Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-10-15 · Administracinė byla Nr. I1-4283-583/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
I1-4283-583/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00848-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Remigijus Arminas (pirm.)
Pareiškėjas
A. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4283-583/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00848-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui A. T. (vaizdo konferencijos būdu),

2020 m. rugsėjo 17 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–4), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovė), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. vasario 2 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK I sektoriaus 2-oje karantino patalpoje, 9-oje ir 12-oje kamerų tipo patalpose, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. liepos 12 d. drausmines nuobaudas atliko karceryje, 3-ioje ir 13-oje kamerų tipo patalpose, nežmoniškomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Nurodo, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui. Teigia, kad dėl silpno apšvietimo jis negalėjo rašyti laiškų ir skaityti knygų bei spaudos. Nurodo, kad nebuvo įrengtas radijo taškas ir jis negalėjo dvasiškai tobulėti. Tvirtina, kad karantino patalpoje nebuvo įrengtas pavojaus mygtukas, todėl jam teko baimintis, kad iškilus pavojui jis negalės išsikviesti pareigūno ar medicinos darbuotojo. Teigia, kad išduodama patalynė, čiužiniai, antklodės buvo nehigieniški. Pažymi, kad nebuvo užtikrintas pakankamas vėdinimas, nebuvo įrengta ventiliacija, vėdinimas per mažas langų angas nebuvo pakankamas. Teigia, kad dėl nepakankamo vėdinimo kameroje buvo blogas kvapas. Nurodo, kad nebuvo drabužių džiovyklos, kabliukų viršutiniams drabužiams pasikabinti, dėl to patyrė nepatogumų, nes neišdžiaustyti rankšluosčiai pelydavo, o viršutiniai drabužiai, laikomi krepšiuose po lovomis, įgaudavo specifinį kvapą. Tvirtina, kad nuo sienų ir lubų krisdavo dažai, tinkas, bendras patalpų vaizdas žemino jo garbę ir orumą. Pareiškėjo nuomone, dėl kalinimo minėtomis sąlygomis jis patyrė emocinį sukrėtimą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, todėl patirtą neturtinę žalą prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas Andrius Tautrimas nurodė, kad palaiko skundą, prašė jį patenkinti iš esmės.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. l. 12–18) į pareiškėjo skundą nurodo, kad nepalaiko jame pateiktų argumentų, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo laikomas paskyrus jam drausmines nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų arba užkertant kelią jo daromam šiurkščiam teisės pažeidimui, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, priėmus nutarimą laikinai jį izoliuoti – perkelti į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas 2-oje karantino patalpoje, kurios bendras plotas 36,43 kv. m, buvo laikomas laikotarpiais: nuo 2019-01-06 iki 2019-01-07 (kameroje buvo 1), nuo 2019-01-07 iki 2019-01-08 (kameroje buvo 3), nuo 2019-01-08 iki 2019-01-09 (kameroje buvo 4), nuo 2019-01-09 iki 2019-01-10 (kameroje buvo 3), nuo 2019-01-10 iki 2019-01-11 (kameroje buvo 3), nuo 2019-01-12 iki 2019-01-13 (kameroje buvo 3), nuo 2019-01-13 iki 2019-01-14 (kameroje buvo 2), nuo 2019-01-21 iki 2019-01-22 (kameroje buvo 3), nuo 2019-01-22 iki 2019-01-23 (kameroje buvo 4), nuo 2019-01-23 iki 2019-01-24 (kameroje buvo 8), nuo 2019-01-24 iki 2019-01-25 (kameroje buvo 7), nuo 2019-01-25 iki 2019-01-26 (kameroje buvo 3), nuo 2019-01-26 19.20 val. iki 2019-01-27 19.20 val. (kameroje buvo 3), nuo 2019-01-27 iki 2019-01-28 (kameroje buvo 3), nuo 2019-01-28 iki 2019-01-29 (kameroje buvo 3), nuo 2019-01-31 iki 2019-02-01 (kameroje buvo 2), nuo 2019-06-10 iki 2019-06-11 (kameroje buvo 3), nuo 2019-06-11 iki 2019-06-12 (kameroje buvo 6), nuo 2019-07-02 iki 2019-07-03 (kameroje buvo 5). Pareiškėjas 9-oje kamerų tipo patalpoje, kurios bendras plotas 16,6 kv. m, buvo laikomas laikotarpiais nuo 2019-01-11 iki 2019-01-12 (kameroje buvo 2) ir nuo 2019-01-14 iki 2019-01-21 (kameroje buvo 1), 12-oje kamerų tipo patalpoje, kurios bendras plotas 16,6 kv. m, laikotarpiais nuo 2019-01-26 16.30 val. iki 2019-01-27 19.00 val. (kameroje buvo 1) ir nuo 2019-01-29 iki 2019-01-31 (kameroje buvo 3).

