Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, išteisintajai R.R., nuteistajam Ž.R., gynėjui advokatui Artūrui Baužai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės eismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R.R. pagal LR BK 201 str. 2d. išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas ir Ž.R., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduoda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R.R. buvo kaltinama pagal LR BK 201 str. 2d. tuo, kad ji 2007-02-12 apie 17.50 val. namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kieme, turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai laikė 77,9 l techninio etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 89,8-94,7 proc., išpilstyto į du 33 l talpos bakus, vieną 10 l talpos baką, vieną 3 l talpos baką.

Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės eismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį, kurioje R. R. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 201 str. 2d., ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. R. pripažinti kalta pagal BK 201 str. 2d. ir nuteisti 25 MGL (3250 litų) bauda, taip pat BK 72 str. 2d. 2p. pagrindu konfiskuoti automobilį „Mercedes Benz“ v.n. (duomenys neskelbtini), priklausantį L.R.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog dėl techninio etilo alkoholio nenustatyto įgijimo R. R. turi būti išteisinta. BK 201 str. 2d. dispozicija aprašyta taip, kad objektyviajai nusikaltimo pusei nustatyti pakanka tik vieno alternatyvaus veiksmo – laikymo, kas byloje ir buvo nustatyta gausiais duomenimis. Tuo tarpu įgijimas iš viso BK 201 str. 2d. nėra numatytas. Pačios išteisintosios neprisipažinimas turėjo būti vertinamas tik kaip siekis išvengti atsakomybės, nes jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs – ji tai prisipažindavo, tai vėl neprisipažindavo pagal jai pareikštus įtarimus. Nepagrįsta ir ta teismo išvada, kad automobilio savininkė liudytoja L. R. nežinojo, jog jos automobiliu bus neteisėtai gabenamas etilo alkoholis. Operatyvinės informacijos duomenimis bei liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais nustatyta, kad automobiliu „Mercedes Benz“ naudojosi kaltinamasis Ž. R. ir ši transporto priemonė jam faktiškai priklausė. Nors automobilis priklauso kaltinamojo motinai liudytojai L. R., tačiau ji net neturi vairuotojo pažymėjimo, yra pensininkė. Tai rodo, kad automobilis turi būti konfiskuotas kaip nusikaltimo priemonė, kuria naudojai kaltinamasis Ž. R.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, išteisintąją R. R., nuteistąjį Ž. R., gynėją, prašiusius vyr. prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 str. 3d. numatytą esminį BPK pažeidimą, kurio negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, o jo priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas.

Nors byloje apeliacinis skundas paduotas tik išteisintosios R. R. atžvilgiu, tačiau kadangi teisėjų kolegijos nustatytas esminis BPK pažeidimas turi įtakos ne tik jos, bet ir nuteistojo Ž. R. procesinei teisinei padėčiai, tai teisėjų kolegija pasisako dėl abiejų kaltinamųjų procesinių teisių pažeidimo.

Pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir nebūtų nuteisti nekalti žmonės. Tai esminis baudžiamojo proceso tikslas, kuris pasiekiamas tiksliai taikant baudžiamojo proceso kodekse numatytus institutus bei procesines teisės normas ir jomis tiksliai naudojantis. Kita vertus, teismo teisės nėra beribės, ir teisminio nagrinėjimo metu tam tikrų faktinių aplinkybių nustatymas įpareigoja teismą griežtai laikytis BPK reikalavimų šių faktinių aplinkybių vertinimo procese.

Viena esminių kaltinamojo teisių – žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gintis dėl jam pareikšto kaltinimo. Tai reiškia, kad teismas privalo laikytis nagrinėjimo teisme ribų ir proceso dalyviams užtikrinti galimybę tinkamai pasinaudoti savo teisėmis. Pagal BPK 255 str. 1d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi įstatyme nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal subjektus, dėl kurių gali būti ir turi būti nagrinėjama byla, ir pagal dalyką, kurį sudaro faktinis ir teisinis nagrinėjamos bylos turinys. Nagrinėjimo teisme ribos yra savotiški rėmai, į kuriuos teismas privalo orientuotis nagrinėdamas bylą. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Iš kaltinamojo akto matyti, kad Ž.R. buvo kaltinamas neteisėtu techninio etilo alkoholio gabenimu, turint tikslą jį realizuoti, o R.R. buvo kaltinama neteisėtu techninio etilo alkoholio laikymu, turint tikslą jį realizuoti. Dėl šių prokuroro kaltinamajam akte suformuluotų kaltinimų abudu kaltinamieji teisėjo nutartimi buvo perduoti teisiamajame posėdyje, todėl byla privalėjo būti nagrinėjama tik pagal suformuluotą kaltinimo dalyką (ne tik teisinį, bet ir faktinį kaltinimo turinį). Ž. R. nebuvo kaltinamas neteisėtu etilo techninio alkoholio laikymu, o R. R. – jo gabenimu, šie požymiai jiems nebuvo inkriminuoti, jie negalėjo sudaryti bylos nagrinėjimo teisme turinio. Nežiūrint to, teismas bylą nagrinėjo ir dėl tų kaltinimų, kurie kaltinamajam Ž. R. nebuvo inkriminuoti, ir nustatė bei Ž. R. pripažino kaltu ir dėl neteisėto techninio etilo alkoholio laikymo, ir dėl jo neteisėto gabenimo. Tuo tarpu R. R. dėl neteisėto techninio etilo alkoholio laikymo išteisino.

Byloje specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolais, liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad tiek automobilyje, tiek namų valdoje rasta ir paimta viso 137,14 l techninio etilo alkoholio skiedinio. Tačiau dalis jo (59,24 l) buvo rasta ir paimta iš automobilio „Mercedes Benz“, kurį vairavo Ž. R., o kita dalis (77,9 l) buvo rasta ir paimta iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas padarė išvadą, kad visą šį kiekį laikė ir gabeno tik vienas kaltinamasis – Ž. R., tuo tarpu konstatavo, kad R. R. nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nes nors ir laikė 77,9 l techninio etilo alkoholio, tačiau nebuvo jo įgijusi ir neturėjo tikslo jo realizuoti. Nustatyta, jog teismas suklydo nustatydamas tikslius kiekvieno kaltinamojo objektyviuosius veiksmus ir viršijo nagrinėjimo teisme ribas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjimo teisme ribų viršijimas suvaržė BPK garantuotas kaltinamojo Ž. R. teises, o ypač gintis nuo nepareikšto kaltinimo dėl neteisėto techninio etilo alkoholio laikymo, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ne tik jo, bet ir kaltinamosios R. R. atžvilgiu. Dėl šio esminio BPK pažeidimo apeliacinės instancijos teismas neturi procesinių galimybių įvertinti abiejų kaltinamųjų kaltės, motyvuotai pasisakyti dėl prokuroro apeliacinio skundo. Tai įvertinti bus galima tik iš naujo pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą ir pašalinus minėtus pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.