Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, kaltinamajam M. T. jo gynėjui advokatui Vytautui Sviderskiui, nukentėjusiais byloje patrauktiems S. O., M. M., A. B., B. Š., T. K., A. G., O. Š., R. R., vertėjai Veronikai Rybalčenko, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. T. gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Rusijos Federacijos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) vedęs, administracine tvarka nebaustas, neteistas, spec. vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyv.(duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamas pagal BK 102 str.

Išnagrinėjęs bylą, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) Šakių apskrities skyriaus Gelgaudiškio valsčiaus skyriaus operatyviniu, vėliau vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, dar vėliau tuometinio Kauno srities valdybos Ariogalos rajono skyriaus 2N skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas 1948 m. SSRS Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 417-160vs „Dėl iškeldinimo iš Lietuvos SSR teritorijos specialiajai tremčiai 12 tūkstančių nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų šeimų, taip pat banditų talkininkų buožių su šeimomis“, 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 390-138vs „Dėl buožių su šeimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų šeimų, legalizuotų banditų, tebetęsiančių priešišką veiklą, ir jų šeimų, taip pat represuotų banditų talkininkų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimą Nr. 176vs „Dėl buožių iškeldinimo iš Lietuvos SSR teritorijos“, 1951-09-28 Lietuvos komunistų (bolševikų) partijos Centro komiteto nutarimą Nr. 155/1vs „Dėl buožių su šeimomis iškeldinimo iš Lietuvos SSR teritorijos“ ir 1952-06-14 Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB sprendimą, 1948.– 1952 metais, veikdamas su nenustatytais sovietų okupacinės valdžios atstovais, civilių asmenų trėmimų iš okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės - SSRS, teritoriją, metu:

- 1948 m. gegužės 22 d., tiksliau nenustatytu laiku, į Vilkaviškio geležinkelio stotį pristatęs sulaikytus A. B., A. B., V. B., juos, jų ištrėmimui iš Šakių apskrities Gelgaudiškio valsčiaus Šimkų kaimo į SSRS, RSFSR Krasnojarsko sritį, perdavė į ešeloną Nr. 97925;

- tęsdadamas, 1948-05-22, tiksliau nenustatytu laiku, sulaikytus J. J., O. J., J. J. pristatęs į Vilkaviškio geležinkelio stotį, juos, jų ištrėmimui iš Šakių apskrities Gelgaudiškio valsčiaus Petraičių kaimo į SSRS, RSFSR Krasnojarsko sritį, perdavė į ešeloną Nr. 97925;

- tęsdamas, 1948-05-22, tiksliau nenustatytu laiku, į Vilkaviškio geležinkelio stotį pristatęs sulaikytus J. J., M. J., juos jų ištrėmimui iš Šakių apskrities Gelgaudiškio valsčiaus pajotijų kaimo ištrėmimui į SSRS, RSFSR Krasnojarsko sritį, perdavė į ešeloną Nr. 97925;

- tęsdamas, 1949-03-25, tiksliau nenustatytu laiku, sulaikytus J. B., O. B., N. B., jų ištrėmimui iš Šakių apskrities Gelgaudiškio valsčiaus Mozūriškių kaimo į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį, perdavė į ešeloną Nr. 97354;

- tęsdamas, 1949-03-25, tiksliau nenustatytu laiku, sulaikytus J. B., O. B., B. B. (dabartinė pavardė – Š.), jų ištrėmimui iš Šakių apskrities Gelgaudiškio valsčiaus Mozūriškių kaimo į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį, pristatęs į Pilviškių geležinkelio stotį, perdavė į ešeloną Nr. 97354;

- tęsdamas, 1949-03-25, tiksliau nenustatytu laiku, sulaikytus A. L., J. R., O. R., T. R. (dabartinė pavardė – K. ), O. R. (dabartinė pavardė – Š. ), M. A. R. (dabartinė pavardė – G.), jų ištrėmimui iš Šakių apskrities Gelgaudiškio valsčiaus Mozūriškių kaimo į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį, pristatęs perdavė į ešeloną Nr. 97354;

- tęsdamas, 1949-03-25, tiksliau nenustatytu laiku, sulaikytus V. S., T. S. (dabartinė pavardė – B. ), J. S., V. S., M. S., S. S., jų ištrėmimui iš Šakių apskrities Gelgaudiškio valsčiaus Piesčių kaimo į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį, pristatęs į Vilkaviškio geležinkelio stotį, perdavė į ešeloną Nr. 97354;

- tęsdamas, 1952-08-03, tiksliau nenustatytu laiku, iš Betygalos areštinės nuvežęs Z. D. R. (dabartinė pavardė – T.) ir R. R. į Viduklės geležinkelio stotį, juos, jų ištrėmimui iš Kauno apskrities Ariogalos rajono Burbiškių kaimo į SSRS, RSFSR Krasnojarsko sritį, perdavė į ešeloną Nr. 97112,.

M. T. kaltinamas yra tuo, kad, jis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (VSM) Šakių apskrities skyriaus Gelgaudiškio valsčiaus poskyrio operatyviniu įgaliotiniu,

- vykdydamas 1947-09-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimą dėl ištrėmimo į tolimuosius SSRS rajonus, 1947-11-15 J. O. įskaitos byloje priėmęs LSSR VSM informatoriaus „Miškas“ pranešimą, surinko taip duomenis apie J. O. šeimos nelojalumą sovietinei santvarkai, kurių pagrindu, priėmus sprendimą dėl ištrėmimo, 1947-12-02, tiksliau nenustatytu laiku, Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos Šakių apskrities skyriaus Gelgaudiškio valsčiaus poskyrio viršininkas D. T. ir nenustatyti sovietų okupacinės valdžios atstovai nuvykę į Šakių apskrities Gelgaudiškio valsčiaus Valenčiūnų kaimą, sulaikė ir į Šakių miestą pristatė J. O., M. O., M. E. O. (dabartinė pavardė – M.), M. O., S. O., iš kur pastarieji ir J. O. vėliau prievarta buvo pervežti į Lentvario geležinkelio stotį, perduoti patalpinti patalpinimui į geležinkelio ešeloną ir prievarta išvežti į SSRS, RSFSR Tiumenės sritį.

- vykdydamas 1948 m. vasario 21 d. SSSR Ministrų Tarybos nutarimo Nr. 417-160vs „dėl iškeldinimo iš Lietuvos SSR teritorijos specialiąjai tremčiai 12.000 nelegalių gyventojų, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų beui nacionalistų šeimų, taip pat banditų talkininkų buožių su šeimomis“, 1948 m. gegužės 22 d. tiksliau nenustatytu laiku, Gelgaudiškio valsčiaus Stanaičių kaime dalyvavo M. B., A. B., Z, M. B. (dabartinė S.) sulaikyme ir prievartiniame trėmime juos ištremdamas iš gyvenamos vietos į SSSR RSFSR Krasnojarsko kraštą;

Pagal BK 102 str. atsako tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos sąlygomis įsakė tremti ar trėmė civilius gyventojus iš okupuotos ar aneksuotos teritorijos į okupavusios ar aneksavusios arba trečiosios šalies teritoriją, įsakė perkelti ar perkėlė okupavusios valstybės civilius gyventojus į okupuotos šalies teritoriją.

Trėmimu okupuotoje, aneksuotoje teritorijoje esantys civiliai gyventojai priverstinai yra iš jų gyvenamos vietos išvežami į okupavusios, aneksavusios šalies ar trečiosios šalies teritoriją.

BK 102 str. numatytas nusikaltimas priskiriamas yra karo nusikaltimų, pažeidžiančių tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų teises, kategorijai.

Šio nusikaltimo objektu laikoma visuotinai pripažinta elgesio su civiliais tvarka ir civilių gyventojų teisių pažeidimas laisvai rinktis gyvenamąją vietą, o dalyku laikomi nukentėjusieji civiliai, esantys okupuotoje, aneksuotoje teritorijoje.