Pabrėžia, kad pareiškėjas į kamerų tipo patalpas visais atvejais buvo perkeltas, tik jei piktybiškai nevykdė administracijos pareigūnų teisėtų nurodymų, t. y. atsisakė gyventi jam paskirtoje bendrabučio tipo patalpoje. Pareiškėjas atsisakydavo gyventi jam paskirtose bendrabučio tipo patalpose dėl savo paties netinkamo elgesio ir nuolatinių asmeninių ir netgi smurtinių konfliktų su kitais nuteistaisiais. Jis yra susipažinęs su pataisos įstaigoje nustatyto režimo reikalavimais ir atsisakydamas gyventi bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje suvokė, kad kiekvienu tokiu atveju jis bus uždarytas į kamerų tipo patalpas, kuriose teisės aktais nustatytos kitokios buitinės sąlygos, nei bendrabučių tipo patalpose.

Nurodo, kad, vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, visose kamerų tipo patalpose įrengti radijo taškai. Iškvietimo sistema (pavojaus mygtukai) sumontuota visose kamerų tipo patalpose, tačiau pasitaiko gedimų, o taip pat ir patys nuteistieji netausoja ar tyčia gadina valstybės turtą. Įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę (dieninę, naktinę) apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant pakeičiamos naujomis. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 43 punkte numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę (lovos skalbinius). Skalbinių skalbimo paslaugas, vadovaujantis 2017 m. balandžio 24 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartimi Nr. 76-37, įstaigai teikia UAB „Kauno skalbykla“. Nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. sudaryta skalbimo paslaugų teikimo sutartis su UAB „Švaros versmė“. Lovos skalbiniai nuteistiesiems keičiami kartą per savaitę, maudymosi dieną. Per ginčo laikotarpį pareiškėjas į administraciją su prašymais išskalbti čiužinį, jį pakeisti ar dezinfekuoti ar dėl išduodamos patalynės kokybės nesikreipė. Nurodo, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktą, I sektoriuje, 9 ir 12 karantino patalpose, veikia mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti ir per langus. Įstaiga neturi licencijos verstis oro, oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietimo bei temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti. Įstaigos I sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Savo nuosavus drabužius nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę – dienotvarkėje nustatytu nuteistiesiems maudymosi laiku. Nuo 2017 m. birželio 7 d. nuteistųjų gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų normų reikalavimais. Įstaiga užtikrina, kad uždarosios zonos kamerų tipo patalpose įrengiamas normų reikalavimus atitinkantis inventorius ir baldai. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Kamerų tipo patalpų sienų ir lubų paviršius tvarkingas.

Pažymi, kad pareiškėjas per ginčo laikotarpį dėl buitinių kalinimo sąlygų pažeidimų administracijai nesiskundė. Be to, per visą ginčo laikotarpį kamerose buvo laikoma žymiai mažiau nuteistųjų, nei jose buvo įrengta gyvenamųjų vietų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę naudotis didesniu gyvenamuoju plotu, didesniu baldų ir inventoriaus kiekiu, nei numatyta. Kamerose esant mažesniam nuteistųjų skaičiui negalėjo kilti problemų dėl kamerų apšvietimo, ventiliacijos, negalėjo atsirasti tvaiko ir kt.

Pravieniškių PN-AK akcentuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta nei viena iš trijų privalomų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių objektyvių duomenų apie dėl kalinimo sąlygų pažeidimų jo tariamai patirtas negatyvias pasekmes, kurios būtų pripažintinos neturtine žala arba lemtų neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat pareiškėjas neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus ar teisėtus pareiškėjo interesus. Todėl, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, mano, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. T. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinės žalos, jo teigimu, atsiradusios dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimą.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.

