- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-1527-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14285-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Žibutė Budžienė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Cito line“
- Ieškovas
- UAB „Fibex“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cito line“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18242-920/2014 pagal ieškovės UAB „Fibex“ ieškinį atsakovei UAB „Cito line“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Fibex“ kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės UAB „Cito line“ priteisti 12.465,17 USD ir 29.094,60 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-9). Nurodė, kad šalys 2012-03-27 sudarė Sutartį – užsakymą Nr. 12022103, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį (šaldytą žuvį) maršrutu Alesund (Norvegija) – Klaipėda (Lietuva) – Minskas (Baltarusija) (taip pat buvo numatytas papildomų lydinčių dokumentų paėmimas Osle (Norvegija). Pagal Sutartį turėto vežti krovinio vertė 100.699,20 USD, svoris 18.816,00 kg. Remiantis Sutartimi, 2012-03-31 atsakovė turėjo krovinį pristatyti į Klaipėdą adresu UAB „Kaminatrans“ Naujoji uosto g. 23. Sutartyje nurodyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) 2012-03-29 pasikrovė adresu Fjordlaks Aqua AS, Fjorgata 52, 6005 Aalesund, Norvegija, tačiau krovinys nustatytu terminu, nei į Klaipėdą, nei į tolesnes su vietas nebuvo pristatytas. Ieškovei pradėjus domėtis kur yra krovinys, atsakovės atstovai negalėjo duoti jokių racionalių paaiškinimų, todėl 2012-04-02 kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariatą dėl dingusio krovinio. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 24-1-00383-12. Ieškovė, sužinojusi apie krovinio dingimą, atsakovei pateikė 2012-04-05 ir 2012-05-09 pretenzijas dėl patirtos žalos atlyginimo“, tačiau atsakovė jų netenkino. Vykdant ikiteisminį tyrimą Nr. 24-1-00383-12, pagal Sutartį vežtas krovinys rastas Estijos Respublikoje. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-23 nutartimi leista daryti minėto krovinio poėmį, o 2013-03-04 krovinys (rasta dalis) pargabentas į Lietuvos Respubliką ir grąžintas ieškovei. Ieškovė po rasto krovinio grąžinimo tiksliai įvertino ir apskaičiavo savo nuostolius ir pateikė atsakovei 2013-04-18 pretenziją, kurią atsakovė atmetė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovė teismo prašo priteisti ieškovės patirtą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas visiškai (T.1, b.l. 105-107).
Šalies argumentai
Atsakovė nesutikdama su ieškiniu ir preliminariu sprendimu pateikė prieštaravimus (T.1, b.l. 110-116), kuriuose nurodė, kad atsakovas Užsakymo sutarčiai vykdyti, t.y. kroviniui pervežti pasamdė kitą vežėją - Estijoje registruotą bendrovę OU DCOP LOGISTIC, su kuria 2012 m. kovo 27 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį-užsakymą Nr. 2012/03/27. 2012 m. kovo 29 d. numatytoje pasikrovimo vietoje krovinys buvo pakrautas, kaip ir buvo nurodyta Užsakymo sutartyje su UAB „Fibex“, į vilkiką, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. kovo 31 d. krovinys nebuvo pristatytas tarpiniu adresu Klaipėdoje, todėl atsakovė tą pačią dieną susisiekė su OU DCOP LOGISTIC atstovu, kuris patvirtino, jog krovinys Klaipėdoje bus numatytu laiku, t.y. iki 2012 m. kovo 31 d. 14:00 val., tačiau, nepristačius krovinio nustatytu laiku, vežėjo telefonas buvo išjungtas. Vėliau susisiekti su OU DCOP LOGISTIC atstovu nepavyko. Atsakovė nedelsiant informavo ieškovę apie minėtas aplinkybes. Pati atsakovas 2012 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Estijos policiją su pareiškimu dėl sukčiavimo stambiu mastu, prašydamas nustatyti visas krovinio galimo dingimo (vagystės) aplinkybes bei surasti atsakingus už krovinio dingimą asmenis. Poėmio metu Estijos įmonėje Gramus AS buvo paimta dalis UAB „Fibex“ priklausančio krovinio (16.648 kg neto (18.313 kg bruto), kas sudaro 741 dėžę šaldytos žuvies), kuris buvo grąžintas ieškovei. Mano, jog ieškovės pretenzijos yra nepagrįstos, nes ieškovė neįrodė reikalavimo teisės į atsakovę, o UAB „Cito line“ ėmėsi visų įmanomų priemonių tiek prieš perduodant krovinį, tiek ir po praradimo, kad būtų tinkamai įvykdyta 2012 m. kovo 27 d. krovinio / pervežimo sutartis - užsakymas Nr. 12022103. UAB „Cito line“ nėra atsakingas, jog tapo kitų asmenų sukčiavimo objektu, vežėjui dalį krovinio praradus dėl aplinkybių, kurių tokiu atveju negalėtų numatyti bei išvengti kilusių pasekmių joks rūpestingas vežėjas. Atsakovė padarė savo laiku viską, ką galėtų padaryti ypatingai sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos, todėl atleistina nuo atsakomybės už krovinio praradimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus (T.1, b.l. 136-138) ieškovė papildomai nurodė, jog tie veiksmai, kurie atsakovės buvo atlikti jau po krovinio pasisavinimo nedaro jokios įtakos jos atsakomybei. Šiuo atveju atsakovas vienareikšmiškai pagal CMR konvencijos 3 straipsnį turi atsakyti už bet kurių savo pasitelktų tarpininkų (trečiųjų asmenų) veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 21 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovės UAB „Cito line“ ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas 919 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 7562,50 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, bei valstybei iš atsakovės UAB „Cito line“ priteisė 18,54 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (T.2, b.l. 27-32). Teismas konstatavo kad ginčo situacijoje taikytinos Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 3 straipsnio nuostatos, pagal kurias vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę, dėl ieškovei priklausančio krovinio (šaldyto upėtakio) pervežimo (2012-03-27 Sutartis-užsakymas Nr. 12022103). Atsakovė sutarčiai vykdyti pasamdė kitą vežėją - Estijoje registruotą bendrovę OU DCOP LOGISTIC, su kuria 2012 m. kovo 27 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį-užsakymą Nr. 2012/03/27. 2012 m. kovo 29 d. numatytoje pasikrovimo vietoje krovinys buvo pakrautas, kaip ir buvo nurodyta Užsakymo sutartyje su UAB „Fibex“, į vilkiką, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau į iškrovimo vietą Lietuvoje krovinys nebuvo pargabentas. Atliekant ikiteisminį tyrimą, dalis krovinio (16648 kg) rasta Estijos Respublikoje, pargabenta į Lietuvą ir grąžinta ieškovei. Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovei taikytinos CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatos, nes ieškovei priklausęs krovinys buvo prarastas dėl atsakovo pasamdyto agento veiksmų. Atsakovės atstovo teiginius, kad ieškovės ir atsakovės 2012-03-27 Sutartis-užsakymas Nr. 12022103 yra suklastotas, nes pakeistas jo pirmasis lapas, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat pripažino nereikšmingais atsakovės teiginius dėl tinkamo važtaraščio neįforminimo, priimant krovinį iš siuntėjo, nes pagal CMR konvencijos 4 straipsnį važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Spręsdamas ieškovės patirtos žalos dydžio ir atsakovės atlygintinos žalos dydžio klausimą, teismas rėmėsi CMR konvencijos 29 straipsniu, pagal kurį vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis. Tokiais atvejais šie agentai ar kiti asmenys dėl jų asmeninės atsakomybės taip pat negali vadovautis šio skyriaus 1 punkto nuostatomis. Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas rėmėsi byloje esančiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, pagal kuriuos ieškovės krovinys buvo užvaldytas sukčiavimo būdu, dalyvaujant asmenims, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies ir 23 straipsnio nuostatomis, kurios eliminuotų ar ribotų vežėjo atsakomybę, bei remdamasis kasacinio teismo praktika, kad esant sutartinei civilinei atsakomybei, pagal neigiamus teisinius padarinius vežėjo didelis neatsargumas gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, ieškinį tenkino ir preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Cito line“ prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 37-47). Apeliantės nuomone:
1. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neteisingai vertino bylos rašytinius įrodymus, todėl buvo neatskleista bylos esmė. Teismas nepagrįstai pripažino, jog byloje nėra įrodyta, jog krovinio dalies praradimo aplinkybės laikytinos tokiomis, kurių apeliantas negalėjo išvengti, ir konstatavo, jog nėra pagrindo remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies ir 23 straipsnio nuostatomis, kurios eliminuotų ar ribotų vežėjo - atsakovės atsakomybę. Teismas šias išvadas grindė išimtinai prielaidomis, nepagrįstai nesivadovaudamas leistinomis ir teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje negalima vienareikšmiškai spręsti, kokiomis aplinkybėmis buvo prarastas ginčo krovinys. Apeliantė teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog krovinys buvo pakrautas į transporto priemones, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir kur šių transporto priemonių valstybiniai numeriai sutampa su iš ieškovės gauta informacija, apie tai, kokios transporto priemonės atvyks į pasikrovimo vietą. Be to, atsakovė, sužinojusi apie dingusį krovinį, nedelsdama kreipėsi į Estijos policiją dėl sukčiavimo stambiu mastu, prašydama nustatyti visas krovinio galimo dingimo aplinkybes bei surasti už krovinio dingimą atsakingus asmenis. Teismas rėmėsi ne visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, jų visetu, tačiau tik ieškovės pateikta ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi ir neišreikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagos iš Estijos Respublikos teisėsaugos institucijų, kad būtų galima ištirti visas su krovinio dingimu susijusias aplinkybes.
2. Teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Estijos Respublikos bendrovę „OU DCOP LOGISTIC“. Teismas vienašališkai sukūrė pareigas ir netiesiogiai pasisakė dėl į bylą neįtraukto subjekto pareigų, t.y. vienašališkai pakeitė byloje nedalyvavusio asmens teisinę padėtį, kas reiškia absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Atsakovė, remiantis CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalimi, byloje nustačius, jog krovinys prarastas dėl aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo išvengti, numatyti pasekmių negali būti materialiai atsakinga už ieškovės prašomų priteisti sumų atlyginimą. Be to, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės reikalaujamus nuostolius, susijusius su ieškovės patirtomis išlaidomis, siekiant susigrąžinti krovinį, tokiu būdu išplėsdamas CMR konvencijoje reglamentuojamas vežėjo atsakomybės ribas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Fibex“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014-03-21 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 56-62). Nurodė, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir netgi pačios atsakovės iki bylos iškėlimo savo raštuose išdėstyta pozicija aiškiai patvirtina, jog krovinys buvo perduotas tai transporto priemonei, kuri buvo nurodyta Sutartyje ir kuri fiksuota visuose kituose dokumentuose, pagal kuriuos buvo atliekamas vežimas ir į kurią buvo pakrautas krovinys. Sprendimu jokios teisės ar pareigos Estijos Respublikos bendrovės „OU DCOP LOGISTIC“ atžvilgiu nebuvo nustatytos ir atitinkamai nėra jokio pagrindo konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo. Atsakovas apeliacinio skunde, remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalimi, iš esmės pateikia aiškinimą ir aplinkybių interpretavimą, kuris yra priešingas CMR konvencijos esmei ir prasmei bei paneigia CMR konvencijoje įtvirtintą vežėjo atsakomybę tiek už jo paties, tiek už jo agentų veiksmus. Atsakovės veiksmų atžvilgiu pagrįstai buvo konstatuota tyčia, o tai pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 ir 2 dalis sudarė pagrindą neriboti atsakovės atsakomybės ir atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius. Atsakovės teiginiai, kad ieškovės naudai negalėjo būti priteistos išlaidos, patirtos siekiant susigrąžinti krovinį (sumažinti žalą), yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje ieškovė įrodinėjo, kad jos patirtą žalą turi atlyginti atsakovė. Tuo tarpu atsakovė teigė, jog ji turi būti atleista nuo atsakomybės, nes remiantis CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies ir 23 straipsnio nuostatomis.
Byloje nustatyta, kad 2012-03-27 ieškovė UAB „Fibex“ ir atsakovė UAB „Cito line“ sudarė Sutartį – užsakymą Nr. 12022103, pagal kurią atsakovė įsipareigojo transporto priemonėmis nugabenti ieškovės UAB „Fibex“ patikėtą krovinį (840 dėžės šaldytų upėtakių 18.816 kg, vertė 100.699,20 USD) per Klaipėdą iš Norvegijos į Minską, o ieškovė įsipareigojo už krovinio pervežimą sumokėti nustatytą mokestį (T.1, b.l. 12-98). Atsakovė užsakymą priėmė. Taigi susitarimas dėl krovinio ekspedijavimo buvo sudarytas užsakymo sąlygomis (CK 6.173 str. 1 d., 6.825 str. 1 d.). Užsakymo įvykdymui atsakovas pasitelkė kitą vežėją - Estijoje registruotą bendrovę OU DCOP LOGISTIC, su kuria 2012 m. kovo 27 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį-užsakymą Nr. 2012/03/27 (T.1, b.l. 117-119). Krovinys 2012 m. kovo 29 d. numatytoje vietoje krovinys buvo pakrautas, tačiau į iškrovimo vietą Lietuvoje nebuvo atgabentas (T.1, b.l. 120-124). Vykdant ikiteisminį tyrimą Nr. 24-1-00383-12, dalis pagal sutartį vežto krovinio (16.648 kg) rasta Estijos Respublikoje ir grąžinta ieškovei (T.1, b.l. 18-27, 35).