Istorinių šaltinių duomenimis, 1945-1953 metais kiekvienam trėmimų vykdymui ir jų apsaugai Lietuvoje būdavo suformuojamos a) trėmimų vykdymo, b) tremtinių sodybų apsupimo (operacijos objekto priedangos), c) tremtinių išvežimo kelio iki geležinkelio stoties apsaugos (tremtinių evakuacijos trasos apsaugos ), d) geležinkelio stočių (surinkimo punktų) ir tremtinių ešalonų apsaugos, grupės. Trėmimų vykdyme Lietuvoje dalyvavo valstybės saugumo ir vidaus pajėgų operatyviniai darbuotojai - NKVD (Vidaus reikalų liaudies komisariatas), KŽNKGB (Valstybės saugumo liaudies komisariato kontržvalgybos skyrius) darbuotojai, vidaus kariuomenė - NKGB (Valstybės saugumo liaudies komisariatas) kariuomenės (visų rūšių) kareiviai, taip pat „liaudies gynėjai“, ir sovietinis partinis aktyvas. Trėmimus tiesiogiai organizavo ir vykdė valstybės saugumo žinybos (NKVD, NKGB, MGB). Trėmimo vykdymo schema buvo griežtai reglamentuota. Pagal ją:

a) rengiantis trėmimo vykdymui, pagal numatytą ištremti kategoriją turėjo būti sudaryti suderinti su vykdomąja valdžia ir partija numatytų ištremti šeimų sąrašai. Kiekvienai į tokį sąrašą patekusiai šeimai užvesta turėjo būti įskaitos byla, įvairių gaunamų dokumentų ir pranešimų apie tos šeimos socialinę bei turtinę padėtį, josios sudėtį, ginkluotam pasipriešinimui priklausančius šeimos narius, įvairūs saugumo padalinių agentūrinės-operatyvinės veiklos eigoje rinkti bei gauti duomenys.

b) galutinį sprendimą dėl kiekvienos šeimos trėmimo priimti privalėjo ypatingasis pasitarimas, veikęs prie SSSR valstybės saugumo ministro.

Kiekvieno trėmimo vykdymo atveju, jo vykdymo eiga būdavo detaliai suplanuota, a) numatant konkrečių šeimų trėmėjų grupes (operatyvines grupes ir jų asmeninę sudėtį. Dažniausiai viena grupė tremdavo 1-3 šeimas); b) tremiamųjų paėmimo iš gyvenamos vietos eigą (atvykimo į tremiamos šeimos gyvenamą vietą eigą, užtikrinimą, kad šeimos nariai nepasislėptų, sulaikymą pas tremiamą šeimą būsiančių pašalinių, namuose rastos tremiamos šeimos narių surinkimą į vieną vietą, sprendimo tremiamai šeimai paskelbimą), c) transportavimo būdus, jų konvojavimą ir maršrutus, d) veiksmus, galimo tremiamų šeimų pasipriešinimo metu ar partizanų užpuolimo atvejais, e) trėmimo aplinkybių panaudojimą operatyvinei agentūrinei veiklai ir t.t. Tremiamos šeimos paėmimo iš gyvenamos vietos procedūrą bei jos pristatymo į ešeloną eigą organizuoti turėjo sudarytos operatyvinės grupės vyresnysis.

Trėmimo operacija pradedama turėjo būti rytais. Tremiamos šeimos žinomomis trėmimą turėjusiems vykdyti asmenims tapdavo tik prieš pat trėmimo vykdymo pradžią. Trėmimo vykdymo dienos rytą kiekvienos operatyvinės grupės vyresnysis gaudavo paketą su konkrečios tą dieną turimos ištremti šeimos dokumentais, vieną apklausos lapo blanką (apklausos lapas surašomas turėjo būti trėmimo vykdymo metu apklausiant tremiamos šeimos galvą) ir du pažymos-raštelio blankus, kurių pagrindu operatyvinės grupės vyresnysis juose privalėjo užfiksuoti tremiamos šeimos perdavimo į ešeloną faktą, o ešelono, į kurį tremiama šeima buvo įsodinta, viršininkas savo, tame dokumente padarytu įrašu, privalėjo patvirtinti tremiamos šeimos priėmimo į ešeloną faktą.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis m. T., 1945 m. baigęs SSSR NKVD Sverdlovsko mokyklą, nuo 1945 m. gruodžio 6 d. iki 1946 m. lapkričio 1 d. dirbo Šakių apskrities skyriaus Naumiesčio valsčiaus skyriaus operatyvinio įgaliotinio padėjėju; nuo 1946 m. lapkričio 1 d. iki 1947 m. balandžio 1 d., jis dirbo LSSR MVD (kovos su banditizmu valdyba) Šakių apskrities skyriaus Gekgaudiškio valsčiaus skyriaus operatyviniu įgaliotiniu; nuo 1947 m. balandžio 1 d. iki 1948 m. liepos 1 d., jis dirbo LSSR MGB Šakių apskrities skyriaus valsčiaus skyriaus operatyviniu įgaliotiniu, o nuo 1948 m. liepos 1 d. iki 1950 m. gegužės 1 d., – valsčiaus skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu; nuo 1950 m. gegužės 1 d. iki liepos 12 d., jis dirbo LSSS Raseinių apskrities skyriaus Betygalos valsčiaus skyriaus viršininku; nuo 1950 m. liepos 12 d. iki 1953 m. liepos 1 d. jis dirbo MGB Kauno srities Ariogalos rajono skyriaus 2 „N“ skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu (t. 4, b.l. 194-197).

Šie jo asmens biografijos faktai patvirtina, kad 1945-1952 metais kaltinamasis M. T., nurodytose įstaigose dirbdamas operatyvinį darbą, buvo įstaigų, tiesiogiai dalyvavusių civilių trėmimų vykdyme Lietuvoje, darbuotojas.

Tuo metu, t.y., 1947 - 1952 metais iš Lietuvos ištremtos buvo ir O., B., J., J., B., B., S., B., R., bei R. šeimos. M. T. savo dalyvavimą šių šeimų trėmimuose, neigia tad, jam inkriminuotų kaltinimų pagrįstumą patvirtinti ar paneigti galima tik analizuojant ir vertinant kaltinimo teismui apie kiekvienos šeimos trėmimą byloje pateiktus faktinius duomenis.

1947 m. gruodžio 2 d. trėmimas vykdomas buvo remiantis 1947 m. rugsėjo 29 d. SSRS MT nutarimu „dėl partizanų ir jų rėmėjų šeimų ištrėmimo už LSSR ribų“ bei 1947 m. lapkričio 21 d. LSSR MT ir LKP(b) CK nutarimu Nr. 155-s „dėl partizanų ir jų rėmėjų, pasiturinčių ūkininkų iškeldinimo už respublikos ribų, atsakant į teroristinius aktus“ patvirtinta instrukcija apie ištremtų partizanų ir pasiturinčių ūkininkų-partizanų rėmėjų ūkių pastatų, gyvulių, žemės ūkio mašinų ir produktų bei kito turto naudojimo“.

Liudytoja A K. (buvusi B.) parodė, kad josios mama ir josios tėvukai B. 1948 m. gegužės 22 d. iš Lietuvos buvo ištremti. M. T. pavardę ji yra girdėjusi, bet ar jis josios artimuosius trėmė, ji nežino.

Teismo posėdyje pagarsinti liudytojos R. B. (buvusi Jokimaitytė) parodymai rodo, kad ji su tėvais( abu tėvai yra mirę) ištremta buvo į Sibirą, bet kas konkrečiai juos iš namų išvežė ji nežino. Apie kaltinamąjį M. T.‘ą nieko nėra girdėjusi (t.3, b.l. 98-99).

1948 m. liepos 2 d. pažymos duomenys rodo, kad 1948 m. gegužės mėn. iš Lietuvos ešelonu išvežti buvo 1169 asmenys, kurių tarpe buvo ir B, B. J. bei J, šeimos (t.1, b.l. 90-96).

