Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) sen., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) r. sav., teistas:

1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-10-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. - 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-08-19 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d.- 90 val. viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 64¹str. 1, 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 60 val. viešųjų darbų (bausmę atlikęs), kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d., 310 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Š., 2015-12-14 d. apie 22:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir rankoje laikydamas peilį, grasindamas juo nukentėjusiajai B. O. L tuoj pat jį panaudoti, tokiu būdu palaužęs jos valią ir atimdamas galimybę priešintis, reikalavo B. O. L atiduoti pinigus, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes nukentėjusioji pinigų nedavė, pats jų nerado ir nukentėjusysis J. L. atėmęs peilį jį išvedė į lauką.

Be to, jis, 2015-12-14, naktį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) namo kieme, žiauriai elgėsi su gyvūnu – nukentėjusiųjų B. O. ir J. L. šunimi, t. y. du kartus peiliu dūrė šuniui į krūtinę, padarydamas durtinę žaizdą kairiosios krūtinės sienos dalyje kaudaliau mentės odoje, poodiniame audinyje ir raumenyse bei durtinę kiauryminę žaizdą krūtinės ląstoje, perduriant perikardą ir širdies kairįjį prieširdį, ko pasėkoje išsivystė hipovoleminis šokas dėl nukraujavimo krūtinės ląstoje, dėl ko gyvūnas nugaišo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. Š. kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad buvo labai girtas, be to, nuo įvykio praėjo nemažai laiko, todėl visų aplinkybių neprisimena. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 1 d. 2 p., pagarsino kaltinamojo T. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu: apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. Š. parodė, kad 2015-12-14 vėlų vakarą, kiek buvo valandų neatsimena, nuėjo pas savo kaimynus L pasiskolinti pinigų. Buvo neblaivus. Pasibeldė į langelį, duris atidarė kaimynas Juozas, jį vadina nebyliu. Jis įėjo į namus, nuėjo į virtuvę ir J rankomis parodė, kad jam reikia pinigų. Juozas jam rankų gestais parodė lyg klausdamas ar jis išgerti nori. Jis galva palinksėjo, sakydamas, kad taip. Tada J ranka parodė į kambarį, kuriame yra kompiuteris, kad pirmutiniame stalčiuje yra piniginė. Tame kambaryje buvo Juozo žmona, jos vardo nežino. Ji, kiek atsimena, sėdėjo prie kompiuterio. Jis nuėjo, bandė atidaryti stalčių, tačiau J žmona jam kirto per ranką, tada J jį suėmęs už rankos išvedė iš namų. Išvedė iš namų į kiemą, nelydėjo jo iki kiemo vartų. Kelnių galinėje kišenėje jis turėjo atsilenkiamą peilį, neatsimena kokios tiksliai spalvos, atsimena tik, kad jis buvo tamsus. Tą peiliuką jis visada turėdavo su savimi. Kai J jį vedė iš savo namų, jis iš kišenės ištraukė peilį. Peilį jam atidavė tik tada, kai jį išvedė iš namų. Turbūt bijojo, kad jis nieko nepadarytų su tuo peiliu. Jį išvedęs J grįžo atgal į namus ir užsirakino duris. Neatsimena, kad peiliu būtų grasinęs L. Iš L namų kiemo galima išeiti per dvejus vartelius, jis norėjo eiti per gale kiemo šalia tvarto esančius vartelius. Kieme buvo pririšti L šunys, atsimena, kad vienas iš šunų bandė jam griebti už kojos, todėl jis rankoje laikydamas peilį dūrė šuniui, buvo tamsu, nematė, kuriam šuniui dūrė. Taip pat neatsimena kiek kartų ir į kurią vietą dūrė. Kad dūrė ir kitam šuniui neatsimena, bet galėjo durti ir kitam. Neradęs vartelių, grįžo per kiemą prie pagrindinių vartelių prie kelio ir išėjęs per juos nuėjo namo. Peilį kažkur išmetė, nes grįžęs namo jo jau neturėjo, kur išmetė neatsimena (t. 1, b. l. 83-84). Teismo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad buvo nuėjęs pas nukentėjusiuosius atsiprašyti, jiems padarytos 1000,00 Eur žalos neatlygino, tačiau ketina tai padaryti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. Š., jo gynėjas bei prokurorė sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. Š. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, ištirtais BPK 291 str. numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal BPK 273 str.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji B. O. L parodė, kad 2015-12-14 d. apie 22-23 val., tikslaus laiko ji nepamena, išgirdo skambutį į duris ir suprato, kad skambina jai iš matymo pažįstamas kaimynystėje gyvenantis vyras. Ji durų atidaryti nenorėjo, tačiau vyras vis skambino, todėl ji pažadino savo sutuoktinį J. L., kuris atidarė duris. Atidarius duris, vyras, pastūmęs sutuoktinį, įsiveržė į namą ir įėjęs į kambarį – ji tuo metu sėdėjo prie rašomojo stalo - reikalavo jos pinigų. Jai atsisakius duoti pinigų, vyras priėjęs prie jos, atidarinėjo stalo stalčius. Neradęs pinigų, iš kišenės išsitraukė peilį ir grasindamas juo, reikalavo pinigų. Prišokęs prie vyro jos sutuoktinis, atėmė peilį ir paėmęs už rankos išvedė į lauką. Praėjus pusvalandžiui, vyras grįžo ir vėl skambino į duris, tačiau jie jo neįleido. 2015-12-15 ryte, apie 6.00 val., sutuoktinis lauke rado negyvą vieną šunį, kuris buvo pririštas grandine prie būdos, o kitas šuo buvo nutrūkęs ir gulėjo prie būdos, jam buvo sužalotas kaklas. Šio įvykio metu nei ji, nei jos sutuoktinis sužalojimų nepatyrė (t. 1, b. l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji B. O. L parodė, kad jie su sutuoktiniu yra kurčnebyliai, jų namuose yra įrengtas specialus skambutis, kuris skambinant skleidžia šviesos signalą. Taip 2015-12-14 ji suprato, kad pas juos kažkas atėjo. Įsibrovęs į namus, jų kaimynas rankų gestais parodė, kad nori pinigų. Ji jam parodė, kad pinigų neduos. Ji sėdėjo prie rašomojo stalo, nugara į kaimyną, peilio pati nematė. Atidaręs stalčius ir neradęs pinigų, kaimynas nuo jos pasitraukė. Jos sutuoktinis tuo metu stovėjo tarpduryje ir, pamatęs peilį, griebė už kaimyno rankos ir peilį atėmė bei išvedė kaimyną iš jų namų. Kaimyno ji nepažįsta, vardo bei pavardės nežino, kaimynas tik neseniai atsikraustė gyventi. Šis kaimynas ateidavo ir anksčiau pas juos skolintis pinigų. Vieną kartą yra jam paskolinę pinigų, tačiau paskolintų pinigų kaimynas jiems taip ir negrąžino, todėl vėliau nebeskolino. Po šio įvykio jie su sutuoktiniu buvo labai išsigandę, negalėjo ramiai miegoti, savijauta labai bloga, geria vaistus dėl širdies problemų. Tą patį vakarą į policiją nesikreipė, nes neturėjo galimybės. Kitą dieną per „Skype“ programą susisiekė su vertėjų centru ir pranešė kas įvyko. Tą pačią dieną, t. y. 2015-12-14, šis kaimynas taip pat buvo iš jos sutuoktinio pasiskolinęs dviratį, kurį grąžino. Kaimynas po šio įvykio atėjęs nebuvo, neatsiprašė (t. 1, b. l. 21-23, 25-26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. L. parodė, kad 2015-12-14 apie 22-23 val., tikslaus laiko jis nepamena, būnant namuose, jį pažadino žmona B. O. L, kadangi į duris įkyriai skambino iš matymo pažįstamas kaimynystėje gyvenantis vyras. Jam atidarius duris, vyras, jį pastūmęs, nuėjo į kambarį, kuriame buvo jo žmona. Įėjęs į kambarį, jis pradėjo iš žmonos reikalauti pinigų. Žmonai nedavus pinigų, vyras pradėjo atidarinėti rašomojo stalo stalčius. Neradęs ten pinigų, iš užančio išsitraukė peilį mėlynos spalvos rankena ir pradėjo grasinti žmonai. Tada jis sugriebė vyrui už rankos ir, atėmęs peilį, išvedė į lauką. Lauke jis peilį išmetė į gatvės pusę už tvoros. 2015-12-15 apie 6.00 val., išėjęs į lauką, rado vieną negyvą šunį, kitam šuniui buvo perdurtas kaklas (t. 1, b. l. 39).