Iš apskųsto teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas ekspeditoriaus civilinę atsakomybę vertino kaip lygiavertę vežėjo atsakomybei. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai vertino byloje faktines aplinkybes, bet ir klaidingai aiškino ir taikė CK 6.826 straipsnio normas, nustatančias ekspeditoriaus civilinės atsakomybės ribas.
Krovinių ekspedijavimas – tai krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje (CK 6.824 str. 1 d.). Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 str. 3 d.). Iš šių nuostatų matyti, kad įstatyme įtvirtinta krovinių ekspedijavimo apibrėžtis yra pakankamai lakoniška, o krovinių ekspedicija laikomi visi veiksmai, susiję su krovinio vežimo organizavimu.
Krovinių ekspedijavimo apimtis priklauso nuo konkrečios krovinių ekspedicijos sutarties sąlygų, t.y. ekspeditorius gali veikti kaip užsakovo atstovas – atsakingas už krovinio pervežimą, taipogi jis gali veikti kaip vežėjas, neatliekantis vežimo asmeniškai, arba kaip vežėjas, vykdantis krovinio vežimą (CK 6.824 str. 7 d.). Ar konkrečiu atveju ekspedijavimo paslaugas teikia vežėjas ar ekspeditorius veikia kaip vežėjas, nustatoma pagal tai, ar ekspeditorius neįsipareigoja asmeniškai pervežti krovinio, ir, ar tai aiškiai nurodoma ekspedijavimo sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).
Siauriausia apimtimi ekspeditorius veikia tik kaip užsakovo atstovas, kurio tikslas organizuoti krovinio pervežimą. Vis dėlto krovinių ekspedijavimas, kaip kompleksinė paslauga, gali apimti ne tik krovinio vežimo organizavimo (maršruto, transporto parinkimas, vežimo sutarčių kliento vardu sudarymas), bet ir kitas su krovinių vežimu susijusias pareigas, tokias kaip krovinio išsiuntimo, pakrovimo ar iškrovimo užtikrinimas (CK 6.824 str. 5 d.). Ekspeditorius taip pat gali teikti ir kitas (šalutines) paslaugas, pavyzdžiui gauti iš atitinkamų įstaigų krovinio eksportui ar importui reikalingus dokumentus, atlikti muitinės ir kitus formalumus, tikrinti krovinio kiekį ir būklę, iškrauti ir pakrauti krovinius, sumokėti rinkliavas, mokesčius bei kitas sumas, kurias privalo mokėti užsakovas (užsakovo klientas), saugoti, sandėliuoti krovinį (CK 6.824 str. 6 d.). Pažymėtina, kad pagal nacionalinę teisę konkreti ekspeditoriaus prisiimtų prievolių apimtis nustatoma krovinių ekspedicijos sutartyje, užsakovo pateiktame užsakyme (CK 6.825 str. 1 d.) arba krovinių vežimo važtaraštyje, pasirašytame abiejų šalių (CK 6.825 str. 2 d.). Priklausomai nuo ekspeditoriaus prisiimtų prievolių turinio ir pobūdžio, ekspeditorius įsipareigoja dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti arba/ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Teisės doktrinoje išskiriama, kad ekspeditoriaus sutartinė atsakomybė klasikine prasme pagrįsta kalte dėl pasirinkimo, t.y. nerūpestingumu parenkant, instruktuojant ar prižiūrint trečiuosius asmenis, pasitelktus krovinio pervežimui. Tačiau tai nereiškia, kad ekspeditorius gali būti laikomas nekaltu vien tik dėl to, kad atskirus veiksmus, numatytus krovinio ekspedicijos sutartyje, atlieka kiti asmenys.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog teismas nepagrįstai atsisakė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų įtraukti Estijoje registruotos bendrovės OU DCOP LOGISTIC, nes priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos šios bendrovės teisės ir pareigoms. CK 6.826 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspeditorius už krovinių ekspedicijos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako sutartyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, jog ekspeditoriui įrodžius, kad ekspedicijos sutartis pažeista dėl to, kad buvo neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta vežimo sutartis, tai ekspeditoriaus atsakomybė užsakovui (užsakovo klientui) nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas vežėjas (CK 6.819 - 6.820 str.). Toks ekspeditoriaus