1948 m. birželio 10 d. pranešimo duomenys rodo, kad Krasnojarsko krašto Kamarčiagos stotyje iš ešelono Nr. 97925 „iškrauti“ buvo 1195 žmonės (t.1, b.l. 87).

Duomenys byloje rodo, kad 1948 m. vasario 4 d. kaltinamasis M. T. yra surašęs iš šaltinio „Jovaras“, 1948 m. vasario 1 d. ir 1948 m. kovo 7 d.- iš šaltinio G.“ jam duotus agentūrinius pranešmus, 1948 m. kovo 12 d. yra patvirtinęs K. surašyto pareiškimo teisingumą, 1947 m. balandžio 7 d. yra surašęs S. K, o 1948 m. balandžio 8 d. - S. A. apklausų protokolus. 1948 m. balandžio 8 d. turimos kompromituojančios medžiagos pagrindu yra surašęs pažymą apie tai, jog B. veda antitarybinę agitaciją, grasina, kad informacija gauta yra iš šaltinių „G“ , „J“ ir asmenų V. K., S. K. ir S. A.. 1948 m. balandžio 8, 9, ir 10 dienomis jis yra išvertęs į rusų kalbą Gelgaudiškio vykdomojo komiteto apie šią šeimą išduotas pažymas (t.2, b.l. 68-69, 70-71, 80 - 95). 1948 m. balandžio 8 d. nutarimu, 1948 m. balandžio 10 d. patvirtintu MGB Šakių apskrities skyriaus viršininko kapitono K., dėl to, kad „B. produktais aktyviai padeda ginkluotiems banditams“ ir prieš vietinius sovietinių įstaigų vadovus su teroristiniais ketinimais praveda antitarybinę agitaciją, yra užvedęs M. B. įskaitos bylą (t.2, b.l. 66, 67). Tai patvirtina ir 2010 m. gegužės 18 d. specialisto išvados Nr. 11-713(10) aktas (t.4, b.l. 179-189).

1948 m. balandžio 10 d. Šakių apskrities MGB Gelgaudiškio valsčiaus skyriaus viršininko D. surašytos išvados turinys rodo, kad M. B. ir josios šeimą, kaip banditų padėjėjo-buožės šeimą, iš Lietuvos ištremti 10 metų pasiūlė jis (t.2, b.l. 96,97).

1948 m. balandžio 14 d. SSRS MGB 2 „N“ valdybos vyresnio operatyvinio įgaliotinio K. nutarimo, suderinto su Lietuvos SSR MGB 2-N valdybos 2 skyriaus viršininku majoru F., patvirtinto Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro K. ir sankcionuoto prokuroro S., turinys rodo, kad B. šeimą, kurią sudarė ji, dukros Z. ir T. bei sūnus A., kaip buožės – banditų padėjėjo šeimą, minėtu nutarimu buvo nutarta iš Lietuvos ištremti (t,2, b.l. 98, 99-100).

1948 m. gegužės 22 d. vykusio trėmimo metu M. B. apklausos lapą surašė tyrimo metu nenustatytas asmuo (t.2, b.l. 101,102-103).

1948 m. gegužės 22 d. MGB Gelgaudiškio valsčiaus skyriaus pažyma rodo, kad iš Gelgaudiškio valsčiaus Stanaičių kaimo B. šeima (išskyrus T. B., kuri namuose nebuvo rasta), ištrėmimui, etapuojant ją ešalone Nr. 97925, konvojavimo viršininkui I. perduota buvo leitenanto M. (t. 2, b.l. 104).

Po B. šeimos ištrėmimo, t.y. 1948 m. birželio 14 d. kaltinamojo M. T. surašytoje pažymoje nurodyta, kad 1948 m. gegužės 22 d. B. T. J. ištremta nebuvo trėmimo metu neradus jos namuose (t. 2, b.l. 106, 10, t.4, b.l. 179-191).

1948 m. vasario 16 d. ir 1948 m. vasario 17 d. raštų turinys rodo, kad kaltinamasis M. T. pats iš šaltinio „S“ yra peiėmęs agentūrinius pranešimus apie tai, jog B. J. brolis V. gaili savo brolio J., didžiuojasi juo, kad V. B. 1945 m. norėjo išeiti į gaują, bet suėmus brolį J., išsigando..... kad į pokalbį įsiterpusi V. sesuo, pareiškė, jog už viską jų partizanai neatkeršys, bet, kai ateis anglai ar amerikiečiai, tada tie rusai uždainuos...“ (t.2, b.l. 151,152,153,154).

1948 m. vasario 26 d. Gelgaudiškio valsčiaus vyr. leitenanto P., suderinto su valstybės saugumo ministru generolu – majoru K. ir sankcionuoto LSSR prokuroro S., nutarimo turinys rodo, kad, remiantis šaltinių „G“ ir „S“ agentūriniais pranešimais bei liudytojų B. ir P. pranešimais apie tai, kad A. B. slapstė ūkyje banditą sūnų, nutarta buvo 10 metų visą B. šeimą ištremti, kaip represuoto bandito-buožės šeimą (t.2, b.l. 149- 163).

1948 m. gegužės 22 d. vykdyto trėmimo metu tremiamos šeimos galvos A. B. apklausos lapą surašęs asmuo, nenustatytas, o surašytas pažymos-raštelio turinys rodo, kad iš Šakių apskrities Gelgaudiškio valsčiaus Šimkų kaimo B. A., B. A. ir B. V. į ešeloną konvojavimo viršininkui perdavė kaltinamasis M. T. (t.2, b.l. 164,165).

2010 m. gegužės 18 d. specialisto išvados aktu patvirtinta, kad trėmimo dieną įrašą pažymoje-raštelyje apie ištremiamos B. šeimos perdavimą į ešaloną įrašė ir pasirašė pats kaltinamasis M. T. (t.4, b.l. 179-191).

1947 m. sausio 12, sausio 20 d., balandžio 15, liepos 5, gruodžio 2, gruodžio 5 surašytų agentūrinių pranešimų turinys rodo, kad jais kaltinamasis M. T. patvirtino leitenantų P. ir M. iš šaltinių „S“, „S“, „Š““A“, „M“, A“ priimtų agentūrinių pranešimų apie tai, kad J. J. tarp gyventojų veda antitarybinę agitaciją, padeda maistu priešams, pranašauja tarybinės valdžios žūtį, teisingumą (t.3, b.l. 3-26).

1947 m. gruodžio 8 d. Šakių apskrities skyriaus MGB leitenanto T. priimto nutarimo turinys rodo, kad su atspalviu „banditų padėjėjas“ užvesta ir „A“ skyriuje įregistruota buvo J. J. sekimo byla (t.3, b.l. 1,2).

1947 m. gruodžio 9 d. MGB Gelgaudiškio valsčiaus skyriaus viršininko leitenanto T. suderintos su Šakių apskrities skyriaus viršininku Komendant‘u, patvirtintos valstybės saugumo generolo majoro ir sankcionuotos prokuroro išvados turinys rodo, kad J. J., O. J., J. J. nutarta buvo 10 metų iš Lietuvos ištremti, kaip aktyvaus banditų padėjėjo-buožės šeimą (t.3, b.l. 27,28) bei, kad 1948 m. gegužės 22 d. J. šeima iš Lietuvos išvežta buvo ešalonu Nr. 97925 9 (t. 1, b.l. 76,80,87,90,95).

Apklausos lapo ir pažymos-raštelio blanko duomenys rodo, kad trėmimo dieną, t.y., 1948 m. gegužės 22 d., Gelgaudiškio valsčiaus Petraičių kaime gyvenęs J. J. apklaustas buvo ir po to su šeima pasirašytinai perduotas konvojaus viršininkui į ešaloną perduotas buvo kaltinamojo M. T.(t.3, b.l. 29-32). Tai patvirtinta ir 2010 m. gegužės 18 d. specialisto išvados aktu, konstatavusiu, kad trėmimo dieną J. J. apklausė ir įrašą apie ištremiamos J. šeimos perdavimą į ešaloną įrašė ir pasirašė kaltinamasis M. T. (t.4, b.l. 179-191).