Ikiteisminio tyrime metu papildomai apklaustas nukentėjusysis J. L. parodė, kad vyro, kuris 2015-12-14 reikalavo pinigų iš jo žmonos, jis nepažįsta, nežino nei vardo, nei pavardės, žino jį tik iš matymo, kadangi visai neseniai gyvena jų kaimynystėje. Kai jis tą vyrą išvedė iš namų, jis rankoje laikė atimtą peilį ir ėjo pirmas, paskui jį - kaimynas. Jis liko kieme, o vyras išėjo už vartų, tuomet jis atidavė jam peilį. Peilis buvo apie 25 cm ilgio, mėlynos spalvos rankena su išlinkimais. Šis įvykis jį labai išgąsdino, jį ištiko šokas, nežinojo, ką tas vyras galėjo padaryti (t. 1, b. l. 40-42, 44-45).

Parodymų patikrinimo vietoje metu T. Š. patvirtino savo duotus parodymus (t. 1, b. l. 88-93).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji B. O. L atpažino T. Š. galimai kaip asmenį, kuris 2015-12-14 grasindamas peiliu reikalavo pinigų (t. 1, b. l. 33-37).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis J. L. atpažino T. Š. galimai kaip asmenį, kuris 2015-12-14 grasindamas peiliu reikalavo pinigų (t. 1, b. l. 57-61).

2015-12-21 Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 102 nurodoma, kad šuns kūne yra dvi durtinės žaizdos, iš kurių viena kiauryminė ir mirtina (perdurtas perikardas ir širdies kairysis prieširdis, to pasėkoje išsivystė hipovoleminis šokas dėl nukraujavimo krūtinės ląsta). Šuo nugaišo dėl širdies kairiojo prieširdžio sužalojimo ir nukraujavimo į krūtinės ląstą (t. 1, b. l. 65-66).

Iš 2015-12-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 4-8).

Iš 2015-12-17 papildomos įvykio vietos apžiūros, dalyvaujant veterinarijos felčerei V. B., matyti, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kieme, prie rūsio, stovi šuns būda, netoli būdos, pririštas metaline grandine, ant dešinio šono guli šuns lavonas. Šuo šviesiai rudos spalvos, trumpo plauko. Šuns krūtinės srityje tarp priekinių kojų matoma apie 12 mm ovali durtinė žaizda. Iš šuns burnos matomas ištekėjęs šviesiai raudonas kraujas. Kraujo yra ir aplink žaizdą bei ant žemės (t. 1, b. l. 9-14).

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo T. Š. paaiškinimus bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. Š. 2015-12-14 veikos kvalifikuotinos pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d., 310 str. 1 d., nes jis tądien, apie 22:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir rankoje laikydamas peilį, grasindamas juo nukentėjusiajai B. O. L tuoj pat jį panaudoti, tokiu būdu palaužęs jos valią ir atimdamas galimybę priešintis, reikalavo B. O. L atiduoti pinigus, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes nukentėjusioji pinigų nedavė, pats jų nerado ir nukentėjusysis J. L. atėmęs peilį jį išvedė į lauką, taip pat tą pačią naktį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) namo kieme, žiauriai elgėsi su gyvūnu – nukentėjusiųjų B. O. ir J. L. šunimi, t. y. du kartus peiliu dūrė šuniui į krūtinę, padarydamas durtinę žaizdą kairiosios krūtinės sienos dalyje kaudaliau mentės odoje, poodiniame audinyje ir raumenyse bei durtinę kiauryminę žaizdą krūtinės ląstoje, perduriant perikardą ir širdies kairįjį prieširdį, ko pasėkoje išsivystė hipovoleminis šokas dėl nukraujavimo krūtinės ląstoje, dėl ko gyvūnas nugaišo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų bei pasikėsino padaryti tyčinį sunkų nusikaltimus (BK 11 str. 3, 5 d., 22 str. 1 d. 180 str. 2 d., 310 str. 1 d.), kad prisipažino padaręs bei pasikėsinęs padaryti nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų - tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančiomis jo atsakomybę aplinkybėmis pripažintina tai, kad padarė bei pasikėsino padaryti nusikalstamas veikas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. Š. anksčiau jau yra teistas (b. l. 103-111), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 114-129), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (t. 1, b. l. 133), nedirba (t. 1, b. l. 130-131), tačiau ketina įsidarbinti bei padengti civilinius ieškinius. Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam T. Š. skirtinos BK 180 str. 2 d., 310 str. 1 d. sankcijose numatytos kiek didesnės nei minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmės, kurios, vadovaujantis BK 63 str. 2, 5 d. bendrintinos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 64¹str., galutinė bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Be to, teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam T. Š. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.).

