Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-11-19 · Byla Nr. ATP-816-255/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-19
Bylos Nr.
ATP-816-255/2014
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00515-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-816-255/2014Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00515-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.1; 45.4.4; 45.4.5.; 79.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 11 d., 5⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini), Rietavo savivaldybėje, vairavo J. D. vardu registruotą automobilį „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino V. K. priklausančią pievą, iš eismo įvykio vietos, su kuria vairuotojas susijęs, pasitraukė, pažeisdamas kelių eismo taisykles, su savimi neturėjo transporto priemonės registracijos liudijimo.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimu M. K. administracinio teisės pažeidimo protokole pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį padarytas pažeidimas perkvalifikuotas į ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, o administracinio teisės pažeidimo byla pa­gal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nutraukta nesant jo veikoje teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimu M. K. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d., 5⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini), Rietavo savivaldybėje, M. K. vairavo J. D. vardu registruotą automobilį „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių iš viso, su savimi neturėjo ir patikrinimą atlikusiam policijos pareigūnui nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 punktų reikalavimus. Šiuo nutarimu M. K. pripa­žin­tas kal­tu pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį jam paskyrė 10 Lt (dešimties litų 00 ct) baudą, pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį jam paskyrė 500 Lt (penkių šimtų litų 00 ct) baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nustatyta galutinė nuobauda - 500 Lt (penkių šimtų litų) bauda.

Šalies argumentai

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato vyresnysis specialistas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą iš dalies ir M. K. paskirti administracines nuobaudas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, o dėl ATPK 124¹ straipsnio 7 dalies nutarimą palikti nepakeistą.

Skunde nurodo, kad priimtu nutarimu iš dalies nesutinka. Kaip matyti iš surinktos medžiagos, M. K., sukėlė eismo įvykį (eismo įvykio aprašymas pateiktas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte - kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei buvo sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas), neatliko visų numatytų KET veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, kad suvaldytų automobilį, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino nukentėjusiajam V. K. priklausančią pievą, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Vertinant KET pažeidimo, nulėmusio turto apgadinimą subjektyviąją pusę, akivaizdu, kad asmuo nenumatė, kad gali kilti analizuojamos žalingos pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Asmuo privalėjo numatyti, kad vairuodamas automobilį, kai teisė vairuoti jį asmeniui nesuteikta, nesant išlaikius privalomų vairavimo įgūdžių egzamino, gali nemokėti suvaldyti automobilio, gali vairuodamas nepasirinkti saugaus važiavimo greičio ir nuvažiavus nuo kelio padaryti žalos. Aplinkybės, kad buvo pažeisti tuo metu galiojusių KET 133 punkto (dabar galiojančių KET 127 punkto) reikalavimai, t. y. dėl nepasirinkto važiavimo greičio ir nesuvaldžius automobilio bei su juo nuvažiavus nuo kelio, apgadinant nukentėjusiajam priklausančius želdinius, neaišku kodėl Plungės rajono apylinkės teismo traktuojamos ne kaip eismo įvykio metu sukeltos pasekmės, o kaip važinėjimasis po pievą. Be to, net nustačius, kad buvo padaryta žala tyčiniais asmens veiksmais, t. y. sąmoningai važiuojant po pievą, nors ir nenorint jos sugadinti, nebuvo pakeista nuoroda į kitą atsakomybę numatantį ATPK straipsnį, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė buvo įrodyta.