LGGRTC pateikti duomenys rodo, kad kaltinamasis M. T., būdamas LSSR MGB Šakių apskrities skyriaus Gelgaudiškio valsčiaus skyriaus operatyviniu galiotiniu, 1948 m. rugpjūčio 15 d. priėmė ir surašė šaltinio „B“ agentūrinį pranešimą apie J. J. antitarybinę veiklą (t.3, b.l. 61,62), 1948-02-09 priėmė ir surašė LSSR MGB agento „G“ pranešimą apie J. J. antisovietinius pasisakymus (T. 3, b.l. 63, 64), 1948-02-12 surašė ir patvirtino 1945-07-25 „pagauto bandito“ J. J. apklausos protokolą (T. 3, b.l. 65, 66-67), 1948-02-15 surašė ir patvirtino 1948-02-09 paties priimto LSSR MGB agento „G“ pranešimo apie J. J. antisovietinius pasisakymus kopiją (T. 3, b.l. 63, 64), 1948-02-16 išvertė iš lietuvių kalbos į rusų kalbą 1947-10-12 pažymą apie tai, kad J. J. nebuvo apdovanotas SSRS ordinais ir medaliais (T. 3, b.l. 59, 60), 1948-04-24 surašė pažymą apie J. J. pasitraukimą iš „liaudies gynėjų“ į „gaują“, šio sulaikymą ir nuteisimą (T. 3, b.l. 74, 75). Tai taip pat patvirtinta specialisto išvados aktu (t.4, b.l. 179-191).

1948 m. balandžio 28 d. MGB Gelgaudiškio valsčiaus skyriaus viršininko išvados bei 1948 m. MGB 1-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio leitenanto P. nutarimo turinys rodo, kad iš Gelgaudiškio valsčiaus Pajotijų kaimo J. J. su žmona M. J. 10 metų ištremti buvo nutarta kaip nuteistojo bandito šeimą (t.3, b.l. 72-76).

1948 m. gegužės 22 d. trėmimo metu, J. apklausos protokolą surašiusio asmens tapatybė nenustatyta (t,3, b.l. 77-80).

1948 m. pažymos dėl „nuteisto bandito šeimos“ narių J. J. ir M. J. perdavimo į ešeloną Nr. 97925 duomenys rodo, kad šią šeimą į ešaloną perdavė kaltinamasis M. T. (T. 3, b.l. 81, 82). Teismo kriminalistikos specialistų išvados aktu, konstatavusiu, kad įrašas apie J. šeimos perdavimą konvojavimo viršininkui parašytas ir pasirašytas yra kaltinamojo M. T., tai patvirtina (t. 4, b.l. 189-191).

Jau minėta, kad, nustatyta tvarka įpareigojo kiekvienai į numatomų ištremti asmenų sąrašą patekusiai šeimai užvesti įskaitos bylą ir joje surinkti bei sukomplektuoti įvairius iki trėmimo gautus bei išreikalautus duomenis apie tą šeimą, josios narius, jų lojalumą valdžiai ir įvairią kompromituojančią medžiagą, tad abejonių nekyla, jog bet kuris užvedęs įskaitos bylą asmuo, apie šeimos, kuriai užvesta įskaitos byla galimą ištrėmimą nesuprasti negalėjo. Vadinasi ir kaltinamasis M. T., užvesdamas B. šeimai įskaitos bylą, apie galimą tos šeimos ištrėmimą taip pat suprato, tačiau tai pagrindo jį, kaip įskaitos bylą užvedusį bei joje su šeima susijusius duomenis sukomplektavusį asmenį laikyti BK 102 str. subjektu, neduoda, nes faktiškai šeimos vien tik sukomplektuotos įskaitos bylos pagrindu, tremiamos negalėjo būti ir nebuvo. Tam, kad šeimas, kurių atžvilgiu yra užvestos ir sukomplektuotos įskaitos bylos galima būtų ištremti, turėjo būti priimti aukštesniųjų instancijų sprendimai: apskričių (rajonų) skyrių įpareigotų pareigūnų padarytos ir suderintos išvados, siūlančios įskaitos byloje nurodytą šeimą ištremti, LSSR įpareigotų pareigūnų dėl kiekvienos šeimos priimti suderinti ir patvirtinti nutarimai bei dėl kiekvienos šeimos ištrėmimo priimtas Ypatingojo pasitarimo prie SSR saugumo ministro galutinis sprendimas.

M. T., B. šeimos trėmimo dalyje kaltinamas yra B. šeimos įskaitos bylos užvedimu ir dokumentų joje komplektavimu, t.y., tik tuo, kad :

1948 m. balandžio 8 d. jis yra surašęs pažymą apie gautą šią šeimą kompromituojančią medžiagą, t.y., apie tai, jog B. produktais padeda ginkluotiems banditams, praveda antitarybinę agitaciją su teroristiniais ketinimais, o 1948 balandžio 10 d. to pagrindu yra užvedęs šios šeimos įskaitos bylą bei sukomplektavęs joje įvairius su šia šeima susijusius dokumentus.

B. šeimos trėmimo duomenys rodo, kad B. šeimai ištremti siūlančią išvadą 1948 m. balandžio 10 d., suderinęs su Šakių MGB viršininku kapitonu Komendant‘u, surašė Lietuvos SSR Šakių apskrities MGB Gelgaudiškio valsčiaus skyriaus Viršininkas vyr. leitenantas D. (t.2, b.l. 96,97). B. šeimą, kurią sudarė M. B., Z. B., T. B. ir A. B., kaip „buožės-banditų padėjėjo“ šeimą, 1948 m. balandžio 14 d. ištremti nutarė LSSR MGB 2 „N“ valdybos įgaliotinio vyr leitenanto K. nutarimu, suderintu su Lietuvos SSR MGB 2-N valdybos 2 skyriaus viršininku majoru F. (t.2, b.l. 98, 99-100). Ši šeima, spec. apgyvendinimui į Krasnojarsko kraštą kaip buožės-nacionalistų padėjėjų šeima, 1948 m. ištremta buvo Ypatingojo pasitarimo prie SSSR valstybės saugumo ministro buvo (t.2, b.l. 108,109).

Duomenų, patvirtinančių, jog 1948 m. gegužės 22 d. M. T. būtų dalyvavęs, B. šeimą ištremiant iš gyvenamosios vietos, kaltinimas nėra pateikęs. Nukentėjusieji A. B. ir S.Z. S. to taip pat nepatvirtina. Tiek šių nukentėjusių parodymai, tiek ir faktiniai duomenys, esantys byloje rodo, kad trėmimo dieną šią šeimą sulaikė ir į ešeloną pridavė leitenantas M. bei kiti nenustatyti asmenys. Šios šeimos galvos apklausos lapą taip pat užpildė ne kaltinamasis M. T., bet kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo. Byloje esanti kaltinamojo M. T., B. šeimos įskaitos byloje surašyta pažyma apie tai, jog B. T. ištremta nebuvo todėl, kad trėmimo metu nebuvo rasta namuose, surašyta yra praėjus mėnesiui po šios šeimos ištrėmimo (t. 2, b.l. 106,107). Tokia pažyma leidžia daryti prielaidą, kad šios šeimos trėmime M. T. galėjo dalyvauti, tačiau, kaltinimui nepateikus tai patvirtinančių faktinių duomenų, tokiomis prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas negali būti. Daugiau duomenų, grindžiančių M. T. inkriminuotą B. šeimos trėmimą, nėra, todėl, nesant duomenų, patvirtinančių kaltinamojo M. T. dalyvavimą 1948 m. gegužės 22 d. vykdytame B. šeimos trėmime, ši jam inkriminuoto kaltinimo dalis, taip pat yra nepagrįsta bei deklaratyvi, tad ir ši dalis iš kaltinimo šalinama.

J. šeimą 10 m. ištremti kaip aktyvaus banditų padėjėjo – buožės šeimą, suderinta išvada pasiūlė MGB Gelgaudiškio valsčiaus skyriaus viršininkas T. (t.3, b.l. 27, 28). Ypatingojo pasitarimo prie SSSR valstybės saugumo ministro nutarimu ši šeima ištremta buvo už padėjimą sukilėlių nacionalistams gaujos dalyviams (t. 3, b.l. 33,34). Ekspertizės išvados aktu nustatyta, kad J. šeimos trėmimo metu ne tik šios tremiamos šeimos galvos J. J. apklausos lapą surašė, bet ir šią šeimą į ešeloną perdavė taip pat kaltinamasis M. T. ( t.3, b.l..29-32, t.4, b.l. 179- 191).

Suderinta išvada J. šeimą, kaip represuoto bandito šeimą, 10 metų ištremti pasiūlė Šakių apskrities MGB Gelgaudiškio valsčiaus skyriaus viršininkas D. (t.3, b.l. 72,73). Nutarimu šią šeimą, kaip nuteisto bandito šeimą, ištremti nutarė LSSR MGB 1 skyriaus vyr. operatyvinis įgaliotinis P. (t.3, b.l. 74, 75-76). Ekspertizės išvados aktu nustatyta, kad trėmimo metu šios šeimos galvos apklausos lapas surašytas ir pasirašytas nenustatyto asmens. bet trėmimui į ešeloną šią šeimą perdavė kaltinamasis M. T. (t.3, b.l. 81,82, t.4, b.l. 179-191).

LGGIRTC pateikti duomenys rodo, kad vykdomo trėmimo metu sudaryta viena operatyvinė grupė dažniausiai ištremdavo 1- 3 šeimas. Trėmimo operatyvinių grupių vyresnysis trėmimo vykdymo rytą gaudavo po apklausos lapo blanką bei po 2 pažymos- raštelio lapus, kiekvienai tą rytą turėtai būti ištremtai šeimai. Už gautų dokumentų užpildymą atsakingas buvo kiekvienos sudarytos grupės vyresnysis, kuris privalėjo kiekvieną tremiamą šeimą į ešeloną priduoti pats. Iš to neginčytinai akivaizdu, kad trėmimo vykdymo metu ir apklausos lapus užpildę asmenys buvo trėmimo operatyvinės grupės sudėtyje, o tremiamus asmenis į ešeloną perdavę asmenys ne tik buvo operatyvinės grupės sudėtyje, bet ir buvo tos operatyvinės grupės vyresniaisiais, tad 1948 m. gegužės 22 d. vykdyto trėmimo vykdymo metu tremiamos šeimos galvą – J. J. apklausęs, kaltinamasis M. T., tikrai buvo šią šeimą trėmusios operatyvinės grupės nariu, o tremiamas B., J. ir J. šeimas perduodamas į ešeloną, patvirtina, kad tuo metu kaltinamasis M. T. buvo ne tik šias šeimas trėmusių operatyvinių grupių narys, bet ir jų vyresnysis, tad, nors nukentėjusieji juos trėmusių asmenų neprisimena, faktiniai duomenys byloje neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis M. T. trėmimo metu tremiamų šeimų galvą apklausdamas bei šias šeimas perduodamas į ešeloną, 1948 m. gegužės 22 d. šias šeimas iš jų gyvenamųjų vietų į SSSR teritoriją trėmė.

B., J., ir J. šeimų įskaitų bylose esantys duomenys apie tai, kad kaltinamasis M. T. jose yra išvertęs kai kuriuos dokumentus iš lietuvių kalbos į rusų kalbą, yra surašęs agentūrinius pranešimus, apklausų protokolus ir kitus dokumentus dėl priežasčių, kurios nurodytos aptariant B. šeimos trėmimo aplinkybes, trėmimo vykdymo sudėties nesudaro, todėl jie plačiau neanalizuojami ir nevertinami.

Trėmimai vykdomi buvo remiantis 1949 m. vasario 29 d. SSSR MT nutarimu Nr. 390-138vs „dėl pasiturinčių ūkininkų su šeimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus partizanų bei jų šeimų legalizuotų partizanų, tebetęsiančių priešišką veiklą ir jų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949 m. kovo 11 d. LKP(b) sekretoriaus T., ir LSSR MGB ministro G., potvarkiu Nr. 162, įpareigojusiu apskričių vykdomųjų komitetų pirmininkus ir LKP(b) sekretorius pateikti apskrities „buožių“ ūkių sąrašą, 1949 m. kovo 12 d. SSRS MVD įsakymu Nr. 00225 „dėl iškeldinimo iš Lietuvos, Latvijos, Estijos teritorijos pasiturinčių ūkininkų ir jų šeimų, partizanų bei nacionalistų šeimų‘, 1949 m. kovo 12 d. LKP(b) CK sekretoriaus T., potvarkiu Nr. 204, nurodžiusiu apskričių komitetų sekretoriams į tremiamųjų sąrašus įtraukti pasiturinčių ūkininkų šeimas, kurių ūkiai buvo sumažinti iki 5 ha, 1949 m. kovo 19 d. LSSR MT nutarimu Nr. 176vs „dėl pasiturinčių ūkininkų iškeldinimo iš LSSR teritorijos“, 1949 m. kovo 22 d. LSSR MT ir LKP(b) CK nutarimu Nr. 17ss „dėl iškeldinamų už respublikos ribų pasiturinčių ūkininkų ir partizanų šeimų ūkių turto priėmimo ir realizacijos tvarkos“, 1949 m. kovo 23 d. SSSR MGB ministro pavaduotojo S., LSSR MGB ministro G., ir SSSR MGB įgaliotinio J. potvarkio Nr. 245 nurodymu 1949 m. kovo 25 d. 6 val. ryte pradėti operaciją „Bangų mūša“, 1949 m. kovo 28 d. SSSR MGB įgaliotinio J. ir LSSR MGB ministro G. potvarkiu Nr. 324 LSSR MGB apskričių, miestų skyrių viršininkams ir SSR MGB įgaliotiniams nurodyta „Bangų mūša“ operaciją pabaigti 1949 m. kovo 28 d. 18 val., suimtas šeimas įlaipinti į ešelonus, MGB kariuomenę palikti bei panaudoti kovoje prieš partizanus, partinio-tarybinio aktyvo ir konfiskuoto turto apsaugai.

Kaltinamasis M. T. kaltu dėl šią dieną ištremtų šeimų, neprisipažino bei parodė šių šeimų netrėmęs ir sprendimų dėl jų ištrėmimo, nepriėmęs.

Nukentėjusi B. Š. (buvusi B.) parodė, kad ji nežino ar kaltinamasis M. T.,1949 m kovo 25 d. iš Mozūriškių kaimo tremiant ją ir josios tėvus J., bei O. B., dalyvavo. T., pavardę ji sužinojo iš bylą tyrusio pareigūno. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusi O. Š. (buvusi R.) parodė, kad trėmimo metu jai buvo 5 metai. Kartu su ja ištremti buvo tėvai R., seserys ir močiutė. T., pavardės ji nėra girdėjusi. Tėvai iki 1990 metų bijojo ir apie ištrėmimą nieko nepasakojo. Turtinės žalos atlyginimo atsisako. Prašo priteisti jai 5000 lt neturtinei žalai atlyginti.

Pagarsinti liudytojos D. V. parodymai rodo, kad josios mama (B. A.) ir kiti šeimos nariai buvo ištremti, bet kas ir kokiomis aplinkybėmis juos ištrėmė, nežino (t. 3, b.l. 129-131).

Ekspertizės aktu nustatyta, kad 1949-03-25, t.y. B. šeimos trėmimo metu pažymos-raštelio dalis apie „banditų rėmėjo buožės“ šeimos narių J. B., O. B. ir N. B. ištrėmimą specialiai tremčiai, iki grafos „pakvitavimas“ (išskyrus k. Albertiškiai) surašyta yra kaltinamojo M. T., o M. T., vardu šios šeimos galvos apklausos lapas bei įrašas apie šios šeimos perdavimą į ešeloną, surašyti yra byloje nenustatyto asmens (t. 3, b.l. 106,107,108, 109, t. 4, b.l. 191)

Ekspertizės aktu nustatyta, kad trėmimo metu, t.y., 1949-03-25 ištremtos J. B. šeimos galvos apklausos lapas ir 1949-03-25 raštelio - pažymos įrašas apie J. B. šeimos narių perdavimą specialiai tremčiai, surašyti ir pasirašyti yra kaltinamojo M. T. (t. 3, b.l. 139, 140-141, 142, t.. 4, b.l. 179-191)

Ekspertizės aktu nustatyta, kad 1949-03-25 ištremtos J. R. šeimos galvos apklausos lapas surašytas ir pasirašytas (t. 3, b.l. 182, 183-184) bei šeima spec. tremčiai perduota buvo kaltinamojo M. T. (t 3, b.l. 185, 186).

Ekspertizės išvados aktu nustatyta, kad 1949-03-25 tremiamos S., šeimos galvos P. S. apklausos lapas surašytas ir pasirašytas buvo kaltinamojo M. T., o kaltinamojo vardu įrašas apie šios šeimos perdavimą į ešeloną padarytas nenustatyto asmens (t. 4, b.l. 33, 35-36, 179-191).

Kaip jau minėta, pagal buvusią nustatytą trėmimo tvarką, numatomo trėmimo vykdymui sudarytos būdavo operatyvinės grupės ir paskiriamas josios vyresnysis, kuris kiekvieną tremiamą šeimą į ešeloną priduoti privalėjo pats.

1949 m. kovo 25 d. B. šeimos trėmimo dokumentai rodo, kad pažymoje-rašteyje iki žodžio „raspiska“(t. 3, b.l. 108), tremiamos šeimos narius surašė kaltinamasis M. T. (t.4, b.l. 191). Atsižvelgus į tai, kad trėmimo vykdymo rytą operatyvinės grupės gaudavo tuščius pažymų-raštelio blankus, yra akivaizdu, jog B. šeimos trėmimo operatyvinės grupės sudėtyje M. T., tikrai buvo.

1949 m. kovo 25 d. B., ir R., šeimų trėmimo duomenys rodo, kad, trėmimo metu, šių šeimų apklausos lapus surašė ir pasirašė kaltinamasis M. T. Jis taip pat į tų šeimų pažymas-raštelius iki skilties „raštelis“ įrašė tremiamų B., ir R., šeimų narius (t. 4, b.l. 191), tad neginčytinai akivaizdu, jog ir šias šeimas trėmusios operatyvinės grupės sudėtyje jis taip pat buvo.

1949 m. kovo 25 d. S. šeimos trėmimo duomenys rodo, kad trėmimo metu šios šeimos apklausos lapą surašė bei pažymą – raštelį surašė ir šeimą į ešeloną perdavė kaltinamasis M. T. (t.4, b.l. 188).

Visi šie faktiniai duomenys akivaizdžiai rodo, kad, tremiant B., B. ir R. šeimas, M. T. buvo jas trėmusių operatyvinių grupių sudėtyje, o tremiant S. šeimą, jis ne tik buvo šią šeimą trėmusios operatyvinės grupės sudėtyje, bet buvo ir tos operatyvinės grupės vyresnysis, tad, nors nukentėjusieji juos trėmusių asmenų neprisimena, faktiniai duomenys byloje neabejotinai patvirtina, jog 1949 m. kovo 25 d. vykdyto trėmimo metu tremtų šeimų galvas apklausdamas bei tremiamą S. šeimą priduodamas į ešeloną, kaltinamasis M. T., B., B., R., ir S., šeimas iš jų gyvenamųjų vietų į SSSR teritoriją trėmė.

B., B., R. ir S., šeimų įskaitų bylose esantys duomenys apie tai, kad kaltinamasis M. T. jose yra išvertęs kai kuriuos dokumentus iš lietuvių kalbos į rusų kalbą, kad jis yra priėmęs ir surašęs agentūrinius pranešimus, apklausų protokolus ir kitokio pobūdžio dokumentus dėl priežasčių, kurios nurodytos aptariant B. šeimos trėmimo aplinkybes, trėmimo vykdymo sudėties nesudaro, todėl jie plačiau neanalizuojami ir nevertinami.

Trėmimai vykdomi buvo vadovaujantis 1951 m. rugsėjo 28 d. LKP(b) CK biuro nutarimu ir priedu prie jo, įpareigojusiais ištremti visam laikui iš Lietuvos priešiškas kolektyvizacijai pasiturinčių ūkininkų šeimas, 1951 m. rugsėjo 29 d. Lssr MT nutarimu Nr. 765-vs1952 m. rugpjūčio 18 d. LSSR MGB ministro K., ----- parengtu teikimu LSSR MT pirmininkui M. G. tvirtinti šeimų, 1951 m. spalio – lapkričio mėn., 1952 m. sausio mėn. ištremtų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, patikslintus sąrašus, 1952 m. rugpjūčio 27 d. LSSR MT nutarimu „dėl 1950 m. rugsėjo mėn. iškeldintų iš Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos sričių pasiturinčių ūkininkų šeimų sąrašų patvirtinimo“, 1952 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 886vs „dėl 1951 m. iškeldintų iš Klaipėdos ir Šiaulių sričių pasiturinčių ūkininkų šeimų sąrašų patvirtinimo“

Kaltinamasis M. T., kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis šios šeimos trėmime, nedalyvavo. Jo dalyvavimo trėmime R., šeimos nariai taip pat nepatvirtino. R., į ešeloną perdavė ne jis, bet leitenantas P.

Nukentėjęs R. R. parodė, kad1952 m. rugpjūčio 3 d. iš šalies ištremti buvo jis, mama ir sesuo. Jam tuo metu buvo 13 metų. Jį paėmė ir nuvežęs į Betygalą daboklėje uždarė kaltinamasis M. T., o po to „stribai“, nuvežę jį į Viduklę, uždarė vagonuose ir išvežė. Ar į vagonus jį vežė ir T., jis nematė. Priteisti prašo 5000 t neturtinei žalai atlyginti.

LGGRTC pateikti 1952-08-08 raportas ir 1988-05-12 pažymos rodo, kad 1952 metais Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB nutarimu ir LSSR MT 1951-09-29 nutarimu Nr. 765-vs „iškeldinti“ buvo 2 934 žmonės (526 šeimos); (T. 4, b.l. 202-203, 206-207)

2008-10-24 LGGRTC raštas Nr. 35R-355 rodo, kad R. R. ir Z. D. R. yra partizano K. R., žuvusio 1946 m., vaikai. 1952-07-14 nutarimo pagrindu 1952-08-05 R. R. ir Z.D. R. buvo ištremti į Krasnojarsko srities Mansko rajoną; jų turtas buvo konfiskuotas. M. T. nuo 1950-07-12 iki 1953-07-01 dirbo LSSR MGB Kauno srities valdybos 2-N skyriaus Ariogalos rajono poskyryje vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu. 1951-12-13 jis apklausas liudytojų dėl Z.D. R. bendradarbiavimo su partizanais.. (T. 4, b.l. 74)

LGGRTC pateiktos trėmimo bylos Nr. 32391 dokumentai rodoi, kad LSSR MGB Kauno srities Ariogalos rajono skyriaus (2-N poskyrio) vyresnysis operatyvinis įgaliotinis M. T., 1952-12-13 surašė ir pasirašė M. Ž. apklausos protokolą apie tai, kad Z. R. 1952-12-08 9:30 val. ėjo su jai nepažįstamu vyru. (t. 4, b.l. 88-90, 91-92);

1952-01-04 surašyto pranešimo turinys rodo, kad kaltinamasis M. T. priėmė LSSR MGB agento „L“ pranešimą apie „banditų“ apsilankymus R. R. ir R., gyvenamojoje vietoje bei apie R., pasisakymus dėl josios vyro likimo ir davė agentui užduotį pokalbiuose su R., nustatyti ar ši ir jos duktė palaiko ryšį su gauja ir kokį (t. 4, b.l. 93-94, 95-96)

1952-01-13 protokolas rodo, kad kaltinamasis apklausė, surašė ir pasirašė A. Š. apklausos protokolą apie „banditų“ apsilankymus R., sodyboje, Burbiškių kaime (T. 4, b.l. 97-100, 101-102);

1952-08-05 apklausos prorokolas rodo, kad kaltinamasis apklausė, surašė ir pasirašė Z. D. R. apklausos lapą, jame šeimos nariu nurodė R. R. (T. 4, b.l. 113, 114);

1952 m. rugpjūčio mėnesį kaltinamojo M. T. surašyto raporto turinys rodo, kad, vykdydamas operaciją jis pats „pakėlė ir pristatė į ešeloną“ šeimos galvą Z. D. R. ir jos brolį R. R. (T. 4, b.l. 118, 119).