civilinės atsakomybės apimties įtvirtinimas paremtas ekspeditoriaus civilinės atsakomybės specifiškumu, nes krovinio ekspedijavimo sutartimi ekspeditorius prisiima atsakomybę už trečiuosius asmenis, t.y. ekspeditorius atsako prieš užsakovą už trečiuosius asmenis, kuriems visiškai ar iš dalies perduodamas krovinio ekspedijavimo sutarties vykdymas (pvz., krovinio sandėliavimas, vežimas), tačiau, atlyginęs užsakovui padarytą žalą, ekspeditorius įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis, dėl kurių prievolių pažeidimo kilo žala (CK 6.828 str.). Tokiu būdu krovinio ekspedijavimo teisiniuose santykiuose sukuriama atsakomybės sistema, pagrįsta tuo, kad ekspeditorius už trečiųjų asmenų veiksmus užsakovui yra atsakingas pagal tokias pat taisykles, kurios būtų taikomos, jeigu sutartis dėl paslaugų teikimo su trečiaisiais asmenimis būtų sudaręs asmeniškai užsakovas (CK 6.38 str. 4 d., 6.257 str., 6.828 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekspeditoriaus asmeninės atsakomybės už ekspedijavimo sutarties pažeidimą klausimas yra nereikšmingas tik tais atvejais, jeigu ekspeditorius įrodo, kad sutartis pažeista dėl to, kad savo prievolių neįvykdė tretieji asmenys (ne tik vežėjas), kuriems buvo dalinai ar visiškai perduotas ekspedijavimo sutarties vykdymas.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, apsiribojo tik faktinių aplinkybių išvardijimu, ir konstatavo, jog krovinys buvo pakrautas, tačiau neatgabentas į sutartą pristatymo vietą, todėl už krovinio dalies praradimą atsakinga pripažino atsakovę. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju Estijoje registruotos bendrovės OU DCOP LOGISTIC, su kuria atsakovė buvo sudariusi pervežimo sutartį, veiksmų, atliekant krovinio vežimą, teisėtumo klausimas reikšmingas tuo aspektu, jog jo pagrindu būtų galima nustatyti atsakovės, kaip ekspeditorės, civilinės atsakomybės ribas, t.y. ar jos atžvilgiu taikytina CK 6.826 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis.
Kaip minėta pirmiau, krovinių ekspedijavimas yra kompleksinė paslauga, kurios negalima mechaniškai sutapatinti su krovinio pervežimo organizavimo paslaugos teikimu, todėl kiekvienu atveju privalu vertinti šalių susitarimo dėl krovinio ekspedijavimo turinį, jos sąlygas, o kartu ir ekspeditoriaus prisiimtų įsipareigojimų apimtį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK nėra įtvirtinto baigtinio paslaugų, priskiriamų krovinių ekspedijavimui, sąrašo. Pavyzdžiui, krovinių ekspedijavimo teisiniuose santykiuose įprasta praktika, kai ekspeditorius prisiima prievolę pasirūpinti krovinio draudimu (žr. Pavyzdinių krovinių ekspedijavimo paslaugų taisyklių 2.1. punktą). Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ne tik atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir nesiaiškino apeliantės įsipareigojimų ieškovei turinio. Taigi šios aplinkybės buvo byloje pareikštų reikalavimų įrodinėjimo dalyko sudedamoji dalis. Iš to, kas nurodyta, aišku, jog pirmosios instancijos teismas ne tik klaidingai taikė proceso ir materialiosios teisės normas (CPK 185 str., CK 6.828 str.), bet ir neišnagrinėjo visų apeliantės argumentų, nenustatinėjo faktinių aplinkybių, reikšmingų atsakovės veiksmų kvalifikacijai civilinės atsakomybės požiūriu.
Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais ir išaiškinimais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos reikšmingos šiai bylai tinkamai išspręsti faktinės aplinkybės ir netinkamai taikytos materialiosios teisės normos, todėl buvo neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Šie pažeidimai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, jog teisėjo rezoliucija apeliantei buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio (519,00 Lt) mokėjimas (T.2, b.l. 37). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, priimant galutinį sprendimą byloje (CPK 93 str., 96 st.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.