Nukentėjusieji bei civiliniai ieškovai B. O. L bei J. L. pareiškė civilinius ieškinius dėl 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 164-165, 166-167). Ieškiniuose nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jam patekus į gyvenamąją patalpą, grasinant peiliu susidoroti bei reikalaujant sunkiai sutaupytų pinigų bei pyktį išliejus ant kiemą saugančio šuns, t. y. išgyvenus pavojų savo gyvybei bei susidūrus su žiauriu elgesiu, nukreiptu prieš gyvūną, kuris buvo kaip šeimos narys, jie patyrė labai didelį stresą, atsirado nerimo, nesaugumo jausmas, taip pat patyrė daug nepatogumų, susijusių su vykimu pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d.). CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamąjį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.), todėl, pripažinus T. Š. kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d., 310 str. 1 d. yra pagrindas tenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusieji nurodė, kad jų patirtą neturtinę žalą sudaro patirtas labai didelis stresas, atsiradęs nerimas, nesaugumo jausmas išgyvenus pavojų savo gyvybei bei susidūrus su žiauriu elgesiu, nukreiptu prieš gyvūną, taip pat patirti nepatogumai dėl būtinybės vykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes, protinga bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta nukentėjusiesiems B. O. L bei J. L. priteisiant jų prašomo dydžio neturtinę žalą, t. y. po 500,00 Eur kiekvienam nukentėjusiajam, su kurios dydžio kaltinamasis sutinka.

BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Atliekant ikiteisminį tyrimą specialistai atliko gaišenos patologinį anatominį tyrimą, bet tai jie darė atlikdami tarnybinę užduotį. Pagal BPK 103 str. 3 p. proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį, todėl šios gaišenos patologinio anatominio tyrimo išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis.

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiesiems B. O. L ir J. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-04-20 sprendimais Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-1566-6208 ir Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-1565-6209 valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai teikti buvo paskirtas advokatas D. K., antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro iš viso 841,97 Eur (t. II, b.l. 35). Teismas, įvertinęs nuteistojo T. Š. elgesį proceso metu (neatvykdavo į teisiamuosius posėdžius, buvo paskelbta jo paieška), dėl ko ir susidarė tokio dydžio atstovavimo išlaidos, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovavimo išlaidas laiko protingomis ir pagrįstomis, todėl jas priteisia iš nuteistojo valstybės naudai.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma (t. 2, b.l. 61), jog kaltinamajam T. Š. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurią teikiant dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo susidarė 52,11 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog, tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra privalomas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su kaltinamojo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 52,11 Eur – iš kaltinamojo T. Š. nepriteistinos (BPK 106 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d., 310 str. 1 d. ir paskirti jam bausmes:

– pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo;

– pagal BK 310 str. 1 d. ? 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir T. Š. skirti subendrintą bausmę ? 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹str., T. Š. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką T. Š. įskaityti laiką nuo 2016-12-08 iki 2016-12-16, t. y. laiką jo išbūtą suimtu, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant T. Š. per šį laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Kaltinamajam T. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir kaltinamąjį paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam T. Š. paskirti kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

B. O. L ieškinį tenkinti: priteisti iš T. Š. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo B. O. L naudai.

J. L. ieškinį tenkinti: priteisti iš T. Š. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo J. L. naudai.

Priteisti iš T. Š. valstybės naudai 841,97 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 97 ct) proceso išlaidų už nukentėjusiesiems B. O. L ir J. L. advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą –5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.