Teismo kriminalistikos specialistų išvados aktu Nr. 11-713 (10) patvirtinta, kad šios šeimos trėmimo bylos dokumentuose įrašus parašė ir pasirašė kaltinamasis M. T.. (T. 4, b.l. 191)

1952-06-14 Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB ministro protokolo Nr. 44 išrašo turinys rodo, kad Z. D. R. ištremta buvo kaip nacionalistinės gaujos padėjėjo šeimos narė ir ji bei jos brolis R., gimęs 1938 m., iškeldinti buvo spec. apgyvendinimui MGB organų priežiūroje (T. 4, b.l. 109, 110);

1952-08-05 pažyma rodo, kad Z. D. R. ir jos brolį R. R. trėmimui į Krasnojarsko kraštą šelono Nr. 97112 viršininko pavaduotojui LSSR MVD papulkininkiui J., perdavė LSSR MGB Ariogalos rajono skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis P. (T. 4, b.l. 111, 112).

1952 m. rugpjūčio 5 d. R., šeimos trėmimo dokumentai rodo, kad šios šeimos trėmimo vykdymo metu, tremiamos šeimos galvą apklausė kaltinamasis M. T. (t.4, b.l. 113-115, 191). Jis taip pat surašė ir raportą apie tai, kad, vykdydamas operaciją, būtent jis R., šeimą ( R. D.-Z., K., ir R. R., K.,) pakėlė ir pristatė į ešeloną (t.4, b.l. 118,119, 191), tad akivaizdu, jog tremiant šią šeimą, jis taip pat buvo trėmimo operatyvinės grupės narys ir šią šeimą ištrėmė.

Dėl kaltinamajam M. T. inkriminuotų veiksmų kvalifikavimo

BK 102 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali ir pasekmių nereikalauja, tad atsakomybei už šio nusikaltimo padarymą atsirasti pakanka paties civilio gyventojo trėmimo fakto buvimo.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 str., draudžia asmenį nuteisti už tokius veiksmus ar neveikimą, kurie pagal galiojusius jų vykdymo metu valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę, nebuvo laikomi nusikaltimais ir nustato, kad, kad asmens nubaudimo atveju skiriama bausmė negali būti griežtesnė negu ta, kuri galėjo būti taikyta nusikaltimo padarymo metu. Tuo pačiu šis straipsnis konstatuoja ir tai, kad nedaro kliūties teisti ar nubausti kiekvieną asmenį už veiksmą ar neveikimą, kurie, jų vykdymo metu, buvo laikomi nusikaltimais pagal civilizuotų tautų visuotinai pripažintus bendrus teisės principus. Okupuotos ar aneksuotos valstybės civilių asmenų trėmimas tiek pagal tarptautinę, tiek ir pagal nacionalinę teisę yra pripažintas vienu iš nusikaltimų žmoniškumui.

Šio nusikaltimo subjektyvinė pusė reikalauja, kad trėmime dalyvaujantis asmuo suvoktų, jog jis, vykdydamas priverstinį išvežimą iš gyvenamosios vietos, savo dalyvavimu ištrėmimo siektų ir suvoktų darąs nusikaltimą.

Kaltinamasis M. T., būdamas tuo metu sveikas bei normalios psichikos žmogus ir elgėsi motyvuotai, kontroliuodamas ir valdydamas savo veiksmus, tad pilnai suvokė savo veiksmų prasmę. Jam, kaip to meto represinių valdžios struktūrų darbuotojui (represinių struktūrų darbuotoju jis buvo nuo 1945 metų) buvo gerai žinoma, kad iš aneksuotos Lietuvos teritorijos josios civiliai gyventojai, tremiami, gerai suvokė savo daromos veikos pavojingumą visuomenei, tad buvo ir šios nusikalstamos veikos subjektu.

Kaltinamasis M. T., 1948 m. gegužės 22 d., 1949 m. kovo 25 d. ir 1952 m. rugpjūčio 3 d., t.y., Lietuvos aneksijos metu, būdamas tų šeimų trėmimų vykdymui sudarytų operatyvinių grupių nariu, apklausdamas tremiamų šeimų galvas ir (ar) perduodamas tremiamas šeimas į ešeloną, civilius gyventojus iš aneksuotos teritorijos į aneksavusios valstybės teritoriją, trėmė suvokdamas savo daromų veiksmų esmę ir siekdamas juos ištremti, tad jo veiksmai, 1948 m. gegužės 22, 1949 m. kovo 25 bei 1952 m. rugpjūčio 3 dienomis tremiant šeimas, pilnai atitinka jam inkriminuoto BK 102 str. kvalifikaciją. Tai, kad šioje byloje konstatuoti padarytais nusikaltimai M. T., padaryti yra vykdant priimtus tuometinės valdžios įsakymus, pagrindo taikyti BK 33 str. 1 d. ir laikyti tai jo atsakomybę šalinančia aplinkybe, neduoda, nes neteisėto įsakymo įvykdymas nei tokio įsakymo vykdytojui, nei jo davėjui galimybės būti patrauktais baudžiamojon atsakomybėn, nepašalina. Šis principas ne tik yra įtvirtintas yra 1945 m. Niurnbergo Tarptautinio karinio tribunolo įstatuose, bet ir patvirtintas JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija.

Istoriniu požiūriu, laikotarpis nuo 1940 metų birželio 15 d. kai Sovietų Sąjungos ginkluotos pajėgos daliniai įžengė į Lietuvą ir josios valdžios atstovai perėmė faktinę Lietuvos valdžią, laikomas yra Lietuvos okupacija, o laikotarpis nuo 1940 m. rugsėjo 3 d., kai SSRS Aukščiausioji Taryba, paprašyta marionetine laikomos „Liaudies seimo“ delegacijos, vienbalsiai priėmė Lietuvą į SSRS sudėtį, iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, laikomas Lietuvos aneksavimu.

1941 metais Lietuvoje pradėtas „antisovietinių elementų“ registravimas bei trėmimas, nuo 1944 metų buvo tęsiamas, kiekvieno trėmimo metu tremiant konkrečius tam momentui numatytus ištremti civilių gyventojų sluoksnius. Nusikalstamos veikos, susidedančios iš besitęsiančių laike ir kartais atnaujinamų veiksmų (neveikimo), laikomos yra tęstinėmis veikomis. Šios bylos duomenimis, kaltinamasis M. T., būdamas tuometinių represinių struktūrų darbuotoju, 1948 m. gegužės 22 d. pradėtus civilių trėmimo veiksmus, 1949 m. kovo 25 ir 1952 m. rugpjūčio 3 dienomis, tęsė, tad visos jo šioje byloje konstatuotos padarytomis nusikalstamos veikos laikomos viena tęstine BK 102 str. numatyta veika.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Bylos nagrinėjimo teisme metu iš M. T.‘o Z.M. S. priteisti prašo 100.000 lt turtinei ir 50.000 lt neturtinei žalai atlyginti (t.6, b.l. 67-68); E.M. M. – priteisti prašo 50.000 lt turtinei ir 100.000 lt neturtinei žalai atlyginti (t.6, b.l. 42-43) (t.7, b.l. 92); T. K. ir O. Š. priteisti rašo po 5000 lt neturtinei žalai atlyginti (t. 6, b.l. 45-46); M. R. priteisti prašė 5000 lt neturtinei žalai atlyginti (t.6, b.l. 45,), o 2011 m. spalio 19 d. teismo posėdyje ieškinį sumažino iki 1 lt (t.7, b.l. 92).

