- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-05
- Bylos Nr.
- I3-4219-428/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00418-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Šarauta
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šarauta“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo ir ekonominės baudos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šarauta“ kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2023 m. sausio 19 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjai paskirta 4 000 Eur ekonominė sankcija, sumažinant paskirtą ekonominę sankciją iki 300 Eur.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2023 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta 4 000 Eur dydžio bauda už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. 2022 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo aktu Nr. PA-4228 nustatyta, kad pareiškėja yra užsiregistravusi atliekų tvarkytojų valstybės registre, nurodytas kodas – (duomenys neskelbtini). Įmonė turi pavojingų atliekų tvarkytojos licenciją. UAB „Šarauta“ veikla – eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimas, nukenksminimas ir demontavimas. Įmonė patikrinimo metu neturėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo galiojančia laidavimo draudimo sutartimi ir (arba) banko garantija, ir (arba) maksimaliąja hipoteka (toliau – ir Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas) kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis. Pareiškėja mano, kad nutarimu paskirta 4 000 Eur ekonominė sankcija, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. UAB „Šarauta“ visą šį laikotarpį ir šiuo metu vykdo visus aplinkosauginius reikalavimus, išskyrus prievolių įvykdymo užtikrinimo galiojančią laidavimo draudimo sutartį, arba banko garantijos, arba maksimalią hipoteką. Pažymėjo, jog pareiškėja nevengia atsakomybės dėl padaryto pažeidimo ir dėl jo labai gailisi. Pareiškėja ėmėsi priemonių pašalinti šį pažeidimą, tačiau nerado galimybių atnaujinti banko draudimo laidavimo, arba banko garantijos, arba maksimalios hipotekos, dėl kitų įsiskolinimų, kurie susidarė reikšmingai sumažėjus pajamoms dėl karantino apribojimų, karo Ukrainoje, ko pasėkoje buvo areštuota įmonės banko sąskaita, kurią inicijavo VMI bei SODRA ir perdavė išieškojimui antstolių kontorai. Šiuo metu pagal galimybes yra likviduojama skola, kad įmonė galėtų disponuoti sąskaita banke, kuri reikalinga apmokėti naujam banko garantui; kitų galimybių sumokėti banko garantą šiuo metu nėra. Pareiškėja teigia, jog atsižvelgiant į skunde nurodyta aplinkybes, nutarimu skirta ekonominė sankcija pareiškėjai galėtų būti sumažinta iki 300 Eur.
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas nurodė, jog 2022 m. patikrinimo aktu Nr. PA-4228 buvo nustatyta, kad UAB „Šarauta“, būdama užsiregistravusi atliekų tvarkytojų valstybės registre, turinti pavojingų atliekų tvarkytojos licenciją, neturi prievolių įvykdymo užtikrinimo galiojančia laidavimo sutartimi ir (arba) banko garantija, ir (arba) maksimaliąja hipoteka. Departamentas 2023 m. sausio 19 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai už tai, kad ji neturi prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, paskyrė ekonominę sankciją – 4 000 Eur baudą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja savo skunde visiškai pripažįsta padariusi teisės pažeidimą, dėl jo gailisi, nevengia atsakomybės, neginčija pažeidimo padarymo aplinkybių. Departamentas neginčija pareiškėjos skunde išdėstytų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pažymi, kad sankcija pareiškėjai paskyrė laikydamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnyje nustatytų imperatyvių ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui taisyklių. Departamentas, priimdamas nutarimą, atsižvelgė į įmonės finansinę padėtį, į tai, jog įmonė dar iki patikrinimo akto surašymo ėmėsi veiksmų, siekdama įsigyti naują prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, bendradarbiavo atliekant pažeidimo tyrimą ir nustatęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę – UAB „Šarauta“ bendradarbiavo atliekant pažeidimo tyrimą, paskyrė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalaus dydžio ekonominę sankciją – 4 000 Eur baudą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šarauta“ skundas tenkintinas iš dalies.
UAB „Šarauta“ 2023 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta 4 000 Eur bauda už Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių, kurios privalo turėti leidimą pagal šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus nuotekų dumblo apdorojimą vykdančias savivaldybės valdomas įmones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančia laidavimo draudimo sutartimi ir (arba) banko garantija, ir (arba) maksimaliąja hipoteka (toliau – prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas).
Lietuvos Respublikos aplinkso apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų ar aplinkos ministro nustatytos atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja padarė pažeidimą, numatytą Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, t. y. patikrinimo metu neturėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo galiojančia laidavimo sutartimi ir (arba) banko garantija, ir (arba) maksimaliąja hipoteka.
Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje nurodyta, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio, todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį, taip tai, jog pareiškėja dar iki patikrinimo akto surašymo ėmėsi veiksmų, siekdama įsigyti naują prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, bendradarbiavo atliekant pažeidimo tyrimą, daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas paskirtį švelnesnę, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje, baudą.
Svarbu ir tai, kad nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjai atsakomybė už pažeidimą taikoma pirmą kartą. Duomenų, jog dėl padaryto teisės pažeidimo būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, nenustatyta, be to, padarytas pažeidimas yra formalus.
Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti, poveikio priemonė yra 1 000 Eur dydžio bauda, todėl pareiškėjai UAB „Šarauta“ paskirta 4 000 Eur dydžio bauda mažinama iki 1 000 Eur dydžio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šarauta“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą 4 000 Eur baudą uždarajai akcinei bendrovei „Šarauta“ į 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) baudą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.