Vertinant sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, mano, kad priimtas sprendimas taip pat yra neteisėtas, nes asmuo pažeidė KET numatytas taisykles sukeldamas eismo įvykį ir suvokdamas, jog buvo apgadintas turtas, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, kad nebūtų galima jo identifikuoti, kad nereikėtų atlyginti padarytos žalos ir nebūtų nubaustas už įvykdytus pažeidimus, t. y. už vairavimą neturint teisės vairuoti ir už eismo įvykio sukėlimą. Atsižvelgiant į iki 2014 m. spalio 11 d. galiojusių KET, tiek iš šiuo metu galiojančių KET reikalavimus, mano, jog poįstatyminio teisės akto leidėjas turi įtvirtinęs nuostatas dėl su eismo įvykiu susijusių asmenų veiksmų po eismo įvykio, kurio metu nėra žuvusių ar sužalotų asmenų. Mano, kad KET pakankamai aiškiai ir išsamiai nustatyta, kaip tokie asmenys turi elgtis įvykus eismo įvykiui (KET 3.3 p., XXIX skyrius). Mano, kad KET numatyti veiksmai, kuriuos M. K. turėjo atlikti, nebūtų pažeidę KET, tačiau to nebuvo padaryta. Neatlikimas šių numatytų privalomų atlikti veiksmų, aiškinimas, kad buvo atlikti kitokie veiksmai, kurie nėra numatyti KET, rodo, kad su eismo įvykiu susijęs žmogus neišmano KET, kurias privalo išmanyti, kaip numatyta KET 5 punkte. Neišmanymas kaip elgtis įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo dalyvauta eisme su padidinto pavojaus šaltiniu - transporto priemone, yra KET pažeidimas, kuris galėtų būti vienas iš kvalifikuojančių požymių, vertinant ATPK 130 straipsnyje numatytą pažeidimą. Teigia, kad administraciniu teisės pažeidimu nebūtų laikomas nustatytos tvarkos pažeidimas, jeigu pažeidimas būtų padarytas esant būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties būklėje ar asmeniui esant nepakaltinamumo būsenoje, tačiau šioje byloje tokių duomenų nėra. Be to, pagal pranešimą atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad nukentėjusysis V. K. buvo apsilankęs toje vietoje, kur atvykus policijos pareigūnams rastas stovintis minėtas automobilis, iki pranešdamas pareigūnams apie įvykį, tačiau su nukentėjusiuoju nei automobilio savininkas, nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebendravo. Tik pareigūnams pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, M. K. pripažino, kad vairavo automobilį ir sutiko atlyginti padarytus nuostolius. Iki tol iniciatyvos jis nerodė, nedelsiant neieškojo nukentėjusiojo. Apibendrinant nurodytus argumentus, mano, kad buvo padaryti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti pažeidimai, t. y. M. K. dėl pažeistų KET sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino V. K. priklausantį turtą, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET ir policijos pareigūnui nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu ginčijamas Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas M. K. administracinio teisės pažeidimo protokole pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuotą pažeidimą perkvalifikuoti į ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, bei sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pa­gal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nesant jo veikoje teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Skundžiamu nutarimu M. K. taip pat buvo nubaustas ir už ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, tačiau apeliaciniame skunde neginčijamas šis teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su Plungės rajono apylinkės teismo argumentais, kad M. K. nepadarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. K. pažeidęs KET nuvažiavo nuo kelio ir sugadino V. K. priklausančią žalią veją. Su tokiu M. K. veiksmų vertinimu apygardos teismas nesutinka. Nors įvykio schemoje užfiksuotos automobilio vėžės žalioje vejoje, tačiau automobilio vėžių vejoje nereikia laikyti vejos apgadinimu. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, automobilis nuvažiavo į natūraliai šalia kelio augančią pievą, kurią atkurti vargu ar yra poreikis (nenustatyta, jog veja būtų ypatingai prižiūrima, vertinga ar kažkuo išskirtinė), kadangi esant natūralioms gamtinėms sąlygoms ir veikiant natūralioms gamtinėms jėgoms, automobilio padangų žolėje paliktos žymės savaime išnyks. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių nuotraukų (b. l. 7), veja neišsiskyrė jokiomis išskirtinėmis savybėmis, nebuvo ypatingai prižiūrima, net ir tose vietose, kur nėra paliktų automobilių vėžių, kai kur nėra žolės, todėl kelia abejonių V. K. nurodyta aplinkybė, kad veja buvo neseniai užsodinta ir dėl pievoje paliktų vėžių jam buvo padaryta žala. Nepripažinus, kad M. K. apgadino veją, nėra pagrindo jo veiksmus vertinti kaip ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą, kadangi bėra visų būtinų šio teisės pažeidimo sudėties požymių.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kadangi byloje nustatyta, kad M. K. nepadarė eismo įvykio, todėl jam nekilo ir pareiga pranešti policijai apie eismo įvykį, ir pasišalindamas iš V. K. priklausančios pievos, M. K. nepadarė ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

Apygardos teismas konstatuoja, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, kurie pagrįstų J. J. kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. K. veiksmus, t. y. J. D. vardu registruoto automobilio „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonių, kvalifikavo kaip ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir pagrįstai M. K. paskyrė nuobaudą pagal šį straipsnį. Todėl daroma išvada, kad Plungės rajono apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus. Dėl to laikytina, kad teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų jo keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė