Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Audriui Kairevičiui, atsakovės atstovei Nijolei Vaitiekūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Mikalojaus namas“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padaliniui, dėl sprendimo dalies panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipia dėmesį, kad parengtas detalusis planas 2003 m. lapkričio 5 d. buvo suderintas su atsakovu ir atsakovas dėl parengto detaliojo plano jokių pastabų neturėjo. Dar daugiau, prieš pradedant projektuoti žemės sklype leidžiamą statyti statinį su atsakovu 2007 m. rugpjūčio 14 d. buvo suderinti ir priešprojektiniai pasiūlymai ir atsakovas jokių pastabų nepareiškė. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. spalio 3 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskeltbini), pagal kurį leidžiama rengti ypatingo statinio - viešbučio (8.1) -naujai statybai techninį projektą. Atsakovas dar 1999 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 108 „Dėl paminklotvarkos sąlygų“ yra nurodęs, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymą teritorijų planavimo dokumento sprendinius nustatomas teritorijų, žemės sklypų arba jų grupių tvarkymo ir plėtojimo pobūdis, sąlygos bei tvarka, todėl esant suderintam ir nustatyta tvarka patvirtintam bei įregistruotam sklypo detaliajam planui, papildomai paminklotvarkos sąlygų rengti nereikia, todėl išduodant projektavimo sąlygų sąvadą už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sąlygos techniniam projektui rengti nebuvo parengtos.

Nors atsakovas sąlygų techniniam projektui rengti nebuvo išdavęs, atsižvelgiant į tai, kad projektuojamas statinys patenka į nekilnojamosios kultūros paveldo objekto teritoriją, pareiškėjas per projektuotoją Andre Baldi Architektūra Urbanistika pateikė atsakovui suderinti techninio projekto priešprojektinius pasiūlymus. Atsakovas 2009 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (12.8V)-2V-666 jiems nepritarė, nes neva žemės sklypo plane yra numatyta požeminė aikštelė. Projektuotojas 2009 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. A006-6 atsakė į atsakovo nurodytą raštą atsiprašydamas dėl neaiškios projektinių pasiūlymų medžiagos bei nurodė, kad požeminė aikštelė iš viso nėra projektuojama, taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovas daugiau jokių pastabų dėl priešprojektinių pasiūlymų 2009 m. rugpjūčio 31 d. rašte nenurodė, todėl, projektuotojo nuomone, pateikta medžiaga gali būti be trukdžių suderinta. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros — urbanistikos ekspertų taryba 2009 m. rugsėjo 3 d. posėdyje protokoliniu sprendimu Nr. 09-08 vieningai pritarė apartamentų viešbučio projektiniams pasiūlymams, kaip savo masteliu, forma ir detalėmis atitinkantiems konteksto charakterį ir tuo pačiu aiškiai reprezentuojantiems laikmetį. Taip pat pažymima teisinga sprendinių paieškos metodika bei pristatymas.

Tačiau atsakovas 2009 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. (12.8.V)-2V-720 nurodė, kad jis neva pastebėjo 2004 metais parengto ir patvirtinto žemės sklypo detaliojo plano klaidą, todėl būtina koreguoti žemės sklypo ribas, kuri turi sutapti su šalia esančio namo (duomenys neskeltbini) ugniasienės riba bei nurodė, kad parengta projektinė vizija - nauja statyba, kuri Vilniaus senamiesčio reglamente nenumatyta.

Statybos įstatymo 20 str. 3 d. 3 p. nustato, kad savivaldybės administracija pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms parengti už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos kultūros paveldo objekto tvarkomųjų statybos darbų projektui rengti, statinio kultūros paveldo objekto teritorijoje ar apsaugos zonoje — statinio projektui rengti). Atsižvelgiant į šia normą ir į tai, kad statybos planuojamos vykdyti nekilnojamosios kultūros paveldo objekto teritorijoje — Vilniaus miesto senamiestyje — neišdavus dėl to sąlygų iki galo nėra aišku, kaip tokį statinį projektuoti nepažeidžiant kultūros vertybių apsaugos reglamentų, pareiškėjas 2010 m. kovo 29 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl projektavimo sąvado papildymo Kultūros paveldo departamento sąlygomis.

