Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., suinteresuotam asmeniui A. M., išnagrinėjusi A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2015 m. spalio 8 d., apie 14.10 val., Vilniuje, Žemaitės g., vairavo automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,77 promilės (po paklaidos) girtumas, neturėdamas teisės vairuoti, su ne tai transporto priemonei išduotais valstybiniais numeriais, kai automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat nepateikė techninio paso. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 bei 226 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. parodė pilnai prisipažįstantis, jog, neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, kuris buvo neapdraustas, neatlikta techninė apžiūra, negalėjo pateikti techninio paso. Automobilis priklauso jo draugui A. M., su kuriuo abu pagal patentą dirba statybose. Įvykio dieną paprašė pastarojo paskolinti automobilį „Mitshubishi Carisma“, nes reikėjo nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti medžiagų. A. M. sutiko, davė raktelius, neklausė, ar turi teisę vairuoti. Išgėręs tuo metu nebuvo, alų vartojo vėliau. Teisės vairuoti niekada neturėjo. Žinojo, kad automobilis neapdraustas ir be techninės apžiūros, tačiau vis tiek važiavo. Techninio paso nepateikė, nes nerado. Kitus valstybinius numerius uždėjo pats, kadangi reikėjo užsipilti kuro, o jis neturėjo pinigų, dėl ko tokiu būdu norėjo išvengti atsakomybės. Dėl savo veiksmų gailisi. Teismui skyrus baudą, prašo ją pakeisti į viešuosius darbus, kuriuos pažada atlikti.

Teismo posėdyje apklausiamas suinteresuotas asmuo (transporto priemonės savininkas) A. M. patvirtino, jog automobilis „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Kadangi darbo metu reikėjo nuvažiuoti į parduotuvę nupirkti medžiagų, ko jis pats padaryti negalėjo, abu su A. P. nutarė, kad į parduotuvę važiuos pastarasis. Jis davė A. P. automobilio raktelius, nesiaiškino, ar šis turi teisę vairuoti. Jo automobilis buvo neapdraustas, techninė apžiūra neatlikta.

Motyvuojamoji dalis

Be paties A. P. prisipažinimo jo kaltę padarius ATPK 129 straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje bei 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patrulio I. M. 2015-10-08 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015-10-08, apie 14.10 val., patruliuojant patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Mitsubishi Carisma“. Automobilio vairuotojas nepateikė jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus asmenų duomenų bazę, paaiškėjo, kad transporto priemonę vairavo A. P., kuris neturi vairuotojo pažymėjimo. Rašant protokolą paaiškėjo, kad ant automobilio uždėti kitai transporto priemonei priklausantys valstybiniai numeriai. A. P. su pažeidimais sutiko, nurodė tądien išgėrė du vienetus alaus (b. l. 9). Alkotesterio kvito duomenimis, A. P. 2015-10-08, 14.13 val., nustatytas 0,77 promilių girtumas (b. l. 11).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. P. vairavo transporto priemonę, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, su ne tai transporto priemonei priklausančiais valstybiniais numeriais, nepateikė transporto priemonės techninio paso, todėl tokie jo veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 3 dalį, 123 straipsnio 5 dalį bei 124¹ straipsnio 8 dalį.

Surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu A. P. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Minėtame įstatymo straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas transporto priemonę vairavo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124² straipsnio 3 ar 4 dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (pvz., nutartis Nr. N444-7275/­2009), kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, būtina nus­ta­tyti: pirma, pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; antra, toks pažeidimas pa­ten­ka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą; trečia, už šį pažeidimą skirta nuobauda naujai daromo pažeidimo metu yra įsi­tei­sėjusi ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; ket­virta, naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto prie­monių vai­ra­vimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psi­chotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, jog A. P. automobilį „Mitshubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo, būdamas neblaivus, ką patvirtina objektyvūs bylos duomenys, kurių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija, su nustatytu girtumo faktu sutinka. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus matyti, jog A. P. už ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą buvo baustas 2011 m, t. y. 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal ATPK 129 straipsnį (taip pat pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį), jam paskirta administracinė nuobauda – administracinis areštas 20 parų. Sprendžiant klausimą, ar už minėtą pažeidimą paskirta nuobauda yra galiojanti, būtina vadovautis ATPK 308 straipsnio nuostatomis. Pagal ATPK 308 straipsnio 1 dalį negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jei jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo jo priėmimo dienos. ATPK 308 straipsnio 2 dalis numato, jog nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo senatis – vieneri metai. Šiuo atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas vykdymui atiduotas 2011-09-06. Nors iš pažymos matyti, kad administracinis areštas ir nebuvo atliktas, tačiau atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą šios administracinės nuobaudos imperatyvų vykdymo terminą, laikytina, jog šiuo metu jau yra suėjusi administracinio arešto vykdymo senatis. Taigi šioje byloje A. P. padarytas pažeidimas nors ir patenka į ATPK 130² straipsnyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų sąrašą, tačiau negalima pastarajam inkriminuoti ATPK 130² straipsnio, kadangi nėra kitų būtinų šio straipsnio inkriminavimui sąlygų – naujas pažeidimas padarytas praėjus daugiau kaip metams laiko nuo ankstesnio į ATPK 130² straipsnyje sąrašą patenkančio pažeidimo padarymo ir jau yra suėjęs administracinės nuobaudos (administracinio arešto) vykdymo senaties terminas.

