurią ji gali iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymo nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2410/2011). Todėl pareiškėjui išreiškus nesutikimą tvarkyti jo duomenis teisinės pagalbos suteikimo tikslais, Klaipėdos tarnyba negali patikrinti, ar pateikti duomenys yra teisingi (įvykdyti jai numatytą įstatymo pareigą patikrinti šių duomenų teisingumą) ir ar pareiškėjas atitinka įstatymo kriterijus, pagal kuriuos jam turėtų būti suteikiama antrinė teisinė pagalba. Pažymėtina, jog pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tam kad pareiškėjo duomenys galėtų būti tvarkomi, jis turi sutikti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1R-260 pakeistos Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formoje pateikto teiginio tikslas yra iš pareiškėjo gauti šį sutikimą, tam kad tarnyba turėtų teisę tvarkyti pareiškėjo duomenis, kaip to reikalauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Kaip minėta, išreiškus nesutikimą tarnyba negali patikrinti pareiškėjo duomenų ir įsitikinti, ar pareiškėjas atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo kriterijus teisinei pagalbai gauti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2012 m. spalio 8 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-549/2012, negalėjo įvykdyti imperatyvios pareigos įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir surinkti visus duomenis, susijusius su sprendimo priėmimu svarstant antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimą, todėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas tapo negalimas. Aptartas teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui 2012 m. spalio 8 d. prašyme raštiškai išreiškus nesutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, Klaipėdos tarnyba skundžiamu sprendimu pagrįstai grąžino pareiškėjo prašymą nenagrinėtą.
Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Klaipėdos tarnyba skundžiamu sprendimu pagrįstai nutraukė duomenų tvarkymo veiksmus ir nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-549/2012, nes faktinė ir teisinė padėtis šio sprendimo priėmimo metu nėra pakitusi.
Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjo teiginys, kad Klaipėdos tarnyba delsia priimti sprendimą. Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnyba sprendimą priima iš karto, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tinkamai užpildyto prašymo, kurio rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras, suteikti antrinę teisinę pagalbą, jį pagrindžiančių dokumentų ir kt. dokumentų, įrodančių asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, gavimo dienos. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą gautas 2012 m. spalio 8 d., skundžiamas sprendimas priimtas 2012 m. spalio 11 d. Pareiškėjui pateikus netinkamai užpildytą prašymą, Klaipėdos tarnybos veiksmai negali būti vertinami kaip vilkinimas atlikti veiksmus.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. S. taip pat teigia, kad Klaipėdos tarnyba 2011 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-73-10 buvo paskyrusi advokatą Aivarą Surblį teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-384-549/2012 ir ši pagalba buvo teikiama iki 2012 m. birželio mėnesio. Tačiau Klaipėdos tarnyba nutraukė sutartį su advokatu Aivaru Surbliu ir kito advokato nepaskyrė, tuo pažeisdama pareiškėjo teises.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos tarnyba 2011 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-73-10 (b.l. 33-34) nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui J. S. baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00466-10) rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją ikiteisminio tyrimo ir pirmos instancijos teisme. Klaipėdos tarnyba sprendimu teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatą Aivarą Surblį. Minėto sprendimo rezoliucinės dalies 5 punkte nurodyta, kad sprendimas galioja iki 2012 m. sausio 22 d. Be to, sprendimo rezoliucinės dalies 6.5 punkte nurodyta ir tai, kad jei antrinė teisinė pagalba bus teikiama ilgiau nei metus, vadovaujantis Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 4 punktu, pareiškėjas privalo pateikti tarnybai metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija yra pateikta, ne vėliau kaip praėjus 5 dienoms nuo metų pabaigos. Klaipėdos tarnyba 2012 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. (1.7)-SR-3591 „Dėl antinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-384-549/2012“, adresuotame pareiškėjui bei Klaipėdos miesto apylinkės teismui (b.l. 43-44) nurodė, kad nustatytu laiku pareiškėjas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pratęsimo pagal 2011 m. sausio 17 d. sprendimą į Klaipėdos tarnybą nesikreipė, todėl 2012 m. sausio 22 d. baigėsi šio sprendimo galiojimo terminas ir antrinė teisinė pagalba pagal jį nebėra teikiama. Kadangi antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal šį sprendimą pareiškėjui baigėsi dar iki antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutarties su advokatu Aivaru Surbliu nutraukimo, advokato pakeitimo klausimas nebuvo ir nėra sprendžiamas.
Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 4 punkte numatyta, kad kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta, jei antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus. Tokia deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 dienoms nuo metų pabaigos. Bylos medžiaga nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta 2011 m. sausio 17 d., o 2012 m. sausio 22 d. baigėsi sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą terminas, t.y. praėjus vieneriems metams po antrinės teisinės pagalbos paskyrimo. Minėtame Klaipėdos tarnybos 2012 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. (1.7)-SR-3591 nurodyta, jog pareiškėjas suėjus metų terminui, Klaipėdos tarnybai nepateikė metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta, todėl remiantis Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 4 punktu, antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagrįstai priėmė šį sprendimą, todėl pareiškėjo argumentai, kad Klaipėdos tarnybos veiksmai yra pasikartojantys, tyčiniai bei nukreipti prieš pareiškėjo teises ir interesus yra nepagrįsti.
Pareiškėjo skundas taip pat argumentuojamas Konstitucijoje garantuota asmens teise į teisinę pagalbą bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įteisinta asmenų teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinant teisę ir veiksmingą teisingumą. Pareiškėjui pačiam nesutikus, Klaipėdos tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti pareiškėjo asmens duomenų ir atlikti veiksmus, siekiant nustatyti, ar jis turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Nėra pagrindo išvadai dėl Konstitucijos ar tarptautinių teisės aktų pažeidimo ir dėl to, kad bylos nagrinėjimo dalyku yra ne Klaipėdos tarnybos sprendimas, kuriuo būtų atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau sprendimas, kuriuo pareiškėjui jo prašymas grąžintas nenagrinėtas.
Pareiškėjas prašo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, tačiau nėra pateikęs duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi jis atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (b.l. 5-6). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Taigi įstatymų leidėjas numato galimybę proceso šaliai atlyginti turėtas teismo išlaidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jos naudai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas netenkintas, todėl jis negali pretenduoti į išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo J. S. skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-3782 panaikinimo bei įpareigojimo priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2012 m. spalio 8 d. prašymą (reg. Nr. ATP-1861) suteikti antrinę teisinę pagalbą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.