Nagrinėjamoje byloje aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami kalinamam asmeniui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98, ir kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių: elgesio trukmės, jo fizinio ir psichinio poveikio ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei jo sveikatos būklės. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiškia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą; atsižvelgus į tai, toliau nėra būtina tirti kitus kalinimo sąlygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Dėl gyvenamųjų patalpų ploto

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą kildina iš to, jog Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo laikomas karantino ir kamerų tipo patalpose nesilaikant reikalavimų dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto.

Pareiškėjas skunde teigia, jog teisės aktai reglamentuoja, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Analizuojant skundo bei atsiliepimo į skundą turinį matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiais buvo kalinamas taip pat ir karantino patalpose. Pastebėtina, kad karantino patalpos teismų praktikoje pripažįstamos artimesnėmis kamerų tipo patalpoms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1003-858/2015).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) (aktas, galiojęs ginčo laikotarpiu) 11¹.2 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį kamerų tipo patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Remiantis atsakovės atstovės atsiliepime (b. l. 12–18), Pravieniškių PN-AK Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. pažymoje Nr. 41-5260 „Apie nuteistojo Andriaus Tautrimo nuobaudų atlikimą uždaroje zonoje“ (b. l. 41) ir 2020 m. gegužės 4 d. pažymoje Nr. 41-5556 „Apie nuteistojo Andriaus Tautrimo nuobaudų atlikimą uždaroje zonoje“ (b. l. 42), Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. balandžio 30 d. pažymoje Nr. 77-688 „Apie nuteistojo Andriaus Tautrimo laikymo sąlygas“ (b. l. 43–44) pateiktais duomenimis nustatyta, jog laikotarpiais nuo 2019-01-06 iki 2019-01-11, nuo 2019-01-12 iki 2019-01-14, nuo 2019-01-21 iki 2019-01-29, nuo 2019-01-31 iki 2019-02-01, nuo 2019-06-10 iki 2019-06-12, nuo 2019-07-02 iki 2019-07-03 pareiškėjas buvo laikomas 2-oje karantino patalpoje, kurios bendras plotas 36,43 kv. m ir kurioje įrengta 10 miegamųjų vietų. Nurodytais laikotarpiais 2-oje karantino patalpoje buvusių nuteistųjų skaičius svyravo nuo 1 iki 8 asmenų. Laikotarpiais nuo 2019-01-11 iki 2019-01-12 ir nuo 2019-01-14 iki 2019-01-21 pareiškėjas buvo laikomas 9-oje kamerų tipo patalpoje, kurios bendras plotas 16,6 kv. m ir kurioje įrengta 3 miegamosios vietos. Nurodytais laikotarpiais 9-oje kamerų tipo patalpoje buvusių nuteistųjų skaičius svyravo nuo 1 iki 2 asmenų. Laikotarpiais nuo 2019-01-26 16.30 val. iki 2019-01-27 19.00 val. ir nuo 2019-01-29 iki 2019-01-31 pareiškėjas buvo laikomas 12-oje kamerų tipo patalpoje, kurios bendras plotas 16,6 kv. m ir kurioje įrengta 3 miegamosios vietos. Nurodytais laikotarpiais 12-oje kamerų tipo patalpoje buvusių nuteistųjų skaičius svyravo nuo 1 iki 3 asmenų. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes konstatuotina, jog aptartais ginčo laikotarpiais pareiškėjui 2-oje karantino patalpoje tekdavo mažiausiai 4,55 kv. m (36,43/8) gyvenamojo ploto, 9-oje kamerų tipo patalpoje – 8,3 kv. m (16,6/2) gyvenamojo ploto, 12-oje kamerų tipo patalpoje – 5,53 kv. m (16,6/3) gyvenamojo ploto.

Iš Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. sausio 2 d. įsakymo dėl nuteistųjų paskyrimo į būrius, brigadas ir grupes (b. l. 19) nustatyta, kad pareiškėjas buvo paskirtas į paprastąją grupę, į 6 būrio 66 brigadą. Iš byloje esančių Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimų (b. l. 20–31) nustatyta, kad pareiškėjas į kamerų tipo patalpas buvo perkeliamas skiriant jam nuobaudas ar laikinai jį izoliuojant, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus. Pareiškėjas ginčija tai, kad jo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose buvo pažeidžiamos karantino ir kamerų tipo patalpose laikotarpiais nuo 2019-01-04 iki 2019-02-02 ir nuo 2019-05-22 iki 2019-07-12. Anksčiau aptarti laikotarpiai, kada pareiškėjas pagal priimtus nutarimus buvo perkeliamas į minėtas kameras. Iš aptartų duomenų taip pat matyti, jog pareiškėjas karantino ir kamerų tipo patalpose buvo laikomas ne visus ginčo laikotarpius. Atsakovės atstovė nepateikė duomenų apie tai, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas kitais ginčo laikotarpiais, kol nebuvo perkeliamas į karantino ir kamerų tipo patalpas. Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas skunde savo subjektinių teisių pažeidimą kildina iš esmės iš jo laikymo karantino ir kamerų tipo patalpose, todėl laikotarpiai nuo 2019-01-04 iki 2019-01-06, nuo 2019-02-01 iki 2019-02-02, nuo 2019-05-22 iki 2019-06-10, nuo 2019-06-12 iki 2019-07-02, nuo 2019-07-03 iki 2019-07-12 nevertintini.