Tad įvertinus tai, jog ATPK 130² straipsnyje numatyta norma numato atsakomybę už pakartotinį transporto priemonės vairavimą neblaivių asmenų, t. y. kai transporto priemonę vairuoja neblaivus vairuotojas, kai jam per metus laiko buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-8-2012), laikytina, kad nagrinėjamu atveju A. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ATPK 130² straipsnis inkriminuotas nepagrįstai, kadangi yra suėjęs terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Tokiu būdu teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo numatyta galimybe pakeisti veikos kvalifikavimą, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes bei į tai, kad pats teisės pažeidimas nekelia abejonių, yra įrodytas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proceso ekonomiškumo principais, A. P. inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, perkvalifikuoja pagal ATPK 129 straipsnį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat įvertinama A. P. asmenybė (11 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų). Nors A. P. ir nurodė dėl savo veiksmų besigailintis, tačiau tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kadangi analogiškus administracinius teisės pažeidimus, susijusius su KET pažeidimais, jis daro sistemingai, kritiškai savo elgesio nevertina, teigiamų išvadų nedaro, todėl jo gailėjimasis laikytinas aiškiai deklaratyviu. Teismo vertinimu, administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. P. baudas, artimas ATPK 123 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 3 dalies bei 123 straipsnio 5 dalies, ATPK 124¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkiui, o pagal ATPK 129 straipsnį – skirtinas administracinis areštas, jo dydį nustatant lygų galimo skirti arešto trukmės vidurkiui, su transporto priemonės konfiskavimu. Tokia administracinė nuobauda skirtina, atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra aiškiai linkęs nusižengti ir savo elgesio nekeičia. Teismas neturi pagrindo tenkinti A. P. prašymą paskirti baudą bei pakeisti ją į viešuosius darbus. Nagrinėjamu atveju aukščiau išvardintos aplinkybės neduoda pagrindo tikėti, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, kas savo ruožtu eliminuoja galimybę spręsti klausimą dėl prašymo pakeisti baudą į viešuosius darbus pagrįstumo.

Tuo pačiu pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų neskirtina ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatyta papildoma administracinė nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas. Tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P., tiek ir iš paties transporto priemonės savininko A. M. parodymų matyti, jog transporto priemonės savininkas neužtikrino tinkamos savo turto (automobilio) apsaugos, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog transporto priemone buvo disponuota prieš savininko valią. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis, būtent transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas aiškiai nesiėmė jokių, o, juo labiau, tinkamų priemonių, siekdamas deramai pasirūpinti savo nuosavybės apsauga. Priešingai, pastarasis automobilį (beje, neapdraustą ir be techininės apžiūros) kartu su rakteliais perdavė A. P., pastarojo net nepaklausęs, ar šis apskritai turi teisę vairuoti automobilį. Šiuo atveju automobilio savininkas elgėsi neatsakingai, transporto priemonę naudojimui atidavė asmeniui, kuris niekuomet neturėjo teisės vairuoti. Atsižvelgiant į tai, yra visi pagrindai taikyti nurodytos transporto priemonės konfiskavimą (ATPK 26 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 123 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 3 dalimi, 123 straipsnio 5 dalimi, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 129 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 35 eurų dydžio baudą.

A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 290 eurų dydžio baudą.

A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 30 eurų dydžio baudą.

A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam 8 eurų dydžio baudą.

A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštą su transporto priemonės „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, A. P. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 3 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį bei 129 straipsnį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštą su transporto priemonės „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.