M. T., pripažintas kaltu už nusikaltimą, kuris ir buvo jo padarymo metu egzistavusios valstybės vykdytos politikos sudėtinė dalis. Be tuo metu egzistavusios valstybės bei jos struktūrų veiksmų, šis nusikaltimas, tuo metu, iš viso negalėjo būti padarytas. Visoje civilių trėmimo vykdymo schemoje, kaltinamojo M. T., veiksmai buvo viena iš trėmimo vykdymo tarpinių grandžių. Ištremtųjų turtas, juos ištrėmus, tuo metu pereiti turėjo egzistavusių valstybinių įmonių ir įstaigų nuosavybėn. Duomenų kam konkrečiai, koks konkretus nukentėjusių turtas buvo perduotas ir ar buvo perduotas, byloje nėra.

BK 102 str. numatyto nusikaltimo subjektu šalies teisinė literatūra laiko tik trėmimo veiksmuose dalyvavusį fizinį asmenį – bet kurį karį ar kitą fizinį asmenį. Tuo tarpu pagal Ženevos ir Hagos Konvencijas bei 1998 m. priimtas Romos Statutas, įsigaliojęs 2002 m. liepos 1 d., šio nusikaltimo (karo nusikaltimo), kaip ir genocido nusikaltimų bei agresijos nusikaltimų subjektu laiko trėmimo metu trėmime dalyvavusį asmenį ir valstybė, nes šis nusikaltimas, kaip taisyklė, yra sudėtinė tam tikros valstybės politikos dalis ir be valstybės, bei jos struktūrų palaikymo, šios kategorijos nusikaltimas padarytas iš viso negali būti. Romos statuto pagrindu, ne tik už karo nusikaltimų, bet ir už genocido bei agresijos nusikaltimų padarymą, numatytas bei nustatytas yra dvejopo atsakomybės principo taikymas, valstybę patraukiant politinėn ir materialinėn atsakomybėn, o teisiniu ar faktiniu ryšiu su valstybe susijusį fizinį asmenį – baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos Respublika visus šiuos tarptautinius aktus yra ratifikavusi, tad žalos atlyginom klausimų išsprendimas valstybės atstovui nedalyvaujant, negalimas. Civiliniu atsakovu šioje byloje valstybė patraukta nebuvo, todėl nukentėjusių civiliniai ieškiniai šioje baudžiamojoje byloje paliekami nenagrinėti.

Dėl bausmės kaltinamajam M. T., paskyrimo

.

Ikiteisminio tyrimo metu M. T., nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei ją sunkinančių aplinkybių, nustatyta nebuvo (t.5, b.l. 95).

2011 m. kovo 2 d. (t.6, b.l. 129-133) prašymu pakeisti kaltinimą teisme Nr. 4-654/10, M. T., lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimas taip pat neinkriminuotas.

2011 m. birželio 6 d. (t.6, b.l. 146-150) prašymu pakeisti kaltinimą teisme Nr. 4654/10, lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimas taip pat inkriminuotas nebuvo, naujai suformuluotu kaltinimu M. T., kaltinamas civilius gyventojus trėmęs bendrininkų grupėje su nenustatytais sovietų okupacinės valdžios atstovais, tad pagrindas, prokuroro prašymu (t.7, b.l. 98) nusikaltimo padarymą bendrininkų grupėje M. T., laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, yra pagrįstas.

Kaltinamojo M. T., nusikaltimai yra padaryti daugiau nei prieš 60 metų, jam esant ganėtinai jauno amžiaus ir vykdant kitų jam duotus įsakymus bei tuo metu egzistavusiomis išskirtinėmis politinėmis aplinkybėmis, kurios vėliau pasikeitė. Pažymėtina ir tai, kad, nors pakeistu kaltinimu M. T., kaltinamas vienas trėmęs civilius asmenis, akivaizdu, kad taip būti negalėjo ir nebuvo, nes civilių trėmime pirmaeilį vaidmenį atliko nutarimus dėl trėmimo priiminėję ir jų vykdymą organizavę pareigūnai, tad M. T., turėtas jaunas amžius, nusikaltimo padarymas tuo metu vykdant įsakymus ir egzistavę tuo metu išskirtinės politinės aplinkybės, BK 59 str. 2 d. pagrindu pripažįstami M. T., atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Skiriant M. T., bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo sunkumą bei jo pavojingumo laipsnį; į jo atsakomybę vienos sunkinančios aplinkybės bei į konstatuotų kelių kelių lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių, buvimą; į tai, kad ištremtos buvo aštuonios šeimos; į kaltinamojo asmenybę, jo amžių bei sveikatą; į nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes; į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjęs yra ganėtinai ilgas laiko tarpas ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis M. T., sulaukęs yra 86 metų ir yra ligotas ((diagnozuota koronarinė širdies liga, stabili krūtinės įtampos angina, pirminė arterinė hipertenzija, III laipsnio AKS padidėjimas, hipertenzinė kardiopatija, hipertenzinė nefropatija, difuzinė mazginė struma, eutirozė ir t.t.. 2000 m. jam implantuotas yra kardiostimuliatorius. Jo 1927 m. gimusi žmona neįgali yra su dideliu specialių poreikių lygiu (yra nematanti) ir kaltinamasis, kartu gyvendamas, nuolat ja rūpinasi ir prižiūri ją. Kitų, kartu gyvenančių asmenų, nėra ir nėra kam ją be jo prižiūrėti. Nuo kaltinamojo M. T., padarytų nusikaltimų praėjo virš 60 metų. Duomenų, kad per tą laiką jis būtų padaręs naujų nusikaltimų, nėra ir, šiuo metu kaltinamasis, grėsmės visuomenei nekelia. Charakterizuojamas yra teigiamai, neteistas, administracine tvarka nebaustas.

Nusikaltimą padariusiam asmeniui skiriama bausmė ne tik turi būti teisinga ir atitikti asmens padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybę, bet taip pat ja nuteistajam neturi būti sukeliama kančių ir neproporcingai didelių suvaržymų.

BK 102 str. už šio nusikaltimo padarymą numatyta tik laisvės atėmimo nuo 5 iki 15 metų bausmė. Įvertinus kaltinamojo M. T., senyvą amžių, jo sveikatos stovį, jam inkriminuotų civilių trėmimo padarymo aplinkybes, laiko tarpą, praėjusį po civilių trėmimo, naujų nusikaltimų per daugiau nei 60 metų laiką bei jokių pažeidimų nepadarymą, įstatymo sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė, šiuo konkrečiu atveju, būtų neadekvati jo padaryto nusikaltimo pavojingumui bei kaltinamojo M. T., asmenybei, todėl, šiuo nuosprendžiu esant konstatuotam kelių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimui bei konstatavus, jog kaltinamasis M. T., išlaiko ir prižiūri neįgalią didelių specialių poreikių lygio sutuoktinę, kurios be jo, nėra kam prižiūrėti, BK 62 str. 2 d. 1 p. bei 3 d. 3 p. pagrindu jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, su įpareigojimu nuo 23 valandos iki 05 valandos (išskyrus atvejus, susijusius su liga) būti namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos.

Dokumentai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti - 2 vokai, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. T., pripažinti kaltu, padarius BK 102 str. numatytą nusikaltimą ir, taikant BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p., nubausti laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 05 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išskyrus atvejus, susijusius su liga ir be bausmę vykdančios institucijos žinios, dvejus metus nekeisti gyvenamos vietos.

Kardomąją priemonę, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusių civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti teisme (kartu su baudžiamąja byla teismui perduotus 2 vokus), palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam M. T., nuo išversto į rusų kalbą nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.