Atsakovas 2010 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (12.14.V)-2V-282 išdavė projektavimo sąlygas viešbučio (duomenys neskeltbini) ir (duomenys neskeltbini) gatvių sankirtoje projektui rengti, kurių 5 punkte nurodė, kad reikia vadovautis sklypo detaliojo plano sprendiniais (patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1 -453) — tiek, kiek jie neprieštarauja vėliau įsigaliojusiems paveldosaugos dokumentams, o 6 punkte, be kita ko, nurodė, kad rengiant projektą reikia vadovautis atsakovo 2009 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (12.8.V)-2V-720. Su šia atsakovo sprendimo dėl projektavimo sąlygų dalimi nesutinka, nes nėra aišku kam ir kokie patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja, o nurodytasis raštas, kuriuo neva privalu vadovautis, net nėra administracinis aktas, sukeliantis suinteresuotiems asmenims atitinkamas teises ir pareigas, jo net neįmanoma apskųsti įstatyme nustatyta tvarka. Be to, šiuo atveju yra visiškai neaišku, kaip tokia atsakovo 2009 m. rugsėjo 10 d. rašte suformuluota nuomonė turėtų būti įgyvendinta, nes atsakovas lyg ir nurodė, kad pareiškėjas neva turėtų pasididinti žemės sklypą valstybinės žemės sąskaita praplėsdamas savo privataus sklypo ribas jas paslinkdamas prie gretimo namo ugniasienės.

Žemės įstatymo 2 str. 14 d. nustatyta, kad žemės sklypas - teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskeltbini), yra suformuotas pagal nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu, kurio niekas neginčija. Pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. statinio projektas rengiamas vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais bei privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, projektavimo darbų rangos sutartimi (kai projektavimas atliekamas rangos būdu). Tokiu būdu įstatymas nenustato jokių aplinkybių, kad projektavimo sąlygos turi būti rengiamas vadovaujantis atskirais raštais, kuriuose išdėstyta institucijos nuomonė, nes tokia nuomonė nėra privalomasis reglamentas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A2-l372/2005, konstatavo, kad projektavimo sąlygų sąvadai yra būtini statinių statybai ir rengiami vadovaujantis taip pat ir teritorijų planavimo dokumentais (Statybos įstatymo 20 str., 23 str.), prie kurių priskiriami ir detalieji planai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 d., 4 str. 1 d.). Taigi, esant patvirtintam detaliajam planui, projektavimo sąlygos turi būti parengtos pagal tokio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, t. y. negalima šiuo atveju vienu raštu nurodyti, kad toks detalusis planas yra blogas (klaidingas), o projektavimo sąlygose nustatyti privalomą reikalavimą projektuojant statinį vadovautis tokiu raštu, o ne teritorijų planavimo dokumentu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A556-424/2010, padarė išvadas, kad aiškinant Statybos įstatymo 20 str. 1 d. nuostatas „nekyla abejonių, kad vienas iš statinio projektavimo sąlygų sąvado dokumentų yra teritorijų planavimo dokumentas, o šiuo atveju detalusis planas“.

Iš aukščiau nurodytų išvadų akivaizdu, kad rengiant projektavimo sąlygas (projektavimo sąlygų sąvadą), būtina vadovautis atitinkamai teritorijai parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais. Tačiau, kaip matyti iš atsakovo išduotų projektavimo sąlygų 6 p., atsakovas tokią savo pareigą pažeidė, t. y. nurodė vadovautis ne teritorijų planavimo dokumentu, o savo raštu, kuriame parašyta, kad teritorijų planavimo dokumentas yra blogas, o to pasekoje iš viso tampa neįmanoma parengti techninio projekto pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei normatyvinius statybos techninius dokumentus.

Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys su pareiškėjo skundu nesutinka, parašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d. nustato, jog detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. To paties straipsnio 6 d. numato, jog detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo terminas. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. 1-453 „Dėl Bendrojo plano sprendinių keitimo ir sklypo (duomenys neskeltbini) ir (duomenys neskeltbini) gatvių sankirtoje detaliojo plano tvirtinimo“ buvo parengtas, su atitinkamomis institucijomis suderintas ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Iš UAB „Mikalojaus namas“ išduotų Kultūros paveldo departamento projektavimo sąlygų bei 2009 m. rugsėjo 10 d. rašto Nr. (12.8V)-2V-720 matyti, jog Kultūros paveldo departamentas nurodo esant pasikeitusius paveldosaugos dokumentus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama išduodant pareiškėjo planuojamai viešbučio statybai reikalingas projektavimo sąlygas bei projektavimo sąlygų sąvadą. 2009 m. rugsėjo 10 d. rašte Kultūros paveldo departamentas nurodė, jog būtina koreguoti sklypo ribas, kadangi ginčo sklypo ((duomenys neskeltbini) ir (duomenys neskeltbini) g. sankirta) riba turi sutapti su šalia esančio namo adresu (duomenys neskeltbini) g. Nr. 11 ugniasienės riba (dabar sklypas atitrauktas apie 1 m). Kultūros paveldo departamentas nurodė, jog tai pažeidžia Vilniaus senamiesčio regeneravimo projektą (1988-1992) bei Vilniaus senamiesčio-kultūros paminklo U1P apsaugos reglamentą, patvirtintą Kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490. Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo teismo priimti sprendimą atsižvelgiant į jos atsiliepime išdėstytą poziciją.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu su pareiškėjo skundu sutiko tik iš dalies (dėl ginčijamo sprendimo 6 p. vertinimo).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl administracinio akto (sprendimo) dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Mikalojaus namas“ nuosavybės teise priklauso 0,0456 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskeltbini), esantis (duomenys neskeltbini) ir (duomenys neskeltbini) gatvių sankirtoje Vilniuje, kurio paskirtis: kita; naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos; naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (b. l. 80-81). Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskeltbini) ir (duomenys neskeltbini) gatvių sankirtoje, planuojama viešbučio statyba. Pareiškėjas 2010 m. kovo 29 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Sąlygų sąvado skyriui dėl projektavimo sąlygų papildymo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio sąlygomis (b. l. 79). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2010 m. balandžio 2 d. raštu Nr. A51-6995-(2.15.2.31-MP8) pateikė paraišką Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam padaliniui projektavimo sąlygoms gauti (b. l. 48). Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2010 m. balandžio 12 d. pateikė sąlygas Nr. (12.14.V)-2V-282 viešbučio (duomenys neskeltbini) ir (duomenys neskeltbini) gatvių sankirtoje, Vilniuje projektui rengti. Kultūros paveldo departamentas 2010 m. balandžio 12 d. išduotose sąlygose nurodė, kad būtina vadovautis sklypo detaliojo plano sprendiniais (patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-453) - tiek, kiek jie neprieštarauja vėliau įsigaliojusiems paveldosaugos dokumentams (5 p), taip pat vadovautis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2009 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (12.8V)-2V-720 (6 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Nors Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. balandžio 12 d. priimtas sprendimas Nr. (12.14.V)-2V-282 „Dėl projektavimo sąlygų viešbučio (duomenys neskeltbini) ir (duomenys neskeltbini) gatvių sankirtoje projektui rengti“ ir nėra tiesiogiai adresuojamas pareiškėjui, teisėjų kolegijos nuomone, minėtas sprendimas liečia pareiškėjo interesus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), nes jame nurodytos projektavimo sąlygos yra sudėtinė statytojui išduoto papildyto projektavimo sąlygų sąvado (b. l. 24) dalis.

Viešojo administravimo įstatymo 1 str., apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. To paties įstatymo 3 str. įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai turi vadovautis savo veikloje, tarp jų - įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p.). Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtinti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos priemonės turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.). Taigi, viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo turinys, jei atitinkami specialieji teisės aktai nenustato išimčių, turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nurodytus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 10 d. nutarime yra konstatavęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai - auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d.), kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A17-174/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1 (11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A5-964/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), 2007).

Nagrinėtu atveju pareiškėjo ginčijamo sprendimo dalis (5 ir 6 p.) yra nemotyvuota (nenurodyti objektyvūs duomenys (faktai), juridinis pagrindimas konkrečiomis normomis, t. y. sprendimo dalis neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų. Iš sprendimo 5 ir 6 p. yra aišku tik tai, kad atsakovas prašo vadovautis sklypo detaliojo plano sprendiniais (patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-453) tiek, kiek jie neprieštarauja vėliau įsigaliojusiems paveldosaugos dokumentams (5 p.), taip pat, kad reikia vadovautis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2009 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (12.8V)-2V-720, tačiau nėra nurodyta kokiais nustatytais objektyviais duomenimis ir teisės normomis remtasi priimant minėtas sprendimo dalis.

Konstatavus skundžiamos sprendimo dalies neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimams tuo aspektu, kad skundžiamo sprendimo dalis yra be motyvų, nepasisakytina dėl pareiškėjo skundo argumentų bei atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentų, kuriais bylos šalys grindė savo pozicijas dėl projektavimo sąlygų išdavimo viešbučio (duomenys neskeltbini) ir (duomenys neskeltbini) gatvių sankirtoje projektui rengti, nes, kaip jau buvo minėta, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamos sprendimo dalies priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuotos ginčijamo sprendimo dalies pripažinimui neteisėta.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, tai reiškia, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu tai yra pagrindas panaikinti skundžiamus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (12.14.V)-2V-282 „Dėl projektavimo sąlygų viešbučio (duomenys neskeltbini) ir (duomenys neskeltbini) gatvių sankirtoje projektui rengti“ 5 p. ir 6 p. (89 str. 1 d. 3 p.) bei įpareigoti atsakovą įstatymų nustatytu terminu iš naujo išnagrinėti klausimą dėl projektavimo sąlygų išdavimo viešbučio (duomenys neskeltbini) ir (duomenys neskeltbini) gatvių sankirtoje projektui rengti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 4 p., 127 str. 2 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo UAB „Mikalojaus namas“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (12.14.V)-2V-282 „Dėl projektavimo sąlygų viešbučio (duomenys neskeltbini) ir (duomenys neskeltbini) gatvių sankirtoje projektui rengti“ 5 punktą ir 6 punktą bei įpareigoti atsakovą įstatymų nustatytu terminu iš naujo išnagrinėti klausimą dėl projektavimo sąlygų išdavimo viešbučio (duomenys neskeltbini) ir (duomenys neskeltbini) gatvių sankirtoje projektui rengti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.