Iš aptartų aplinkybių matyti, jog ginčo laikotarpiais pareiškėjui karantino ir kamerų tipo patalpose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, todėl kaip nepagrįstas atmestinas skundo argumentas, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK karantino ir kamerų tipo patalpose trūko teisės aktais nustatyto 3,6 kv. m gyvenamojo ploto.

Dėl kitų buitinių kalinimo sąlygų

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą taip pat kildina iš to, jog Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiais karantino ir kamerų tipo patalpose buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis – buvo prastas apšvietimas, nebuvo radijo taško, karantino patalpoje nebuvo pavojaus mygtuko, buvo purvina patalynė ir čiužiniai, nebuvo tinkamos oro ventiliacijos, buvo blogas kvapas, nebuvo drabužių džiovyklos, nebuvo kabliukų viršutiniams drabužiams pasikabinti, sienos ir lubos aptrupėjusios.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas). Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (HN 134:2015 43 punktas).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.7 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Taisyklių 16.9 punkte numatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Taisyklių 16.10 punktas). Kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema (Taisyklių 16.11 punktas).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, pagal kurių 10 punktą numatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpos turi būti aprūpintos ir sienine viršutinių drabužių pakaba (2 kabliukai 1 asmeniui).

Iš atsakovės atstovės atsiliepimo (b. l. 12–18) ir Turto valdymo skyriaus 2020 m. balandžio 30 d. pažymos Nr. 77-688 „Apie nuteistojo Andriaus Tautrimo laikymo sąlygas“ (b. l. 43–44) nustatyta, kad įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę (dieninę, naktinę) apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant pakeičiamos naujomis. Pirmajame sektoriuje karantino, 9 ir 12 patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti ir per langus. Įstaiga neturi licencijos verstis oro, oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietimo bei temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti. Kamerų tipo patalpų sienų ir lubų paviršius tvarkingas. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Skalbimo paslaugas įstaigai teikė UAB „Kauno skalbykla“, nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. – UAB „Švaros versmė“. Lovos skalbiniai nuteistiesiems keičiami kartą per savaitę, maudymosi dieną. Įstaigos Pirmajame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Savo nuosavus drabužius nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę – dienotvarkėje nustatytu kamerų tipo patalpų nuteistiesiems maudymosi laiku. Visose kamerų tipo patalpose įrengti radijo taškai. Iškvietimo sistema (pavojaus mygtukai) sumontuota visose kamerų tipo patalpose, tačiau pasitaiko gedimų. Įstaiga užtikrina, kad uždarosios zonos kamerų tipo patalpose įrengiamas normų reikalavimus atitinkantis inventorius ir baldai.

Nors nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, ar Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ginčo laikotarpiais vykdė karantino ir kamerų tipo patalpų, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, patikrinimą dėl higienos normų reikalavimų atitikties, tačiau vertinant pareiškėjo abstrakčius teiginius dėl jo subjektinių teisių pažeidimo, teismui nekyla abejonių dėl atsakovės atstovės pateiktame atsiliepime ir kituose rašytiniuose įrodymuose nurodytų teiginių tikrumo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013). Pažymėtina, kad pagal LVAT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių galimų teisės aktų reikalavimų pažeidimų atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų karantino ir kamerų tipo patalpose pareiškėjas reiškė pretenzijas Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, ginčo laikotarpiais dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose sukeltų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų nesikreipė (b. l. 46), todėl nesant tokių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas nurodytų nusiskundimų nepagrindė ir jų neįrodė (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017), todėl jo argumentai dėl minėtų netinkamų buitinių kalinimo sąlygų laikytini nepagrįstais.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo.

Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas