- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-20
- Bylos Nr.
- 2S-631-544/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė, Margarita Dzelzienė
- Skolininkas
- UAB „Plokštuma“
- Kreditorius
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-631-544/2010
Teisėja Ineta Baliukaitytė Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.1; 35.5; 42.9; 63.2; 122.3; 128.17;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Margaritos Dzelzienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės UAB „Plokštuma“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010-06-01 nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašymas išieškoti skolą iš įkeisto nekilnojamojo turto, priklausančio savininkams K. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašė priimti nutartį parduoti iš varžytinių įkeistą K. Z. ir V. Č. nuosavybės teise priklausantį areštuotą 0,1978 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 2701-0039-0061, esantį Bajoriškių g. 5, Panevėžyje; neginčo tvarka iš UAB „Plokštuma“, kaip skolininko, banko naudai išieškoti 176 624,99 Lt negrąžinto kredito, palūkanų, delspinigių, 130 Lt žyminio mokesčio bei už laikotarpį nuo pareiškimo dėl skolos išieškojimo padavimo hipotekos skyriui ir visiško skolos sumokėjimo 9 procentų metines palūkanas. Nurodė, kad 2010-03-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja banko prašymu priėmė nutartį Nr. 20-109/10 areštuoti bankui įkeistą K. Z. ir V. Č. nuosavybės teise priklausantį 0,1978 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 2701-0039-0061, esantį Bajoriškių g. 5, Panevėžyje, bei įspėjo skolininką bei įkeisto turto savininkus – K. Z. ir V. Č., jog per vieną mėnesį nuo hipotekos teisėjos nutarties gavimo negrąžinus bankui skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. 2010-03-30 Panevėžio miesto hipotekos skyriaus teisėjos nutartis Nr. 20-109/10 skolininkams įteikta 2010-04-01. Praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo hipotekos teisėjos nutarties UAB „Plokštuma“, K. Z. ir V. Č. įteikimo skola bankui nebuvo grąžinta (b. l. 68-69).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2010-06-01 nutartimi kreditoriaus prašymas patenkintas: nutarta išieškoti iš įkeisto turto 141 693,57 Lt negrąžintos paskolos, 14 104,89 Lt nesumokėtų palūkanų, 20 826,53 Lt nesumokėtų delspinigių; iš viso 176 624,99 Lt skolą, 130 Lt žyminį mokestį, bei 9 proc. metinių palūkanų nuo negražintos skolos sumos – 176624,99 Lt už laikotarpį nuo pareiškimo dėl skolos išieškojimo padavimo hipotekos skyriui (2010-03-26) iki visiško skolos sumokėjimo; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą: žemės sklypą, unikalus numeris 2701-0039-0061, esantį Bajoriškių g. 5, Panevėžio m. Panevėžio m. sav., nuosavybės teise priklausantį K. Z. ir V. Č.. Teismas nustatė, kad 2010-03-30 hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 20-109/10 įkeisti nekilnojamieji daiktai areštuoti įspėjant skolininką UAB "Plokštuma" ir įkeisto daikto savininkus K. Z. ir V. Č., kad negrąžinus kreditoriui 170 143,73 Lt skolos ir bei 130 Lt. žyminio mokesčio per vieną mėnesį, įkeistas nekilnojamasis daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Apie tai pranešta turto registrui ir visiems suinteresuotiems asmenims. Nutartis skolininkui UAB "Plokštuma" ir įkeistų daiktų savininkams K. Z. ir V. Č. įteikta 2010-04-01. Teismas konstatavo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų reikalavimus ir sutarties sąlygas (CK 6.38 str. 1 d.) Skolininkui nevykdant prievolių pagal 2007-08-20 kredito sutartį Nr. KL200708-0913, jis ir įkeisto turto savininkai buvo įspėti, kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus kreditoriui skolos, bus pradėtas priverstinis išieškojimas. Skolininkas per nustatytą terminą neįvykdė hipoteka užtikrintos prievolės, todėl teismas nutarė kreditoriaus reikalavimą tenkinti priverstinai parduodant įkeistus daiktus iš varžytynių (b. l. 79-80).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Plokštuma“ prašo sustabdyti procesą iki bus Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtas 2010-04-07 UAB „Plokštuma" atskirasis skundas dėl 2010-03-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo nutarties teisėtumo; atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; panaikinti 2010-06-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos nutartį ir įpareigoti kreditorių Danske Bank A/S spręsti klausimą dėl sutarties tęstinumo bei skolininko UAB „Plokštuma" įmokų mokėjimo Danske Bank A/S termino atidėjimo. Mano, kad 2010-06-01 skundžiamoji nutartis neteisėta ir nepagrįsta dėl šių argumentų:
1.Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja nepaisė civilinio proceso kodekso normų, nes 2010-03-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos nutartis dėl įkeisto turto: žemės sklypo, unikalus numeris 2701-0039-0061, esančio Bajoriškių g. 5, Panevėžio m. sav., nuosavybės teise priklausančio K. Z. ir V. Č., dviejų veršidžių, unikalūs Nr. 6695-7008-4019, 6695-7008-4030, esačių Uliūnų k., Panevėžio r. sav., nuosavybės teise priklausančių UAB „Plokštuma", arešto, uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti, arešto 2010-04-07 apskųsta atskiruoju skundu, todėl yra neįsiteisėjusi.
2.Teismas turėjo vadovautis LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.158 str., 6.193 str., 6.200 str., 6.204 str., nes kreditorius Danske Bank A/S nesprendė klausimo dėl sutarties tęstinumo bei skolininko UAB „Plokštuma“ įmokų mokėjimo termino atidėjimo, dėl įmokų dydžių bei mokėjimo datų peržiūrėjimo, netaikė sąžiningumo principo ir sąžiningos dalykinės praktikos (LR CK 6.158 str.). Reikalavimas grąžinti paskolą anksčiau termino privers likviduoti bendrovę, kuri šiuo metu dirba, turi pelno, moka mokesčius valstybei ir atlyginimus darbuotojas, bet negali mokėti eilinių įmokų bankui. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir nesiaiškino, ar esamoje situacijoje kreditoriaus elgesys yra teisingas ir sąžiningas.
3.Išieškotojas teismui nepateikė įrodymų apie tai, kokio dydžio ir pagal ką skaičiuojami delspinigiai. Mano, kad delspinigių dydis per didelis, jie paskaičiuoti netaikant 6 mėnesių senaties termino, neteisingai nurodytas jų dydis ir nesivadovauta LR Aukščiausiojo teismo suformuota teismų praktika (pvz., Nr. 3K-3-316/2005, Nr. 3K-3-269/2006).
4.Kreditorius nepagrįstai reikalauja 9 % metinių palūkanų priteisimo, tačiau pagal įstatymus terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir tokio dydžio palūkanos galėtų būti priteistos (b. l. 89-90, 111-113).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius Danske Bank A/S prašo skolininko UAB „Plokštuma" atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą dėl šių motyvų. Apelianto atskirasis skundas dėl 2010-03-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos nutarties Nr. 20-110/10 išnagrinėtas ir 2010-06-29 Panevėžio apygardos teismas nutarė šią nutartį palikti nepakeista. Todėl šie apelianto argumentai netenka reikšmės. Teigia, jog atskirąjo skundo argumentai apie tai, kad teismas nesprendė ir nesiaiškino, ar esamoje situacijoje išieškotojo elgesys yra teisingas ir sąžiningas, ar išieškotojas pagrįstai reikalauja tokios didelės delspinigių sumos, netaikė delspinigiams senaties, nesumažino palūkanų dydžio, yra nepagrįsti ir turi būti atmesti. CPK 442 str. nustato, kad bylos dėl hipotekos teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingąja teisena. CPK 443 str. 7 d. nurodo, kad teismas bylas dėl hipotekos teisinių santykių išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos specialia tvarka, o tokiose bylose skolininkui nesuteikta teisė ginčyti išieškotojo veiksmų bei skolos dydžio. Nagrinėjant kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio ir tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta bei vadovaujantis CPK 558 str. 1 d. areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Toks įstatyminis reglamentavimas, taip pat formuojama teismų praktika rodo, kad minėti apelianto keliami klausimai nėra bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, dalykas. Detalų skolos paskaičiavimo dokumentą pateikė kartu su prašymu dėl nekilnojamojo turto arešto, nors delspinigių dydis ir nėra ypatingosios teisenos bylose spręstinas klausimas (b. l. 113-115).
Atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2010-06-01 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas užtikrinant skolininko UAB „Plokštuma“ prievolės įvykdymą pagal 2007-08-20 kredito sutartį Nr. KL200708-0913 kreditoriaus Danske Bank A/S prašymu areštuoti ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeisto turto savininkų K. Z. ir V. Č. hipotekos lakštu Nr. 04120070004242, įregistruotu 2007-09-13, įkeistą nekilnojamą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. 2701-0039-0061, esantį Bajoriškių g. 5, Panevėžyje, ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus šiuo klausimu, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas. Todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą išieškoti skolą, priverstinai parduoti įkeistą turtą iš varžytinių ir atlikti kitus kreditoriaus interesų gynimo veiksmus, kurį naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Atskirojo skundo argumentai vertinti nepagrįstais dėl šių motyvų.
Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. 2010-05-17, t. y. nepraleidus įstatyme numatyto dviejų mėnesių termino, Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje gautas kreditoriaus Danske Bank A/S pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo neįvykdžius 2007-08-20 kredito sutarties Nr. KL2007-080913 prisiimtų įsipareigojimų (b. l. 63-65, 68-73). Kreditorius prašė CPK 558 str. 1 d. pagrindais pradėti priverstinį 176 624,99 Lt skolos išieškojimą iš skolininko UAB „Plokštuma“, jį nukreipiant į bankui pagal hipotekos lakštą įkeistą žemės sklypą, priklausantį K. Z. ir V. G., šiuos sklypus areštuoti, įspėti skolininką, kad negrąžinus bankui minėtos skolos bei 131 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas bankui nekilnojamasis turtas bus parduotas iš varžytinių (b. l. 37-38). Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas 2010-03-30 nutartimi nutarė areštuoti hipotekos lakštu įkeistus žemės sklypą, uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams juo disponuoti, įspėjo skolininkę ir turto savininkus, kad, negrąžinus skolos per 1 mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui (b. l. 55-56). Šios nutarties nuorašas skolininkui ir įkeisto turto savininkams įteiktas 2010-04-01 (b. l. 63-65). Skola per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinta nebuvo. Todėl 2010-05-17 kreditorius Danske Bank A/S, vadovaudamasis CK 4.192 str. ir 6.37 str., CPK 558 str., pateikė pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko UAB „Plokštuma“ 176 624,99 Lt pagal kredito sutartį, priimti nutartį parduoti iš varžytinių įkeistą banko naudai nekilnojamą turtą – žemės sklypą (b. l. 68-69). Tik gavęs šį pakartotinį kreditoriaus pareiškimą hipotekos teisėjas 2010-06-01 priėmė skundžiamą nutartį įkeistą turtą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d., b. l. 79-80). Taigi minėtas procesines teisės normas, spręsdamas ginčo klausimą, teismas tinkamai aiškino ir taikė ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė.
Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – savo noru ir laisva valia suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Iš bylos dokumentų matyti, kad skolininkė UAB „Plokštuma“ kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka nesumokėjo kreditoriui nustatyto dydžio įmokų pagal kredito sutartį, dėl ko buvo ne kartą įspėta ir ko pati neginčija (b. l. 41-50, 89-90). Kreditorius Danske Bank A/S, vadovaudamasis Kredito sutarties Nr. KL2007080913 53 punktu, 2009-11-12 raštu Nr. dnk0915522 kreipėsi į UAB „Plokštuma“, kurią įspėjo, kad iki 2009-11-27 negrąžinus visų pagal kredito sutartį mokėtinų sumų, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2009-11-27, o Bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 46). 2010-02-18 raštu Nr. dnb1002026 kreditorius kreipėsi į įkeisto turto savininkus K. Z. bei V. Č., kuriuos įspėjo, kad per 15 kalendorinių dienų nesumokėjus pagal sutartį turėtų sumokėti sumų Bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka iš įkeisto turto, nes kredito sutartis nutraukta (b. l. 47). CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Jei skola per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinta nebus, kreditorius įgyja teisę pateikti pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko paskolą, palūkanas, delspinigius ir t. t. bei parduoti iš varžytinių įkeistą banko naudai nekilnojamą turtą.
Vadovaujantis LR CK 6.217 str. 5 d., sutartis gali būti vienašališkai nutraukta joje nustatytais atvejais. Kredito sutarties Nr. KL2007080913 53 p. yra nurodyti sutarties nutraukimo sąlygos ir pagrindai, kuriems esant bankas gali pareikalauti grąžinti įsiskolinimą prieš galutinį terminą, o 54 p. nurodyta, kad klientui negrąžinus skolos pagal sutartį nustatytais atvejais prieš galutinį grąžinimo terminą, sutartis laikoma nutraukta be atskiro banko pranešimo ir visi mokėjimai laikomi suėjusiais (b. l. 24-25). Tai reiškia, kad bankas, esant minėtos sutarties 53 p. numatytiems pagrindams, turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nes kredito gavėjas ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų vėlavo įvykdyti bet kokį savo mokėjimo įsipareigojimą pagal sutartį. Šiuo atveju, bankas Kredito sutarties 53 punkto pagrindu minėtais raštais informavo skolininką ir įkeisto turto savininkus, kad, jeigu jie iki banko nurodyto termino skolos nepadengs, Kredito sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2009-11-27 be atskiro įspėjimo, o Bankas įstatymų nustatyta tvarka pradės priverstinį skolos išieškojimą iš Bankui įkeisto turto. Nors apeliantas skunde nurodo, kad vykdė derybas su banku, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Teisėjų kolegijos nuomone, hipotekos teisėjas pagrįstai nustatė, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, teisėtai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).
Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja. Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 str. nustatytų ribų (CPK 338 str.), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su galimų ginčų, kylančiais iš kredito sutarties sąlygų, nesprendimo teisme, nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.
Apeliantės UAB „Plokštuma“ atskirasis skundas dėl 2010-03-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos nutarties areštuoti įkeistą turtą ir spręsti kitus klausimus apeliacine tvarka išnagrinėtas. 2010-06-29 Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista (b. l. 150-152). Todėl šie atskirojo skundo argumentai nebeturi teisinės reikšmės.
Šalies argumentai
Apeliantas jo atskirą skundą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Atskirasis skundas yra paduotas dėl teismo nutarties, kuri priimta byloje, nagrinėjamoje CPK XXXVI skyriuje nustatyta supaprastinta bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarka. Visi objektyvūs rašytiniai įrodymai, kurie būtini visapusiškam, pilnam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui, atsižvelgiant į jos specifiką yra pateikti. Todėl skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.